Lietuvos Respublikos

Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Seimo 1997 ............... nutarimo Nr............... 1 priedėlis LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS STATUTAS I. bendrOSIOS nuostatOS

1. Lietuvos teisės akademija (toliau - Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga. Jos buveinės adresas: Ateities 20, 2057 Vilnius.
2. Akademijos autonomija ir veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir šiuo Statutu.
3. Akademija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
4. Akademija nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko studijų, mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus. Akademijos padalinių veiklą reglamentuoja nuostatai. Atskiri padaliniai Senato sprendimu gali turėti juridinio asmens teises.
5. Keisti Akademijos teritorijų ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Akademijos senato nuomonę.
6. Svarbiausi Akademijos tikslai yra šie: 1) rengti Lietuvos Respublikai kvalifikuotus teisės, valdymo, policijos, penitencinės veiklos bei kitus specialistus ir mokslininkus; 2) plėtoti fundamentinį ir taikomąjį mokslą, būtiną studijų ir mokslo vienovei bei teisėtvarkos ir valdymo sistemų plėtotei; 3) kelti teisėsaugos ir valdymo institucijų, kurioms rengiami specialistai, darbuotojų kvalifikaciją; 4) plėtoti visuomenės teisinį švietimą, teikti konsultacinę pagalbą gyventojams, teisėtvarkos, valdymo ir kitoms institucijoms; 5) skleisti humanistines idėjas, socialinių ir kitų mokslų žinias, puoselėti demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus.
7. Įgyvendindama savo tikslus, Akademija vadovaujasi šiais principais: 1) humanistinių ir tautinių vertybių, pilietiškumo, humanitarinės ir teisinės kultūros ugdymas; 2) studijų ir mokslo vienovė, akademinė laisvė; 3) atvirumas visuomenei; 4) visapusiškas asmenybės ugdymas; 5) integracija į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją.
8. Akademija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo, studijų, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis institucijomis bei piliečiais studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat įstoti į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines. II. AKADEMIJOS VALDYMAS
9. Pagrindinės Akademijos valdymo institucijos yra mokslininkų susirinkimas, Senatas, rektorius ir rektoratas. Akademijos valdymas grindžiamas demokratijos ir kompetencijos principais. Visi rinkimai vyksta slaptu balsavimu. Nutarimai priimami slaptu ar atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, išskyrus šiame Statute nurodytus atvejus. Mokslininkų susirinkimas
10. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius mokslo vardus turintys darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija. Jį šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Mokslininkų susirinkimas turi būti sušauktas pareikalavus 1/3 Akademijos mokslininkų ne vėliau kaip per mėnesį po reikalavimo įteikimo. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė mokslininkų. Susirinkimui vadovauti išrenkami pirmininkas ir sekretorius.Mokslininkų susirinkimas: 1) renka Akademijos senatą; 2) siūlo Lietuvos Respublikos Seimui keisti Akademijos statutą arba paveda sprendimą dėl šio siūlymo priimti Senatui; 3) svarsto kitus klausimus. Senatas
11. Aukščiausioji Akademijos sprendžiančioji institucija yra Senatas. Senato nutarimai privalomi visiems Akademijos darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams.
12. Senatą renka mokslininkų susirinkimas penkeriems metams.
13. Į Senatą renkami mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus turintys asmenys. Ne mažiau kaip 50 procentų Senato narių turi būti habilituoti daktarai arba profesoriai, ne mažiau kaip 15 procentų išrinkti iš kitų aukštųjų mokyklų bei mokslo įstaigų, o taip pat mokslininkų, dirbančių kitose institucijose. Į Senatą taip pat renkami studentų atstovybės nariai.
14. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, Senato pirmininko pavaduotoją ir Senato sekretorių. Jie gali būti atšaukti 2/3 senato narių balsų dauguma.
15. Senatas: 1) nustato Akademijos struktūrą; 2) priima norminius aktus, kurie reglamentuoja Akademijos ir jos padalinių veiklą; 3) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, svarsto ir priima nutarimus studijų, mokslo, finansų, socialiniais ir kitais klausimais; 4) iš profesorių ir docentų paprasta balsų dauguma renka Akademijos rektorių. Jei pirmuoju balsavimu nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, balsuojant antrąjį kartą, dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Rektoriaus kadencija - penkeri metai. Tas pats asmuo negali būti renkamas rektoriumi daugiau negu dviem kadencijoms iš eilės. Akademijos rektorius, prorektoriai ir dekanai negali būti Senato pirmininku ir jo pavaduotojais; 5) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimų trukmė; 6) tvirtina fakultetų dekanus; 7) 2/3 balsų dauguma atšaukia rektorių, prorektorius, dekanus ir skelbia naujus rinkimus; 8) 2/3 balsų dauguma atšaukia rektoriaus, dekanų bei kitų padalinių vadovų įsakymus bei Akademijos valdymo institucijų , išskyrus mokslininkų susirinkimo, nutarimus; 9) tvirtina studijų planus bei mokymo programas; 10) pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą nustato darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus, nustato ir tvirtina etatų, tarp jų ir Policijos fakulteto policijos pareigūnų, sąrašus; 11) suteikia profesoriaus ir docento pedagoginius mokslo vardus; 12) teikia garbės vardus; 13) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina doktorantūros ir habilitacijos komitetus, priima sprendimus dėl šių komitetų nutarimų; 14) tvirtina konkurso tvarka penkeriems metams išrinktus katedrų vedėjus ir visus kitus pedagoginius ir mokslo darbuotojus; 15) sudaro komisijas ir išklauso jų ataskaitas; 16) tvirtina rektorato pateiktą Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą; 17) pagal patvirtintą stipendijų fondą nustato studentų stipendijų dydį; 18) sprendžia kitus Akademijai svarbius klausimus.
16. Akademijos senato posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Senato nutarimai įsigalioja po to, kai juos paskelbia rektorius, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatoma kita įsigaliojimo diena. Rektorius Senato priimtą nutarimą ne vėliau kaip per mėnesį po įteikimo arba paskelbia, arba motyvuotai grąžina Senatui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Senato nutarimo rektorius negrąžina ir nepaskelbia, toks nutarimas įsigalioja po to, kai jį paskelbia Senato pirmininkas. Pakartotinai Senato apsvarstytas nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip du trečdaliai Senato narių. Šiuo atveju rektoriui nepaskelbus Senato nutarimo, jį paskelbia Senato pirmininkas. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai.
17. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui narių arba rektoriui pasiūlius, šaukiamas neeilinis Senato posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo. Rektorius ir rektoratas
18. Rektorius: 1) vadovauja Akademijos veiklai, valdo jos turtą ir veikia jos vardu; 2) leidžia įsakymus, privalomus visiems Akademijos darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams; 3) skelbia konkursą pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms, sudaro su jais darbo sutartis; 4) įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus, tarp jų ir policijos pareigūnus, juos skatina bei skiria drausmines nuobaudas; 5) priima ir šalina doktorantus, studentus, klausytojus, juos skatina bei skiria drausmines nuobaudas; 6) koordinuoja Akademijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo bei kitomis įstaigomis, sudaro su jomis sutartis; 7) kasmet už Akademijos veiklą atsiskaito Senatui. Senatui nepatvirtinus Akademijos metinės veiklos ataskaitos, rektorius atsistatydina ir skelbiami nauji rektoriaus rinkimai; 8) šaukia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja.
19. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir studentų atstovybės deleguotas narys. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Akademijos padalinių darbą, teikia siūlymus Senatui, įgyvendina jo priimtus nutarimus. III. FAKULTETAS
20. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos bei kiti padaliniai. Akademijos senato sprendimu fakultetas gali turėti ūkinį ir finansinį savarankiškumą. Fakultetas gali būti reorganizuojamas į institutą.
21. Fakulteto veiklai vadovauja: 1) fakulteto mokslininkų susirinkimas; 2) fakulteto taryba; 3) dekanas ir dekanatas.
22. Fakulteto mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius mokslo vardus turintys fakulteto darbuotojai. Mokslininkų susirinkimas ketveriems metams renka fakulteto tarybą.
23. Fakulteto taryba yra aukščiausia fakulteto sprendžiančioji institucija.
24. Fakulteto taryba: 1) renka tarybos pirmininką, dekaną ir prodekaną; 2) konkurso būdu penkeriems metams renka fakulteto pedagoginius ir mokslo darbuotojus ir teikia juos Senatui tvirtinti; 3) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus ir programas; 4) svarsto ir Senatui rekomenduoja suteikti profesoriaus ir docento pedagoginius mokslo vardus; 5) siūlo Senatui steigti ar panaikinti katedras, laboratorijas bei kitus padalinius; 6) renka Konkurso ir kitas komisijas svarbiems klausimams nagrinėti ir spręsti; 7) išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinės veiklos ataskaitą, kurios nepatvirtinus, dekanas atsistatydina ir skelbiami nauji jo rinkimai; 8) rengia ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto nuostatus; 9) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.
25. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui tarybos narių arba dekanui pasiūlius, šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo.
26. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Nutarimai skelbiami fakulteto dekano įsakymais.
27. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas.
28. Dekanas: 1) koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato, rektorato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus; 2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams; 3) atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl doktorantų, studentų ir klausytojų priėmimo bei pašalinimo; 4) kasmet už fakulteto veiklą atsiskaito Fakulteto tarybai.
29. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanas ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto ir priima sprendimus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto tarybai ir rektoriui, įgyvendina Senato, rektorato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus. IV. POLICIJOS FAKULTETAS
30. Policijos fakultetas savo veiklą grindžia fakulteto nuostatais ir drausmės, kuria tvarkoma tarnyba policijoje, pagrindais.
31. Policijos fakulteto pareiginiai policijos pareigūnų laipsniai suteikiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
32. Į Policijos fakultetą studijuoti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, baigę vidurinį mokslą, pagal asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys policijos ir (ar) vidaus reikalų įstaigų pareigūno darbui.
33. Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus, rektoriaus įsakymu Policijos fakulteto studentai ir policijos pareigūnai gali būti pasiųsti palaikyti viešąją tvarką.
34. Studentams, baigusiems pirmosios aukštojo mokslo pakopos įvadines studijas, suteikiama policininko kvalifikacija.
35. Studentai, neperėję konkurso į aukštesnę mokymo pakopą, siunčiami sutartyje nustatytą laiką dirbti policijos ir vidaus reikalų įstaigose. Po vienerių darbo jose metų jie gali stoti mokytis į atitinkamus Policijos fakulteto kursus dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose.
36. Dieninio skyriaus studentai aprūpinami uniforma, jiems mokama stipendija.
37. Į pirmąjį neakivaizdinių studijų kursą konkurso tvarka priimami policijos, vidaus reikalų įstaigų ir kitų operatyvinės veiklos subjektų darbuotojai, baigę vidurinį mokslą ir šių įstaigų pasiųsti mokytis.
38. Studijų Policijos fakultete laikas įskaitomas į tarnybos policijoje ir vidaus reikalų įstaigose laiką.
39. Policijos fakultete negali veikti politinės partijos bei politinės organizacijos.
40. Policijos fakulteto dieninio skyriaus studentai, pradėdami mokytis Lietuvos teisės akademijoje, duoda Senato patvirtintą priesaiką. V. KATEDRA
41. Katedra - pagrindinis Akademijos struktūrinis padalinys.
42. Katedra: 1) organizuoja ir vykdo mokymo bei auklėjimo procesą, dirba metodinį, mokslo tiriamąjį ir mokslo populiarinimo darbą; 2) rengia mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones, metodinę medžiagą, teikia siūlymus dėl studijų plano; 3) siūlo Fakulteto tarybai kandidatus pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms; 4) siūlo Fakulteto tarybai kandidatus docento ir profesoriaus vardui gauti, taip pat kandidatus į katedros vedėjus; 5) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su studijų, mokslo, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis įstaigomis.
43. Katedros veiklai vadovauja katedros vedėjas, turintis mokslo laipsnį ir(arba) pedagoginį mokslo vardą. Tas pats asmuo paprastai negali būti renkamas katedros vedėju daugiau negu dviem kadencijoms iš eilės. Jis kviečia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja. VI. AKADEMIJOS PERSONALAS
44. Akademijos darbuotojai yra pedagoginis ir mokslo personalas bei personalas, užtikrinantis Akademijos veiklą.
45. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietos užimamos bei mokslo laipsniai ir pedagoginiai mokslo vardai suteikiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
46. Sėkmingai dirbančiam mokslinį pedagoginį darbą Akademijos darbuotojui Senato nutarimu kas penkeri metai gali būti suteikiama iki pusės metų mokslinė stažuotė kvalifikacijai kelti (taip pat užsienyje), mokslo darbams dirbti ar vadovėliams rašyti.
47. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo rektoriaus įsakymu.
48. Akademijos darbuotojams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.
49. Išėjusiems į pensiją pedagogams ir mokslininkams sudaromos sąlygos dirbti pedagoginį ir mokslo darbą, naudojantis Akademijos baze.
50. Akademija turi teisę kviestis dirbti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigų pedagogus ir mokslininkus. VII. STUDENTAI IR STUDIJOS
51. Akademijoje studijuoja studentai, magistrantai, doktorantai ir klausytojai.
52. Studentais ir klausytojais priimami asmenys, baigę vidurinį mokslą.
53. Akademijoje gali būti akademinės studijos, teikiančios akademinius kvalifikacinius laipsnius, ir taikomosios studijos, teikiančios profesinę kvalifikaciją.
54. Akademijoje studijos yra dviejų lygių: 1) pagrindinės studijos - jas baigusieji įgyja bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba specialisto profesinę kvalifikaciją. Baigusiems pagrindines akademines studijas ar taikomąsias studijas, pripažįstamas aukštasis išsilavinimas; 2) magistrantūros studijos - jas baigusieji įgyja magistro kvalifikacinį laipsnį.
55. Priėmimo sąlygas, studijų formas, studijų lygius bei akademinius laipsnius nustato Senatas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais.
56. Akademijoje dėstoma valstybine kalba. Atskiri studijų programų moduliai arba tarptautinių studijų programos Senato sprendimu gali būti dėstomi ir kitomis kalbomis.
57. Studentai turi teisę studijuoti pagal individualų planą, baigti studijas per trumpesnį laiką, pasirinkti kitų studijų programų modulius, įgyti gretutinę specialybę.
58. Studentų interesams atstovauja studentų atstovybė.
59. Studentų atstovybė rūpinasi studentų teisėmis ir pareigomis, padeda organizuoti studijų procesą, spręsti studentų socialinius klausimus. Studentų atstovybės nariai dalyvauja su sprendžiamojo balso teise Senato, rektorato, fakultetų tarybų posėdžiuose.
60. Akademijos studentų atstovybės nariai renkami fakultetų atstovybių narių susirinkimuose, o fakultetų atstovybių nariai - fakultetų studentų susirinkimuose.
61. Studentų atstovybė vadovaujasi Senato patvirtintais nuostatais.
62. Dieninio skyriaus studentams pagal galimybes suteikiamas bendrabutis. VIII. MOKSLAS IR LEIDYBA
63. Akademija vykdo fundamentinius ir taikomuosius teisės, valdymo, policijos veiklos ir kitų mokslo sričių bei praktikos ir aktualių teisėtvarkos problemų tyrimus, dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų bei valstybinių teisėtvarkos programų projektus, pagal užsakymus atlieka jų mokslinę ekspertizę, taip pat dalyvauja juos įgyvendinant.
64. Kiekvienas pedagoginis ar mokslo darbuotojas privalo dirbti Akademijos ir katedrų planuose nustatytą mokslo tiriamąjį darbą, kelti savo mokslinę kvalifikaciją ir profesinį lygį.
65. Akademijoje yra doktorantūra, steigiama ir veikianti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
66. Akademijoje Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikiami mokslo laipsniai ir pedagoginiai mokslo vardai.
67. Akademija vykdo bendras mokslo programas kartu su šalies ir užsienio universitetais, kitomis mokslo ir studijų institucijomis.
68. Akademija, turi leidybos teises, leidžia mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius metodinius renginius. IX. TURTAS IR LĖŠOS
69. Akademijos turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamas turtas. Šį turtą Akademija naudoja neatlygintinai Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka, jį saugo ir gausina. Akademijos darbuotojai, doktorantai, studentai ir klausytojai naudojasi tuo turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių (nuostatų).
70. Akademijos lėšas sudaro valstybės biudžeto ir nebiudžetinės lėšos. Už valstybės biudžeto lėšų naudojimą Akademija atsiskaito Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Akademijos senatui, o už nebiudžetines lėšas - Akademijos senatui.
71. Nebiudžetinės lėšos yra lėšos už atliktus darbus, paslaugas, parduotą produkciją, taip pat kitos lėšos ir vertybės, įgytos teisėtu būdu.
72. Biudžeto ir nebiudžetines lėšas Akademija planuoja ir naudoja pagal sąmatą, kurią tvirtina Senatas.
73. Visas turimas lėšas Akademija tvarko savarankiškai įstatymų nustatyta tvarka. Lėšas fakultetams ar kitiems padaliniams paskirsto bei perskirsto rektorius.
74. Akademija turi teisę iš nebiudžetinių lėšų sudaryti įvairius fondus, kurie naudojami Senato nustatyta tvarka. X. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
75. Akademija turi savo vėliavą, emblemą bei kitą atributiką, o Policijos fakultetas - uniformas.
76. Šį Statutą keičia Akademijos mokslininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma arba jo pavedimu Senatas dviejų trečdalių balsų dauguma.
77. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 ............... nutarimo Nr............... 2 priedėlis Lietuvos teisės akademijai perduodamų naudotis pastatų sąrašas ________________________________________________________________________________ Eil. Objektas Adresas Nr. ____________________________________________________________________
78. Centriniai rūmai Ateities g. 20, Vilnius
79. Pirmieji rūmai Valakupių g. 5, Vilnius
80. Bendrabutis Didlaukio g. 57, Vilnius
81. Kauno fakulteto administracinis pastatas V. Putvinskio g. 70, Kaunas
82. Kauno fakulteto mokomasis korpusas Maironio g. 27, Kaunas
83. Bendrabutis V. Putvinskio g. 68, Kaunas
84. Bendrabutis Maironio g. 27a, Kaunas
85. Bendrabutis Maironio g. 29, Kaunas
86. Sandėliai V. Putvinskio g. 70a, Kaunas
87. Ūkinis korpusas Maironio g. 29a, Kaunas
88. Sporto salė ir valgykla Ožeškienės g. 41, Kaunas
89. Mokomosios praktikos bazė Papilvės k., Prienų raj.