← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S Dėl statybos techninio reglamento STR 3.01.01

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S Dėl statybos techninio reglamento STR 3.01.01:1997 patvirtinimo 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. Nr. 278 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) nuostatas, ĮSAKAU:

  1. Patvirtinti resursų ir investicijų statybos techninį reglamentą STR 3.01.01:1997 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“.
  2. Pripažinti netekusiu galios RSN-149-92 „Darbo ir medžiaginių sąnaudų statyboje žiniaraščių sudarymo metodiniai nurodymai“. Statybos ir urbanistikos ministras Algis Čaplikas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 12 17 įsakymo Nr. 278 priedas RESURSŲ IR INVESTICIJŲ REGLAMENTAS STR 3.01.01:1997 STATINIŲ STATYBOS RESURSŲ POREIKIO SKAIČIAVIMO TVARKA
  3. TAIKYMO SRITIS IR BENDRIEJI NUOSTATAI 1.
  4. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato bendruosius reikalavimus statybos darbų kiekių ir resursų sąnaudų žiniaraščiams, kurie yra sudėtinė statybos projekto dalis. Reglamente nustatyta bendroji statybos resursų skaičiavimo tvarka bei dokumentų sudėtis, skirta taikyti tais atvejais, kai statyba yra vykdoma už lėšas, kurių naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymas [2]. 1.
  5. Statybos resursų poreikio skaičiavimai yra skirti naudotis nustatant statybos objektų (darbų) skaičiuojamąją kainą, sudarant statybos sąmatas, rengiant statybos rangovo parinkimo (konkursų ar kitais būdais) dokumentus bei sutartis dėl statinių statybos (montavimo, tiesimo), remonto, rekonstrukcijos ar nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų. 1.
  6. Resursų poreikio žiniaraščiai sudaromi pagal darbo, medžiagų (gaminių) ir mechanizmų (mašinų ir kitos įrangos eksploatacijos) normatyvines sąnaudas bei projektuose apskaičiuotus darbų kiekius. 1.
  7. Statybos resursų normatyvinės sąnaudos – tai techniniu, apskaičiavimo bei ekspertiniu būdu įvertinta vidutinė darbo trukmė, medžiagų (gaminių) kiekiai, mechanizmų (mašinų ir kitos įrangos) naudojimo trukmė. Normatyvinės sąnaudos skaičiuojamos technologiškai apibrėžtam vienetiniam darbui ir išreiškiamos fiziniais matavimo vienetais. 1.
  8. Taikomi tik techniškai pagrįsti statybos resursų sąnaudų normatyvai, parengti Statybos ir urbanistikos ministerijos arba kitų ministerijų, departamentų bei įmonių, įstaigų ir organizacijų ir atitinkantys bendrąją normatyvų sistemą bei užregistruoti Statybos ir urbanistikos ministerijoje. Jeigu registruojant normatyvus iškyla abejonių dėl jų pagrįstumo, normatyvų rengėjai (užsakovai) turi pasirūpinti, kad būtų atlikta tokių normatyvų ekspertizė ir atsižvelgta į ekspertizės rezultatus. Jeigu kurie nors normatyvai reikalingi tik konkrečiam projektui įgyvendinti, juos parengia projektuotojas ir patvirtina užsakovas, tvirtindamas visą projektą. Tokių normatyvų nebūtina registruoti Statybos ir urbanistikos ministerijoje.
  9. NUORODOS [1] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788). [2] Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-200). [3] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 32-807). [4] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.02:1997 „Statinio projekto sudėtis“ (Žin., 1997, Nr. 41-1023). [5] Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 12 05 įsakymu Nr. 266 patvirtinti Statybos rangos sutarties nuostatai (Žin., 1997, Nr. 115-2937). [6] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559).
  10. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 3.
  11. Šiame reglamente naudojami terminai „statyba“, „statinys“, „statytojas (užsakovas)“, „projektuotojas“, „rangovas“, „statybinės medžiagos“, „statybos gaminiai“ atitinka apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme [1]. 3.
  12. KOMPLEKSAS – statybos ar architektūros prasme vientisų arba technologiškai susijusių ir greta statomų statinių grupė. 3.
  13. OBJEKTAS – atitinka „statinio“ apibrėžimą. 3.
  14. ŽINIARAŠTIS – statybos darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų kiekių apskaičiavimai pagal statinio projekto dalis. 3.
  15. ŽINIARAŠČIO SKYRIUS – statybos darbų kiekių ir resursų poreikio apskaičiavimai, suskirstyti pagal vienarūšių ar technologine seka vykdomų darbų grupes ar dalis. 3.
  16. STATYBOS RESURSAI – statybinių medžiagų (gaminių), mechanizmų (mašinų ar kitos įrangos), darbo jėgos bei statinio įrenginių ištekliai, reikalingi jam pastatyti (sumontuoti, nutiesti), suremontuoti, rekonstruoti ar sutvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes. 3.
  17. SĄNAUDŲ NORMATYVAI – pagrįstas vidutinis statybos resursų poreikis, reikalingas vienetiniam statybos darbui atlikti.
  18. STATYBOS RESURSŲ POREIKIO NORMATYVINĖ BAZĖ 4.
  19. Statybos resursų poreikio normatyvinę bazę sudaro darbo sąnaudų, mechanizmų eksploatacijos sąnaudų ir medžiagų poreikio normatyvai, apskaičiuoti tam tikram vienetiniam statybos darbui. Statybos resursų sąnaudų normatyvai nustatomi skaičiavimų, stebėjimų bei ekspertinio vertinimo būdu. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į gamintojų, technologų rekomendacijas, medžiagų ir gaminių technines charakteristikas, mašinų ir mechanizmų pajėgumus, jų našumą bei kitus duomenis. 4.
  20. Statybos resursų sąnaudų normatyvuose įvertinama konkreti darbų atlikimo technologija, darbininkų kvalifikacinė kategorija, būtini mechanizmai ir pagrindinės medžiagos. Tais atvejais, kai pagal darbų atlikimo technologiją gali būti naudojamos alternatyvios medžiagos ar gaminiai ir tai nekeičia darbo sąnaudų ir darbų sudėties, medžiagos ir gaminiai pateikiami atskirame sąraše, kur įvertinama šių medžiagų ar gaminių sunaudojimo norma, o jų konkretus aprašymas bei rodikliai pateikiami pagal projektą. 4.
  21. Statybos išteklių sąnaudų normatyvai grupuojami pagal rinkinius atskirai bendriesiems statybos darbams, statybos remonto, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, įrenginių paleidimo ir derinimo darbams. 4.
  22. Kiekvieną darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų rinkinį sudaro techninė dalis, darbų apimčių skaičiavimo taisyklės, normų koeficientai, neįtrauktų į normatyvus medžiagų sąrašai, darbų sudėties aprašymai, vienetinių darbų aprašymai ir matavimo vienetai, vidutinės darbus atliekančių darbininkų kategorijos, darbo sąnaudų poreikiai, išreikšti vieno žmogaus darbo valandų (žm. val.) skaičiumi, mechanizmų eksploatavimo sąnaudų poreikiai, išreikšti rekomenduojamo pajėgumo mechanizmų eksploatavimo valandų (maš. val.) skaičiumi, bei medžiagų, reikalingų vienetiniam darbui atlikti, poreikiai, išreikšti matavimo vienetais. 4.
  23. Kiekvienam darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų vienetiniam normatyvui suteikiamas sąlyginis identifikacinis numeris pagal normatyvų kodavimo ir žymėjimo tvarką. 4.
  24. Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų kodavimo ir žymėjimo tvarka aprašyta A priede. 4.
  25. Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų rinkinių sąrašas pateiktas B priede.
  26. STATYBOS RESURSŲ POREIKIO ŽINIARAŠČIŲ SUDĖTIS 5.
  27. Statinių statybos projektinėje dokumentacijoje sudaromų resursų poreikio žiniaraščių detalumas ir sudėtis priklauso nuo projekto stadijos, planuojamos statybos trukmės, finansavimo etapų bei kitų faktorių ir yra nustatomas pagal reglamentą „Statinio projekto sudėtis“ [4]. 5.
  28. Bendruoju atveju statybos resursų poreikis apskaičiuojamas sudarant tokius dokumentus: 1) darbų kiekių žiniaraščius; 2) darbų santrauką; 3) detalųjį resursų poreikio žiniaraštį; 4) įrenginių poreikio žiniaraštį. 5.
  29. Vietoj detaliojo resursų poreikio žiniaraščio gali būti sudaromi atskiri žiniaraščiai pagal resursų rūšis: 1) medžiagų poreikio žiniaraštis; 2) mechanizmų poreikio žiniaraštis; 3) darbo sąnaudų poreikio žiniaraštis. 5.
  30. Statybos resursų poreikio žiniaraščiai gali būti grupuojami atskirai pagal požeminės statybos darbų dalį ir atskirai pagal antžeminės statybos darbų dalį. 5.
  31. Rekomenduojama žiniaraščių ir jų skyrių nomenklatūra pateikta pridedamuose C ir D informaciniuose prieduose. 5.
  32. Vienetiniai darbai žiniaraščiuose grupuojami į skyrius pagal darbų specializaciją bei darbų vykdymo etapus. 5.
  33. Užsakovui pageidaujant, vienetiniai darbai gali būti grupuojami į sustambintas darbų apimčių rūšis, pagal kurias apskaičiuojami darbų ir resursų kiekiai. 5.
  34. Spausdinamų dokumentų egzempliorių skaičius nustatomas atsižvelgus į užsakovo nurodymus. Vienas spausdintas egzempliorius laikomas dokumentacijos sudarytojo (projektuotojo) archyve, kitas – užsakovo archyve. 5.
  35. Užsakovui pageidaujant, jeigu resursų poreikio žiniaraščiai buvo įtraukti į kompiuterines laikmenas, projektuotojas jam privalo pateikti visą kompiuteriniame diskelyje esančią reikalingą informaciją. 5.
  36. Kiekvieną žiniaraštį pasirašo jį sudaręs vykdytojas. Atsakingas užsakovo asmuo žiniaraščius pasirašo rengdamas konkurso ar pirkimo kitu būdu dokumentus dėl rangovo parinkimo, o atsakingas rangovo asmuo – įkainodamas ir teikdamas pasiūlymą darbus atlikti pagal šiuos dokumentus. 5.
  37. Rekomenduojamos žiniaraščių formos pateiktos E priede. Žiniaraščius užpildo ir atitinkamus duomenis juose įrašo: projektuotojas – projekto rengimo metu, užsakovas – rangovo parinkimo metu ir rangovas – pasiūlymo rengimo metu. 5.
  38. Tais atvejais, kai darbai atliekami savo jėgomis, projektuotojo parengtus žiniaraščius užpildo ir pasirašo statytojas ar jo įgaliotas asmuo.
  39. STATYBOS RESURSŲ POREIKIO ŽINIARAŠČIŲ SUDARYMO TVARKA 6.
  40. Dokumento „Darbų kiekių žiniaraštis“ aprašymas: 6.1.
  41. darbų kiekių žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui ar jo dalims; 6.1.
  42. darbų kiekių žiniaraštyje aprašomi visi statinių statybos, rekonstravimo ar remonto darbai bei apskaičiuojami jų kiekiai pagal kiekvieną vienetinį darbą. Kiekvienam darbui suteikiamas identifikacinis kodas, kuris taip pat yra ir nuoroda į darbo, medžiagų bei mechanizmų eksploatacijos sąnaudų normatyvus, kalkuliacijas, žinynus ar tiesioginius sąnaudų apskaičiavimus. Prie darbų aprašymo, šalia darbų kiekio, paliekamos skiltys vienetinio darbo kainai bei darbų vertei įrašyti; 6.1.
  43. aprašant statybos darbus pagal galiojančius normatyvus ar juos taikant, gali būti įvertintos konkrečios darbo atlikimo sąlygos ir tikslinamos normatyvinės resursų sąnaudos. Paprastai sąnaudų tikslinimo tvarka reglamentuojama atitinkamų normatyvų techninėse dalyse. Esant reikalui, įvertinamos ir papildomos resursų sąnaudos. Resursų normatyvinės sąnaudos tikslinamos naudojant koeficientus, kurie nurodomi šalia darbo kodo. Rekomenduojamas toks koeficientų žymėjimas: K1 – darbo sąnaudų koeficientas; K2 – mechanizmų eksploatacijos sąnaudų koeficientas; K3 – medžiagų sąnaudų koeficientas; 6.1.
  44. darbų kiekių žiniaraštyje atskirai aprašomi visi į normatyvus neįtraukti gaminiai, konstrukcijos, medžiagos ar mechanizmai. Taip pat į jį įtraukiamos medžiagos ar mechanizmai, kurie bus taikomi vietoj normatyvuose numatytųjų. Visos tokios papildančios ar patikslinančios normatyvus eilutės turi būti įrašytos po šio vienetinio darbo aprašymo eilutės; 6.1.
  45. darbų kiekių žiniaraščiai sudaromi grupuojant darbus pagal statinių dalis. Žiniaraščiuose informacija grupuojama į skyrius. 6.
  46. Dokumento „Darbų santrauka“ aprašymas: 6.2.
  47. darbų santrauka sudaroma dėl kiekvieno statybos komplekso objekto ar jo dalies; 6.2.
  48. darbų santraukoje darbai yra grupuojami pagal atskiras statinio dalis, o žiniaraščiuose pateikiamas darbų sąrašas yra sugrupuotas į skyrius. Kiekviename skyriuje paliekama vieta pasiūlymo arba sutarties kainai įrašyti. 6.
  49. Dokumento „Detalusis resursų poreikio žiniaraštis“ aprašymas: 6.3.
  50. detalusis resursų poreikio žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui bei jo dalims; 6.3.
  51. žiniaraščiai yra grupuojami pagal skyrius. Kiekviename skyriuje aprašomi vienetiniai statybos darbai, apskaičiuojami jų kiekiai; 6.3.
  52. detaliajame resursų poreikio žiniaraštyje turi būti pateikti visi darbo, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos sąnaudų poreikiai, reikalingi statybos darbams atlikti; 6.3.
  53. žiniaraštyje turi būti apskaičiuotas kiekvienam vienetiniam darbui reikalingas normatyvinis resursų poreikis. Be to, paliekamos skiltys resursų vieneto kainoms ir bendrajai vertei įrašyti; 6.3.
  54. visi darbai žiniaraštyje aprašomi labai detaliai, kad būtų galima tiesiogiai apskaičiuoti darbų kiekius ir atitinkamai nustatyti darbų kainas; 6.3.
  55. numatytus darbus aprašant projekte, vadovaujamasi darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais, kalkuliacijomis bei kitokiais pagrįstais resursų sąnaudų apskaičiavimais; 6.3.
  56. kiekvienam vienetiniam darbui nustatomi atskiri darbo sąnaudų, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos poreikiai, nurodant jų normą darbo vienetui ir visai darbo apimčiai; 6.3.
  57. neįtrauktos į normatyvus medžiagos bei gaminiai įrašomi atskiromis eilutėmis, nurodant jų projektinius kiekius; 6.3.
  58. kai atskiriems darbams normatyvuose numatytos medžiagos yra keičiamos kitomis, o darbo sąnaudos išlieka tos pačios, atitinkamas projekte numatytų medžiagų kiekis yra įtraukiamas į žiniaraštį; 6.3.
  59. jeigu normatyvinių medžiagų pakeitimas tiesiogiai susijęs su normatyvinių darbo sąnaudų pakeitimu, tai išsamiai aprašoma žiniaraštyje, t. y. kiekvienam darbui atskirai skaičiuojamos darbo sąnaudos, medžiagų ir mechanizmų poreikiai. 6.
  60. Dokumento „Medžiagų poreikio žiniaraštis“ aprašymas: 6.4.
  61. medžiagų poreikio žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui bei jo dalims, grupuojant informaciją pagal žiniaraščių skyrius arba vienarūšius darbus; 6.4.
  62. medžiagų poreikis yra nustatomas sąnaudų normatyvų pagrindu pagal vienetinius darbus, taip pat apskaičiuojamas kiekvienos medžiagos poreikis į žiniaraščio skyrių įtrauktiems darbams. Prie kiekvienos medžiagos aprašymo paliekamos skiltys įrašyti medžiagos vieneto kainą ir vertę; 6.4.
  63. skaičiuojama pagal detaliąją arba sustambintą medžiagų nomenklatūrą; 6.4.
  64. perskaičiuojant medžiagų poreikį iš detaliosios nomenklatūros į sustambintąją ir keičiantis matavimo vienetams, kiekiai perskaičiuojami taikant atitinkamus koeficientus; 6.4.
  65. medžiagų poreikio apskaičiavimo detalumas turi būti pakankamas medžiagoms įkainoti; 6.4.
  66. užsakovui pageidaujant, gali būti sudaromi bendrieji medžiagų poreikio apskaičiavimai pagal žiniaraščius, objekto dalis arba objektus. 6.
  67. Dokumento „Mechanizmų poreikio žiniaraštis“ aprašymas: 6.5.
  68. mechanizmų poreikio žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui bei jo dalims, grupuojant informaciją pagal žiniaraščių skyrius arba, užsakovui pageidaujant, sumuojant mechanizmų eksploatacijos sąnaudas pagal žiniaraščius, objektų dalis ir objektus; 6.5.
  69. žiniaraštyje pateikiamos mechanizmų, reikalingų darbams atlikti, eksploatacijos valandinės sąnaudos, apskaičiuotos normuojant mašinų ir mechanizmų eksploatacijos sąnaudas pagal kiekvieno vienetinio darbo apimtį; 6.5.
  70. neįtrauktų į sąnaudų normatyvus mechanizmų poreikis skaičiuojamas ir pagrindžiamas papildomai. 6.
  71. Dokumento „Darbo sąnaudų poreikio žiniaraštis“ aprašymas: 6.6.
  72. darbo sąnaudų poreikio žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui ar jo dalims, grupuojant informaciją pagal žiniaraščių skyrius bei sumuojant pagal žiniaraščius ir objektus. Darbo sąnaudos skaičiuojamos pagal normatyvus. Bendras valandų poreikis kiekvienam darbui atlikti nustatomas įvertinus vidutinę darbininkų kategoriją. Statybos aikštelės darbuotojų (darbų vadovų, meistrų, geodezininkų, energetikų ir kt.) darbo sąnaudos į bendrąjį darbo valandų skaičių neįtraukiamos; 6.6.
  73. gali būti sudaromas statybos apimčių ir darbo sąnaudų žiniaraštis, kai bendras darbo valandų skaičius apskaičiuojamas pagal žiniaraščius, žiniaraščių skyrius arba vienarūšes sustambintas darbų apimtis. 6.
  74. Dokumento „Įrenginių poreikio žiniaraštis“ aprašymas: Įrenginių poreikio žiniaraščiai sudaromi pagal atskiras projekto dalis. Žiniaraščiuose turi būti nurodomi pagrindiniai įrenginių techniniai duomenys, techninės specifikacijos (arba nuorodos į jas), matavimo vienetai ir jų kiekiai. _____________ A priedas DARBO, MEDŽIAGŲ IR MECHANIZMŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ KODAVIMO IR ŽYMĖJIMO TVARKA 1.
  75. Bendroji statybos darbų, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų kodų struktūra: [žymuo] – XX – XXXX – XX Žymenų reikšmės: N – bendrieji statybos darbai R – remonto darbai A – restauravimo darbai D – įrenginių paleidimo ir derinimo darbai T – transportavimo darbai Pvz.: N15-150-3 Grindjuosčių lakavimas du kartus R8-33 Teraco plytelių pakeitimas R8-59-2 Stogo pagrindo gruntavimas, nuvalant šiukšles A3-19 Mūrinių sienų restauravimas T-3 tipo plytomis D1-269 Iki 10A srovės diodinis keitiklis D2-36 Mechaninė laiko relė iki 5 išėjimo grandinių T1-5 I grupės grunto transportavimas 10 t a/savivarčiais 1 km atstumu, pakraunant 0,65 m3 kaušo talpos ekskavatoriumi 1.
  76. Bendroji statybinių medžiagų, gaminių, konstrukcijų kodavimo ir žymėjimo struktūra: [žymuo] – XX – XXXX – XX Žymenų reikšmės: G – gelžbetonio gaminiai B – betono gaminiai S – medžio gaminiai K – metalo konstrukcijos Pvz.: G-2854 Plokštės daugiatuštuminės PTK24-12K B-10 Šaligatvių plytelės K2B S-841 Durys faneruotos DG21-7-F K-1248 Nejudančios vent. žaliuzės P-1 60-3 Betonas M-100 57-159 Plytos molio (skylėtos modulinės) 1.
  77. Statybos darbų, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvus sudaro visų tipų statybinių resursų poreikis, reikalingas konkrečiam vienetiniam darbui atlikti. Kiekvieno sąnaudų normatyvo sudarymo bei taikymo būtina sąlyga – užtikrinti, kad būtų išlaikytas kompleksinis ryšis tarp darbo aprašymo, tam darbui skirtų darbo sąnaudų poreikio, naudojamų mechanizmų eksploatacijos poreikio bei nustatyto normatyvinio medžiagų poreikio. Atliekant bet kokį dalinį esamo normatyvo koregavimą, tiek darbo aprašymo dalyje, tiek išteklių poreikio dalyje būtina įvertinti, ar tai neturės įtakos nustatytiems sąnaudų normų dydžiams. Sąnaudų normatyvų pvz.: N8-135 Stačiakampiai armuoti plytų stulpai, kai plytos keraminės m3 Darbo sąnaudos 9,80 žm. val. Vidutinė kategorija 3,89 489046 Bokštinis kranas 0,45 žm. val. 90029 Plienas armatūrinis (A-I klasės) 0,01 t 570101 Plytos molio (skylėtos modulinės 250x120x88 mm) 0,311 t vnt. 600010 Cemento ir kalkių skiedinys M50 0,23 m3 _____________ B priedas DARBO, MEDŽIAGŲ IR MECHANIZMŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ RINKINIŲ SĄRAŠAS Bendrieji statybos darbų normatyvai Rinkinio Nr. Rinkinio pavadinimas N
  78. Žemės darbai N
  79. Gręžiniai N
  80. Poliai ir nuleidžiamieji šuliniai N
  81. Monolitinės betono ir gelžbetonio konstrukcijos N
  82. Surenkamos betono ir gelžbetonio konstrukcijos N
  83. Mūrinės konstrukcijos N
  84. Metalinės konstrukcijos N
  85. Medinės konstrukcijos N
  86. Grindys N
  87. Stogai N
  88. Statybinių konstrukcijų ir įrenginių apsauga nuo korozijos N
  89. Kaimo statybos konstrukcijos N
  90. Apdailos darbai N
  91. Vidaus vamzdynai N
  92. Vidaus vandentiekis ir kanalizacija N
  93. Vidaus šildymo įrenginiai N
  94. Vidaus dujotiekis N
  95. Vėdinimas ir oro kondicionavimas N
  96. Elektros apšvietimo įrenginių ir kabelinių linijų montavimo darbai N
  97. Vandentiekis – išorės tinklai N
  98. Kanalizacija – išorės tinklai N
  99. Šilumos ir dujų tiekimo lauko tinklai N
  100. Naftos – dujų magistraliniai vamzdynai N
  101. Šilumos izoliacijos darbai N
  102. Autokeliai N
  103. Geležinkeliai N
  104. Tiltai ir pralaidos N
  105. Elektros perdavimo linijos N
  106. Ryšių, radijo ir televizijos įrenginiai, akustinės konstrukcijos N
  107. Hidrotechninių statinių žemės konstrukcijos N
  108. Hidrotechninių statinių betono ir gelžbetonio konstrukcijos N
  109. Hidrotechninių statinių akmeninės konstrukcijos N
  110. Hidrotechninių statinių metalinės konstrukcijos N
  111. Hidrotechninių statinių medinės konstrukcijos N
  112. Hidrotechninių statinių hidroizoliacijos darbai N
  113. Krantų tvirtinimo darbai N
  114. Pramoninės krosnys ir dūmtraukiai N
  115. Pastatų ir įrenginių rekonstrukcijos darbai N
  116. Laikini surenkami ir išardomi pastatai ir įrenginiai N
  117. Apželdinimas N
  118. Liftų montavimas N
  119. Ryšių įrenginiai N
  120. Automatizacijos prietaisų ir priemonių montavimo darbai N
  121. Pastatų apšiltinimas N
  122. Technologiniai vamzdynai T
  123. Grunto transportavimas Įrenginių paleidimo ir derinimo darbų normatyvai Rinkinio Nr. Rinkinio pavadinimas D
  124. Elektrotechninių įrenginių paleidimo ir derinimo darbai D
  125. Automatizacijos priemonių ir sistemų paleidimo ir derinimo darbai Remonto darbų normatyvai Rinkinio Nr. Rinkinio pavadinimas R1 Žemės darbai R2 Pamatai R3 Sienos R4 Perdangos R5 Grindys R6 Pertvaros R7 Angos R8 Stogai ir stogų dangos R9 Laiptai ir priebučiai R10 Krosnys R11 Tinkavimo darbai R13 Aptaisymo darbai R14 Dažymo darbai R15 Stiklinimas ir apmušalų klijavimas R16 Teritorijos tvarkymas R
  126. Centrinis šildymas R
  127. Vėdinimas R
  128. Vandentiekis ir kanalizacija R
  129. Dujotiekis R
  130. Elektros montavimo darbai R
  131. Izoliavimo darbai R
  132. Įvairūs darbai R
  133. Surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų montavimas R
  134. Stambiaplokščių pastatų išorės sienų sandūrų remontas ______________ C priedas (informacinis) TIPINĖ ŽINIARAŠČIŲ NOMENKLATŪRA
  135. Statybos aikštelės paruošimas
  136. Laikini pastatai ir statiniai
  137. Požeminės statinio dalies bendrieji statybiniai darbai
  138. Antžeminės statinio dalies bendrieji statybiniai darbai
  139. Apdaila
  140. Vidaus santechnika
  141. Vidaus elektros tinklai
  142. Vidaus silpnųjų srovių tinklai
  143. Apsauginė signalizacija ir priešgaisrinė apsauga
  144. Automatika
  145. Technologiniai vamzdynai
  146. Liftai
  147. Įrenginių montavimas
  148. Kiti vidaus darbai
  149. Išorės vandentiekis
  150. Išorės kanalizacija
  151. Kolektoriai
  152. Išorės šiluminiai tinklai
  153. Išorės dujotiekis
  154. Išorės elektros tinklai
  155. Išorės silpnųjų srovių tinklai
  156. Kiti lauko komunikacijų darbai
  157. Hidrotechniniai statiniai
  158. Aplinkos tvarkymas
  159. Keliai
  160. Gręžiniai ir šuliniai
  161. Kiti darbai _____________ D priedas (informacinis) TIPINĖ ŽINIARAŠČIŲ SKYRIŲ NOMENKLATŪRA
  162. Teritorijos paruošimas
  163. Vertikalusis planiravimas
  164. Dirbtinis vandens lygio pažeminimas
  165. Laikini pastatai ir statiniai
  166. Žemės darbai
  167. Pamatai ir rūsio sienos
  168. Pamatai po įrenginiais
  169. Požeminės dalies pertvaros
  170. Požeminės dalies laiptai ir aikštelės
  171. Požeminiai kanalai
  172. Rūsio grindys
  173. Kiti požeminės dalies darbai
  174. Vidaus ir išorės sienos, pertvaros, ventiliacijos blokai
  175. Antžeminės dalies laiptai ir aikštelės
  176. Denginiai ir perdenginiai
  177. Santechninės kabinos, liftų šachtos
  178. Stogai
  179. Langai, durys, vartai (angos)
  180. Grindys
  181. Išorės apdaila
  182. Vidaus apdaila
  183. Kiti antžeminės dalies darbai
  184. Vidaus kanalizacija
  185. Vidaus vandentiekis
  186. Ventiliacija
  187. Vidaus dujotiekis
  188. Šildymas
  189. Vidaus elektros tinklai ir įrenginiai
  190. Vidaus silpnųjų srovių tinklai ir įrenginiai
  191. Ryšių kanalizacija
  192. Telefono tinklai
  193. Radijo tinklai
  194. Televizijos tinklai
  195. Durų telefonas
  196. Apsauginė signalizacija
  197. Priešgaisrinė apsauga
  198. Kontroliniai matavimo prietaisai ir automatika
  199. Vidaus technologiniai vamzdynai ir įrenginiai
  200. Išorės vandentiekis
  201. Išorės kanalizacija
  202. Kolektoriai
  203. Išorės šilumos tinklai
  204. Išorės dujotiekis
  205. Išorės technologiniai vamzdynai ir įrenginiai
  206. Išorės elektros tinklai
  207. Išorės silpnųjų srovių tinklai
  208. Kiti lauko komunikacijų darbai
  209. Hidrotechniniai statiniai
  210. Aplinkos tvarkymas
  211. Keliai ir aikštės
  212. Gręžiniai ir šuliniai
  213. Kiti darbai _____________ ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.