LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRo Į S A K Y M A S dėl žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymo nr. 3d-197 „dėl žvejybos baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2013 m. gruodžio 23 d. 3D-886 Vilnius P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 3D-197 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 28-1358) ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2013, Nr. 71-3579) 6 straipsnio 4 dalimi: 1. T v i r t i n u Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija ūkio subjektams 2014 m. skiria ne daugiau nei 50 procentų visų Lietuvai skirtų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.“ Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna ___________ patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3D-886 redakcija) Žvejybos baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės I. Bendrosios nuostatos 1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo ūkio subjektams tvarką. 2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: 2.1. Baltijos jūros priekrantės žvejybos zona – Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos, kurioje vykdoma priekrantės žvejyba. 2.2. Perleidžiamoji žvejybos teisė – Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos nustatytam laikotarpiui ūkio subjektui suteikiama arba atšaukiama teisė į Lietuvos Respublikai paskirtos tam tikros žuvų rūšies žvejybos Baltijos jūroje kvotos dalį (procentais), kurią jos turėtojas gali perleisti kitam ūkio subjektui šiose taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2.3. Žvejybos kvotos panaudojimas – ūkio subjektui paskirtos tam tikrų žuvų rūšių metinės žvejybos kvotos panaudojimas procentais. 3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2013, Nr. 71-3579). 4. Teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje turi: 4.1. Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje – ūkio subjektai, teisėtais pagrindais valdantys į žvejojančių Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje sąrašą įtrauktą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą; 4.2. Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną – ūkio subjektai, teisėtais pagrindais valdantys į žvejojančių Baltijos jūroje sąrašą įtrauktą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą. 5. Teisę gauti menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotą turi Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, atitinkantys 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančio reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 62/2011 (OL 2011 L 23, p. 15), 10 straipsnio nuostatas. 6. Žvejybos Baltijos jūroje kvotas skiria ir kitus su žvejybos kvotomis susijusius klausimus sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija (toliau – komisija), kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). Komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių komisijos narių iš Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento (ne mažiau kaip
- du)darbuotojų ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip du darbuotojai iš to paties struktūrinio padalinio). Komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 7. Europos Sąjungos Tarybai priėmus ir paskelbus teisės aktą, kuriuo nustatomos ir valstybėms narėms nustatytos žvejybos galimybės Baltijos jūroje, arba gavus žvejybos galimybių iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Žuvininkystės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų paskelbia savo interneto tinklalapyje www.zuv.lt pranešimą, kuriame nurodoma: 7.1. Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dydžiai pagal žuvų rūšis ir žvejybos zonas; 7.2. ūkio subjektų prašymų gauti žvejybos kvotas ir kitų dokumentų pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos nuo taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo paskelbimo dienos; 7.3. komisijos posėdžio, kuriame bus skirstomos žvejybos kvotos, vieta ir laikas. Komisijos posėdis turi būti surengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taisyklių 7.2 punkte nurodytų prašymų ir kitų dokumentų pateikimo termino pabaigos; 7.4. adresas, kuriuo reikia pateikti prašymus gauti žvejybos kvotas ir kitus dokumentus, bei telefonas pasiteirauti; 7.5. kitos žvejybos kvotų skyrimo sąlygos. 8. Ūkio subjektai, turintys teisę gauti žvejybos kvotas ir pageidaujantys jas gauti, ne vėliau kaip per taisyklių 7 punkte nurodytame pranešime nustatytą terminą Žuvininkystės tarnybai atsiunčia paštu ar per kurjerį arba tiesiogiai atvykę į Žuvininkystės tarnybą pateikia: 8.1. prašymą, kuriame nurodo: 8.1.1. norimų gauti žuvų rūšį (-is); 8.1.2. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us); 8.2. laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as), jei laivas (-
- ai)nuomojamas (-i). 9. Nauji ūkio subjektai, atitinkantys taisyklių 4 punkte nustatytas sąlygas, žvejybos Baltijos jūroje kvotas gauna šiais atvejais: 9.1. kai žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę; 9.2. kai žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu; 9.3. kai ūkio subjektas reorganizuojamas; 9.4. kai ūkio subjektas, teisėtais pagrindais valdantis į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą žvejybos laivą, įsigyja perleidžiamąją žvejybos teisę ar jos dalį arba teisę naudoti žvejybos kvotą ar jos dalį iš kito šią perleidžiamąją žvejybos teisę turinčio Lietuvos Respublikoje registruoto ūkio subjekto. 10. Komisija iki kvotų skyrimo posėdžio išnagrinėja ūkio subjektų prašymus ir kitus gautus dokumentus. Žvejybos kvotos ūkio subjektams skiriamos ne ilgiau nei vieniems kalendoriniams metams. Jei ūkio subjektas paskirtos žvejybos kvotos ar jos dalies neketina naudoti (ji per didelė, per maža, tos žuvų rūšies nežvejoja, kt.), jis turi teisę atsisakyti paskirtos žvejybos kvotos ar jos dalies apie tai ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo komisijos posėdžio, kuriame buvo skirta žvejybos kvota, dienos raštu informuodamas Žuvininkystės tarnybą. Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje skelbiama visa vieša informacija, susijusi su komisijos posėdžiuose priimtais ne individualaus pobūdžio sprendimais, ir kita svarbi informacija. 11. Žvejybos kvotos ūkio subjektui neskiriamos: 11.1. jeigu jis neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos – tam laikotarpiui, kol neatlygino žalos; 11.2. jeigu jis teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybą – tam laikotarpiui, kol pateiks duomenis; 11.3. sustabdžius jo žvejybos veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – tam laikotarpiui, kol sustabdyta žvejyba; 11.4. jeigu einamaisiais metais jis viršijo jam skirtą tam tikros žuvų rūšies žvejybos kvotą – tam laikotarpiui, kol neišnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir ūkio subjektas neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos. 12. Žuvininkystės tarnyba ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pagal kompetenciją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki komisijos posėdžio pateikia komisijai informaciją apie ūkio subjekto žuvų ištekliams padarytos žalos neatlyginimą, duomenų apie žvejybą nepateikimą, žvejybos veiklos dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sustabdymą. Žuvininkystės tarnyba apie komisijos posėdžio laiką informuoja VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas pranešimas, nurodytas taisyklių 7 punkte. 13. Teisę gauti žvejybos kvotas žuvų išteklių naudotojai (toliau – naudotojai) praranda šiais atvejais: 13.1. jeigu naudotojas daugiau nei dvejus metus iš eilės Baltijos jūroje nevykdė žvejybos, išskyrus atvejį, kai perleidžiamoji žvejybos teisė buvo perduota šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka; 13.2. jeigu pasirašiusiam su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) sutartį dėl paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – sutartis su NMA), naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu; 13.3. jeigu naudotojas, pasirašęs sutartį su NMA, žvejojo Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje vienu laivu, naujas naudotojas neįgyja teisės vietoj praradusio teisę gauti žvejybos kvotas naudotojo gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje kvotų; 13.4. jeigu atšaukiama naudotojui suteikta perleidžiamoji žvejybos teisė šiose taisyklėse nustatytais atvejais. 14. Jei buvo viršyta žvejybos kvota, kitais metais ūkio subjektui, išskyrus tą ūkio subjektą, kuriam žvejybos kvota buvo perduota pagal šių taisyklių 21.2 punktą, skiriama žvejybos kvota komisijos sprendimu mažinama: 14.1. viršijus iki 5 proc. – tiek, kiek žvejybos kvota buvo viršyta; 14.2. viršijus nuo 5 iki 10 proc. – 1,1 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota; 14.3. viršijus nuo 10 iki 20 proc. – 1,2 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota; 14.4. viršijus nuo 20 iki 40 proc. – 1,4 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota; 14.5. viršijus nuo 40 iki 50 proc. – 1,8 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota; 14.6. viršijus daugiau kaip 50 proc. – 2 kartus daugiau, nei viršyta žvejybos kvota. 15. Turintiems teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje kvotas ūkio subjektams skiriama: 15.1. 5 proc. Lietuvos Respublikai skirtos menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotos; 15.2. 10 proc. Lietuvos Respublikai skirtos strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos; 15.3. 0,1 proc. Lietuvos Respublikai skirtos šprotų žvejybos Baltijos jūroje kvotos. 16. Turintiems teisę gauti žvejybos Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną, kvotas ūkio subjektams paskirstoma: 16.1. 95 proc. Lietuvos Respublikai skirtos menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotos; 16.2. 90 proc. Lietuvos Respublikai skirtos strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos; 16.3. 99,9 proc. Lietuvos Respublikai skirtos šprotų žvejybos Baltijos jūroje kvotos. II. ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE, IŠSKYRUS BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖS ŽVEJYBOS ZONĄ, KVOTŲ SKYRIMAS TAIKANT PERLEIDŽIAMĄSIAS ŽVEJYBOS TEISES 17. Ūkio subjektams trejiems metams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės taisyklių 16 punkte nurodytoms Lietuvos Respublikai skiriamos menkių, strimelių ir šprotų žvejybos kvotos dalims. 18. Taisyklių 17 punkte nurodytam ūkio subjektui suteikiamos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to ūkio subjekto 2007–2012 m. sugauto menkių kiekio (tačiau už 2012 m. imamas sugautas menkių kiekis, ne didesnis nei ūkio subjektui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. Baltijos jūroje sugauto menkių kiekio. Toks pat menkių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis yra taikomas tiek Lietuvos Respublikai skiriamai menkių žvejybos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos 25–32 pakvadračių ES vandenyse (rytinių menkių) kvotai, tiek Lietuvos Respublikai skiriamai menkių žvejybos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos 22–24 pakvadračių ES vandenyse (vakarinių menkių) kvotai. 19. Kiekvienam taisyklių 17 punkte nurodytam ūkio subjektui suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to ūkio subjekto 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis, ne didesnis nei ūkio subjektui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio. 20. Pirmą kartą ūkio subjektams suteikiamas perleidžiamųjų žvejybos teisių dydis (procentais), komisijos apskaičiuotas šių taisyklių 18–19 punktuose nustatyta tvarka, patvirtinamas Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu, kuris skelbiamas Žuvininkystės tarnybos interneto tinklalapyje. Apskaičiuotas perleidžiamųjų žvejybos teisių dydis (procentais) apvalinamas iki šešto skaičiaus po kablelio. 21. Ūkio subjektas, turintis jam suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, gali: 21.1. šią teisę ar jos dalį perduoti iki teisės galiojimo laikotarpio pabaigos kitam Lietuvos Respublikoje registruotam ūkio subjektui, atitinkančiam šių taisyklių 4.2 punkte nurodytas sąlygas; 21.2. einamaisiais metais jam skirtą žvejybos kvotą, apskaičiuotą pagal suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, ar jos dalį perduoti kitam Lietuvos Respublikoje registruotam ūkio subjektui, atitinkančiam šių taisyklių 4.2 punkte nurodytas sąlygas, arba ja apsikeisti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, pateikęs taisyklių 28 punkte nurodytą prašymą. 22. Vieno ūkio subjekto turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 proc. visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio. 23. Taisyklių 21 punkte nurodyti ūkio subjektų susitarimai turi būti sudaromi raštu ir apie juos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas informuojama Žuvininkystės tarnyba, kartu pateikiant sudarytos ūkio subjektų sutarties originalą ir kopiją, kurios atitiktis originalui patikrinama ir originalas grąžinamas ūkio subjektui. Sutartyje be kitų sąlygų turi būti nustatyta: 23.1. kuri sutarties šalis yra atsakinga už Žuvininkystės tarnybos informavimą apie susitarimus, numatytus taisyklių 21 punkte; 23.2. ūkio subjekto, kuriam perduota žvejybos kvota pagal šių taisyklių 21.2 punktą, atsakomybė už žvejybos kvotos viršijimą. 24. Ūkio subjektui suteikta perleidžiamoji žvejybos teisė atšaukiama šiais atvejais: 24.1. jei ūkio subjektas dvejus metus iš eilės nepanaudojo daugiau nei 30 proc.: 24.1.1. pats nepanaudojo pagal perleidžiamąją žvejybos teisę jam skirtos žvejybos kvotos; 24.1.2. neperdavė perleidžiamosios žvejybos teisės ar pagal ją apskaičiuotos žvejybos kvotos kitam ūkio subjektui; 24.1.3. neapsikeitė su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pagal perleidžiamąją žvejybos teisę jam apskaičiuotos žvejybos kvotos. 24.2. pasirašius sutartį su NMA dėl visų laivų, kuriais ūkio subjektui buvo leista naudoti tam tikros žuvų rūšies kvotą. 25. Siekiant užtikrinti reglamento (EB) Nr. 1098/2007 ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 724/2010 (OL 2010 L 213, p. 1), tikslus dėl menkių išteklių naudojimo kontrolės, jeigu naudotojas praėjusiais metais pardavė aukcione ir fiziniams asmenims asmeniniam vartojimui mažiau kaip 80 proc. sugautų menkių, šiam naudotojui pagal jam suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę apskaičiuota menkių žvejybos kvota mažinama tiek, kiek iš 80 proc. sugautų menkių naudotojas pardavė ne aukcione ir ne fiziniams asmenims asmeniniam vartojimui. Jeigu naudotojas žvejojo pagal kito naudotojo žvejybos kvotą, jam perduotą šių taisyklių 21.2 punkte nustatyta tvarka, mažinama perdavusio žvejybos kvotą naudotojo menkių žvejybos kvota. Jeigu pastarasis naudotojas neturi pakankamai žvejybos kvotos, ji sumažinama per kelerius ateinančius metus. 26. Komisija pirmajame einamųjų metų komisijos posėdyje, atsižvelgdama į ūkio subjektams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises ir į perleidžiamųjų žvejybos teisių ar jų dalies perdavimą kitiems ūkio subjektams, apskaičiuoja kiekvienam ūkio subjektui tenkančią žvejybos kvotą, sumažina žvejybos kvotas šių taisyklių 14 ir 25 punktuose nustatytais atvejais ir apie galutinį žvejybos kvotos dydį informuoja ūkio subjektus komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Apskaičiuotas žvejybos kvotos dydis apvalinamas iki sveiko skaičiaus tonomis. 27. Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių atšaukimo ir (arba) kvotos sumažinimo pagal šių taisyklių 14 ir (arba) 24 ir (arba) 25 punktus susidariusi nepaskirstyta žvejybos kvota komisijos sprendimu paskirstoma likusiems perleidžiamąsias žvejybos teises turintiems ūkio subjektams proporcingai jų turimų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiui. 28. Ūkio subjektai, norintys apsikeisti jiems pagal perleidžiamąsias žvejybos teises tenkančiomis žvejybos kvotomis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, prašymą turi pateikti Žuvininkystės tarnybai. Komisija posėdyje priima sprendimą ir apie tai informuoja ūkio subjektą komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka. 29. Perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpis pratęsiamas trejiems metams, jei per perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpį nebuvo padaryta sunkių verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimų ir jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. Perleidžiamoji žvejybos teisė kitam laikotarpiui bus apskaičiuojama pagal žvejybos kvotų panaudojimą ankstesnio perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo metu, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. III. ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ, KURIOMS NETAIKOMOS PERLEIDŽIAMOSIOS ŽVEJYBOS TEISĖS, SKYRIMAS 30. Komisija, atsižvelgdama į ūkio subjektų pateiktus prašymus, nurodytus taisyklių 8 punkte, dėl lašišų žvejybos kvotų, sprendžia, kokią lašišų žvejybos kvotos dalį paskirstyti ūkio subjektams, turintiems teisę gauti žvejybos Baltijos jūroje kvotas. 31. Atsižvelgdama į bendrą prašomą lašišų žvejybos Baltijos jūroje kvotų kiekį ir šios žuvų rūšies žvejybos kvotos panaudojimą per paskutinius trejus metus, komisija gali nuspręsti: 31.1. lašišų žvejybos kvotų atskiriems teisę gauti žvejybos Baltijos jūroje kvotas turintiems ūkio subjektams neskirstyti ir leisti jiems žvejoti lašišas, kol bus panaudota 80 proc. pagal šių taisyklių 30 punktą nustatytos teisę gauti žvejybos Baltijos jūroje kvotas turintiems ūkio subjektams skirstytinos lašišų žvejybos kvotos. Panaudojus 80 proc. kvotos, likusi kvotos dalis paskirstoma Baltijos jūroje žvejojantiems ūkio subjektams proporcingai jų einamaisiais metais sugautam lašišų kiekiui, bet ne daugiau, negu prašo ūkio subjektas; 31.2. paskirstyti lašišų žvejybos kvotą atskiriems teisę gauti žvejybos Baltijos jūroje kvotas turintiems ūkio subjektams. Tokiu atveju žvejybos kvotos paskirstomos pagal tai, kokią bendro visų Baltijos jūroje žvejojusių ūkio subjektų per paskutinius trejus metus sugauto lašišų kiekio dalį sudarė ūkio subjekto sugautų lašišų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo ūkio subjekto žvejotų metų skaičiaus). 32. Atsižvelgdama į bendrą prašomą menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje kvotų kiekį ir atitinkamos žuvų rūšies žvejybos kvotos panaudojimą per paskutinius trejus metus, komisija gali nuspręsti: 32.1. menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos kvotų atskiriems teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje kvotas turintiems ūkio subjektams neskirstyti ir leisti jiems žvejoti tam tikrų rūšių žuvis, kol bus panaudota 80 proc. teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje kvotas turintiems ūkio subjektams skirstytinos atitinkamos žuvų rūšies žvejybos kvotos. Panaudojus šią žvejybos kvotos dalį, likusi kvotos dalis paskirstoma Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje žvejojantiems ūkio subjektams proporcingai jų einamaisiais metais sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu prašo ūkio subjektas. Šio punkto nuostatos komisijos sprendimu gali būti taikomos visiems teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje kvotas turintiems ūkio subjektams arba tik tiems, kurie žvejoja iki 8 m ilgio laivais; 32.2. paskirstyti menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos kvotas atskiriems teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje kvotas turintiems ūkio subjektams. Tokiu atveju žvejybos kvotos paskirstomos pagal tai, kokią bendro visų Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje žvejojusių naudotojų per paskutinius trejus metus sugauto tos rūšies žuvų kiekio dalį sudarė ūkio subjekto sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo ūkio subjekto žvejotų metų skaičiaus). 33. Teisę gauti žvejybos Baltijos jūroje kvotas turintiems ūkio subjektams, kurie per paskutinius trejus metus tam tikrų rūšių žuvų Baltijos jūroje nežvejojo, tų rūšių žuvų žvejybos kvotas komisija skiria iš nepaskirtos žvejybos kvotos dalies pagal savo pasirinktą principą, vienodai taikomą visiems Baltijos jūroje nežvejojusiems ūkio subjektams, pateikusiems prašymus gauti tos žuvų rūšies žvejybos kvotą. 34. Ūkio subjektui draudžiama perduoti arba kitokiu būdu leisti naudoti šiame taisyklių skyriuje nustatyta tvarka gautas žvejybos kvotas kitiems ūkio subjektams. 35. Kai individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę arba pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu, jai einamaisiais metais pereina tokio dydžio žvejybos kvotos, kurias turėjo įmonės prieš pertvarkymą ar perregistravimą. Vėlesniais metais skiriant žvejybos kvotas pagal naudotojo per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekį, skaičiuojamas įmonės prieš pertvarkymą ar perregistravimą sugautas žuvų kiekis. 36. Kai keleto Baltijos jūroje naudotojų – juridinių asmenų – reorganizacija vykdoma jungimo būdu: 36.1. susijungus dviem arba daugiau juridinių asmenų, naujam juridiniam asmeniui einamaisiais metais skiriama žvejybos kvota lygi sujungtų juridinių asmenų žvejybos kvotų sumai; 36.2. juridiniam asmeniui, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, einamaisiais metais skiriama žvejybos kvota lygi juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, ir prijungto juridinio asmens žvejybos kvotų sumai; 36.3. vėlesniais metais reorganizuotam juridiniam asmeniui skiriant žvejybos kvotas pagal naudotojo per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekį, sugautas žuvų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į taisyklių 36.1 ir 36.2 punktų nuostatas. IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 37. Šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atvejus svarsto ir sprendimus priima komisija. 38. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 39. Už šių taisyklių pažeidimus ūkio subjektai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ___________