← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS MOKSLEIVIŲ KĖLIMO Į AUKŠTESNĘ KLASĘ IR EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS DOKUMENTŲ 1997 m. gruodžio 12 d. Nr. 1663 Vilnius ĮSAKAU:

  1. Tvirtinti Kolegijos 1997 11 27 nutarimu Nr. 50 aprobuotą Bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių kėlimo į aukštesnę klasę tvarką (1 priedas), Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo tvarką (2 priedas), Brandos egzaminų organizavimo tvarką (3 priedas), Pažymėjimo priedo prie brandos atestato formą (4 priedas) ir protokolo blanką (5 priedas).
  2. Pavesti Registrų skyriui (V. Burokas) įregistruoti Pažymėjimą priedą prie brandos atestato ir suteikti jam kodą.
  3. Pavesti Leidybos centrui (R. Kareckas) moksleivių kėlimo į aukštesnę klasę ir egzaminų organizavimo tvarkos dokumentus išleisti atskira knygele. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ZIGMAS ZINKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 12 12 įsakymu Nr. 1663 Bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių kėlimo į aukštesnę klasę tvarka
  4. Bendroji dalis 1.
  5. Ši Tvarka reglamentuoja visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų 1–8, 10 ir 11 klasių moksleivių kėlimą į aukštesnę klasę ir jo įforminimą norminiuose dokumentuose. 1.
  6. Nepatenkinamais įvertinimais šioje Tvarkoje laikomi 1–3 balų mokomųjų dalykų įvertinimai, „neįskaityta“ ir „neatestuota“, patenkinamais – 4–10 balų įvertinimai ir „įskaityta“. 1.
  7. Papildomas darbas – moksleiviui, turinčiam dalyko nepatenkinamą metinį įvertinimą, vasarą skiriamas darbas atsilikimui likviduoti. 1.
  8. Neatestuotas moksleivis – neatsiskaitęs už mokomojo dalyko kursą ar jo dalį, neįvertintas pažymiu arba „įskaityta“.
  9. Svarstymas pedagogų taryboje 2.
  10. Visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai į aukštesnę klasę keliami mokyklos, kurioje jie nuolat mokosi (ilgalaikio gydymo įstaigose besimokantys moksleiviai – tos įstaigos mokyklos), pedagogų tarybos nutarimu. Mažakomplekčių pradinių mokyklų moksleiviai į aukštesnę klasę keliami klasės mokytojo sprendimu. 2.
  11. Svarstant moksleivių kėlimą į aukštesnę klasę, posėdyje išanalizuojamos jų atsilikimo moksle priežastys, detaliai aptariamas dalyko mokytojų papildomas darbas su atsiliekančiais per mokslo metus ir vasarą, klasės auklėtojų ugdomasis darbas. Nutarimas kelti į aukštesnę klasę arba palikti kurso kartoti priimamas atsižvelgus į klasės auklėtojo siūlymą ir tėvų pateiktą pageidavimą (raštu). 2.
  12. Su pedagogų tarybos nutarimu, kuriuo moksleiviui skiriami papildomi darbai, ir moksleivis, turintis nepatenkinamus mokomųjų dalykų įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę arba paliekamas kurso kartoti, tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus supažindina klasės auklėtojas.
  13. Pradinės, pagrindinės ir vidurinės mokyklos 1–8 ir vidurinės mokyklos 10–11 klasių moksleivių kėlimas į aukštesnę klasę 3.
  14. Moksleiviai, turintys patenkinamus metinius mokomųjų dalykų įvertinimus, keliami į aukštesnę klasę. Moksleiviai, kurių žinios nebuvo vertinamos pažymiais, į aukštesnę klasę keliami mokytojo teikimu. 3.
  15. Moksleiviams, turintiems kai kurių mokomųjų dalykų nepatenkinamus metinius įvertinimus arba neatestuotiems, skiriami papildomi darbai. Jų laiką ir trukmę nustato pedagogų taryba. Atlikę papildomus darbus ir gavę patenkinamus įvertinimus moksleiviai keliami į aukštesnę klasę. Papildomus užsiėmimus gali lankyti moksleiviai, pageidaujantys pagilinti dalyko žinias. 3.
  16. Vidurinės mokyklos 10 ir 11 klasių moksleiviai, sulaukę 16 metų ir po papildomų darbų turintys bent vieno mokomojo dalyko nepatenkinamą įvertinimą, į aukštesnę klasę keliami sąlyginai. Jiems suteikiama galimybė savarankiškai pasirengti ir atsilikimą likviduoti per pirmą trimestrą. Moksleivis, nelikvidavęs įsiskolinimo, direktoriaus įsakymu šalinamas iš mokyklos. Moksleiviams iki 16 metų, po papildomų darbų turintiems bent vieno mokomojo dalyko nepatenkinamą įvertinimą, siūloma kita mokymosi forma arba, jiems pageidaujant, jie yra paliekami kurso kartoti.
  17. Itin gabių ir sutrikusio intelekto moksleivių kėlimas į aukštesnę klasę 4.
  18. Itin gabūs moksleiviai, savarankiškai pasirengę, per mokslo metus arba jiems pasibaigus gali „peršokti“ vieną (išskyrus pagrindinės mokyklos baigiamąją) klasę. Jie į aukštesnę klasę keliami vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 11 11 įsakymu Nr. 1440 patvirtinta „Savarankiško mokymosi organizavimo tvarka“. 4.
  19. Sutrikusio intelekto moksleiviai, mokomi specialiosiose mokyklose arba integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas, gali būti paliekami toje pačioje klasėje tik tais atvejais, kai tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai pageidauja ir mokyklos specialioji ugdymo komisija rekomenduoja.
  20. Dokumentų įforminimas ir išdavimas 5.
  21. Pedagogų tarybos posėdžio protokolo nutarime fiksuojamas keliamų į aukštesnę klasę moksleivių skaičius mokslo metų pabaigoje pagal klasės dienyną. Moksleivių vardai ir pavardės įrašomos tuo atveju, kai moksleiviams skiriami papildomi darbai (nurodomi dalykai), jie keliami į aukštesnę klasę su nepatenkinamais atskirų dalykų įvertinimais, yra paliekami kurso kartoti, jiems rekomenduojama kita mokymo įstaiga, mokymasis eksternu ir pan. 5.
  22. Moksleivių papildomų darbų įvertinimai (10–11 klasių moksleiviams nurodant lygį) įrašomi klasės dienyno mokomojo dalyko lapo skiltyje po metinio pažymio. 5.
  23. Klasių auklėtojai užpildo klasių dienynų „Mokinių mokymosi apskaitos suvestinę“, Moksleivio asmens bylos lapo atitinkamą mokslo metų skiltį. Klasės dienyno „Mokinių mokymosi apskaitos suvestinės“ paskutinė skiltis užpildoma po to pedagogų tarybos posėdžio, kurio sprendimu moksleivis perkeltas į aukštesnę klasę arba paliktas kurso kartoti. 5.
  24. Perkeltiems į aukštesnę klasę ir išvykstantiems iš mokyklos moksleiviams išduodamas Bendrojo išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2008), įrašius visus mokomųjų dalykų metinius įvertinimus (egzaminų dalis nepildoma). 5.
  25. Moksleivių išvykimas iš mokyklos įforminamas direktoriaus įsakymu. Abėcėlinės knygos, kurią tvarko direktoriaus pavaduotojas ugdymui, 10-oje skiltyje nurodoma klasė, iš kurios moksleivis išvyko, o 13-oje skiltyje – išvykimo priežastys. Klaidos knygoje, kaip ir klasių dienynuose, taisomos perbraukiant įrašą vienu brūkšniu. Išnašoje nurodoma moksleivio pavardė (arba jo eilės numeris), dalykas, reikalingas pažymys ar žodis, taisiusio asmens pavardė, parašas ir data. ______________ PATVIRTINTA Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 12 12 įsakymu Nr. 1663 Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo tvarka
  26. Bendroji dalis 1.
  27. Ši Tvarka reglamentuoja bendrojo lavinimo pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimą, vykdymą, priežiūrą, dokumentų įforminimą ir išdavimą. 1.
  28. Nepatenkinamais įvertinimais šioje Tvarkoje laikomi 1–3 balų mokomųjų dalykų įvertinimai, „neįskaityta“ ir „neatestuota“, patenkinamais – 4–10 balų įvertinimai ir „įskaityta“. 1.
  29. Papildomas darbas – moksleiviui, turinčiam dalyko nepatenkinamą metinį įvertinimą arba neišlaikiusiam egzamino, vasarą skiriamas darbas atsilikimui likviduoti. 1.
  30. Neatestuotas moksleivis – neatsiskaitęs už mokomojo dalyko kursą ar jo dalį, neįvertintas pažymiu arba „įskaityta“.
  31. Leidimas laikyti egzaminus 2.
  32. Laikyti pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus leidžiama mokyklos pedagogų tarybos nutarimu. Su pedagogų tarybos nutarimu, kuriuo moksleiviui skiriami papildomi darbai, neleidžiama laikyti atskirų dalykų egzaminų, atleidžiama nuo egzaminų arba egzaminai atidedami vėlesniam laikui, klasės auklėtojas iki egzaminų sesijos pradžios supažindina tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus. 2.
  33. Egzaminą leidžiama laikyti moksleiviams, turintiems to dalyko patenkinamus metinius įvertinimus. 2.
  34. Moksleiviui, turinčiam nepatenkinamą gimtosios kalbos metinį įvertinimą, neleidžiama laikyti šio dalyko egzaminų raštu ir žodžiu. 2.
  35. Egzaminų sesijos metu, neatsižvelgiant į tai, kiek egzaminų moksleivis nelaikė ar neišlaikė, leidžiama laikyti kitus egzaminus.
  36. Atleidimas nuo egzaminų, egzaminų atidėjimas 3.
  37. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai, pageidaujantys, kad jų vaikai būtų atleisti nuo mokyklos baigiamųjų egzaminų, iki mokyklos nustatyto termino pateikia mokyklos direktoriui prašymą ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų komisijos pažymą, kurioje nurodyta diagnozė (lietuvių kalba) ir ligos kvalifikacijos numeris. 3.
  38. Moksleiviai nuo pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų pedagogų tarybos nutarimu atleidžiami tuo atveju, jeigu „Ligų, galinčių būti pagrindu atleisti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius nuo egzaminų, sąraše“ prie diagnozės nurodytas atleidimo terminas „nuolat“. Visais kitais susirgimų atvejais egzaminai atidedami šiame sąraše nurodytam laikui. Apie moksleivius, kuriems egzaminai atidėti, pranešama savivaldybės Švietimo skyriui (padaliniui). 3.
  39. Riboto intelekto, Pedagoginės-psichologinės tarnybos nustatyto ne vėliau kaip 6 klasėje, moksleiviai nuo egzaminų atleidžiami patiems, tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams raštu pageidaujant. 3.
  40. Sutrikusio intelekto moksleiviams, turintiems Pedagoginės-psichologinės tarnybos išvadą apie sutrikimą, egzaminai neorganizuojami. 3.
  41. Moksleiviui pageidaujant, egzaminai, vykstantys tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų, šeimos narių laidotuvių dienomis, jam gali būti pripažinti išlaikytais. 3.
  42. Moksleiviai, sirgę egzaminų metu ir neatvykę į egzaminą dėl kitų priežasčių, juos laiko antrosios egzaminų sesijos metu.
  43. Egzaminai, jų organizavimas ir vertinimas 4.
  44. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų pirmosios sesijos laiką, egzaminų trukmę, datas nustato, temas, užduotis ir reikalavimus atskiriems egzaminams, turinio ir formos pritaikymus specialiųjų poreikių vaikams rengia Švietimo ir mokslo ministerija. 4.
  45. Moksleiviai laiko gimtosios kalbos (raštu), gimtosios kalbos (žodžiu), matematikos (raštu), o nelietuvių mokyklų moksleiviai – ir lietuvių kalbos (žodžiu) pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus. 4.
  46. Egzaminui raštu skirtas popierius antspauduojamas mokyklos antspaudu. Rašomųjų darbų antraštės rašomos vadovaujantis J. Kaziukonio „Bendraisiais kalbos reikalavimais mokykloms“ (V., 1997). 4.
  47. Mokyklose egzaminus vykdo direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos. Jos pirmininku skiriamas mokyklos direktorius arba jo pavaduotojas ugdymui, nariais – to dalyko ir giminiškų dalykų mokytojai. Komisijų ir jų narių skaičių nustato direktorius, atsižvelgdamas į egzaminuojamųjų skaičių mokykloje. 4.
  48. Moksleivio rašto darbą vertina ne mažiau kaip du komisijos nariai, atsakinėjimą žodžiu – visi komisijos nariai. Esant skirtingoms komisijų narių nuomonėms dėl vertinimo, galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į vertinimo motyvus, priima komisijos pirmininkas. Rašto darbą pasirašo tikrinę darbą nariai ir komisijos pirmininkas.
  49. Papildomų darbų organizavimas 5.
  50. Moksleiviams, turintiems nepatenkinamus mokomųjų dalykų metinius įvertinimus, neatestuotiems iš atskirų dalykų, neišlaikiusiems vieno ar kelių egzaminų, pedagogų tarybos nutarimu, patiems pageidaujant, skiriami tų dalykų papildomi darbai. 5.
  51. Mokyklos direktoriaus įsakymu paskirti mokytojai konsultuoja moksleivius, rengia užduotis. 5.
  52. Tėvams pageidaujant, moksleiviams leidžiama savarankiškai pasirengti atsiskaityti už per mokslo metus neišmoktą dalyko medžiagą. Nustatytu laiku jų žinias patikrina ir pažymiu įvertina mokyklos direktoriaus paskirtas dalyko mokytojas.
  53. Antroji egzaminų sesija 6.
  54. Antrosios egzaminų sesijos laiką, atsižvelgdamas į mokyklų vadovų pageidavimus, nustato, temas ir užduotis visoms savivaldybės teritorijoje esančioms mokykloms rengia rajono (miesto) savivaldybės Švietimo skyrius (padalinys). 6.
  55. Antrosios egzaminų sesijos metu pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus leidžiama laikyti neišlaikiusiems egzaminų pirmosios egzaminų sesijos metu, po papildomų darbų turintiems patenkinamus egzaminuojamųjų dalykų įvertinimus, taip pat tiems, kuriems dėl ligos egzaminai atidėti, pirmosios egzaminų sesijos metu susirgusiems ar neatvykusiems į egzaminus, pašalintiems iš egzamino moksleiviams. 6.
  56. Moksleiviams, kuriems egzaminai atidėti dėl ligos, dar negalintiems egzaminų laikyti antrosios sesijos metu, skiriamas kitas egzaminų laikymo terminas. 6.
  57. Švietimo skyriaus (padalinio) vedėjas informaciją apie egzaminų rezultatus pagrindinėse ir vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, steigėjai – profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose per 10 dienų po antrosios sesijos pateikia Egzaminų centrui.
  58. Dokumentų įforminimas, pažymėjimų pildymas, apskaita ir išdavimas 7.
  59. Pedagogų tarybos posėdžio protokolo nutarime fiksuojamas moksleivių, kuriems leista laikyti visus egzaminus, skaičius mokslo metų pabaigoje pagal klasės dienyną. Moksleivių vardai ir pavardės fiksuojamos tuo atveju, kai jiems leidžiama laikyti tik kai kuriuos egzaminus ir skiriami papildomi darbai. Prie pavardžių nurodomi dalykai. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų rezultatų svarstymo metu priimami nutarimai: išduoti Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą (kodas 2001 arba 2005), skirti papildomus darbus, palikti kursą kartoti, išduoti Bendrojo išsilavinimo pažymėjimą (kodas 2008). 7.
  60. Moksleivių papildomų darbų įvertinimai įrašomi klasės dienyno mokomojo dalyko lapo skiltyje po metinio pažymio ir „Moksleivių mokymosi apskaitos suvestinėje“. 7.
  61. Dalyko mokytojas moksleivių įvertinimus iš egzaminų protokolų perkelia į klasės dienyną po metinių pažymių, nurodo egzamino datą ir pasirašo. 7.
  62. Klasių auklėtojai užpildo klasių dienynų „Mokinių mokymosi apskaitos suvestinę“, atitinkamą mokslo metų skiltį Moksleivio asmens bylos lape. Klasės dienyno „Mokinių mokymosi apskaitos suvestinės“ paskutinė skiltis užpildoma po to pedagogų tarybos posėdžio, kurio sprendimu moksleiviui nuspręsta išduoti Pagrindinio arba Bendrojo išsilavinimo pažymėjimą. 7.
  63. Valstybinių ir savivaldybių pagrindinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams, turintiems patenkinamus mokomųjų dalykų metinius ir egzaminų įvertinimus, išduodamas Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001), nevalstybinių mokyklų moksleiviams – Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2005). 7.
  64. Gimnazijų ir gimnazijų klasių moksleiviams, turintiems patenkinamus visų mokomųjų dalykų metinius įvertinimus ir išlaikiusiems pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, išduodamas Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001 arba 2005). Mokyklų, kuriose vykdomas perėjimo prie dešimtmečio mokymo eksperimentas, moksleiviams Pagrindinio išsilavinimo pažymėjime įrašoma: pvz., „1998 m. Radviliškio rajono Labučių pagrindinės mokyklos

(9067527)10 klasėje“. 7.
  1. Atleistiems nuo egzaminų moksleiviams išduodamas Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2002). 7.
  2. Bendrojo išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2008) išduodamas tiems moksleiviams, kurie po papildomų darbų ir antrosios egzaminų sesijos turi bent vieną nepatenkinamą įvertinimą, nelaikiusiems egzaminų riboto ir sutrikusio intelekto moksleiviams. 7.
  3. Pagrindinio ir Bendrojo išsilavinimo pažymėjimų Mokomųjų dalykų, jų metinio įvertinimo dalies tuščiose eilutėse, moksleiviui pageidaujant, nurodomi pasirenkamieji dalykai, jei jiems buvo skirta ne mažiau kaip 34 val., įrašant įvertinimą pažymiu arba „įskaityta“. Mokomųjų dalykų įvertinimai rašomi skaitmenimis ir žodžiais: pvz., „septyni“, „įskaityta“, „atleistas“. 7.
  4. Suaugusiųjų mokymo centrų (mokyklų), sergančių ir mokytų namuose moksleivių pažymėjimuose įrašomi jų mokymo plano mokomųjų dalykų įvertinimai, o dalykų, kurių pagal mokymo planą nesimokyta, eilutėse rašomas brūkšnys. 7.
  5. Bendrojo išsilavinimo pažymėjime Lygio stulpelio eilutėse rašomi brūkšniai. 7.
  6. Moksleiviams, kurie atskirus dalykus mokėsi pagal adaptuotas programas ir nelaikė egzaminų, Bendrojo išsilavinimo pažymėjime (kodas 2008) prie šių dalykų pažymima „ad“. Sutrikusio intelekto moksleiviams, integruotai mokytų bendrojo lavinimo mokyklose, prie visų mokomųjų dalykų pažymima „ad“. 7.
  7. Specialiųjų poreikių vaikams kartu su Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimu (kodas 2001 ir 2005) mokyklos direktorius išduoda raštą apie egzamino pritaikymą. 7.
  8. Moksleiviams, kuriems dėl tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų ar šeimos narių netekties egzaminas pripažintas išlaikytu, Pagrindinio išsilavinimo pažymėjime (kodas 2001 ir 2005) egzaminų dalyje įrašomas to dalyko metinis pažymys. 7.
  9. Pagrindinio ir Bendrojo išsilavinimo pažymėjimų įrašų teisingumui patikrinti direktoriaus įsakymu sudaroma komisija. Komisijos pirmininku skiriamas direktoriaus pavaduotojas ugdymui, nariais – mokytojai. Komisijai pateikiami egzaminų protokolai, rašto darbai, klasių dienynai, pažymėjimų apskaitos knyga, tušu arba juodu rašalu išrašyti Pagrindinio ir Bendrojo išsilavinimo pažymėjimai. Komisijos darbo rezultatai įforminami aktu, kuris registruojamas vidaus dokumentų registracijos knygoje. 7.
  10. Patikrintus pažymėjimus pasirašo mokyklos direktorius. 7.
  11. Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai (kodas 2001, 2002 ir 2005) registruojami Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimų apskaitos knygoje, Bendrojo išsilavinimo pažymėjimai (kodas 2008) – Pažymėjimų apskaitos knygoje. Eilės numeriai rašomi paeiliui. Pažymėjimų eilutėje „Reg. Nr. ___“ eilės numeris nurodomas iš apskaitos knygos. 7.
  12. Klaidos apskaitos knygose, kaip ir klasių dienynuose, taisomos perbraukiant įrašą vienu brūkšniu. Išnašoje nurodoma moksleivio pavardė (arba jo eilės numeris), dalykas, reikalingas pažymys ar žodis, taisiusio asmens pavardė, parašas ir data. 7.
  13. Abėcėlinę ir pažymėjimų išdavimo knygas tvarko direktoriaus pavaduotojas ugdymui. 7.
  14. Asmuo, pametęs ar kitaip praradęs Pagrindinio ar Bendrojo išsilavinimo pažymėjimą, įteikia mokymo įstaigos vadovui prašymą gauti pažymėjimo dublikatą, nurodydamas prarastojo pažymėjimo pavadinimą, išdavimo datą. Dublikatas išduodamas tik tuo atveju, kai mokymo įstaigoje yra dokumentai, pagal kuriuos pažymėjimas buvo įteiktas. 7.
  15. Išrašant dublikatą, blanko viršutiniame kairiajame kampe įrašoma „Dublikatas“. Dublikatas registruojamas apskaitos knygoje, nurodant, kad tai yra dublikatas. 7.
  16. Išsilavinimo pažymėjimų blankai, jų apskaitos knygos ir dokumentai, kuriais remiantis blankai gauti ir išduoti, neišduotieji pažymėjimai ir dokumentai, susiję su pažymėjimų išdavimu, saugomi kaip valstybinės svarbos dokumentai.
  17. Egzaminų priežiūra 8.
  18. Egzaminų eigą valstybinėse ir savivaldybių, nevalstybinėse pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose prižiūri savivaldybės Švietimo skyriaus (padalinio) specialistai, Valstybinės švietimo inspekcijos inspektoriai, Egzaminų centro darbuotojai ir Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausieji specialistai. ______________ PATVIRTINTA Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 12 12 įsakymu Nr. 1663 Brandos egzaminų organizavimo tvarka
  19. Bendroji dalis 1.
  20. Ši Tvarka reglamentuoja bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos brandos egzaminų organizavimą, vykdymą, priežiūrą, dokumentų įforminimą ir išdavimą. 1.
  21. Nepatenkinamais įvertinimais šioje Tvarkoje laikomi 1–3 balų mokomųjų dalykų įvertinimai, „neįskaityta“, „neatestuota“, patenkinamais – 4–10 balų įvertinimai ir „įskaityta“. 1.
  22. Neatestuotas moksleivis – neatsiskaitęs už mokomojo dalyko kursą ar jo dalį, neįvertintas pažymiu arba „įskaityta“. 1.
  23. Dalyko egzamino centras – vidurinė ar profesinė mokykla, kuriai suteikta teisė vykdyti dalyko egzaminą. 1.
  24. Bazinė mokykla – vidurinė ar profesinė mokykla, kuriai pavesta organizuoti atidėtus egzaminus, egzaminus eksternams, ankstesnių laidų abiturientams, antrąją egzaminų sesiją ir apeliacijų nagrinėjimą.
  25. Leidimas laikyti egzaminus 2.
  26. Laikyti brandos egzaminus leidžiama mokyklos pedagogų tarybos nutarimu. Su pedagogų tarybos nutarimu, kuriuo abiturientui neleidžiama laikyti atskirų dalykų egzaminų, egzaminai atidedami vėlesniam laikui, klasės auklėtojas iki egzaminų sesijos pradžios supažindina tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus. 2.
  27. Abiturientams, turintiems patenkinamą metinį mokomojo dalyko įvertinimą, leidžiama laikyti to dalyko brandos egzaminą. Turintiems nepatenkinamus mokomųjų dalykų metinius įvertinimus tų dalykų egzaminus leidžiama laikyti su kita abiturientų laida. 2.
  28. Namuose mokytiems abiturientams, negalintiems atvykti į mokyklą, brandos egzaminus leidžiama laikyti namuose, dalyvaujant mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai. 2.
  29. 10 ir 11 klasių moksleiviams leidžiama laikyti geografijos ir informatikos egzaminus. Abiturientams pageidaujant, leidžiama perlaikyti 10-oje ar 11-oje klasėje išlaikytus geografijos ir informatikos egzaminus. 2.
  30. Ankstesnių laidų abiturientams, pageidaujantiems laikyti neišlaikytus, papildomus ar perlaikyti kai kuriuos egzaminus, ir eksternams brandos egzaminus leidžiama laikyti bazinėje mokykloje kartu su tos mokyklos abiturientais. Jie iki balandžio 1 d. pateikia prašymus bazinės mokyklos direktoriui. Atvykdami į egzaminą privalo turėti asmens dokumentą, pažymėjimą apie 12-os klasės mokomųjų dalykų metinius įvertinimus, besiruošiantys perlaikyti ar papildomai laikyti brandos egzaminus – ir Brandos atestatą. 2.
  31. Abiturientams, neatvykusiems į egzaminą, leidžiama laikyti likusius egzaminus. 2.
  32. Abiturientams, neišlaikiusiems dalyko egzamino A lygiu pirmosios egzaminų sesijos metu, leidžiama, išskyrus gimtosios kalbos (raštu) egzaminą, jį laikyti B lygiu bazinėje mokykloje antrosios egzaminų sesijos metu, o pageidaujantiems laikyti A lygiu – po metų su kita abiturientų laida.
  33. Atleidimas nuo egzaminų, egzaminų atidėjimas 3.
  34. Abiturientai nuo brandos egzaminų neatleidžiami. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu išimties tvarka abiturientas, pateikęs prašymą ir gydytojų komisijos pažymą (diagnozė įrašyta lietuvių kalba ir nurodytas ligos kvalifikacijos numeris), gali būti atleistas nuo egzaminų. 3.
  35. Abiturientų, dėl svarbių priežasčių negalinčių laikyti brandos egzaminų nustatytu laiku, prašymus, kuriuose nurodoma egzaminų lygiai, su priežastis paaiškinančiais dokumentais mokyklos direktorius iki gegužės 1 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Sprendimas priimamas konkrečiam atvejui ir įforminamas ministro įsakymu. Mokyklos direktorius vieną įsakymo, kuriuo atidėti egzaminai, kopiją įteikia abiturientui. Šiems abiturientams egzaminus leidžiama laikyti bazinėje mokykloje antrosios egzaminų sesijos metu. 3.
  36. Abiturientams, atstovaujantiems Lietuvai tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose egzaminų sesijos metu, ministro įsakymu brandos egzaminai pripažįstami išlaikytais. 3.
  37. Tarptautinių ir 12-os klasės šalies mokomųjų dalykų olimpiadų ir konkursų 1–3 vietų laimėtojams tų dalykų, „Dainų dainelės“ laureatams – muzikos egzaminai pripažįstami išlaikytais. Abiturientams, dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje tapusiems geografijos ar informatikos tarptautinių ar šalies olimpiadų 1–3 vietų laimėtojais, šių dalykų egzaminai taip pat pripažįstami išlaikytais. 3.
  38. Abiturientui pageidaujant, egzaminai, vykstantys tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų, šeimos narių laidotuvių dienomis, jam gali būti pripažinti išlaikytais.
  39. Brandos egzaminų organizavimas 4.
  40. Egzaminams koordinuoti apskričių ir savivaldybių švietimo skyriuose (padaliniuose) paskiriami atsakingi inspektoriai ar specialistai. 4.
  41. Brandos egzaminų pirmosios ir antrosios sesijos laiką, egzaminų trukmę, datas nustato, užduotis, turinio ir formos pritaikymus silpnaregiams, akliesiems, turintiems fizinių ir judėjimo sutrikimų, ir reikalavimus dalykų egzaminams rengia Švietimo ir mokslo ministerija. Reikalavimuose dalykų egzaminams gali būti pateiktos papildomos specifinės egzamino vykdymo tvarkos nuostatos, neprieštaraujančios „Brandos egzaminų organizavimo tvarkai“. Mokyklos direktorius arba abiturientas dėl kitų egzamino turinio ir formos pritaikymų raštu kreipiasi į Švietimo ir mokslo ministeriją, pateikdamas Pedagoginės-psichologinės tarnybos pagrindimą ir rekomendaciją ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki egzaminų sesijos pradžios. 4.
  42. Abiturientai apie savo apsisprendimą laikyti egzaminus B ar A lygiu iki kovo 1 d. raštu informuoja mokyklos direktorių. Abiturientų pasirinkimas, sudarius vardinį sąrašą ir suvestinę, įforminamas direktoriaus įsakymu, kurio kopija pateikiama savivaldybės Švietimo skyriui (padaliniui). Pasirinkto egzamino ir lygio keisti neleidžiama. 4.
  43. Vidurinė arba profesinė mokykla yra dalyko egzamino centras, jeigu joje yra ne mažiau kaip 12 tą egzaminą laikančių abiturientų, arba bet kuri vidurinė ar profesinė mokykla, į kurią būtų patogu atvykti gretimų mokyklų abiturientams, sudarius joje ne mažesnę kaip dvylikos tą egzaminą laikančių abiturientų grupę. Mišri mokykla yra dalyko egzamino centras, jeigu bendras tą egzaminą laikančių abiturientų (lietuvių, lenkų, rusų ir pan.) skaičius joje yra ne mažesnis kaip
  44. Rajone arba mieste sudaroma po vieną chemijos ir fizikos egzaminų centrą, jeigu egzaminą laiko ne daugiau kaip 60 abiturientų ir profesinių mokyklų moksleivių. Visų tipų bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų dalykų egzaminų centrai ir bazinės mokyklos įforminamos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu, profesinių mokyklų – steigėjo įsakymu, įpareigojant mokyklų, kurių abiturientai laikyti egzaminų vyks į centrus, direktorius komandiruoti mokytojus dalyvauti dalykų egzaminų centrų komisijų darbe. Apie bazinės mokyklos vietą steigėjas informuoja mokyklas ir visuomenę. 4.
  45. Savivaldybių švietimo skyrių vedėjai ir profesinių mokyklų steigėjai apie dalykų egzaminų centrus bei moksleivių pasirinkimą laikyti egzaminus lygiais iki kovo 15 d. informuoja Egzaminų centrą. 4.
  46. Abiturientams brandos egzaminai, išskyrus gimtosios kalbos (raštu) ir geografijos, organizuojami B ir A lygiais. 4.
  47. Mokyklose, kuriose abiturientai nuolat mokėsi, organizuojami gimtosios kalbos (raštu) ir geografijos (raštu ir žodžiu) brandos egzaminai. Įkalinimo įstaigų, sanatorinių mokyklų, aklieji, silpnaregiai, turintys fizinę negalę ir pan. abiturientai egzaminus laiko savo mokyklose. 4.
  48. B ir A lygio egzaminai abiturientams organizuojami dalykų egzaminų centruose. Dalykų egzaminų centrų ir bazinių mokyklų abiturientams B ir A lygio egzaminai, egzaminai lietuvių, lenkų ir rusų klasių abiturientams organizuojami toje pačioje patalpoje. Mišriose mokyklose, esant dideliam abiturientų skaičiui, egzaminai gali būti organizuojami keliose patalpose. 4.
  49. Abiturientai laiko privalomuosius egzaminus – gimtosios kalbos (raštu), užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių)(raštu ir žodžiu), matematikos (raštu) ir lietuvių kalbos nelietuvių mokyklose (raštu ir žodžiu) ir renkasi ne mažiau kaip du egzaminus iš šių dalykų: gimtosios kalbos (žodžiu), kitos užsienio kalbos (raštu ir žodžiu), informatikos (raštu), fizikos (raštu), chemijos (raštu), biologijos (raštu), istorijos (raštu ir žodžiu), geografijos (raštu ir žodžiu), dailės (praktinė užduotis ir žodžiu) ir muzikos (praktinė užduotis ir žodžiu). Į pasirenkamųjų egzaminų skaičių įskaitomas abituriento ankstesniais mokslo metais išlaikytas geografijos ar informatikos egzaminas. 4.
  50. Mokyklose ir dalykų egzaminų centruose sudaromos egzaminų vykdymo ir egzaminų vertinimo komisijos. Komisijų ir jų narių skaičių nustato direktorius, atsižvelgdamas į egzaminuojamųjų skaičių. Mišriose mokyklose sudaroma po vieną egzamino vykdymo ir vertinimo komisiją, jeigu egzaminas vyksta vienoje patalpoje. Mišriose mokyklose egzaminų (išskyrus gimtosios kalbos) vertinimo komisijas sudaro tų tautinių bendrijų, kurių abiturientai laiko egzaminus, mokytojai. 4.10.
  51. Mokyklose egzaminus raštu vykdo direktoriaus įsakymu sudarytos egzaminų vykdymo komisijos. Komisijos pirmininku yra direktorius arba jo paskirtas pavaduotojas ugdymui, komisijos nariais (ne mažiau kaip 3) – pradinių klasių arba kiti, tą dieną neturintys pamokų, mokytojai, išskyrus abiturientus mokiusį mokytoją. Egzamino (raštu ir žodžiu) vertinimo komisijos pirmininku skiriamas patyręs dalyko specialistas (išskyrus abiturientus mokiusį mokytoją), nariais – dalyko ar giminiškų dalykų mokytojai. 4.10.
  52. Dalykų egzaminų centruose egzaminų raštu vykdymo komisijos sudaromos tos mokyklos direktoriaus įsakymu. Komisijų pirmininkais yra tų mokyklų direktoriai arba jų paskirti pavaduotojai ugdymui, nariais (ne mažiau kaip 3) – tų mokyklų pradinių klasių ir, reikalui esant – mokyklų, iš kurių atvyksta abiturientai, juos lydintys pradinių klasių arba laisvi nuo pamokų mokytojai, išskyrus juos mokiusius mokytojus. Egzamino (raštu ir žodžiu) vertinimo komisijos pirmininku skiriamas patyręs dalyko specialistas, išskyrus abiturientus mokiusį mokytoją, nariais – tų mokyklų ir mokyklų, iš kurių atvykę abiturientai laikė egzaminą, dalykų mokytojai. Fizikos ir chemijos egzaminų vertinimo komisijų pirmininkais ministro įsakymu skiriami aukštųjų mokyklų dėstytojai. 4.
  53. Užsienio kalbų egzaminų vykdymui direktoriaus įsakymu skiriami: vykdytojai (1–2, jeigu yra ne daugiau kaip 30 moksleivių) per raštu atliekamą egzamino dalį; kalbėjimo testo egzaminuotojai ir vertintojai; rašymo testo vertintojai; klausymo, skaitymo ir kalbos vartosenos testo vertintojai. Vykdytojais, vertintojais negali būti skiriami 12 klasėje abiturientus mokę mokytojai. Vykdytojais gali būti ir kitų specialybių mokytojai. 4.
  54. Komisijos pirmininkas, išeidamas iš egzamino, savo funkcijas paveda vykdyti vienam iš komisijos narių. Moksleiviui iš egzamino raštu leidžiama išeiti tik lydimam komisijos nario. 4.
  55. Brandos egzaminai profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose organizuojami vadovaujantis šia Tvarka bei „12 klasės brandos egzaminų reikalavimais“. Savo apsisprendimą dėl lygių ir pasirinktų egzaminų mokiniai ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki egzaminų sesijos pradžios raštu praneša mokyklos direktoriui. Jų pasirinkimą mokyklos direktorius įformina įsakymu ir informuoja Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio rengimo skyrių ir Egzaminų centrą. Egzaminų raštu vykdymo komisijų nariais gali būti profesijos mokytojai ir kitų bendrojo lavinimo dalykų mokytojai, išskyrus abiturientus mokiusį dalyko mokytoją.
  56. Rašto darbų įforminimas, tikrinimas 5.
  57. Moksleivių atsakinėjimui egzaminų metu ir rašto darbams reikalingas popierius antspauduojamas mokyklos antspaudu. 5.
  58. Rašomųjų darbų antraštės rašomos vadovaujantis J. Kaziukonio „Bendraisiais kalbos reikalavimais mokykloms“ (V., 1997). 5.
  59. Abiturientų rašto darbus tikrina visa komisija, Brailio raštu parašytą darbą – tiflopedagogas. Vertinimo komisijos darbą pirmininkas organizuoja taip, kad abituriento rašto darbą patikrintų ir įvertintų ne mažiau kaip trys vertintojai.
  60. Egzaminų vykdymo komisijų funkcijos 6.
  61. Egzamino vykdytojai patalpoje būna nuo egzamino pradžios iki pabaigos, atsako už tvarką ir rimtį egzamino metu. 6.
  62. Vienam vykdytojui skiriama ne daugiau kaip 30 abiturientų, sėdinčių po vieną prie stalo. 6.
  63. Prieš egzaminą vykdytojai patikrina, ar visi egzaminuojamieji turi reikalingas rašymo priemones, ar veikia audio- ir video-aparatūra, surenka atsineštus pašalinius daiktus, išdalija egzaminui reikalingą popierių, testų lapus (knygeles), užrašo lentoje rašomojo darbo antraštę, egzamino pradžios ir pabaigos laiką. 6.
  64. Vykdytojas praneša abiturientams, kada baigiasi atskirų testo dalių ir darbo atlikimo laikas, surenka darbus. Vykdytojas negali pratęsti testo atlikimui ar egzaminui skirto laiko. 6.
  65. Jeigu yra moksleivių, kuriems leista pratęsti darbo atlikimo laiką, vykdytojai su jais pasilieka egzamino patalpoje iki darbo pabaigos. 6.
  66. Pasibaigus egzaminui, vykdymo komisijos pirmininkas abiturientų darbus perduoda egzamino vertinimo komisijos pirmininkui.
  67. Egzaminų vertinimo komisijų funkcijos 7.
  68. Egzamino raštu vertinimo komisijos pirmininkas, gavęs abiturientų rašto darbus, užpildo egzamino protokolo atitinkamą dalį, nustato komisijos darbo tvarką, paskirsto darbus vertintojams, aptaria su komisijos nariais vertinimo taisykles, reikalui esant, juos konsultuoja. 7.1.
  69. Darbą tikrinęs komisijos narys savo vertinimą įrašo tituliniame lape (arba vertinimo lentelėje) ir pasirašo. Komisijos pirmininkas išveda narių vertinimų aritmetinį vidurkį, suapvalina iki sveikojo skaičiaus, įrašo jį po narių vertinimais ir pasirašo. 7.1.
  70. Už rašto darbų saugumą jų tikrinimo metu atsako komisijos pirmininkas. Nebaigti tikrinti darbai saugomi mokyklos direktoriaus seife. Įvertinus darbus baigiamas pildyti egzamino protokolas. 7.1.
  71. Vertinimo komisijos pirmininkas patikrintus rašto darbus kartu su komisijos pasirašytu egzamino protokolu perduoda mokyklos direktoriaus pavaduotojui ugdymui. 7.1.
  72. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui rūpinasi, kad egzamino rezultatai būtų paskelbti abiturientams, kad egzamino protokolo kopijos ir abiturientų rašto darbai būtų įteikti mokyklų, kurių abiturientai laikė egzaminą, direktoriams. 7.
  73. Egzamino žodžiu metu abiturientą egzaminuoja jį mokęs mokytojas. Kiti komisijos nariai gali klausti abiturientą tik egzaminuotojui leidus. 7.2.
  74. Abituriento atsakinėjimą savarankiškai vertina kiekvienas komisijos narys. 7.2.
  75. Pasibaigus egzaminui, komisijos nariai pateikia pirmininkui lapus su savo vertinimais. Vertinimo komisijos pirmininkas išveda narių vertinimų aritmetinį vidurkį, jei reikalavimai dalyko egzaminui nenumato kitaip, suapvalina iki sveikojo skaičiaus ir užpildo egzamino protokolą. 7.2.
  76. Egzamino rezultatus komisijos pirmininkas paskelbia abiturientams, komisijos pasirašytą protokolą perduoda direktoriaus pavaduotojui ugdymui. 7.2.
  77. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui rūpinasi, kad mokyklų, kurių abiturientai laikė egzaminą, direktoriams būtų įteiktos egzamino protokolo kopijos.
  78. Apeliacijos 8.
  79. Egzaminų laikotarpiui savivaldybės Švietimo skyriaus (padalinio) vedėjo įsakymu bazinėje vidurinėje mokykloje, apskrities viršininko įsakymu bazinėje profesinėje mokykloje sudaromos dalykų apeliacinės komisijos. Komisijos pirmininku skiriamas bazinės mokyklos direktorius arba jo pavaduotojas ugdymui (teoriniam mokymui), nariais (ne mažiau kaip 3) – švietimo padalinio specialistai, vyresnieji mokytojai, mokytojai metodininkai, ekspertai. 8.
  80. Abiturientui, rašančiam apeliacinį prašymą mokyklos direktoriui, leidžiama susipažinti su ištaisytu darbu, jam pateikiamos atsakymų kopijos. Prašyme išdėstomi konkretūs motyvai, dėl ko abiturientas nesutinka su gautu įvertinimu. Nemotyvuotos apeliacijos nenagrinėjamos. 8.
  81. Direktorius arba jo pavaduotojas ugdymui abiturientų apeliacinius prašymus su darbais ir jų juodraščiais ne vėliau kaip per penkias dienas nuo egzamino pradžios įteikia apeliacinės komisijos pirmininkui. 8.
  82. Abituriento rašto darbą tikrina trys komisijos nariai, naudodamiesi kitokios spalvos rašikliais, jeigu to dalyko egzaminų reikalavimuose nenumatyta kitaip. Darbą tikrinęs komisijos narys įvertinimą įrašo darbo pabaigoje (arba vertinimo lentelėje) ir pasirašo. Komisijos pirmininkas išveda įvertinimų aritmetinį vidurkį, suapvalina iki sveikojo skaičiaus, jį įrašo po narių vertinimais ir pasirašo. Darbo įvertinimą pakeitus bent vienu balu, rašomas komentaras. 8.
  83. Dalyko apeliacinė komisija, baigusi darbą, surašo aktą, kuris registruojamas vidaus dokumentų registracijos knygoje. Akto kopija, patvirtinta bazinės mokyklos direktoriaus antspaudu ir įregistruota siunčiamųjų raštų knygoje, kartu su grąžinamais darbais įteikiama tos mokyklos, kurios abiturientų darbai buvo tikrinti, direktoriui. Su aktu nedelsiant supažindinamas abiturientas. Apeliacijos turi būti išnagrinėtos iki egzaminų sesijos pabaigos. 8.
  84. Apeliacinės komisijos sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas.
  85. Antrosios brandos egzaminų sesijos organizavimas 9.
  86. Antroji brandos egzaminų sesija organizuojama abiturientams, kuriems ministro įsakymu egzaminai yra atidėti, kurie neatvyko ar neišlaikė dalykų egzaminų A lygiu pirmosios egzaminų sesijos metu. 9.
  87. Atidėti egzaminai, išskyrus gimtosios kalbos (raštu) ir geografijos, organizuojami B ir A lygiais, neišlaikiusiems egzaminų pirmosios egzaminų sesijos metu – tik B lygiu. Neišlaikiusieji gimtosios kalbos (raštu) egzamino pirmosios sesijos metu jį laiko su kita abiturientų laida. 9.
  88. Abiturientai, pageidaujantys laikyti egzaminus antrosios sesijos metu, prašymą su asmens dokumento kopija ir mokyklos, kurioje neišlaikė egzamino ar privalėjęs laikyti neatvyko į egzaminą, direktoriaus atitinkama pažyma iki birželio 25 d. pateikia bazinės mokyklos direktoriui. Atidėtus egzaminus laikantis abiturientas prie prašymo prideda Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymo kopiją. Direktorius apie moksleivių, laikančių atskirų dalykų egzaminus pasirinktais lygiais, skaičių raštu informuoja Egzaminų centrą. 9.
  89. Egzaminų vykdymui ir vertinimui bazinės mokyklos direktorius sudaro komisijas, vadovaudamasis ta pačia egzaminų komisijų sudarymo tvarka kaip ir pirmosios egzaminų sesijos metu. Pasibaigus sesijai, apie jos rezultatus raštu informuoja švietimo skyrių (padalinį, steigėją). 9.
  90. Švietimo skyriaus (padalinio) vedėjas informaciją apie egzaminų rezultatus visų tipų vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, steigėjai – profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose per 10 dienų po antrosios sesijos pateikia Egzaminų centrui.
  91. Sankcijos 10.
  92. Abiturientams: 10.
  93. Pavėlavusiam abiturientui egzamino laikyti neleidžiama. Išimties tvarka direktorius gali leisti pavėlavusiam abiturientui egzaminą laikyti, jeigu aišku, kad jis negalėjo gauti kokios nors informacijos apie egzamino užduotis, ir mano, kad pavėlavimo priežastis pakankamai svarbi. 10.1.
  94. Pasakinėjantis, besistengiantis gauti neleistiną pagalbą, besinaudojantis draudžiamomis priemonėmis, pažeidęs egzamino vykdymo tvarką abiturientas šalinamas iš egzamino. 10.1.
  95. Jeigu vertinant rašto darbus kyla įtarimas, kad egzaminuojamasis naudojosi pašaline pagalba, informuojamas apskrities inspektorius. Įtarimas išnagrinėjamas nedelsiant (iki kito egzamino dienos). Jam pasitvirtinus, parašytas pažymys anuliuojamas. 10.1.
  96. Moksleivis, išėjęs iš egzamino patalpos be leidimo arba nelydimas komisijos nario, laikomas įteikusiu savo darbą ir egzaminą baigusiu. 10.
  97. Mokytojams: 10.2.
  98. Mokytojui, baustam už egzaminų vykdymo, vertinimo tvarkos pažeidimus, dokumentų klastojimą ar pan., neleidžiama dalyvauti egzaminų vykdymo ir vertinimo, apeliacinėse, dokumentų įrašų teisingumo patikrinimo komisijose, sudaryti suvestines, išrašyti atestatus ir pažymėjimus. 10.2.
  99. Komisijos pirmininkui nustačius, kad narys pažeidė egzaminų tvarką, teikė neleistiną pagalbą egzaminuojamajam, surašomas aktas apie komisijos nario prasižengimą. Aktą pasirašo komisijos pirmininkas ir kiti komisijos nariai. Narys šalinamas iš egzamino, jam skiriama drausminė nuobauda. Direktoriaus įsakymu skiriamas kitas komisijos narys. 10.
  100. Direktoriaus pavaduotojas, baustas už klasių dienynų bei kitos mokyklinės dokumentacijos, susietos su brandos egzaminais, tvarkymo ir egzaminų vykdymo tvarkos priežiūros neužtikrinimą, negali būti skiriamas komisijos brandos atestatų ir pažymėjimų įrašų teisingumui patikrinti pirmininku. 10.
  101. Egzamino metu į patalpą, kur vyksta egzaminas, įeiti pašaliniams asmenims, išskyrus priežiūros teisę turinčius apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių, Egzaminų centro darbuotojus bei Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiuosius specialistus, draudžiama.
  102. Dokumentų įforminimas, apskaita ir išdavimas 11.
  103. Išvedus klasių dienynuose dalykų metinius pažymius, stulpelio apačioje daromas įrašas „Metinių pažymių taisymų nėra“ arba „Ištaisytas..... pažymys“, po kuriuo pasirašo dalyko mokytojas ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui, nurodoma data. 11.
  104. Pedagogų tarybos posėdžio protokolo nutarime fiksuojamas abiturientų, kuriems leidžiama laikyti visus egzaminus, skaičius mokslo metų pabaigoje pagal dienyną. Abiturientų vardai ir pavardės fiksuojamos tuo atveju, kai jiems leidžiama laikyti tik kai kuriuos egzaminus, kai jie atidedami antrajai sesijai, dėl tam tikrų priežasčių įskaitomi išlaikytais. Prie pavardžių nurodomi dalykai ir priežastys. Brandos egzaminų rezultatų svarstymo metu priimami nutarimai: išduoti Brandos atestatą ar Bendrojo išsilavinimo pažymėjimą, nurodant kodus. 11.
  105. Dalykų mokytojai abiturientų įvertinimus iš egzaminų protokolų perkelia į klasės dienynus po metinio pažymio, nurodo egzamino datą ir pasirašo. 11.
  106. Klasių auklėtojai užpildo klasių dienynų „Mokinių mokymosi apskaitos suvestinę“, atitinkamą mokslo metų skiltį Moksleivio asmens bylos lape. Klasės dienyno „Mokinių mokymosi apskaitos suvestinės“ paskutinė skiltis užpildoma po to pedagogų tarybos posėdžio, kuriame buvo nuspręsta abiturientui išduoti Brandos atestatą ar Bendrojo išsilavinimo pažymėjimą. 11.
  107. Abiturientui, likvidavusiam neegzaminuojamojo dalyko įsiskolinimą, gautas pažymys įrašomas į klasės dienyną po metinio įvertinimo, nurodant datą ir įskaitą priėmusio mokytojo pavardę. 11.
  108. Mokyklose egzaminų žodžiu protokolus komisijos pildo iškart po egzamino, raštu – ištaisius darbus. 11.
  109. Abiturientai, kuriems egzaminai yra įskaityti išlaikytais, įtraukiami į atitinkamų dalykų egzaminų protokolus. Protokolų trečiojoje skiltyje nurodoma priežastis, o įvertinimų skiltyje įrašomas to dalyko metinis pažymys, nurodant lygį (S keičiant į A lygį). Tarptautinių ir šalies mokomųjų dalykų olimpiadų ir konkursų laimėtojams egzamino įvertinimo skiltyje įrašomas aukščiausias 10 balų įvertinimas A lygiu. 11.
  110. Dalyko egzaminų centrų ir bazinių mokyklų komisijų pirmininkai į protokolą įtraukia visus tą dieną egzaminą laikančius abiturientus. Jei protokole yra duomenų apie kitų mokyklų moksleivių egzaminų rezultatus, tų mokyklų direktoriams įteikiamos direktoriaus antspaudu patvirtintos protokolo kopijos. Siunčiamųjų protokolų kopijos registruojamos siunčiamųjų raštų registracijos knygoje. 11.
  111. Apeliacinių komisijų aktų kopijos mokyklose saugomos atitinkamų egzaminų protokolų bylose. 11.
  112. Brandos atestatus eksternams ir ankstesnių laidų abiturientams, Pažymėjimus apie perlaikytus ar papildomai išlaikytus egzaminus išduoda bazinės mokyklos direktorius. 11.
  113. Valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų abiturientams, turintiems po egzaminų patenkinamus visų mokomųjų dalykų metinius ir egzaminų įvertinimus, išduodamas Brandos atestatas (kodas 3001), gimnazijų – Brandos atestatas (kodas 3003), menų gimnazijų – Menų gimnazijos brandos atestatas (kodas 3004), nevalstybinių mokyklų – Brandos atestatas (kodas 3002). 11.
  114. Valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų abiturientams, turintiems visų mokomųjų dalykų 9-10 balų metinius, iš jų penkis A arba S lygiu, ir egzaminų įvertinimus, išlaikiusiems ne mažiau kaip 3 egzaminus A lygiu, išduodamas brandos atestatas su pagyrimu. 11.
  115. Abiturientams, neišlaikiusiems bent vieno egzamino ar nelikvidavusiems neegzaminuojamų dalykų įsiskolinimų iki antrosios egzaminų sesijos pabaigos, išduodamas Bendrojo išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2008), suteikiantis teisę kitais metais, likvidavus įsiskolinimus, laikyti brandos egzaminus. 11.
  116. Ankstesnių laidų abiturientams, perlaikiusiems ar papildomai išlaikiusiems kai kurių dalykų egzaminus, išduodamas Pažymėjimas priedas prie brandos atestato. 11.
  117. Abiturientams, perlaikiusiems 10 ar 11 klasėje išlaikytus geografijos ir informatikos egzaminus, į Brandos atestatą įrašomi 12 klasėje gauti šių egzaminų įvertinimai. 11.
  118. Į suaugusiųjų mokymo centrų (mokyklų), sergančių ir mokytų namuose abiturientų ir eksternų brandos atestatus ir Bendrojo išsilavinimo pažymėjimus įrašomi jų mokymo plano mokomųjų dalykų įvertinimai, o dalykų, kurių pagal mokymo planą nesimokė, eilutėse rašomi brūkšniai. 11.
  119. Brandos atestatų ir Bendrojo išsilavinimo pažymėjimų mokomųjų dalykų, jų metinio įvertinimo dalies tuščiose eilutėse, abiturientui pageidaujant, nurodomi 10–12 klasių pasirenkamieji dalykai, jei jiems buvo skirta ne mažiau kaip 34 val., įrašant įvertinimą pažymiu arba „įskaityta“. Mokomųjų dalykų įvertinimai rašomi skaitmenimis ir žodžiais, pvz., „penki“, „įskaityta“, „atleistas“, o Lygio stulpelyje – B, A arba S. Egzaminų dalies lygių stulpelyje negali būti S. 11.
  120. Brandos atestatų bei Pažymėjimų įrašų teisingumui patikrinti direktoriaus įsakymu sudaroma komisija. Komisijos pirmininku skiriamas direktoriaus pavaduotojas ugdymui, nariais – mokytojai. Komisijai pateikiami egzaminų protokolai ir rašto darbai, apeliacinių komisijų aktų kopijos, klasių dienynai, atestatų, pažymėjimų apskaitos knygos ir tušu arba juodu rašalu išrašyti brandos atestatai ir pažymėjimai 11.
  121. Komisijos darbo rezultatai įforminami aktu, kuris registruojamas vidaus dokumentų registracijos knygoje. 11.
  122. Patikrintus brandos atestatus ir pažymėjimus pasirašo mokyklos direktorius. Brandos atestatai ir Pažymėjimai (prie pavardės nurodant kodą) registruojami Brandos atestatų apskaitos knygoje, Bendrojo išsilavinimo pažymėjimai (kodas 2008) – Pažymėjimų apskaitos knygoje. Eilės numeriai rašomi paeiliui. Klaidos knygose, kaip ir klasių dienynuose, taisomos perbraukiant įrašą vienu brūkšniu. Išnašoje nurodoma moksleivio pavardė (arba jo eilės numeris), dalykas, ištaisytas pažymys ar žodis, taisiusio asmens pavardė, parašas ir data. 11.
  123. Abiturientų išvykimas iš mokyklos įforminamas direktoriaus įsakymu. 11.
  124. Abiturientams, išvykusiems iš mokyklos su brandos atestatu, abėcėlinės knygos 10-oji skiltis „Iš kurios klasės išvyko“ nepildoma, o 13-oje skiltyje „Išvykimo priežastys“ nurodoma „Baigė 12 klasių“. 11.
  125. Abiturientams, išvykusiems iš mokyklos su Bendrojo išsilavinimo pažymėjimu (kodas 2008), abėcėlinės knygos 10-oje skiltyje nurodoma, kad išvyko iš 12 klasės, o išvykimo priežastys gali būti: nelaikė egzaminų, neišlaikė egzaminų ir pan. 11.
  126. Abėcėlinę (vardinę) knygą, brandos atestatų bei pažymėjimų apskaitos knygas tvarko direktoriaus pavaduotojas ugdymui. 11.
  127. Asmuo, pametęs ar kitaip praradęs Brandos atestatą ar pažymėjimą, įteikia mokymo įstaigos vadovui prašymą gauti atestato ar pažymėjimo dublikatą, nurodydamas prarasto dokumento išdavimo datą. Dublikatas išduodamas tik tuo atveju, kai mokymo įstaigoje yra dokumentai, kuriais remiantis jis buvo išrašytas ir įteiktas. 11.
  128. Išrašant dublikatą, blanko viršutiniame kairiajame kampe įrašoma „Dublikatas“. Dublikatas registruojamas Brandos atestatų ar Pažymėjimų apskaitos knygoje, nurodant, kad tai dublikatas. 11.
  129. Brandos atestatų ir pažymėjimų blankai, jų apskaitos knygos ir dokumentai, kuriais remiantis blankai gauti ir išduoti, neišduotieji atestatai ir pažymėjimai, dokumentai, susiję su jų išdavimu, saugomi kaip valstybinės svarbos dokumentai.
  130. Egzaminų priežiūra 12.
  131. Egzaminų eigą valstybinėse ir savivaldybių vidurinėse mokyklose, nevalstybinėse, profesinėse, žemės ūkio ir aukštesniosiose mokyklose prižiūri savivaldybių švietimo skyrių (padalinių) specialistai, Valstybinės švietimo inspekcijos inspektoriai, Egzaminų centro darbuotojai ir Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausieji specialistai. 12.
  132. Priežiūrą vykdantis asmuo, nustatęs, kad pažeisti vokai (vokų spaudai) su egzaminui skirta medžiaga, abiturientai žino užduotis, egzamino komisija pažeidė Brandos egzaminų organizavimo tvarką, nutraukia egzaminą, surašo padarytų pažeidimų aktą. Aktą pasirašo egzaminą inspektuojantis asmuo ir komisijos pirmininkas, jo kopijas įteikia mokyklos direktoriui, steigėjui, Egzaminų centrui ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Nutrauktą egzaminą leidžiama organizuoti pasibaigus egzaminų sesijai. ______________ PATVIRTINTA Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 12 12 įsakymu Nr. 1663 Herbas PAŽYMĖJIMAS PRIEDAS PRIE BRANDOS ATESTATO Kodas 0000 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA PAŽYMĖJIMAS A Nr. 000000 BRANDOS ATESTATO priedas (serija, Nr.) (vardas, pavardė) (asmens kodas) (mokyklos pavadinimas ir kodas) Išlaikyti egzaminai ir jų įvertinimas Egzaminas Įvertinimas Lygis ( ), ( ) ( ), ( ) ( ), ( ) ( ), ( ) ( ), ( ) Be brandos atestato pažymėjimas negalioja Mokyklos direktorius . (pastabos) . (vardas, pavardė) 199 m. mėn. d. Reg. Nr. . PATVIRTINTA Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 12 12 įsakymu Nr. 1663 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA PROTOKOLAS Nr. . mokykla klasė egzamino, (egzamino pavadinimas) įvykusio 199 m. d. Komisijos pirmininkas . (vardas, pavardė) Nariai: . (vardas, pavardė) Egzaminas pradėtas val. min. Egzaminas baigtas val. min. Eil. Nr. Egzaminujamojo vardas, pavardė Rašinio tema, užduoties variantas, tema, bilieto Nr. ir pan. Įvertinimas Lygis 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 Pirmininkas . . (parašas) (v., pavardė) Nariai: . . (parašas) (v., pavardė) : . . (parašas) (v., pavardė) : . . (parašas) (v., pavardė) ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.