Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYST

Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141, 142, 143, 144 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-754 Vilnius (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2013, Nr. 71-3579) 1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi: „15. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą – ūkio subjektui suteikta atšaukiama, perleidžiama ir paveldima teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“ 2. Buvusias 2 straipsnio 15–60 dalis laikyti atitinkamai 16–61 dalimis. 2 straipsnis. 5 straipsnio papildymas ir pakeitimas 1. Papildyti 5 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Vyriausybė steigia žinybinį Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.“ 2. Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi: „6. Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registro objektas yra ūkio subjektai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta, perleista ar paveldėta perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą), ir jiems skirta žvejybos limito, išreiškiamo didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais ir (arba) žvejybos limito dalis, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir ar žvejybos vietų skaičiumi.“ 3. Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi: „7. Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registras finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas) ir kitų šio registro nuostatuose nurodytų finansavimo šaltinių.“ 4. Buvusią 5 straipsnio 5 dalį laikyti 8 dalimi. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą Aplinkos ministerija nustato tik remdamasi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis ir suderinusi su Žemės ūkio ministerija.“ 2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 142 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“ 3. Papildyti 6 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.“ 4. Buvusias 6 straipsnio 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu Papildyti Įstatymą 141 straipsniu: „141 straipsnis. Teisė į žvejybos kvotą 1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama ūkio subjektams 15 kalendorinių metų. Pirmą kartą suteikiant teisę į žvejybos kvotą, nustatomas 2 kalendorinių metų šios teisės galiojimo laikotarpis. 2. Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ir (arba) žvejybos kvota, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi. 3. Kiekvienais metais verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui apskaičiuojamos pagal skirtą žvejybos limito dalį procentais. Jeigu suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui neskirta žvejybos limito, išreikšto didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais, Aplinkos ministerijai nustačius tokį žvejybos limitą, žvejybos kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektams skiriamos proporcingai pagal žvejybos kvotą skirtų verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą Aplinkos ministerijos.“ 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 142 straipsniu Papildyti Įstatymą 142 straipsniu: „142 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas 1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į šiuos apribojimus: 1) didžiausias ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičius gali būti: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3; 2) verslinei žvejybai Kuršių mariose suteikiama teisė į žvejybos kvotą tokiam ūkio subjektų skaičiui, kad jiems skirtos bendros žvejybos kvotos, išreikštos tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi, neviršytų Aplinkos ministerijos nustatyto žvejybos limito; 3) verslinei žvejybai upėse ar tam tikroje upės atkarpoje suteikiama teisė į žvejybos kvotą tokiam ūkio subjektų skaičiui, kad jiems skirtos bendros žvejybos kvotos, išreikštos tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi, neviršytų Aplinkos ministerijos nustatyto žvejybos limito, išskyrus upinių nėgių žvejybą. Upinių nėgių žvejybai vienoje upėje gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą skiriant žvejybos limito, išreiškiamo didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalį procentais ne daugiau kaip 5 ūkio subjektams. 2. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama, perleidžiama ar paveldima, jeigu yra viršijamas bent vienas iš šių apribojimų: 1) verslinei žvejybai upėse vienas ūkio subjektas gali turėti teisę į žvejybos kvotą ne daugiau kaip 5 žvejybos vietose; 2) vienas ūkio subjektas gali turėti teisę į žvejybos kvotą žvejybai ne daugiau kaip 5 vidaus vandenų telkiniuose; 3) verslinei žvejybai Kuršių mariose vieno ūkio subjekto, neviršijant jo žvejybos kvotos, naudojamų bet kurio vieno tipo verslinės žvejybos įrankių skaičius negali viršyti 40 procentų Aplinkos ministerijos nustatyto to tipo įrankių žvejybos limito, išskyrus įrankius, kurių žvejybos limitas yra mažesnis negu 5 vienetai. 3. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma pagal tame vidaus vandenų telkinyje Žemės ūkio ministerijos nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vykdytą verslinę žvejybą (tame vidaus vandenų telkinyje sugautų žuvų kiekius, žvejybos dienų skaičių, žvejybos vietas, naudotus verslinės žvejybos įrankius). Jeigu atrinkus ūkio subjektus pagal vykdytą verslinę žvejybą viršijami šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti apribojimai, ūkio subjektai vertinami atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (

1. ar)ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). 4. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato Žemės ūkio ministerija. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio. 6. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems aplinkosauginiams, socialiniams ir (
2. ar)ekonominiams kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus. 7. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas. 8. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims, papildomus verslinės žvejybos įrankius ar padidinus jų skaičių, atšaukus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 9. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą nei žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 10. Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. 11. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu. 12. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui. 13. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 14. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 13 dalyje išvardytas teises. 15. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris: 1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba 2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 16. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 15 dalyje išvardytas teises. 17. Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.“ 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 143 straipsniu Papildyti Įstatymą 143 straipsniu: „143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas 1. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies; 2) už padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) nustatyta tvarka atimama teisė žvejoti; 3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas; 4) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą. 2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas: 1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje; 2) pasibaigia teisės žvejoti atėmimo terminas; 3) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų; 4) ūkio subjektas pateikė duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą. 3. Atšaukus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu; 2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo neteisingai įvertintas ūkio subjektas; 3) per vienus metus ūkio subjektas padarė 3 šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus; 4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti per šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį. 4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. 5. Teisę į žvejybos kvotą sustabdo, sustabdymą panaikina, atšaukia ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą bei paveldėjimą prižiūri Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.“ 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 144 straipsniu Papildyti Įstatymą 144 straipsniu: „144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas ir teisės į žvejybos kvotą paveldėjimas 1. Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje, kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo perleidęs ar išnuomojęs savo žvejybos kvotą, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka perleisti bet kuriam kitam ūkio subjektui, išskyrus šio įstatymo 142 straipsnio 9 dalyje ir 143 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba. 3. Teisės į žvejybos kvotą negali perleisti ir žvejybos kvotos negali perleisti ar išnuomoti ūkio subjektas, jeigu: 1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas; 2) jis tais kalendoriniais metais savo žvejybos kvotą yra viršijęs; 3) jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų pažeidimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda. 4. Teisė į žvejybos kvotą yra paveldima, išskyrus šio įstatymo 142 straipsnio 9 dalyje numatytus atvejus. Ūkio subjektas, paveldėjęs teisę į žvejybos kvotą, paveldi palikėjo turtines prievoles, susijusias su versline žvejyba.“ 8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti ir papildyti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas 1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiu. 2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą; 2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti; 3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas; 4) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. 3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 4. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 5. Jeigu pareiškėjas prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos. 7. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) sustabdytas teisės į žvejybos kvotą galiojimas; 2) išnaudota ūkio subjektui skirta žvejybos kvota; 3) ūkio subjektas perleidžia ar išnuomoja kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą. 8. Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas to leidimo galiojimas: 1) panaikintas teisės į žvejybos kvotą sustabdymas; 2) ūkio subjektas gavo žvejybos kvotą; 3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo ar nuomos laikotarpis. 9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus ar išnuomojus dalį žvejybos kvotos, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Atšaukus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas. 10. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu; 2) atšaukiama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą; 3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas; 4) išduodant verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos; 5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui. 11. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi. 12. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir leidimų pakeitimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“ 9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti ir papildyti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai 1. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi: 1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą; 2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime; 3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta; 4) sugautų žuvų ar verslinės žvejybos įrankių apskaitos nevykdymas arba leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais. 2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį; 2) įtariamas padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su tyrimu susijusius įrodymus.“ 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. liepos 1 d. patvirtina Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registro nuostatus. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ