LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL PRITARIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS PATEIKTŲ SIŪLYMŲ PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NAREI NERINGAI VENCKIENEI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADAI 2013 m. gruodžio 12 d. Nr. XII-664 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a: 1 straipsnis. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai VENCKIENEI pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai (pridedama). 2 straipsnis. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai VENCKIENEI pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti darbą baigė. SEIMO PIRMININKĖ LORETA GRAUŽINIENĖ _________________ Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. XII-664 priedas IŠVADA DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NAREI NERINGAI VENCKIENEI 2013 m. gruodžio 5 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. XII-625 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ (toliau – Seimo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. XII-625), susidedanti iš Komisijos pirmininko Vytauto Saulio, Komisijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Gentvilo, Komisijos narių Audroniaus Ažubalio, Algimanto Dumbravos, Povilo Gylio, Vandos Kravčionok, Albino Mitrulevičiaus, Marijos Aušrinės Pavilionienės, Ričardo Sargūno, Algio Strelčiūno, Stasio Šedbaro, Mečislovo Zasčiurinsko, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjoms Vitai Misiūnienei ir Laimai Ragauskienei, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) trisdešimt aštuntuoju skirsniu, Seimo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. XII-625, Komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje patvirtintu Komisijos reglamentu, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narių grupės 2013 m. lapkričio 7 d. teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei nurodytų kaltinimų pagrįstumą. Teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei iniciatoriai nurodė tokį kaltinimą: Seimo narė Neringa Venckienė šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, kuria Neringa Venckienė pasižadėjo „gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus“ ir prisiekė „visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei“, nes iš anksto nepranešusi nei Seimo posėdžių sekretoriatui, nei komiteto ar komisijos pirmininkui ir, nenurodydama nedalyvavimo priežasčių, nedalyvavo 54 Seimo plenariniuose posėdžiuose, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, bei kitų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narė ji yra, posėdžiuose. Tokie Seimo narės Neringos Venckienės veiksmai, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos Seimo statuto, kitų įstatymų nuostatas ir Lietuvos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, padorumo ir pagarbos žmogui ir valstybei principus, diskredituoja ne tik jos, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narės, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą. Pateiktus kaltinimus teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei iniciatoriai grindė šiais argumentais: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnis numato, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Vadovaujantis Seimo statuto 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose. Remiantis Seimo statuto 10 straipsnio 5 dalimi, Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Be to, Seimo statuto 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto, – ne vėliau kaip per savaitę privalo pranešti Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui, nurodydamas nedalyvavimo priežastis. Pažymėtina, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas sąžiningumo principas nustato, kad politikai pareigas turi eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintas padorumo principas įpareigoja valstybės politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad „Pagal demokratinių valstybių parlamentinę tradiciją parlamento sesija apima parlamento posėdžius bei tarp jų vykstančius parlamento komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžius. Seimo sesijų forma – Seimo posėdžiai ir tarp jų vykstantys Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad dalyvavimas Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga. Seimas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų užtikrintas šios Seimo narių konstitucinės pareigos – pareigos dalyvauti Seimo posėdžiuose – vykdymas. Vadinasi, Seimas turi inter alia nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Seimo nario nedalyvavimas Seimo posėdžiuose būtų galimas tik esant ypač svarbioms pateisinamoms priežastims. Pabrėžtina, kad toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario – Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas; pagal Konstituciją šis nedalyvavimas Seimo posėdžiuose negali nesukelti atitinkamų teisinių padarinių (teisinės atsakomybės) Seimo nariui, nedalyvaujančiam Seimo posėdžiuose be ypač svarbios pateisinamos priežasties. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė paskirtis, konstitucinė Seimo nario priedermė atstovauti Tautai, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas suponuoja ir tai, kad turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų užtikrinti veiksmingą Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose kontrolę, taip pat nuolatinį, sistemingą visuomenės (rinkėjų) informavimą apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose ir jų viešą balsavimą Seime svarstomais klausimais.“ Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime taip pat konstatavo, kad „Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.“ Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje nurodyta, kad balandžio mėnesį visus (10 iš 10) Seimo plenarinius posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, Seimo narė Neringa Venckienė praleido ir nenurodė nedalyvavimo priežasties. 2013 m. balandžio mėn. Seimo narė Neringa Venckienė be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo 3 (iš 4) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. birželio 19 d. pažymoje nurodyta, kad gegužės mėnesį visus (13 iš 13) Seimo plenarinius posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, Seimo narė Neringa Venckienė praleido ir nenurodė nedalyvavimo priežasties. 2013 m. gegužės mėn. Seimo narė Neringa Venckienė be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo 6 (iš 6) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose. Seimo interneto svetainės skiltyje „Seimo posėdžiai“ pateiktoje informacijoje apie Seimo posėdžių lankomumą užfiksuota, kad Seimo narė Neringa Venckienė nedalyvavo nė viename iš birželio, liepos, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais vykusių Seimo plenarinių posėdžių, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai: (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_smn_akt_new.seim_nar_lank_det?p_met=2013&p_men=06&p_var=1&p_i=0&p_rus=0; http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_smn_akt_new.seim_nar_lank_det?p_met=2013&p_men=07&p_var=1&p_i=0&p_rus=0; http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_smn_akt_new.seim_nar_lank_det?p_met=2013&p_men=09&p_var=1&p_i=0&p_rus=0; http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_smn_akt_new.seim_nar_lank_det?p_met=2013&p_men=10&p_var=1&p_i=0&p_rus=0; http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_smn_akt_new.seim_nar_lank_det?p_met=2013&p_men=11&p_var=0&p_i=0&p_rus=0). Seimo narė Neringa Venckienė nenurodė jokių nedalyvavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose priežasčių. Seimo narė nedalyvavo ir kitų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narė ji yra, posėdžiuose. Taigi Seimo narė Neringa Venckienė šiuo metu be pateisinamos priežasties jau yra nedalyvavusi 54 Seimo plenariniuose posėdžiuose, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai (2013-04-09, 2013-04-11, 2013-04-16, 2013-04-18, 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-05-07, 2013-05-09, 2013-05-14, 2013-05-16, 2013-05-21, 2013-05-23, 2013-05-28, 2013-05-30, 2013-06-11, 2013-06-13, 2013-06-18, 2013-06-20, 2013-06-20, 2013-06-25, 2013-06-27, 2013-07-02, 2013-09-12, 2013-09-17, 2013-09-19, 2013-10-01, 2013-10-03, 2013-10-08, 2013-10-10, 2013-10-15, 2013-10-22, 2013-11-07). Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. gegužės 24 d. Seimo valdyba pavedė Seimo kanceliarijai laikinai sustabdyti atlyginimo mokėjimą Seimo narei Neringai Venckienei, atsižvelgdama į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pateiktą informaciją apie Seimo narės nedalyvavimą Seimo posėdžiuose 2013 m. balandžio mėnesį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Lino Karaliaus, kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Aleksandro Sacharuko, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas; Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose; Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad ištikimybė Lietuvos valstybei yra neatsiejama nuo ištikimybės ir Konstitucijai; sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai, kartu yra šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Komisija atliko šiuos tyrimo veiksmus: I 2013 m. gruodžio 3 d. Komisijos posėdis neįvyko į jį nesusirinkus daugiau kaip pusei jos narių. Komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje buvo patvirtintas Komisijos reglamentas. Komisija 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje išklausė teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei iniciatorių – Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei, atstovo Eligijaus Masiulio paaiškinimus ir argumentus. Komisija 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje susipažino su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje „Dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. balandžio mėnesį“, 2013 m. birželio 19 d. pažymoje „Dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. gegužės mėnesį“, 2013 m. spalio 20 d. pažymoje „Dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. rugsėjo mėnesį“, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. V-2013-8048 „Dėl Neringos Venckienės dalyvavimo Seimo posėdžiuose“ pateiktais duomenimis dėl Seimo narės Neringos Venckienės Seimo plenarinių posėdžių ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių lankomumo, svarstė ir vertino Seimo narės Neringos Venckienės nedalyvavimo posėdžiuose pateisinamumą. II Komisija, siekdama išklausyti asmens, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo narės Neringos Venckienės, paaiškinimus, raštu kvietė Neringą Venckienę atvykti į Komisijos 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. posėdžius. Kvietimas dalyvauti posėdyje ir pateikti paaiškinimus Seimo narei Neringai Venckienei registruotu paštu buvo išsiųstas į paskutinę Komisijos žinomą Neringos Venckienės deklaruotą gyvenamąją vietą, į Neringos Venckienės tarnybinį elektroninį paštą, kvietimo į posėdį raštai taip pat buvo įteikti Seimo frakcijai „Drąsos kelias“ bei politinei partijai „Drąsos kelias“. Seimo narė Neringa Venckienė į Komisijos posėdžius neatvyko, atstovo neatsiuntė, paaiškinimų raštu nepateikė. III Komisijos posėdyje buvo tirti ir vertinti šie teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei nurodyti galimi Seimo narės Neringos Venckienės veiksmai, kurių neteisėtumu grindžiamas šio teikimo iniciatorių kaltinimas: 1) galimas Seimo narės Neringos Venckienės nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 54 Seimo plenariniuose posėdžiuose (2013-04-09, 2013-04-11, 2013-04-16, 2013-04-18, 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-05-07, 2013-05-09, 2013-05-14, 2013-05-16, 2013-05-21, 2013-05-23, 2013-05-28, 2013-05-30, 2013-06-11, 2013-06-13, 2013-06-18, 2013-06-20, 2013-06-20, 2013-06-25, 2013-06-27, 2013-07-02, 2013-09-12, 2013-09-17, 2013-09-19, 2013-10-01, 2013-10-03, 2013-10-08, 2013-10-10, 2013-10-15, 2013-10-22, 2013-11-07 ir kt.), kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai; 2) galimas Seimo narės Neringos Venckienės nedalyvavimas be svarbios pateisinamos priežasties 2013 m. balandžio mėn. vykusiuose 3 (iš 4), 2013 m. gegužės mėn. vykusiuose 6 (iš 6) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose; 3) Seimo narė Neringa Venckienė galimai nenurodė jokių nedalyvavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose priežasčių. Seimo narė galimai nedalyvavo ir kitų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narė ji yra, posėdžiuose. IV Komisija tyrimo metu atliko kitus veiksmus, numatytus Seimo statuto trisdešimt aštuntajame skirsnyje. Atlikdama tyrimą Komisija susipažino su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje „Dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. balandžio mėnesį“, 2013 m. birželio 19 d. pažymoje „Dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. gegužės mėnesį“, 2013 m. spalio 20 d. pažymoje „Dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. rugsėjo mėnesį“, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. V-2013-8048 „Dėl Neringos Venckienės dalyvavimo Seimo posėdžiuose“ pateiktais duomenimis, Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolu Nr. SV-P-33, politinės partijos „Drąsos kelias“ 2013 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 2013/6 „Dėl Seimo narės Neringos Venckienės informavimo apie dalyvavimą Seimo specialiosios tyrimo komisijos posėdyje“, Seimo frakcijos „Drąsos kelias“ 2013 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 152-V-40 „Dėl Seimo narės Neringos Venckienės informavimo apie dalyvavimą Seimo specialiosios tyrimo komisijos posėdyje“ pateikta informacija, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013 m. lapkričio 29 rašte „Dėl nutarimo paskelbti Seimo narės N. Venckienės paiešką“ pateikta informacija, su kitais duomenimis, 2013 m. gruodžio 5 d. išklausė apkaltos proceso iniciatorių – Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei, atstovo Eligijaus Masiulio paaiškinimus ir argumentus, vertino įrodymus, diskutavo. V Komisija n u s t a t ė: Komisija ištyrė teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei nurodytus kaltinimą pagrindžiančius epizodus: galimą Seimo narės Neringos Venckienės nedalyvavimą be svarbios pateisinamos priežasties 54 Seimo plenariniuose posėdžiuose (2013-04-09, 2013-04-11, 2013-04-16, 2013-04-18, 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-05-07, 2013-05-09, 2013-05-14, 2013-05-16, 2013-05-21, 2013-05-23, 2013-05-28, 2013-05-30, 2013-06-11, 2013-06-13, 2013-06-18, 2013-06-20, 2013-06-20, 2013-06-25, 2013-06-27, 2013-07-02, 2013-09-12, 2013-09-17, 2013-09-19, 2013-10-01, 2013-10-03, 2013-10-08, 2013-10-10, 2013-10-15, 2013-10-22, 2013-11-07 ir kt.), kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, ir galimą Seimo narės Neringos Venckienės nedalyvavimą be svarbios pateisinamos priežasties vykusiuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose 2013 m. balandžio mėn. 3 (iš 4); 2013 m. gegužės mėn. 6 (iš 6).

1. Teikimo iniciatoriai šiuos kaltinimus grindė nurodydami tokias faktines aplinkybes: 1.
2. Seimo narė Neringa Venckienė 2013 m. balandžio mėn. praleido visus (10 iš 10) Seimo plenarinius posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, ir nenurodė nedalyvavimo priežasties; 1.
3. Seimo narė Neringa Venckienė 2013 m. gegužės mėn. praleido visus (13 iš 13) Seimo plenarinius posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, ir nenurodė nedalyvavimo priežasties; 1.
4. Seimo interneto svetainės skiltyje „Seimo posėdžiai“ pateiktoje informacijoje apie Seimo posėdžių lankomumą užfiksuota, kad Seimo narė Neringa Venckienė nedalyvavo nė viename iš birželio, liepos, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais vykusių Seimo plenarinių posėdžių, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai; 1.
5. Seimo narė Neringa Venckienė nenurodė jokių nedalyvavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose priežasčių. Seimo narė Neringa Venckienė galimai nedalyvavo ir kitų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narė ji yra, posėdžiuose.
6. Komisija, tirdama šios dalies 1.1–1.4 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė, kad: 2.
7. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje nurodyta, kad balandžio mėnesį visus (10 iš 10) Seimo plenarinius posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, Seimo narė Neringa Venckienė praleido ir nenurodė nedalyvavimo priežasties. 2013 m. balandžio mėn. Seimo narė Neringa Venckienė be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo 3 (iš 4) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose; 2.
8. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. birželio 19 d. pažymoje nurodyta, kad gegužės mėnesį visus (13 iš 13) Seimo plenarinius posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, Seimo narė Neringa Venckienė praleido ir nenurodė nedalyvavimo priežasties. 2013 m. gegužės mėn. Seimo narė Neringa Venckienė be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo 6 (iš 6) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose; 2.
9. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. spalio 20 d. pažymoje nurodyta, kad rugsėjo mėnesį visus (5 iš 5) Seimo plenarinius posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, Seimo narė Neringa Venckienė praleido ir nenurodė nedalyvavimo priežasties. 2013 m. gegužės mėn. Seimo narė Neringa Venckienė be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo (4 iš 4) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose; 2.
10. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. V-2013-8048 „Dėl Neringos Venckienės dalyvavimo Seimo posėdžiuose“ pateikta informacija, kad Seimo narė Neringa Venckienė be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo 2013 m. spalio mėn. visuose (11 iš 11), 2013 m. lapkričio mėn. visuose (11 iš 11) Seimo plenariniuose posėdžiuose, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai. Seimo narė Neringa Venckienė be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo 2013 m. spalio mėn. (4 iš 4) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose; 2.
11. Seimo narė Neringa Venckienė nenurodė jokių nedalyvavimo Seimo plenariniuose bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose priežasčių; 2.
12. Seimo valdyba 2013 m. gegužės 24 d. posėdyje nutarė atsižvelgti į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pažymą dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. balandžio mėn. ir pavedė Seimo kanceliarijai laikinai sustabdyti atlyginimo mokėjimą Seimo narei Neringai Venckienei.
13. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė, kad: Seimo narė Neringa Venckienė be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose (64 iš 64) bei 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose (25 iš 26). Apie nedalyvavimą posėdžiuose ji nepranešė Seimo posėdžių sekretoriatui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui. VI Komisija k o n s t a t u o j a: Komisija, vertindama Seimo narės Neringos Venckienės veiksmus ir kitus nustatytus faktus galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo požiūriu, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. ir kiti nutarimai bei 2004 m. kovo 31 d., 2010 m. spalio 27 d. išvados) atskleistą Seimo ir Seimo nario konstitucinį statusą, Seimo nario mandato konstitucinę sampratą, taip pat Seimo nario priesaikos konstitucinę reikšmę ir apkaltos instituto konstitucinę prigimtį. Komisija, vertindama Seimo narės Neringos Venckienės veiksmus ir kitus nustatytus faktus, taip pat atsižvelgė į Seimo statuto, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir jų taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
14. Dėl Seimo nario konstitucinio statuso, mandato konstitucinės sampratos ir Seimo nario priesaikos konstitucinės reikšmės: 1.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tokia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sandara ir jų formavimo tvarka, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat ir kitos valstybės institucijos, turi būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami savo pareigas be išlygų vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnyje numatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas; ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. 1.
16. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje ir Seimo statuto 3 straipsnyje. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei. 1.
17. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, jų nepažeisti, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Išrinkto Seimo nario priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Seimo narys, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Seimo nario priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių. Įgyvendindamas Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Seimo narys turi vadovautis Konstitucija, negali jos pažeisti, Seimo narys negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais. Seimo narys negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituotas Seimas – valstybės valdžios institucija. Deramas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinių pareigų vykdymas yra būtina piliečių pasitikėjimo pačia Lietuvos valstybe, kaip bendru visuomenės gėriu, ir jos institutais sąlyga. 1.
18. Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja valstybės pareigūnų, vykdančių funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visų asmenų, priimančių visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, pareigą veikti vadovaujantis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 11 straipsnio (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo: „kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią“. 1.
19. Konstitucinė atsakingo valdymo doktrina reikalauja, kad Seimo narys ne tik laikytųsi teisės aktų, bet ir tai darytų ypatingai kokybiškai dėl savo padėties ir statuso. Todėl, jei iš paprasto piliečio reikalaujama tik imperatyvių normų laikymosi, tai iš Seimo nario reikalaujama tų konstitucinių normų įgyvendinimo. Tai jo priedermė.
20. Dėl Seimo narės Neringos Venckienės nedalyvavimo Seimo posėdžiuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbe: 2.
21. Kai kurios Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje nėra formuluojamos expressis verbis, tačiau jos yra neatskiriamai susijusios su Seimo nario darbu Seime ir kita parlamentine veikla. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė paskirtis, Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose, taip pat Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe. Pagal Konstitucijos 4 straipsnį „aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Seimo nariai yra Tautos atstovai (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis), o Seimas – Tautos atstovybė. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas ir įgaliojimus. 2.
22. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Lino Karaliaus, kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Aleksandro Sacharuko, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad Seimo nario veikla yra nepertraukiama, ir konstatavo, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose; Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus; Seimo nario įgaliojimų vykdymas, taigi ir Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nario darbas, yra ir tokia Seimo nario veikla, kai jis vykdo Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių padalinių pavedimus, kitas užduotis, įstatymų nustatytais atvejais atstovauja Seimo narių grupėms ir pan. 2.
23. Seimo statuto 10 straipsnyje detalizuota minėta konstitucinė Seimo nario pareiga ir nustatyta, kad Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose ir Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Konstitucijoje yra nustatyta tokia valstybės valdžios struktūra, kai kiekviena valstybės valdžios institucija savo funkcijas vykdo nepertraukiamai. Pagal Konstituciją negali būti tokių teisinių situacijų, kai kuri nors valstybės valdžią įgyvendinanti institucija nefunkcionuoja. Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 9, 9-3, 9-6, 10 ir 10-1 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad Seimas visada privalo užtikrinti, kad Konstitucijoje nustatyti jo įgaliojimai būtų nepertraukiamai įgyvendinami ir kad šalyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovybė galėtų konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai įgyvendinti aukščiausią suverenią Tautos galią. 2.
24. Seimo nario konstitucinės priedermės nesilaikymas gali užtraukti pačioje Konstitucijoje numatytą atsakomybę. Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos – ypatingos parlamentinės procedūros – institutas, konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas Seimo nariams yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos – savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo be išlygų vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją nėra ir negali būti įvardyta konkrečių veikų, galinčių būti apkaltos pagrindu. Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytas baigtinis apkaltos proceso pagrindų sąrašas ir šie pagrindai suformuluoti ne kaip konkretūs veiksmai (veikos), o abstrakčiai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas, taip pat jeigu paaiškėtų, kad padarytas nusikaltimas. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime nurodyta, kad „apkalta galima tik esant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems pagrindams: šiurkščiam Konstitucijos pažeidimui, priesaikos sulaužymui arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“. Kaip konkretūs veiksmai (veikos) vertinami ir pripažintini pagrindu pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytais pagrindais, nustatoma Seimo statuto trisdešimt aštuntojo skirsnio normų nustatyta tvarka. 2.
25. Skirtingai nuo konstitucinės atsakomybės nustatymo Konstitucijoje, Seimo statutas detalizuoja jame numatytos Seimo nario pareigos dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose nesilaikymo pasekmes. Seimo statuto 11 straipsnyje nustatytos svarbios pateisinamos nedalyvavimo Seimo ar jo struktūrinio padalinio posėdyje priežastys ir institucija, sprendžianti dėl nedalyvavimo priežasčių svarbumo – Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Šios komisijos apibendrintus duomenis apie Seimo narių nedalyvavimą Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose praneša Seimo valdybai, kuri, vadovaudamasi Seimo statuto 151 straipsniu, remdamasi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir nustatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, privalo sumažinti to mėnesio atlyginimą vienu trečdaliu. 2.
26. Seimo narė Neringa Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvaudama Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, neabejotinai pažeidė minėtas Seimo statuto nuostatas – tai konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija, taip pat Seimo valdyba 2013 m. gegužės 24 d. posėdyje nutarė Neringai Venckienei taikyti Seimo statute numatytą sankciją – laikinai sustabdė atlyginimo mokėjimą. Tačiau pažymėtina, kad kitų atsakomybės rūšių taikymas neeliminuoja konstitucinės atsakomybės – apkaltos proceso Seime ir pašalinimo iš pareigų – taikymo galimybės. 2.
27. Seimo narės Neringos Venckienės nedalyvavimą Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose be pateisinamos priežasties galima pagrįstai vertinti kaip šios dalies 2.1 punkte minėtos Seimo nario konstitucinės pareigos dalyvauti Seimo posėdžiuose, taip pat Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe nesilaikymą, taigi ir Konstitucijos pažeidimą. VII Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu ir Seimo statuto 236 straipsnio 3 dalimi, d a r o i š v a d ą: Surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei nurodyto kaltinimo Seimo narei Neringai Venckienei be pateisinamos priežasties nedalyvavus 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 64 Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, tuo galimai sulaužius Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidus Konstituciją, pagrįstumą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti Seimo narės Neringos Venckienės apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime. _________________