LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR NORVEGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL OPERATYVAUS INFORMAVIMO APIE BRANDUOLINES AVARIJAS IR PASIKEITIMO INFORMACIJA APIE BRANDUOLINIUS OBJEKTUS Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Norvegijos Karalystės Vyriausybė (toliau vadinamos Šalimis), SIEKDAMOS išvystyti geros kaimynystės santykius tarp abiejų valstybių ir prisidėti prie tarpusavio bendradarbiavimo abiejų Šalių labui, BŪDAMOS ĮSITIKINUSIOS tarptautinių susitarimų vystymo reikalingumu, užtikrinant, kad būtų imamasi deramų saugumo priemonių, naudojant branduolinę energiją, bendradarbiavimo tarp visų valstybių ir tarptautinių organizacijų pagrindu, ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad abi valstybės yra TATENOS 1986 m. rugsėjo 26 d. Konvencijos dėl operatyvaus pranešimo apie branduolinę avariją (toliau vadinama TATENA Konvencija) dalyvės, BŪDAMOS ĮSITIKINUSIOS, kad abiem valstybėms labai svarbu bendradarbiauti, minimizuojant radioaktyviųjų medžiagų pasklidimo už valstybinių sienų pasekmes ir SIEKDAMOS, kad šiuo tikslu abi Šalys kuo greičiau gautų būtiną informaciją, SUSITARIA: TAIKYMO SRITIS 1 straipsnis
- Operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas požiūriu ši Sutartis taikoma TATENA Konvencijos 1 ir 3 straipsniuose apibrėžtiems įrenginiams ir veiklai, taip pat šios Sutarties 4 straipsnyje nurodyto tipo avarijoms.
- Keitimosi informacija požiūriu ši Sutartis taikoma įrenginiams, naudojantiems branduolinę energiją taikiems tikslams, būtent: branduolinėms jėgainėms, jų nepanaudoto ir panaudoto kuro saugykloms ir radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įmonėms. INFORMAVIMAS APIE BRANDUOLINES AVARIJAS 2 straipsnis Vienos iš Šalių teritorijoje įvykus bet kokiai avarijai branduoliniame įrenginyje arba užsiimant veikla, apibrėžta TATENA Konvencijos 1 straipsnyje, sukėlusiai arba galinčiai sukelti radioaktyviųjų medžiagų pasklidimą reikšmingu radiacinės saugos požiūriu kitai Šaliai arba kitos Šalies teritorijai lygiu, pirmoji Šalis privalo skubiai tiesiogiai informuoti apie tai kitą Šalį ir, kaip numatyta TATENA Konvencijos 5 straipsnyje, nedelsdama perduoti apie tai visą turimą informaciją. 3 straipsnis Šalys taip pat privalo kuo skubiau tiesiogiai informuoti viena kitą, įvykus bet kuriai kito tipo, negu nurodyta 2 straipsnyje, branduolinei avarijai, kuri, Šalies, kurios teritorijoje ši avarija įvyko, nuomone, gali sukelti radioaktyviųjų medžiagų pasklidimą už jos teritorijos ribų, reikšmingu kitai Šaliai jos radiacinės saugos požiūriu lygiu. 4 straipsnis Kiekviena Šalis nedelsdama tiesiogiai informuos kitą Šalį, jeigu jos teritorijoje bus užregistruotas nenormaliai aukštas radiacijos lygis, nors jis ir nebūtų kilęs iš jos teritorijoje esančių įrenginių ir veiklos, bet gali būti svarbus kitai Šaliai radiacinės saugos požiūriu. 5 straipsnis
- Šios Sutarties 2, 3 ir 4 straipsnių reikalavimus įgyvendina šios institucijos: - Lietuvoje: Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija; - Norvegijoje: Karališkoji užsienio reikalų ministerija. Šalys informuos viena kitą apie bet kokius institucijų, atsakingų už aukščiau minėtų reikalavimų įgyvendinimą, pakeitimus.
- Šios institucijos suderins tarpusavyje 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytų įsipareigojimų praktines įgyvendinimo priemones. PASIKEITIMAS INFORMACIJA APIE BRANDUOLINIUS ĮRENGINIUS 6 straipsnis
- Kiekviena Šalis ne rečiau kaip kartą per metus pateiks kitai Šaliai duomenis apie 1 straipsnio 2 skirsnyje nurodytų visų branduolinių įrenginių veikimo sąlygas, taip pat pateiks šiuos įrenginius liečiančią kitą techninę informaciją, kuri gali padėti gaunančiai informaciją Šaliai įvertinti šių įrenginių avarijų pasekmes ir nustatyti būtinas jos gyventojų apsaugos priemones.
- Vienai iš Šalių reikalaujant, abi Šalys surengs konsultacijas šio straipsnio 1 skirsnyje numatytos teikti informacijos apibrėžimui patikslinti. Konsultacijų rezultatas bus apiformintas protokolu.
- Šio straipsnio 1 skirsnyje nurodytą informaciją įpareigojama pateikti iš Lietuvos pusės apie Ignalinos AE, o iš Norvegijos pusės – apie jos teritorijoje esančias branduolines jėgaines.
- Informacija, pateikta remiantis šiuo straipsniu, jeigu nėra kitaip susitarta tarp 7 straipsnyje nurodytų institucijų, gali būti panaudota tik šio straipsnio 1 skirsnyje nurodytais tikslais. 7 straipsnis
- Šios Sutarties 6 straipsnio reikalavimus įgyvendina šios institucijos: - Lietuvoje: Energetikos ministerija; - Norvegijoje: Norvegijos radiacinės apsaugos institucija. Šalys informuos viena kitą apie bet kokius institucijų, atsakingų už aukščiau minėtų reikalavimų įgyvendinimą, pakeitimus.
- Šios institucijos suderins tarpusavyje 6 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų praktines įgyvendinimo priemones. KITOS PRIEMONĖS 8 straipsnis Ši Sutartis neturės įtakos Šalių teisėms ir pareigoms, išplaukiančioms iš jų ankstesniųjų susitarimų. 9 straipsnis Informacija pagal šią Sutartį perduodama atsižvelgiant į apribojimus, išplaukiančius iš Šalyse galiojančių įstatymų. 10 straipsnis Bet kurie nesutarimai dėl šios Sutarties interpretavimo ar taikymo turi būti išspręsti Šalių derybomis. 11 straipsnis Vienai iš Šalių reikalaujant, turi būti surengtos dvišalės derybos Sutarties pakeitimams nagrinėti. Bet kokiam pakeitimui reikalingas abiejų Šalių sutikimas. 12 straipsnis Ši Sutartis ir visi pakeitimai įsigalioja po 30 dienų nuo to momento, kai abi Šalys informavo viena kitą, kad Šalių įstatymais numatytos Sutarties ar Sutarties pataisymų įsigaliojimo sąlygos yra įvykdytos. 13 straipsnis Ši Sutartis neterminuota. Bet kuri Šalis gali nutraukti Sutartį, raštu įspėdama kitą Šalį. Jeigu įspėjimo rašte nenumatyta vėlesnė data, nutraukimas įsigalios už vienerių metų nuo to momento, kai antroji Šalis gaus raštišką įspėjimą apie nutraukimą. Sutartis sudaryta Osle 1995 m. vasario 13 d. dviem turinčiais vienodą galią originaliais egzemplioriais lietuvių, norvegų ir anglų kalbomis. Skirtingo interpretavimo atveju remiamasi tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu Norvegijos Karalystės Vyriausybės vardu ______________