LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO R E Z O L I U C I J A DĖL PROJEKTO „RAIL BALTICA“ ĮGYVENDINIMO 2013 m. gruodžio 17 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad: – planuojamas europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ tiesimas nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos (toliau – projektas „Rail Baltica“) yra didžiausias ir brangiausias Lietuvos Respublikos transporto infrastruktūros projektas, vykdomas per atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės du dešimtmečius; – projektas „Rail Baltica“ turės ilgalaikį ekonominį, socialinį, strateginį, finansinį poveikį Lietuvos Respublikai; įvertindamas tai, kad: – projekto „Rail Baltica“ poreikis ir planuojami pagrindiniai sprendiniai šiuo metu grindžiami galimybių studijos, kurią Lietuvos, Estijos ir Latvijos transporto ministerijų užsakymu 2011 metais atliko bendrovė AECOM Ltd, išvadomis, tačiau: – ši studija ir joje pasiūlyti projekto „Rail Baltica“ sprendiniai nebuvo pristatyti viešai susipažinti ir įvertinti ir jie nėra patvirtinti nei Lietuvos Respublikos Seimo, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės; – šioje studijoje nenagrinėta geležinkelio atkarpa nuo Varšuvos iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos, nuo kurios plėtojimo ir valdymo efektyvumo iš esmės priklauso viso geležinkelių transporto koridoriaus „Rail Baltica“ efektyvumas; – studijoje nenagrinėta geležinkelio linijos „Rail Baltica“ tiesimo per Lietuvos sostinę Vilnių alternatyva; – studijoje neįvertinta šiuo metu vykdoma europinės vėžės geležinkelio nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno statyba (planuojama, kad europinės vėžės geležinkelių tinklas apims Kauną 2015 metais). Tuo tarpu studijoje numatytas naujas europinės vėžės geležinkelis, kuris būtų tiesiamas nauja trasa iki Kauno ir toliau Latvijos link, taigi šis geležinkelis iki Kauno dubliuotų šiuo metu tiesiamą geležinkelį; – iki šiol Lietuvos valstybės atstovų pasirašyti tarptautiniai dokumentai dėl projekto „Rail Baltica“, įskaitant 2013 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Suomijos transporto ministrų pasirašytą bendrą deklaraciją: – įtvirtina valstybių politinius siekius, tačiau nesukuria teisinių įsipareigojimų Lietuvos valstybei; – neatspindi Lenkijos siekių dėl geležinkelio „Rail Baltica“ linijos plėtojimo Lenkijos teritorijoje; – numato geležinkelio „Rail Baltica“ trasą nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Talino per Kauną ir Rygą. Lietuvos sostinė Vilnius siejama tik su geležinkelio „Rail Baltica“ atšaka ir neįvardijama galimybė geležinkelio „Rail Baltica“ trasą nukreipti per Vilnių; – nenumato aiškių projekto „Rail Baltica“ finansavimo sąlygų ir Lietuvos valstybės finansinio indėlio; – projektas „Rail Baltica“ visų pirma skirtas pagerinti keleivių susisiekimą tarp Baltijos valstybių ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, o Lietuvos sostinė Vilnius yra pagrindinis keleivių traukos centras tiek keleivių srautų iš Lenkijos, tiek susisiekimo tarp Baltijos valstybių požiūriu; siekdamas užtikrinti maksimalią projekto „Rail Baltica“ naudą visoms projekte dalyvaujančioms valstybėms, taip pat ir Europos Sąjungos mastu, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, priimant tolesnius sprendimus, susijusius su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu: 1) atlikti geležinkelio „Rail Baltica“ trasos atkarpos per Lietuvą ekonominį įvertinimą, nagrinėjant šias trasos alternatyvas: a) Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas su atšaka į Vilnių; b) Varšuva–Vilnius–Ryga–Talinas; 2) įvertinti projekto „Rail Baltica“ finansavimo lėšų poreikį ir lėšų šaltinius, tarp jų realias galimybes projekto finansavimui gauti Europos Sąjungos fondų paramą 85 procentų intensyvumu, ir Lietuvos valstybės finansinius įsipareigojimus projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti ir geležinkeliui eksploatuoti; 3) siekti, kad Lenkijos teritorijoje geležinkelio „Rail Baltica“ linija būtų plėtojama užtikrinant analogiškus geležinkelio parametrus, kaip ir visoje Baltijos valstybių geležinkelio „Rail Baltica“ trasoje; 4) gauti Lietuvos Respublikos Seimo pritarimą dėl konkrečios geležinkelio „Rail Baltica“ trasos ir šio projekto finansavimo. SEIMO PIRMININKĖ LORETA GRAUŽINIENĖ _________________
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.