ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL PUBLIKACIJOJE „DERLIAUS NUĖMIMAS PAGAL ŠVENČIONIS: SENIŪNAS A. JUODAITIS „PAĖMĖ“ DAUGIAUSIAI!“ („ŽEIMENOS KRANTAI“, 2013-10-02, NR. 70) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2013 m. gruodžio 18 d. Nr. SPR-149 Vilnius Š. m. spalio 11 d. žurnalistų etikos inspektorius gavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių seniūnijos seniūno Antano Juodaičio skundą dėl publikacijoje „Derliaus nuėmimas pagal Švenčionis: seniūnas A. Juodaitis „paėmė“ daugiausiai!“ („Žeimenos krantai“, 2013-10-02, Nr. 70) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas skunde teigia, kad publikacijos antraštėje „<...> seniūnas A. Juodaitis „paėmė“ daugiausiai!“, teiginiuose „<...> Švenčionėlių seniūnijos seniūnas Antanas Juodaitis Rudens kermošiuje Švenčionyse, matyt, ir pats nei nepastebėjo, kaip prisivaišino iki to, kad net užmigo tiesiog už stalo seniūnijos sodybos palapinėje“, „Tas, kas <...> šmeižia kitus, pats turi būti krištolo skaidrumo, o ne miegoti rajono šventėje už stalo žmonėms matant“, ir nuotraukoje bei po ja paskelbtame teiginyje „Seniūnas A. Juodaitis (nuotraukoje išskirtas) „pavargo“ ir ilsisi tiesiog už stalo“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jam nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę. Pareiškėjas prašo: 1) įvertinti minėtą publikaciją; 2) nustačius pažeidimą, įspėti viešosios informacijos rengėją; 3) jį įpareigoti paneigti tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją; 4) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Žurnalistų etikos inspektorius, tirdamas Pareiškėjo skundą, kreipėsi į UAB „Žeimenos krantų redakcija“ direktorių Igor Šaraj, prašydamas paaiškinti ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei jos paskelbimo aplinkybes ir pateikti savo poziciją dėl Pareiškėjo skundo argumentų. I. Šaraj pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad šventėje „Rudens kermošius 2013“ Pareiškėjas iš tikrųjų buvo labai girtas, užmigo prie stalo, o po to pavaldiniai jį nutempė iki mašinos ir išsivežė iš šventės. Visa tai matė daug žmonių, buvusių šventėje. Tai patvirtina Švenčionėlių seniūnijos gyventojos darytos nuotraukos. I. Šaraj teigimu, publikacijoje visuomenės informavimo principai nebuvo pažeisti, bet ironišku stiliumi aprašyta tai, kas buvo. Pareiškėjo nuomonės nebuvo klausta, nes, I. Šaraj nuomone, pagal susiklosčiusią praktiką rajono valdžios atstovai niekada nepripažįsta padarę klaidą ar išvis kažką negero. Be to, Pareiškėjas dėl paneigimo nesikreipė į redakciją ir nereikalavo viešo atsiprašymo. Žurnalistų etikos inspektorius, Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, n u s t a t ė: Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Konkrečiu atveju sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta Pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija, būtina nustatyti, ar ginčo objektu esančiame teiginyje buvo paskelbta žinia, ar nuomonė. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Asmens garbės ir orumo pažeminimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių paskelbimu. Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką ir ne visai tikslią informaciją, kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju sprendžiant asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės koliziją – pirmenybė teiktina saviraiškos laisvei. Pažymėtina, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką, tačiau, neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintoje viešojo asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pareiškėjas yra Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių seniūnijos seniūnas, kuris dalyvauja savivaldybės veikloje, turi viešojo administravimo įgaliojimus ir administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas laikytinas viešuoju asmeniu, kuris turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu reiškiamą kritiką. Nagrinėjamu atveju publikacijos antraštėje „<...> seniūnas A. Juodaitis „paėmė“ daugiausiai!“ ir teiginiuose „<...> Švenčionėlių seniūnijos seniūnas Antanas Juodaitis Rudens kermošiuje Švenčionyse, matyt, ir pats nei nepastebėjo, kaip prisivaišino iki to, kad net užmigo tiesiog už stalo seniūnijos sodybos palapinėje“, „Tas, kas <...> šmeižia kitus, pats turi būti krištolo skaidrumo, o ne miegoti rajono šventėje už stalo žmonėms matant“, „Seniūnas A. Juodaitis (nuotraukoje išskirtas) „pavargo“ ir ilsisi tiesiog už stalo“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie Pareiškėjo neblaivumą šventėje „Rudens kermošius 2013“ ir jo netinkamą elgesį viešoje vietoje. Tokia informacija gali būti patikrinta naudojant atitinkamas įrodinėjimo priemones, todėl laikytina žinia. Pažymėtina, kad visus ginčo teiginiuose paskelbtus faktus apie Pareiškėjo veiksmus patvirtina viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo pateiktos nuotraukos, iš kurių dvi yra paskelbtos ginčo publikacijoje. Atsižvelgiant į šių nuotraukų turinį, nekyla abejonių, kad ginčo teiginiuose paskelbta informacija atitinka tikrovę. Be to, akcentuotina, kad pareiškėjas yra viešasis asmuo, kuris privalo toleruoti ir pakęsti net ir nemalonaus, kritiško pobūdžio informacijos skelbimą. Taip pat svarbu paminėti, kad publikacijoje paskelbta informacija apie viešojo asmens elgesį viešoje vietoje yra aktuali visuomenei ypač šiuo atveju, kai Pareiškėjo elgesys nebuvo tinkamas ir palankiai priimtinas visuomenėje, kadangi Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsniu viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui yra suteikiama teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklą. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad, paskelbus ginčo teiginius bei vieną iš nuotraukų, Pareiškėjo garbė ir orumas nebuvo pažeminti. Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad jam ginčo publikacijoje nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę. Akcentuotina, jog Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Užtikrinant šios nuostatos įgyvendinimą, minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos nešališkumo principas, o 22 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Konkrečiu atveju nustatyta, kad ginčo publikacijoje Pareiškėjo nuomonė dėl joje aprašytų įvykių nebuvo paskelbta. Be to, pats viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pripažino, kad nesikreipė į Pareiškėją dėl jo nuomonės pateikimo. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo publikacijoje paskelbta informacija buvo šališka ir nepagrįstai neįgyvendinta pareiga paskelbti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Pažymėtina, kad Pareiškėjas yra tas asmuo, apie kurio atliktus veiksmus buvo paskelbta ginčo publikacija, ir jo teisė pateikti savo poziciją dėl aprašytų įvykių turėjo būti užtikrinta, siekiant sąžiningai ir visapusiškai informuoti visuomenę apie jo veiklą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, ginčo publikacijoje nepateikęs Pareiškėjo nuomonės, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą viešai skelbiamos informacijos nešališkumo principą ir minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, žurnalistų etikos inspektorius daro išvadą, kad skundas yra pagrįstas dėl Pareiškėjui nesudarytos galimybės išsakyti savo nuomonės, todėl konstatuotini Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimai. Pareiškėjo skundas dalyje dėl jo garbės ir orumo pažeminimo laikytinas nepagrįstu. Vadovaudamasis anksčiau nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 1 ir 6 punktais žurnalistų etikos inspektorius n u s p r e n d ė: 1. P r i p a ž i n t i pareiškėjo Antano Juodaičio skundą dėl publikacijoje „Derliaus nuėmimas pagal Švenčionis: seniūnas A. Juodaitis „paėmė“ daugiausiai!“ („Žeimenos krantai“, 2013-10-02, Nr. 70) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. 2. Į s p ė t i viešosios informacijos skleidėją UAB „Žeimenos krantų redakcija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimo. 3. I š s i ų s t i sprendimo kopiją Pareiškėjams ir UAB „Žeimenos krantų redakcija“ direktoriui I. Šaraj. 4. V i e š a i p a s k e l b t i sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________