LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTO KONVENCINIAME RAJONE TVARKOS 1997 m. lapkričio 14 d. Nr. 213 Vilnius Atsižvelgdamas į Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) nustatytas žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės priemones bei siekdamas užtikrinti Daugiašalio bendradarbiavimo žvejybos Atlanto vandenyno Šiaurės Vakaruose konvencijos reikalavimų vykdymą ir nustatyti Lietuvos laivų žvejybos tvarką, ĮSAKAU: 1. Patvirtinti Lietuvos laivų žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame rajone tvarką (pridedama). 2. Žuvų išteklių departamentui pavesti: 2.1. išduoti Lietuvos laivams leidimus, žvejybos bilietus ir žurnalus pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento suderintas laivų savininkų paraiškas žvejybai Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame rajone ir vadovautis šiuo įsakymu; 2.2. kartu su Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentu sudaryti komisiją kapitonų žinioms patikrinti. 3. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu – gyvūnija. APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS IMANTAS LAZDINIS PATVIRTINTA Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 11 14 įsakymu Nr. 213 LIETUVOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTO KONVENCINIAME RAJONE T V A R K A 1. Lietuvos laivų žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame (NAFO-anglų k.) rajone tvarka galioja Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyse į šiaurę nuo 35°00' šiaurės platumos ir į vakarus nuo linijos, nusidriekusios į šiaurę nuo 35°00' šiaurės platumos ir 42°00' vakarų ilgumos iki 59°00' šiaurės platumos, iš ten į vakarus iki 44°00' vakarų ilgumos, toliau į šiaurę iki Grenlandijos krantų, taip pat Šv. Lauryno įlankoje, Deivio sąsiauryje ir Bafino jūroje piečiau 78°00' šiaurės platumos už pakrančių valstybių teritorinių vandenų, NAFO reguliuojamame rajone. 2. Žvejybos įmonės, norinčios žvejoti Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame rajone, kasmet iki gruodžio 1 d. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentui (toliau – Žuvų išteklių departamentas) paraiškas, suderintas su Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentu, nurodydamos žvejybinių laivų borto numerius, pavadinimus, radijo šaukinius, bendrą ilgį, tonažą, variklio galingumą, registracijos uostą, laivo savininką ir frachtuotoją (jei yra) bei numatomas žvejoti pagrindines žuvų rūšis. 3. Pagal gautas paraiškas Žuvų išteklių departamentas pateikia Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) atsakingajam sekretoriui Lietuvos laivų, norinčių žvejoti Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyse, sąrašą. 4. Žuvų išteklių departamentas išduoda į šį sąrašą įrašytiems laivams leidimus (licencijas) žvejoti Šiaurės Vakarų Atlante, žvejybos bilietus ir žvejybos žurnalus. Žvejybos bilietai ir žvejybos žurnalai išduodami pagal Žuvų išteklių departamento 1996 12 20 įsakymo Nr. 219 „Dėl žvejybos bilietų ir žurnalų išdavimo konvenciniuose rajonuose ir atviroje jūroje“ nustatytą tvarką. 5. Lietuvos laivai žvejoja pagal NAFO žvejybos komisijos nustatytą žuvų sugavimo kvotą. 6. Jeigu Lietuvai limituojamų žuvų rūšių kvota neskirta, laivai gali žvejoti šias žuvų rūšis iš kvotos „kitiems“, prieš 2 paras apie tai pranešę Žuvų išteklių departamentui. Pradėję žvejybą iš šios kvotos, laivai kas 48 val. privalo pranešti apie šių žuvų rūšių sugavimus. 7. Išnaudojus kokios nors rūšies žuvų sugavimo kvotą, jų specializuota žvejyba, išskyrus priegaudą vykdant specializuotą kitų žuvų rūšių žvejybą, nutraukiama. Žvejyba yra specializuota tada, kai kurios nors rūšies žuvys sudaro daugiau kaip 50 % bendro laimikio svorio. Žvejojant kitų rūšių žuvis, kurioms kvota Lietuvai konkrečiame kvadrate neskirta, priegauda neturi viršyti 2500 kg arba 10 % (atsižvelgiama į didesnį skaičių). Žvejojant kitų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra uždrausta arba visiškai išnaudota kvota „kitiems“, priegauda neturi viršyti 1250 kg arba 5 % (atsižvelgiama į didesnį skaičių). Procentas skaičiuojamas nuo kiekvienos žuvų rūšies svorio pagal visą sugautą laimikio kiekį, esantį laive. 8. Žvejybinės įmonės privalo: 8.1. laikantis Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintų žvejybos žurnalo išdavimo ir pildymo taisyklių, kiekviename žvejybiniame laive turėti ir tvarkyti žvejybos žurnalą ir pareikalavus pateikti jį aplinkos apsaugos ar kitiems įgaliotiems pareigūnams; 8.2. tvarkyti žuvų sugavimo apskaitą pagal rūšis atskiriems žūklės įrankių tipams ir kas mėnesį iki kito mėnesio 15 d. pateikti nustatytos formos ataskaitą Žuvų išteklių departamentui (I priedas). 8.3. aplinkos apsaugos ar kitiems įgaliotiems pareigūnams pareikalavus, pateikti bet kuriuos operatyvius duomenis, charakterizuojančius verslinę žūklę bei laimikio panaudojimą; 8.4. užtikrinti, kad ant žvejybos laivų iš abiejų pusių būtų ryškūs borto numeriai (pavadinimai); 8.5. nekliudomai įleisti aplinkos apsaugos ar kitus įgaliotus pareigūnus į žūklės vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones žūklės įrankiams, žvejybos būdams ir sugautai žuviai patikrinti. Jiems pareikalavus, išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius; 8.6. vykdyti teisėtus aplinkos apsaugos ar kitų įgaliotų pareigūnų reikalavimus; 8.7. kiekvieną dieną registruoti sugavimus. Visos II priede nurodytos žurnalo grafos turi būti užpildytos pagal aprašytas instrukcijas ir naudojant specialius kodus. Įrašai žurnale turi atitikti smulkiausią geografinę zoną, kuriai yra skirta kvota, nurodyti laimikio kiekį, įskaitant žuvies iškrovimą. Žurnalai turi būti laikomi laive kvotos galiojimo metu; 8.8. Lietuvos laivuose, žvejojančiuose NAFO reguliuojamame rajone limituojamas žuvų rūšis, daryti įrašus žurnale apie bendrą rūšių produkciją ir produkcijos perdirbimo formą; šaldytuve visą perdirbtą žuvį laikyti taip, kad kiekviena rūšis būtų atskirai. Sandėliavimo plane turi būti nurodytas produkcijos išdėstymas triume; 8.9. Lietuvos laivų, žvejojančių jūros ešerius ir plekšnines žuvis „Flemish Cap“ plotuose, ataskaitų priede pateikti duomenis apie išleistos atgal į jūrą menkės kiekius; 8.10. užtikrinti, kad Lietuvos laivai, pagaunantys amerikines ir geltonuodeges plekšnes 3L, N ir O kvadratuose, kas mėnesį pateiktų šių žuvų rūšių nominalią sugavimų ir išmetimų statistiką, pageidautina apimant ne didesnius kaip 1° platumos ir 1° ilgumos kvadratus; 8.11. Lietuvos laivuose, turinčiuose denyje žuvies, prieš įplaukiant į NAFO reguliuojamą rajoną, žvejybos žurnale turėti įrašus apie visas esančias laive žuvų rūšis; 8.12. ilgesniuose kaip 10 m laivuose turėti dokumentus, kuriuose būtų įrašyti šie duomenys: - pavadinimas (jeigu yra); - uosto arba rajono, kuriame yra užregistruotas, raidės ir registravimo numeriai; - jo tarptautinis radijo šaukinys (jeigu yra); - savininko pavardė ir adresas ir (jeigu yra) frachtuotojai; - ilgis ir variklio galingumas; 8.13. ilgesniuose kaip 17 m žvejybiniuose laivuose, kuriuose yra šaldoma arba sūdoma žuvis, turėti jų žuvų triumų brėžinius ar aprašymus, nurodant jų sandėlių talpumą m3; 8.14. aprašyti 8.12 ir 8.13 punktuose dokumentai ir padarytos bet kokios modifikacijos turi būti patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Klaipėdos jūrų uosto kapitono valdybos, o atlikta variklio galingumo modifikacija smulkiai paaiškinta; 8.15. užtikrinti, kad laivai, norintys NAFO reguliuojamame rajone žvejoti juodąjį otą, pateiktų Žuvų išteklių departamentui šios žvejybos planą, nurodydami numatomos žvejybos laiką bei planuojamą sugauti žuvų kiekį; 8.16. pranešti Žuvų išteklių departamentui laivų, aprūpintų prietaisais, kuriais galima automatiškai perduoti savo buvimo vietą, pavadinimus bei žinias apie šių laivų judėjimą NAFO reguliuojamame rajone; 8.17. naudoti tinklus, kurių akys susideda iš 4 mazgų, tarp kurių ilgis yra vienodas, ir visi 4 siūlai pagaminti iš vienos medžiagos; 8.18. ilgesniuose kaip 30 m laivuose turėti pakabinamus trapus, pagamintus ir naudojamus pagal III priede aprašytas instrukcijas; 8.19. kiekviename žvejybiniame laive turėti stebėtoją. 9. Žvejybą, laimikio apdorojimą ir transportavimą atliekančių laivų kapitonai arba budintys jų padėjėjai privalo: 9.1. aplinkos apsaugos ar kitiems įgaliotiems pareigūnams pareikalavus, priimti juos į laivą, perkelti į tame rajone esančius kitus laivus, leisti apžiūrėti visas laivo patalpas, išimti ir pateikti patikrinimui laimikį ir žūklės įrankius, laivo dokumentaciją, teikti pagalbą tikrinimo metu; 9.2. suteikti aplinkos apsaugos ar kitiems įgaliotiems pareigūnams galimybę daryti įrašus arba, jiems pareikalavus, pateikti parengtus išrašus iš žvejybos ir laivų žurnalų bei kitų, susijusių su žvejyba, dokumentų; 9.3. perduoti nemokamai per laivo radijo stotį aplinkos apsaugos ar kitų įgaliotų pareigūnų tarnybines radiogramas ir pranešimus; 9.4. turėti laive ir, įgaliotiems žuvisaugos pareigūnams pareikalavus, pateikti (tiek žūklės vietoje, tiek uoste): - Žuvų išteklių departamento leidimą (licenciją) žvejybai ir nustatytos formos žvejybos bilietą; - žvejybos ir technologinį žurnalus; - žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentus ar jų patvirtintas kopijas. Kapitono patvirtintos žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentų kopijos turi būti saugomos laive tris mėnesius, o žvejybos žurnalai – vienerius metus nuo jų pildymo užbaigimo, po to atiduodami laivo savininkui, kuris privalo juos saugoti ne mažiau kaip dar dvejus metus; 9.5. laikytis įprastų jūrinės praktikos taisyklių, garantuojant kuo skubesnį vykdančių reguliuojamame rajone kontrolę NAFO ir kitų įgaliotų inspektorių išsilaipinimą iš malūnsparnio (IV priedas) ar inspekcinių laivų ant denio; 9.6. gavus signalą apie inspektorių pasiruošimą išlipti ant laivo denio, užtikrinti, kad žvejybos įrankiai 30 min. nebūtų traukiami; 9.7. iškilus kalbos sunkumams, naudotis V priede pateiktu inspektoriaus klausimynu; 9.8. inspektoriaus prašymu sustabdyti žvejybą, jeigu ji vykdoma: - uždraustame rajone ar draudžiamomis žūklės priemonėmis; - po to, kai atsakingasis sekretorius buvo informuotas apie šios šalies laivų specializuotos žvejybos sustabdymą; - iš kvotos „kitiems“ iš anksto apie tai nepranešus atsakingajam sekretoriui ar po 7 dienų, kai šalis buvo informuota apie žvejybos iš kvotos „kitiems“ sustabdymą. Žūklė negali būti tęsiama, kol inspektorius neturės pakankamo pagrindo manyti, jog nustatytas pažeidimas nepasikartos; 9.9. aprūpinti laivą, kuriame yra stebėtojas arba Lietuvos aplinkos apsaugos pareigūnas, tinkamu maistu ir laikinomis gyvenamosiomis (pagal galimybę atskiromis) patalpomis bei pasirūpinti, kad nustatyta tvarka vyktų glaudus bendradarbiavimas su stebėtojais ar inspektoriais, kol jie atlieka savo pareigas, įskaitant pagalbos teikimą, kaip reikalaujama, sulaikant žuvų kiekį, kurį ketinama išmesti už borto. 10. Draudžiama: 10.1. turėti laive ir naudoti tinklus, kurių akių dydis mažesnis, negu nurodyta VI priede. Jeigu laivai prieš įplaukdami į Šiaurės Vakarų Atlanto konvencinį rajoną žvejojo rajone, kuriame leidžiami tinklai su mažesniais akių dydžiais, tai tokie žvejybos įrankiai turi būti laikomi neparuoštais darbui. Žvejojant žuvų rūšis, neišvardytas VI priede, galima naudoti žvejybos įrankius ir su mažesnėmis akimis, tačiau reguliuojamų rūšių bendras priegaudos dydis neturi viršyti 2500 kg arba 10 % (atsižvelgiama į didesnį skaičių) viso esančio laive laimikio; 10.2. tvirtinti prie žūklės įrankių įtaisus, galinčius sumažinti tinklo akių dydį, išskyrus priemones, tvirtinamas prie apatinės tinklo dalies, apsaugančias tralo maišą nuo susidėvėjimo ir suplyšimo. Formuojantys tralo maišo tūrį žiedai, užveržtiniai stropai, tralo maišo plūdurai gali būti naudojami reguliuojamame rajone, tačiau jų tvirtinimas neturi sumažinti tinklo akių dydžio, nurodyto taisyklėse. Taip pat leidžiama prie tralo maišo viršutinės dalies ar tralo maišo prailginamosios viršutinės dalies tvirtinti ICNAF tipo, sudėtinį skiaučių tipo bei didelių akių (modifikuotą lenkiško tipo) tralo maišo padengimus; 10.3. naudoti žvejyboje nustatyta tvarka nepažymėtus žūklės įrankius. Plūdurai turi nurodyti žvejybos įrankių pastatymo vietą, o ant jų turi būti išgraviruoti laivo, kuriam priklauso žvejybos įrankiai, numeriai; 11. Akių dydis matuojamas panaudojant plokščius pleišto formos matuoklius (VII, VIII priedai), turinčius pastovų, ne mažesnį kaip 2 mm ir ne didesnį kaip 2,4 mm, storį. Matuoklį įstačius į tinklo akį statmenai tinklo plokštumai, jis turi išlaikyti pastovią 5 kg stūmimo jėgą ir būti pagamintas iš tvirtos ir kietos medžiagos. Visi šie naudojami prietaisai turi būti patikrinti ir sugraduoti padidinant 1 mm. Akies dydis nustatomas imant vidutinį dydį 20 akių, esančių vienoje eilėje bent per 10 akių nuo siūlių ir užpakalinio maišo krašto ir einančių išilgai maišo ašies. Atitinkamai matuojamos ir kitų tinklų akys. 12. Draudžiama vykdyti specializuotą žvejybą: 12.1. menkių – 3L kvadrate; 12.2. krevečių – 3L, N ir O kvadratuose. 13. Krevečių žvejyboje reguliavimo priemonės 3M kvadrate: 13.1. laivai, vykdantys krevečių žvejybą 3M kvadrate, privalo naudoti tinklinius įrankius, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 40 mm; 13.2. laivai, žvejojantys krevetes 3M kvadrate, privalo naudoti selektines groteles su maksimaliu 22 mm tarpu tarp jų; 13.3. jeigu visų reguliuojamų dugno žuvų rūšių bendros priegaudos dydis tam tikrame tralavime viršija pagal svorį 5 %, siekdami išvengti tolesnio šių žuvų rūšių sugavimo, laivai privalo nedelsdami pakeisti žvejybos vietą (mažiausiai 5 jūrmylės); 13.4. laivų skaičius žvejojant krevetes 3M rajone turi būti apribotas pagal laivų skaičių, kurie vykdė šią žvejybą nuo 1993 m. sausio 1d. iki 1995 m. rugpjūčio 31d.; 13.5. žvejybos dienų skaičius kiekvienais metais nustatomas pagal NAFO rekomendacijas. 1998 m. orientuojamasi į 90 % didžiausią žvejybos dienų skaičių, nustatytą laivams, kuriais nors vienais iš 1993, 1994 ar 1995 m. (iki 1995 m. rugpjūčio 31 d.). Neatsižvelgiant į tai, Susitariančioms Šalims, kurių laivai turi įregistruotą krevečių kiekį, leidžiama žvejoti ne mažiau kaip 400 žvejybos dienų. Susitariančios Šalys, kurių laivai neturi įregistruoto krevečių kiekio, gali žvejoti jas tik vienu laivu 100 žvejybos dienų, o laivai su mažesniu įregistruotu krevečių kiekiu gali žvejoti atitinkamą dienų skaičių, kuris apskaičiuojamas pagal laivo, žvejojančio krevetes 3M kvadrate, pranešimus, ir į jį turi būti įtrauktos įplaukimo ir išplaukimo iš reguliuojamo rajono dienos. Tuo atveju, kai laivai žvejojo krevetes ir kitas žuvis tame pačiame reise, dienų skaičius turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai laivas pradėjo krevečių žvejybą, ir iki dienos, kai laivas baigė šią žvejybą; 13.6. laivai, žvejojantys 3M kvadrate krevetes ir kitas žuvų rūšis, Žuvų išteklių departamentui pateikiamoje ataskaitoje apie žuvų sugavimus turi nurodyti krevečių žvejybos dienų skaičių. 14. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra mažesnių, negu nurodyti IX priede, dydžių. Jeigu kiekvienu tralavimu sugaunama daugiau kaip 10 % neverslinio dydžio žuvų (priegauda nustatoma pagal šio dydžio žuvų kiekio santykį su bendru saugomų rūšių žuvų kiekiu), siekdamas išvengti tolesnio neverslinio dydžio žuvų sugavimo laivas privalo skubiai pakeisti žvejybos vietą (mažiausiai 5 jūrmylės). Neverslinio dydžio žuvų priegauda turi būti skubiai išleidžiama atgal į vandenį. Bet kokios rūšies perdirbtos žuvys, kurioms IX priede nustatyti versliniai dydžiai ir kurios yra mažesnės už nurodytus šiame priede ilgio ekvivalentus, turi būti laikomos atskirai nuo verslinio dydžio žuvų. 15. Lietuvos laivai, žvejojantys reguliuojamame rajone, turi pranešti NAFO sekretoriatui apie: 15.1. kiekvieną įplaukimą į NAFO reguliuojamą rajoną. Šis pranešimas turi būti perduodamas ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki laivo įplaukimo ir jame turi būti nurodyta data, laikas, laivo koordinatės ir žuvies kiekis laive rūšimis (
- kg)pagal 3 alpha kodą (FAO kodą). Rūšys, kurių atskiros rūšies bendras svoris mažesnis kaip 1t, gali būti perduodamos užrašant 3 alpha kodą kaip „MZZ“ (neapibūdinta jūrinė rūšis); 15.2. kiekvieną išplaukimą iš reguliuojamo rajono. Šis pranešimas turi būti perduodamas ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki laivo išplaukimo iš reguliuojamo rajono ir jame turi būti nurodyta data, laikas, laivo koordinatės ir šioje zonoje sugautos ir paliktos laive žuvies kiekis rūšimis (
- kg)pagal 3 alpha kodą. Rūšys, kurių atskiros rūšies bendras svoris mažesnis kaip 1t, gali būti perduodamos užrašant 3 alpha kodą kaip „MZZ“ (neapibūdinta jūrinė rūšis); 15.3. kiekvieną perplaukimą iš vieno NAFO kvadrato į kitą, išskyrus tai, kas aprašyta 15.4 punkte. Šis pranešimas turi būti perduodamas prieš laivo įplaukimą į NAFO kvadratą ir jame turi būti nurodyta data, laikas ir laivo koordinatės; 15.4. kai laivai vykdo žvejybą tarp kvadratų 3L ir 3N bei 3N ir 3O, kurios metu neišvengiamai kertama riba tarp rajonų daugiau kaip 1 kartą per 24 valandas, ir jei jie pasilieka 10 mylių atstumu nuo ribos tarp kvadratų, laivai neprivalo pranešti apie kiekvieną kvadrato pakeitimą, bet turi pranešti apie pirmą ribos tarp kvadratų kirtimą ir kas 24 val. datą, laiką ir jų koordinates. Kada tokie laivai palieka nustatytą 10 mylių atstumą nuo ribos tarp kvadratų į abi puses, jie turi vėl pranešti datą, laiką ir savo koordinates; 15.5. kiekvieną žuvies iškrovimą, kol laivas yra NAFO reguliuojamame rajone. Šis pranešimas turi būti perduodamas ne vėliau kaip prieš 24 val. ir jame turi būti nurodyta data, laikas, laivo koordinatės ir visas žuvų kiekis rūšimis (
- kg)pagal 3 alpha kodą, kuris bus perkraunamas. Po kiekvieno radijo ar fakso perdavimo žurnale turi būti nedelsiant pažymėta: - perdavimo data ir laikas; - perdavimo radijo pagalba atveju radijo stoties, iš kurios buvo padarytas pranešimas, pavadinimas. Perduodami pranešimai turi būti nuosekliai sunumeruoti. Laivams, aprūpintiems prietaisais, kurie gali automatiškai perduoti savo buvimo vietą, negalioja 15.3 ir 15.4 punktuose nurodyti reikalavimai. Pranešimai perduodami pagal X priede nurodytą formą. 16. Šiuos reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ PATVIRTINTA Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 11 14 įsakymu Nr. 213 1 priedas ŽINIOS APIE ŽUVŲ SUGAVIMĄ VERSLINĖS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS ………….. ŽVEJYBOS ĮMONĖ................... už 199..... m. .................... mėn. Žvejybos rajonas Žvejybinis laivas (pavadinimas, tipas, Nr.) Žvejybos įrankių pavadinimas Žvejybos įrankių akytumas Žvejybos įrankių skaičius Žvejybos dienų skaičius Žuvų sugavimas (tonomis), nurodant rūšis Iš viso Pastaba: duomenys apie atskiras žuvų rūšis ir žūklės įrankius pateikiami Žuvų išteklių departamento Konvenciniam skyriui per 15 dienų nuo ataskaitinio mėnesio pasibaigimo. Data ............................................. Įmonės vadovo vardo raidė, pavardė ir parašas .................................. A. V. ______________ II priedas ŽVEJYBOS ŽURNALŲ ĮRAŠAI Informacija Laivo pavadinimas Kokiai valstybei priklauso laivas Laivo registracijos numeris Registracijos uostas Naudojamų įrankių tipai (kiekvieną dieną) Įrankio tipas*2 Data - diena - mėnuo - metai Pozicija - platuma - ilguma - statistinė zona *1 Traukimų skaičius per 24 val. laikotarpį *1 Žvejybos laikas per 24 val. laikotarpį Rūšių pavadinimai *2 Kiekvienos rūšies kasdienis sugavimas (tonomis gyvo svorio) Kiekvienos rūšies kasdienis sugavimas žmonių poreikiams Kiekvienos rūšies kasdienis sugavimas perdirbimui Kasdieniniai kiekvienos rūšies išmetimai Iškrovimų vieta (-
- os)Iškrovimų data (-
- os)Kapitono parašas Instrukcijos: *1 Jei 2-jų arba daugiau įrankių tipai yra naudojami 24 val., šiems tipams turi būti daromi atskiri įrašai. *2 Įrankių tipai ir rūšių pavadinimai nurodomi pagal atitinkamus kodus. ______________ III priedas PAKABINAMO TRAPO KONSTRUKCIJA IR PANAUDOJIMAS 1. Pakabinamas trapas turi būti efektyvi priemonė, užtikrinanti saugų inspektorių įlaipinimą ir išlaipinimą jūroje. Pakabinamas trapas turi būti švarus ir tvarkingas. 2. Turi būti užtikrinta, kad ant trapo nepatektų iš laivo atliekos, kiekvienas jo laiptelis turi tvirtai remtis į laivo bortą, jeigu įmanoma, nesiliestų prie aštrių laivo apvadų, kad inspektorius galėtų saugiai ir patogiai patekti į laivą. 3. Pakabinamo trapo laipteliai turi būti: (
- a)pagaminti iš tvirtos medienos ar kitos medžiagos, pasižyminčios analogiškomis savybėmis, iš vieno neturinčio šakų gabalo, turėti kokybišką, neslidų paviršių; keturi žemutiniai laipteliai turi būti pagaminti iš pakankamai tvirtos ir elastingos gumos arba kitos tinkamos medžiagos su analogiškomis savybėmis; (
- b)ne ilgesni kaip 480 mm, 115 mm pločio ir 25 mm gylio, neskaitant įvairių neslystančių įtaisų; (
- c)vienodu vienas nuo kito ne mažesniu kaip 300 mm ir ne didesniu kaip 380 mm atstumu ir pritvirtinti tokiu būdu, kad būtų horizontalūs. 4. Pakabinamas trapas negali turėti daugiau kaip du pakeistus laiptelius, pritvirtintus tokiu būdu, kuris skiriasi nuo panaudoto pradinėje trapo konstrukcijoje. Todėl visus pritvirtintus tokiu būdu laiptelius, esant galimybei, reikia pakeisti laipteliais, tvirtinamais tokiu būdu, kuris buvo naudojamas pradinėje trapo konstrukcijoje. 5. Trapo šoniniai lynai – du nepadengti lynai iš manilinių kanapių arba analogiškos medžiagos, turinčios iš kiekvienos pusės ne mažiau kaip 60 mm skersmens; lynai turi būti neperpjaunami ir neturėti mazgų žemiau viršutinio laiptelio; du šoniniai lynai turi būti patikimai pritvirtinti prie laivo ir turėti ne mažiau kaip 65 mm skersmens; paruoštas gelbėjimosi lynas turi būti laikomas šalia, kad prireikus galima būtų juo pasinaudoti. 6. Batensai gaminami iš tvirto medžio arba kitos turinčios analogiškas savybes medžiagos, iš vientiso ne ilgesnio kaip 1,80 m gabalo, turi būti tvirtinami tokiais intervalais, kurie neleistų susisukti pakabinamam trapui. Žemutinis batensas turi būti trapo penktojo laiptelio apačioje ir intervalas tarp bet kurių dviejų gretimų batensų neturi viršyti 9 laiptelių. 7. Norint saugiai patekti ant laivo arba į laivą, tarp viršutinio locmano trapo arba bet kokio trapo, esančio už borto arba kitokio naudojamo įrengimo, turi būti apsirūpinta šiomis priemonėmis. Jeigu dėl to numatytas išėjimas pro vartų užtvėrimą arba turėklus, tai turi būti atitinkamos rankenos. Jeigu toks išėjimas yra pro turėklų trapą, tai visi panašūs trapai turi būti patikimai pritvirtinti prie vartų užtvėrimo falšborto arba laivo karkaso, ir išsodinimo arba įlipimo į laivą vietoje turi būti pritvirtintos ant stovų rankenos ne mažesniu kaip 0,70 m ir ne didesniu kaip 0,80 m atstumu viena nuo kitos. Kiekvienas stovas turi būti patikimai pritvirtintas prie laivo korpuso ant pagrindo arba arti jo ar aukštesnėje vietoje, turėti ne mažesnį kaip 40 mm diametrą ir būti ne žemiau kaip 1,20 m virš falšborto stabdžio. 8. Nakties metu turi būti geras apšvietimas, kuris gerai apšviestų išorinę trapo pusę, esančią kitoje borto pusėje ir toje vietoje, kur inspektorius turės pasikelti ant laivo denio. Gelbėjimosi plūduras su automatiškai užsidegančiomis šviesomis turi būti patogioje vietoje ir būti paruoštas naudoti. Metamasis lynas taip pat turi būti patogioje vietoje, prireikus paruoštas naudoti bet kuriuo momentu. 9. Turi būti numatytos priemonės, garantuojančios trapo, esančio už borto, panaudojimą abiejose laivo pusėse. 10. Trapo nutiesimą, inspektoriaus įlaipinimą ir išlaipinimą turi stebėti laivo įgulos atsakingas atstovas. 11. Tais atvejais, kai kokie nors įrengimai, numatyti laivo konstrukcijoje, pvz., išoriniai švartavimosi diržai, gali maišyti kokioms nors minėtoms sąlygoms vykdyti, turi būti apsirūpinta ypatingomis priemonėmis, patenkinančiomis komisiją ir garantuojančiomis saugaus įlipimo ir išlipimo iš laivo galimybę. ______________ IV priedas PAKILIMO IR IŠLAIPINIMO IŠ MALŪNSPARNIO TVARKA 1. Malūnsparnio vadas yra atsakingas ir turi rūpintis įgulos, kuri turi persikelti iš laivo į malūnsparnį, atvirkščiai pakeliamojo lyno ir įrengimų pagalba, saugumu, kol įgula turi ryšį su malūnsparniu. 2. Siekdamas padėti malūnsparniui, laivo kapitonas privalo laikytis šios tvarkos: - pabandyti nustatyti radijo ryšį suprantama kalba; - pakeisti kursą ir greitį, jeigu to reikia ir jeigu jis tai gali padaryti; - persikėlimo metu, jeigu nekyla pavojus laivo saugumui, palaikyti pastovų kursą ir greitį; - pasirūpinti geru vizualiu matomumu, iškeliant vimpelą arba kitokiais būdais; - persikėlimo vietoje neturi būti daiktų, kurie gali būti nupūsti; - persikėlimo metu rajonuose, esančiuose arti nuo persikėlimo vietos, nesinaudoti radijo ryšiu, naudojant stacionarias vielos antenas (aukšto dažnio). Jeigu atsiranda tokio ryšio būtinybė, reikia tinkamu būdu pasiūlyti malūnsparniui atidėti persikėlimą; jeigu virvinės kopėčios jau būna nuleistos, tai ekipažo nariai turi jas sukomplektuoti, siekiant padėti inspekcinei grupei išsilaipinti. Laivo ekipažas neturi liesti inspekcinės grupės, virvių ir trosų, kol ji nepritvirtins šių trosų laive; - imtis bet kokių priemonių, maksimaliai užtikrinančių, kad jokie trosai ir įrengimai, nuleisti iš malūnsparnio, neturėtų laivui nepageidaujamų pasekmių. 3. Malūnsparnis, iškėlęs savo inspekcinį vimpelą, turi pranešti laivui, kad jo tikslas yra vykdyti kontrolę: - radijo ryšio pagalba 2182 KHZ dažniu, naudojant 16 kanalo VHF-FM dažnį ar kitus nustatytus dažnius; - optiniais ar garsiniais signalais, naudojamais tarptautinių signalų sistemoje, kaip nurodyta 7 punkte; - manevruojant virš arba netoli numatomo tikrinti objekto, paduodant rankinius signalus, naudojamus tarptautinių signalų sistemoje, kaip numatyta 4 punkte. 4. Signalas: Kryptingu rankos judesiu Naudojamas: Reikšmė: Malūnsparnio Noras atlikti įlaipinimą ar išlaipinimą nustatytoje vietoje Signalas: Vertikalus rankos arba vėliavos judėjimas arba rankos padėtis „Didieji pirštai aukštyn“ Naudojamas: Situacija: Reikšmė: Abu Iki persikėlimo Pasiruošę atlikti persikėlimą Laivas Iki persikėlimo Pageidavimas persikelti iš šios vietos Malūnsparnis Nuleidus virvines kopėčias Pagriebti atsilaisvinusį virvinių kopėčių galą Abu Bet kuriuo momentu Patvirtinamasis atsakymas Signalas: Horizontalus rankos arba vėliavos judėjimas arba rankos padėtis „Didieji pirštai žemyn“ Naudojamas: Situacija: Reikšmė: Laivas Iki persikėlimo Persikėlimas šioje vietoje nerekomenduojamas – siūlomas kitas variantas (ir nurodyti reikiama kryptimi) Abu Iki persikėlimo Nepasiruošę atlikti persikėlimo Laivas Persikėlimo metu Prašome sustabdyti persikėlimą Malūnsparnis Nuleidus virvines kopėčias Sumažinti virvinių kopėčių įtempimą Po įtemptų virvinių kopėčių atlaisvinimo Paleisti virvines kopėčias Abu Bet kuriuo Neigiama reakcija momentu 5. Vizualūs ženklai, rodomi iš malūnsparnio kaip simbolis YU, arba perdavimas per radiją „YANKEE UNIFORM“ laive suprantami taip, kad inspekciniam ryšiui palaikyti reikia naudoti signalus, nurodytus 7 punkte. 6. Sąlygos, kurioms esant neverta atlikti personalo pakėlimo į malūnsparnį: - malūnsparnio vado arba laivo kapitono nuomone, persikėlimo vieta nelabai aiški arba yra per daug kliūčių; - laivo siūbavimas toks didelis, kad, malūnsparnio vado arba laivo kapitono nuomone, jis sukelia pavojų; - dėl priešpriešinio vėjo malūnsparnis negali stabilizuoti savo padėties, personalo saugumo; - yra kitų pavojų, kurie gali neigiamai paveikti malūnsparnį arba laivą. 7. IMO signalas IMO reikšmė Pastabos SQ 3 Jums reikia sustoti arba dreifuoti, aš ruošiuosi išsilaipinti pas jus Inspekcinio vimpelo pakėlimas suprantamas, kad malūnsparnyje yra įgalioti inspektoriai MG Jūs turite laikytis nustatyto kurso______ Kursas yra teisingas IK-RQ Prašome plaukti___________ mazgų greičiu AZ Aš negaliu išsilaipinti, bet galiu priimti ekipažą Demonstravimas turint tikslą atlikti pakėlimą į malūnsparnį (atliekama naudojant signalą BB) BB1-RQ Ar galima išsilaipinti jūsų denyje? Ar jūs pasiruošę, kad aš išsilaipinčiau jūsų laivo priekinėje dalyje? Naudojamas su signalu AZ norint parodyti, kad malūnsparnis ne nusileis, o atliks perkėlimo operaciją su pakėlimu nurodytame rajone BB2-RQ Ar galima išsilaipinti jūsų denyje? Ar jūs pasiruošę, kad aš išsilaipinčiau jūsų laivo vidurinėje dalyje? BB3-RQ Ar galima išsilaipinti jūsų denyje? Ar jūs pasiruošę, kad aš išsilaipinčiau jūsų laivo užpakalinėje dalyje? K Aš norėčiau susisiekti su jumis ..................................... pagalba (ištraukos iš IMO 1 lentelės) 6 ...... tarptautinis vėliavų kodas 8 ...... 2182 KHZ radiotelefonas 9....... VHF radiotelefono 16 kanalas YX Norėčiau palaikyti ryšį radiotelefonu nurodytu dažniu C TAIP („YES“) (pritariant) N NE („NO“) (nepritariant) „November Oscar“ balsu ar radijo ryšio pagalba YU Ruošiamasi palaikyti ryšį su jūsų stotimi tarptautinių signalų sistemos pagalba BT Prie jūsų artinasi malūnsparnis (arba nurodytu laiku) V priedas INSPEKTORIAUS KLAUSIMYNAS 1. Aš esu inspektorius pagal schemą. Štai mano pažymėjimas. Aš norėčiau patikrinti: Jūsų tinklus, kitus žvejybos įrankius, laimikį, dokumentus. 2. Aš norėčiau pamatyti šio laivo kapitoną. 3. Prašau pasakyti savo pavardę. 4. Prašau padėti man patikrinti: Jūsų laimikį, prietaisus, dokumentus pagal komisijos patvirtintas priemones. 5. Dabar Jūsų prašau patikrinti savo buvimo vietą ir laiką. 6. Aš pranešu Jūsų koordinates:...............° platumos....................° ilgumos................. pagal Grinvičą. Ar Jūs sutinkate? 7. Gal Jūs norite sutikrinti savo buvimo vietą pagal prietaisus mūsų inspekciniame laive? 8. Ar dabar sutinkate? 9. Prašau parodyti man: Jūsų laivo vėliavos valstybę patvirtinančius dokumentus, registracijos dokumentus, laivo žurnalą, žvejybos žurnalą (-us). 10. Prašau parašyti šio laivo savininkų pavardes ir adresus toje ataskaitos blanko vietoje, kurią aš Jums rodau. 11. Kokias pagrindines žuvų rūšis Jūs žvejojate? 12. Ar Jūs gaudote žuvį miltams (perdirbimui)? 13. Aš sutinku. 14. Taip. 15. Aš nesutinku. 16. Ne. 17. Palydėkite mane į: tiltelį, darbinį denį, žuvies perdirbimo patalpas, žuvies triumus. 18. Ar naudojate Jūs kokius nors tinklų priedus? Jeigu taip, kokio tipo? Prašau užrašyti šioje vietoje, kurią aš rodau. 19. Prašau įjungti čia apšvietimą. 20. Aš noriu patikrinti šitą tinklą, padengimą. 21. Parodykite man kitus žvejybos įrankius, kuriuos turite ant arba šalia žvejybinio denio. 22. Parodykite man savo tinklo matuoklį, jeigu yra. 23. Paprašykite savo vyrų palaikyti šį tinklą, kad aš galėčiau išmatuoti jį. 24. Prašau panardinti šį tinklą 10 min. į vandenį. 25. Aš patikrinau šio tinklo................... akių. 26. Patikrinkite tai, ką aš nuodugniai užrašiau ataskaitos blanko vietoje, kurią aš Jums rodau, akių dydžius, kuriuos aš išmatavau. 27. Aš noriu patikrinti Jūsų laimikį. Ar Jūs baigėte rūšiuoti žuvį? 28. Prašau atidėti tas žuvis. 29. Aš noriu įvertinti reguliuojamų rūšių santykį Jūsų laimikyje. 30. Aš užbaigiau laimikio Jūsų laive patikrinimą. Susumavęs šio patikrinimo rezultatus, aš nustačiau, kad Jūsų bendras sugavimas yra.................. tonų. 31. Aš užbaigiau Jūsų žvejybos žurnalo įrašų patikrinimą. Pagal Jūsų žurnalo duomenis bendras sugavimas laive yra.................. tonų. 32. Aš pastebėjau, kad yra skirtumas tarp Jūsų įrašyto laimikio ir mano įvertinto laimikio laive. 33. Aš pranešiu apie tai Jūsų Susitariančiajai Šaliai savo patikrinimo ataskaitoje. 34. Prašau išversti ataskaitos blanko kopiją savo kalba ir suteikti man būtiną informaciją ataskaitai užbaigti. Aš parodysiu skyrius. 35. Jeigu Jūs nesuteiksite man reikalingos pagalbos, aš pranešiu apie atsisakymą Jūsų Susitariančiajai Šaliai. 36. Aš nustačiau, kad šio išmatuoto tinklo vidutinis akių dydis yra.......... mm. Šis akių dydis yra mažesnis už leidžiamą mažiausią dydį ir aš apie tai pranešiu Jūsų Susitariančiajai Šaliai. 37. Aš radau tinklo priedus (kitus žvejybos įrankius), kurie yra draudžiami. Apie tai aš pranešiu Jūsų Susitariančiajai Šaliai. 38. Dabar aš pritvirtinsiu skiriamąjį ženklą prie šios žvejybos įrankio vietos, kuri kartu su skiriamuoju ženklu turi būti išsaugota iki tol, kol ji bus patikrinta Jūsų Susitariančiosios Šalies inspektoriaus reikalavimu. 39. Aš radau................ neverslinio dydžio žuvų. Aš pranešiu apie tai Jūsų Susitariančiajai Šaliai. 40. Aš nustačiau, kad Jūs neteisėtai žvejojate šiame rajone (draudžiamu periodu, draudžiamais žvejybos įrankiais, uždraustas žuvų rūšis). Aš pranešiu apie tai Jūsų Susitariančiajai Šaliai. 41. Aš nustačiau reguliuojamų rūšių priegaudą, kuri yra didesnė už leistiną. Aš pranešiu apie tai Jūsų Susitariančiajai Šaliai. 42. Aš padariau šio įrašo (įrašų) kopijas šiame dokumente. Prašau pasirašyti kopijose, kad jos yra tikros. 43. Aš norėčiau susisiekti su Jūsų Susitariančiosios Šalies įgaliotu atstovu. Prašau perduoti šį pranešimą turint tikslą gauti bet kokį atsakymą. 44. Ar Jūs norite padaryti pastabų dėl šio patikrinimo, įskaitant jo vykdymą ir inspektoriaus (-ių) darbą? Jeigu taip, tai prašau užrašyti jas ataskaitos vietoje, kurią aš Jums rodau ir kurioje aš įrašiau savo pastabas. Prašau pasirašyti po savo pastabomis. Ar Jūs turite liudininkų, kurie norėtų padaryti pastabų? Jeigu taip, jie gali užrašyti jas ataskaitos blanko vietoje, kurią aš Jums rodau. 45. Aš išvykstu. Ačiū. ______________ VI priedas LEIDŽIAMI TINKLŲ AKIŲ DYDŽIAI Rūšys Akių dydis
- a)Visos pagrindinės dugno žuvys, plekšniažuvės bei kitos žuvys, išskyrus stintenę 130 mm
- b)Kalmaras, Illex illecebrosus 60 mm
- c)Krevetės 40 mm Pastaba. Tinklams, pagamintiems iš šių poliamidinių siūlų: kaprolono, dederono, kaprono – minimalus akių dydis atitinkamai turi būti 120 mm. Laivai, naudojantys šias medžiagas, turi turėti sertifikatus, įrodančius, kad medžiagos, iš kurių pagaminti tinklai, atitinka aukščiau nurodytus pavyzdžius. ______________ VII priedas VIII priedas Pleištinio matuoklio didelėms akims matuoti pavyzdys Pleištinio matuoklio mažoms akims matuoti pavyzdys ______________ IX priedas MINIMALŪS ŽUVŲ DYDŽIAI Rūšys Minimalus dydis Atlanto menkė, Gadus morhua L. 41 cm Amerikinė plekšnė, Hippoglossoides platessoides (Fab) 25 cm Geltonuodegė plekšnė, Limanda ferruginea (Storer) 25 cm Juodasis otas, Reinhardtius hippoglossoides 30 cm Pastaba. Verslinės žuvies dydis nustatomas matuojant žuvį nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, o Atlanto menkei – iki uodegos išsišakojimo. Ilgio ekvivalentai perdirbtai žuviai Rūšys Pašalintomis žiaunomis ir išdarinėta su žvynais arba be jų; šviežia arba atšaldyta, sušaldyta arba sūdyta žuvis visas ilgis be galvos be galvos ir uodegos be galvos ir supjaustyta Atlanto menkė 41 cm 27 cm 22 cm 27/25* cm Amerikinė plekšnė 25 cm 19 cm 15 cm NA Geltonuodegė plekšnė 25 cm 19 cm 15 cm NA *Mažesnysis dydis žaliai sūdytai žuviai. ______________ X priedas ŠAUKINIŲ PRANEŠIMO FORMA 1. Informacija, aprašyta žemiau, turi būti pavadinta „Pranešimas NAFO“ („NAFO REPORT“). Perduodama informacija turi būti užrašoma šia forma: 1.1. Kiekvienas laivo įplaukimas į reguliuojamą rajoną. Šis pranešimas turi būti perduodamas ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki laivo įplaukimo pagal šią formą: - laivo pavadinimas, - šaukinys, - registracijos ir borto numeriai, - data, laikas ir koordinatės, - pranešimo paskirtis: „ENTRY“ (įplaukimas), - NAFO kvadratas, į kurį įplaukia laivas, - žuvies kiekis laive pagal rūšis kilogramais (pagal 3 alpha kodą, suapvalinus iki 100 kg), - kapitono pavardė, - numatomos žvejoti rūšys. 1.2. Kiekvienas perplaukimas iš vieno NAFO kvadrato į kitą, išskyrus kai plaukiama tarp kvadratų 3L ir 3N bei 3N ir 3O esant sąlygoms, aprašytoms 1.3 punkte, ir kiekvienas nutolimas nuo nustatyto 10 mylių atstumo į abi puses nuo ribos, skiriančios 3L ir 3N bei 3N ir 3O kvadratus, kada negalioja 1.3 punkte išdėstytos sąlygos. Šie pranešimai turi būti perduodami prieš laivo įplaukimą į NAFO kvadratą pagal šią formą: - laivo pavadinimas, - šaukinys, - registracijos ir borto numeriai, - data, laikas ir koordinatės, - pranešimo paskirtis: „MOVE“ (judėjimas), - NAFO kvadratas, į kurį įplaukia laivas, - kapitono pavardė, - numatomos žvejoti rūšys. 1.3. Laivai, vykdantys žvejybą tarp NAFO 3L ir 3N bei 3N ir 3O kvadratų ir kertantys ribą, skiriančią šiuos kvadratus daugiau kaip 1 kartą per 24 valandas bei pasiliekantys nustatytu atstumu (10 mylių į abi puses nuo ribos tarp kvadratų), turi pranešti apie pirmą ribos kirtimą ir kas 24 val. (kol pasilieka nustatytu atstumu), pagal šią formą: - laivo pavadinimas, - šaukinys, - registracijos ir borto numeriai, - data, laikas ir koordinatės, - pranešimo paskirtis: „ZONE“ (zona), - kapitono pavardė, - numatomos žvejoti rūšys. 1.4. Kiekvienas išplaukimas iš reguliuojamo rajono. Šis pranešimas turi būti perduodamas ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki laivo išplaukimo iš reguliuojamo rajono pagal šią formą: - laivo pavadinimas, - šaukinys, - registracijos ir borto numeriai, - data, laikas ir koordinatės, - pranešimo paskirtis: „EXIT“ (išplaukimas), - NAFO kvadratas, iš kurio išplaukia laivas, - žuvies kiekis pagal rūšis kilogramais (pagal 3 alpha kodą, suapvalinus iki 100 kg), sugauta reguliuojamoje zonoje, - kapitono pavardė. 1.5. Perkrovimas reguliuojamame rajone. Šis pranešimas perduodamas ne vėliau kaip prieš 24 valandas pagal šią formą: - laivo pavadinimas, - šaukinys, - registracijos ir borto numeriai, - data, laikas ir koordinatės, - pranešimo paskirtis: „TRANSFER“ (perkėlimas), - visų žuvų kiekis pagal rūšis kilogramais (pagal 3 alpha kodą, suapvalinus iki 100 kg), kuris bus perkrautas, - kapitono pavardė. ______________