LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKAL

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL ŠALTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO TARIFŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO METODIKOS 1997 m. gruodžio 19 d. Nr. 281 Vilnius Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 519 III skyriuje „Vidaus politika“ skirsnyje „Statyba ir urbanistika (butų ir komunalinis ūki srityje)“ 3 punkte nurodytą priemonę: 1.Tvirtiname Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifų nustatymo ir taikymo metodiką (pridedama). 2. Rekomenduojame savivaldybėms ir ūkio subjektams, tiekiantiems gyventojams ir kitiems vartotojams šaltą vandenį ir šalinantiems nuotekas, tvirtinant ir nustatant šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifus, vadovautis šia Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifų nustatymo ir taikymo metodika. STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTRAS KĘSTUTIS SKREBYS PATVIRTINTA Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1997 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 281 ŠALTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO TARIFŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO METODIKA 1. BENDROJI DALIS 1.1. Ši Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifų nustatymo ir taikymo metodika reglamentuoja šalto vandens (toliau vadinama – vandens) tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifų nustatymo ir taikymo tvarką, ekonomiškai pagrindžiant vandens išgavimo, jo paskirstymo, nuotekų nuvedimo ir valymo sąnaudas bei normatyvinį pelną, kuris užtikrintų stabilų ūkio subjektų, tiekiančių gyventojams ir kitiems vartotojams vandenį ir šalinančių nuotekas (toliau vadinama-įmonė), darbą, naujų įrenginių diegimą ir esamų rekonstrukciją. 1.2. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifus, išskyrus nuotekų šalinimo tarifus, nurodytus šios metodikos 5.5, 5.11 ir 5.12 punktuose, tvirtina miesto, rajono savivaldybės taryba arba jos pavedimu – vietos savivaldos vykdomoji institucija. Tarifus, nurodytus šios metodikos 5.5, 5.11 ir 5.12 punktuose, apskaičiuoja nuotekų šalinimo darbus atliekančios įmonės. Kai įmonė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo darbus atlieka ne vieno miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje, tarifų tvirtinimo tvarka kitos savivaldybės teritorijoje esantiems vartotojams nustatoma tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra vandens tiekimo įmonė. 1.3. Apskaičiuojant ir tvirtinant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifus, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinėmis kryptimis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 (Žin., 1997, Nr. 97-2461). 1.4. Prieš teikiant tvirtinti miesto, rajono savivaldybės tarybai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifus, juos apskaičiuoja ir nustato pačios įmonės, kurios yra atsakingos už atitinkamos administracinės teritorijos savivaldybei pateiktų skaičiavimų pagrįstumą ir teisingumą. Kartu su apskaičiuotais tarifais savivaldybei papildomai pateikiama: -įmonės vadovo pasirašytas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyti įmonės finansinės veiklos rezultatai per paskutinį ataskaitinį laikotarpį ir pagrindimas, dėl ko planuojamuoju laikotarpiu keičiamas tarifas, nurodant sąnaudų dydžio pagal straipsnius pasikeitimo priežastis; -ataskaitinio laikotarpio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo faktinių sąnaudų iššifravimas pagal metodikos priede nurodytus sąnaudų straipsnius; -įmonės pelno poreikio apskaičiavimas (tarifą nustatant pirmąkart tais metais); -tarifų pasikeitimo lentelė, kurioje turi atsispindėti tarifų pasikeitimo rezultatai planuojamojo periodo pajamų apskaičiavimuose. 1.5. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifai keičiami: pasikeitus elektros energijos, kuro ir medžiagų kainoms bei nustačius naujus mokesčius ar jiems pasikeitus, atidavus naudoti naujus arba rekonstruotus įrenginius, vykdant finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams, sumažėjus vandens realizacijai ir t. t. 1.6. Pelno normą priimti iki 10 procentų dydžio nuo bendrųjų sąnaudų. Jeigu įmonė įgyvendina vandentiekio arba kanalizacijos tinklų bei įrenginių statybos arba jų rekonstrukcijos projektą, esant pagrindimui – pelno norma gali viršyti šiame punkte nurodytąjį dydį. 1.7. Tarifo dydis skaičiuojamas atitinkamai vienam kub. metrui numatomo per planuojamąjį laikotarpį vartotojui realizuoti (parduoti) vandens ar pašalinti vartotojo nuotekų. Planuojamų realizuoti (parduoti) vandens arba pašalinti nuotekų kiekiai nustatomi pagal vartotojų paraiškas, o jų nesant – atsižvelgus į praėjusių dvejų metų apimtis ir šių apimčių dinamikos pokyčius. Vartotojų paraiškos teikiamos tik tais atvejais, kurie yra nurodyti Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapričio 22 d. įsakymu Nr. 172 (Žin., 1996, Nr. 125-2923; 1997, Nr. 5). 1.8. Skaičiuojant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifus, į atskirus savikainos straipsnius įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios tiesiogiai susietos su vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu (nuvedimu ir valymu), vadovaujantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsniu ir Finansų ministerijos 1992 m. kovo 26 d. raštu Nr. 44N „Dėl finansinės atskaitomybės“ bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais išlaidų, tenkančių realizuotai produkcijai, savikainą. Su neproduktyvia įmonės veikla susietos sąnaudos – baudos, delspinigiai, netesybos ir t. t. į produkcijos skaičiuotiną savikainą neįtraukiamos. Šios išlaidos dengiamos iš įmonei pasiliekančios pelno dalies. 2. REIKALINGO PAJAMŲ LYGIO APSKAIČIAVIMAS 2.1. Pajamos už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą turi būti surenkamos iš visų vartotojų, kuriems tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos. Ekonomiškai pagrįstų pajamų, gaunamų realizavus vandenį ir pašalinus nuotekas, apimtys nustatomos pagal formulę: P=Sp+Sk+NP, kur: P – normatyvinės pajamos vandens tiekimo ir nuotekas šalinančiai įmonei funkcionuoti ir plėsti gamybą ateityje; Sp – sąlygiškai pastovios sąnaudos; Sk – kintamos sąnaudos; NP-normatyvinio pelno dydis (10 procentų nuo bendrųjų sąnaudų). 2.2. Bendros sąnaudos skaičiuojamos pagal formulę: Sb=Sp+Sk, kur: Sb – bendros sąnaudos; Sp – sąlygiškai pastovios sąnaudos; Sk – kintamos sąnaudos. Kintamos sąnaudos skaičiuojamos prognozuojamam realizuoti vandens kiekiui, vadovaujantis elektros energijos ir technologinių medžiagų vartojimo techniniais normatyvais. Kintamos sąnaudos tai: -technologinių reikmių elektros energija; -technologinės medžiagos; -neplaninio remonto medžiagos ir darbai. Elektros energijos kintamos sąnaudos technologinėms reikmėms skaičiuojamos taip: bazinių metų sąnaudos dalijamos iš bazinių metų realizuoto vandens kiekio ir dauginamos iš prognozuojamo realizuoti vandens kiekio bei korekcijos koeficiento, kuris įvertina prognozuojamą elektros energijos kainų pasikeitimą, naujų gamybinių pajėgumų bei naujų energiją taupančių technologijų įdiegimą. Kintamos sąnaudos, skirtos technologinėms medžiagoms, skaičiuojamos taip: bazinių metų sąnaudos dalijamos iš bazinių metų realizuoto vandens kiekio ir dauginamos iš prognozuojamo realizuoti vandens kiekio bei korekcijos koeficiento, kuris įvertina infliaciją, naujų medžiagų naudojimą, naujų gamybinių pajėgumų bei technologijų įdiegimą (naujos technologijos turi mažinti eksploatavimo išlaidas arba gerinti paslaugų kokybę). 2.3. Sąlygiškai pastovių ir kintamų sąnaudų iššifravimas yra nurodytas šios metodikos priede. 3. VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO SAVIKAINOS ATSKIRŲ SĄNAUDŲ STRAIPSNIŲ SKAIČIAVIMAS 3.1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų priimtais teisės aktais. 3.2. Sąnaudos planinio remonto medžiagoms ir darbams nustatomos tiesioginiu skaičiavimu, įvertinus būtiniausius vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių remonto poreikius. 3.3. Sąnaudos kurui ir šiluminei energijai nustatomos tiesioginiu skaičiavimu. Skaičiuojant išlaidų elektros energijai pasikeitimus, būtina įvertinti vandens patiekimo pasikeitimus. 3.4. Darbo apmokėjimo sąnaudas sudaro tiesioginio darbo išlaidos, kurioms priskiriamos darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių paslaugų teikime (produkcijos gamyboje), atlyginimų sumos. Šios sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo ir Gyventojų pajamų garantijų įstatymais, pagrindus planuojamąjį darbuotojų skaičių ir jų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą. 3.5. Socialinio draudimo sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais normatyvais. 3.6. Palūkanos už gautas paskolas skaičiuojamos įvertinus palūkanų ir įmokų už paskolų garantijas sumą, išmokamą per planuojamąjį laikotarpį. 3.7. Veiklos sąnaudomis laikomos tokios sąnaudos, kurių negalima susieti su pajamomis, bet jos sudaro sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti (tai – bendrosios, administracinės sąnaudos ir t. t.). 3.8. Sąnaudos šalto vandens apskaitos prietaisams gyvenamųjų namų ir kitų pastatų įvaduose įrengti ir eksploatuoti skaičiuojamos tik toms vietovėms, kuriose šie prietaisai bus įrengti ir eksploatuojami. 3.9. Kintamų sąnaudų, nurodytų šios metodikos priedo 2 eilutėje, skaičiavimas yra paaiškintas šios metodikos 2.2 skyriuje. Neplaninio remonto medžiagos ir darbai – tai medžiagos ir darbai, reikalingi, pvz., avarijai likviduoti. 3.10. Mokesčiai už žemės nuomą, aplinkos teršimą, valstybinius gamtos išteklius, kelius, nekilnojamąjį turtą ir t. t. skaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais. 3.11. Netiesioginės išlaidos (darbo užmokesčio išlaidos Vandens kokybės tarnybai, dispečerinei tarnybai, avarinei tarnybai, energetinių tinklų aptarnavimo tarnybai ir kitos) ir veiklos sąnaudos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo savikainai priskiriamos ir pagal sąnaudų straipsnius paskirstomos proporcingai šių paslaugų tiesioginėms išlaidoms. 4. VANDENS TIEKIMO TARIFO NUSTATYMAS 4.1. Vartotojai už jiems patiektą vandenį sumoka pagal tarifus, kurių skaičiavimo tvarka nurodyta šios metodikos priedo 4 skiltyje. 5. NUOTEKŲ ŠALINIMO TARIFO NUSTATYMAS IR TAIKYMAS 5.1. Nuotekų šalinimo tarifo skaičiavimo tvarka nurodyta šios metodikos priedo 5 skiltyje. Nuotekų šalinimo tarifas tvirtinamas šios metodikos 1.2 punkte nustatyta tvarka ir taikomas visiems vartotojams. Vartotojai (įmonės ir kiti ūkio subjektai), neviršijantys bazinių taršos elementų koncentracijų, taip pat gyventojai (išskyrus nurodytuosius šios metodikos 5.9 punkte) už nuotekų šalinimą moka pagal patvirtintą nuotekų šalinimo tarifą. 5.2. Nuotekų šalinimo tarifą sudaro dvi dalys: 5.2.1. nuotekų nuvedimas iki valyklos arba jų išleidimas į aplinkos vietą (kai nėra valyklos); 5.2.2. nuotekų valymas. Nuotekų nuvedimo tarifo skaičiavimo tvarka nurodyta šios metodikos priedo 6 skiltyje, o nuotekų valymo tarifo – 7 skiltyje. 5.3. Mokesčio už aplinkos teršimą dalies (Ttb), tenkančios 1 m3 nuotekų, apskaičiavimas yra nurodytas šios metodikos 5.5 punkte pateiktoje formulėje. Ji apskaičiuojama metinę mokesčio už aplinkos teršimą sumą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos regioninių departamentų konkrečiai nuotekų šalinimo darbus atliekančiai įmonei, padalijus iš numatomo pašalinti nuotekų kiekio. Vietos savivaldos vykdomoji institucija viešai skelbia apie Ttb dydžio pasikeitimą. 5.4. Nuotekų šalinimo tarifas (Tm), nurodytas šios metodikos 5.5 punkte pateiktoje formulėje, konkrečiam vartotojui, deklaruojančiam taršos elementų koncentracijas, priklauso nuo taršos elementų koncentracijos šio vartotojo nuotekose. Šį tarifą apskaičiuoja nuotekų šalinimo darbus atliekanti įmonė pagal šios metodikos 5.5, 5.11 ir 5.12 punktuose pateiktas formules. 5.5. Nuotekų šalinimo tarifas (Tm) vartotojui, deklaruojančiam taršos elementų koncentracijas, kai vartotojo sutartyje (su nuotakyną eksploatuojančia įmone) deklaruojamų taršos elementų koncentracijos viršija bazines (nustatytas pagal 5.6 punktą), apskaičiuojamas pagal formulę: , kur: Tm – nuotekų šalinimo tarifas (Lt/ m3) deklaruojančiam taršos elementų koncentracijas vartotojui, kai vartotojo sutartyje deklaruojamų taršos elementų koncentracijos viršija bazines; T – nuotekų šalinimo tarifas (Lt/ m3), apskaičiuotas pagal šios metodikos priedo 5 skilties 9 eilutę; Ttb – mokesčio už aplinkos teršimą dalis, tenkanti 1 m3 nuotekų, apskaičiuota pagal šios metodikos 5.3 punktą; k1..... kn – atskiro kontroliuojamo taršos elemento koeficientas, kuris parodo atitinkamo taršos elemento lyginamąjį svorį bendroje mokesčio už taršą sumoje. Koeficientų k1..... kn suma visada lygi vienetui su ± dešimties procentų paklaida (k1+......+ kn = 1+10%). Konkretų kiekvieno koeficiento dydį nustato nuotakyną eksploatuojanti įmonė. Minėtus koeficientus (vienodus visiems vartotojams) patvirtina vietos savivaldos vykdomoji institucija; – konkretaus vartotojo deklaruojamo taršos elemento vidutinė koncentracija (mg/l), nurodyta sutartyje (apskaičiuota pagal šios metodikos 5.8 punktą); – kontroliuojamo taršos elemento bazinė koncentracija (mg/l), apskaičiuota pagal šios metodikos 5.6 punktą. 5.6. Nuotekas šalinanti įmonė nustato miesto ar gyvenvietės nuotekų planuojamam laikotarpiui bazinės taršos elementų koncentracijas (mg/

1. l)ir leistinas momentinių koncentracijų kitimo ribas (procentais nuo vidutinių koncentracijų), kurias tvirtina vietos savivaldos vykdomoji institucija ir kurių pagrindu vartotojui išduodamas gamtos išteklių naudojimo leidimas. Bazinės taršos elementų koncentracijos () apskaičiuojamos bendrą teršalų kiekį, patenkantį su nuotekomis į nuotakyną, padalijus iš numatomo pašalinti nuotekų kiekio, taip pat įvertinus nuotekų valyklos efektyvumą. Kontroliuojamų taršos elementų bazinės koncentracijos (), nuo kurių skaičiuojamas papildomas mokestis už taršą, negali būti nustatomos mažesnės negu pagal Nuotekų užterštumo normas LAND 10-96, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 127 (Žin., 1997, Nr. 73-1888), leidžiama nuotekoms, išleidžiamoms į paviršinius vandens telkinius. 5.7. Nuotekų valyklos darbo efektyvumas įvertinamas pagal formulę: kur: – bet kurios teršiančios medžiagos, atitekėjusios į valyklą, leistina koncentracija nuotekose prieš jų valymą; – tos pačios teršiančios medžiagos koncentracija, leidžiama išleisti į atvirus vandens telkinius pagal gamtos išteklių naudojimo (GIN) leidimą; – tos pačios teršiančios medžiagos apvalymo konkrečioje nuotekų valykloje efektyvumas procentais, patvirtintas valyklos paleidimo ir derinimo išvadose. 5.8. Konkretaus vartotojo deklaruojamų taršos elementų koncentracijos (mg/
2. l)nurodomos Vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutartyje. Ši sutartis, esant vartotojo paraiškai, dėl taršos elementų koncentracijų pasikeitimo gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Deklaruojamų taršos elementų vidutinės koncentracijos negali viršyti Nuotekų užterštumo normų LAND 10-96 nustatytų reikalavimų nuotekoms, išleidžiamoms į kanalizacijos tinklus. Išimtiniais atvejais (vartotojo teikimu), atsižvelgus į vartotojo technines galimybes ir padėtį nuotekų valykloje, suderinus su aplinkos apsaugos regioniniu departamentu, vartotojui gali būti leidžiama sutartyje deklaruoti didesnes koncentracijas. Ši išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nekyla grėsmė nuotakyno valymo procesui ir paviršinių vandens telkinių užterštumui. Jei vartotojo deklaruojami taršos rodikliai sudaro grėsmę viršyti leistinas vidutines taršos elementų koncentracijas, nurodytas GIN leidime, arba jie tampa kliūtimi nuotekų valyklos dumblo naudojimui žemės ūkyje, šie rodikliai, prieš nurodant juos sutartyje, turi būti atitinkamai mažinami, o vartotojas turi imtis priemonių taršai mažinti. Nuotakyną eksploatuojančiai įmonei, įsigijusiai kilnojamuosius automatinius paėmėjus ir paruošus išleistuvuose specialias vietas (pagal technines sąlygas) jų periodiniam įrengimui, vartotojui taikomo mokesčio už vandens teršimą tarifo skaičiavimo formulėse (šios metodikos 5.5, 5.11 ir 5.12 punktai) taikomos vidutinio paros mėginio taršos elementų koncentracijos. Jeigu konkretaus vartotojo nuotekų taršos elementų koncentracijos nustatomos pagal momentinius kontrolinius mėginius, tai, siekiant kuo objektyviau įvertinti tikrąją taršos koncentraciją, sutartyje tarp vartotojo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės nustatomos dvi kiekvieno taršos elemento koncentracijos: vidutinė ir maksimalioji momentinė. Maksimalios momentinės koncentracijos gaunamos vidutinėms koncentracijoms pritaikius leistinas kitimo ribas. Sutartyje nurodytos vidutinės taršos elementų koncentracijos naudojamos šios metodikos 5.5 punkte pateiktoje formulėje vartotojo mokesčio už nuotekų šalinimą tarifui apskaičiuoti. 5.9. Jei gyventojai gyvenamuosiuose namuose ar namų valdose užsiima verslu, keliančiu papildomą taršą, viršijančią buitinių nuotekų taršos dydį, arba teršia aplinką specifinėmis kenksmingomis ir pavojingomis medžiagomis, jie apmokestinami kaip gamybinės veiklos subjektai pagal šios metodikos 5.5, 5.11 ir 5.12 punktuose pateiktose formulėse apskaičiuotus tarifus. 5.10. Miesto ar gyvenvietės nuotakyną eksploatuojanti įmonė ima kontrolinius mėginius iš vartotojų nuotekų tinklo išvadų. Juos imant gali dalyvauti ir vartotojo atstovas, kuris informuojamas apie mėginio ėmimo laiką. Atlikus analizę ir nustačius kontroliuojamų taršos elementų koncentracijų viršijimą, apie analizės rezultatus vartotojui pranešama per parą (išskyrus švenčių ir poilsio dienas, faksu arba telefonu). Vartotojui pareiškus norą imti pakartotinį mėginį, jis imamas 7 kalendorinių dienų laikotarpiu nuo pareiškimo gavimo dienos nuotakyną eksploatuojančios įmonės nuožiūra. Tokiu atveju, apskaičiuojant tarifą, ankstesnio mėginio rezultatai taikomi laikotarpiui iki naujo mėginio paėmimo. Atlikus mėginio tyrimą, iš gautų taršos elementų koncentracijų atimama foninė (tiekiamajame vandenyje esanti) taršos elementų koncentracija ir po to įvertinamos tyrimo metodikoje nurodytos (leidžiamos) paklaidos. 5.11. Tais atvejais, kai mėginių analizės rezultatai parodo sutartyje nurodytų taršos elementų maksimalių koncentracijų viršijimą, ataskaitiniu laikotarpiu (nustatytu sutartyje) nuotekoms šalinti taikomas padidintas tarifas Tmp, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: , kur: Tmp – padidintas konkretaus vartotojo mokesčio už nuotekų šalinimą tarifas (Lt/ m3); Tm – vartotojo, deklaruojančio taršos elementų koncentraciją, nuotekų šalinimo tarifas (Lt/ m3); Ttb – mokesčio už aplinkos teršimą dalis, tenkanti 1 m3 nuotekų (Lt/ m3); k1.... kn – atskiro kontroliuojamo taršos elemento koeficientas, kuris parodo atitinkamo taršos elemento lyginamąjį svorį bendroje mokesčio už taršą sumoje. Koeficientų k1.... kn suma visada lygi vienetui su ± dešimties procentų paklaida (k1 +.... kn =1±10%). Konkretų kiekvieno koeficiento dydį nustato nuotakyną eksploatuojanti įmonė. Minėtus koeficientus, vienodus visiems vartotojams, patvirtina vietos savivaldos vykdomoji institucija; konkretaus vartotojo deklaruojamo taršos elemento vidutinė koncentracija, nurodyta sutartyje (mg/l); faktinė kontroliuojamo taršos elemento (viršijančio maksimalią sutartyje deklaruojamą koncentraciją) koncentracija (mg/l). 5.12. Tais atvejais, kai vartotojas sutartyje yra nenurodęs kurių nors iš kontroliuojamų taršos elementų, o kontrolinio mėginio analizės rezultatai parodo, kad tokių elementų yra vartotojo nuotekose, už suteiktas nuotekų šalinimo paslaugas per ataskaitinį laikotarpį (nustatytą sutartyje) jis sumoka pagal padidintą tarifą (Tmpn), apskaičiuojamą pagal formulę: Arba , kur: nuotekose rasto, bet sutartyje neįrašyto kontroliuojamo taršos elemento faktinė koncentracija (mg/l); kontroliuojamo taršos elemento bazinė koncentracija, nustatyta pagal šios metodikos 5.6 punktą (mg/l). Kiti formulėje pavartoti rodikliai yra paaiškinti šios metodikos 5.5 ir 5.11 punktuose. 5.13. Nuotekas šalinančios įmonės pajamos, gautos viršijus sutartyje nurodytas užterštumo koncentracijas arba jas nuslėpus (apskaičiavus pagal šios metodikos 5.11 ir 5.12 punktus), atėmus gautas pajamas, apskaičiuotas pagal tarifą Tm, apskaitomos kaip sankcijos. Pastaba. Formulių skliaustuose gautos koncentracijų santykio reikšmės apvalinamos iki trijų ženklų po kablelio tikslumu. Gautos galutinės nuotekų šalinimo tarifo reikšmės (Lt/ m3) apvalinamos iki dviejų ženklų po kablelio tikslumu. ______________ Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifų nustatymo ir taikymo metodikos priedas .................................................................................................................................................... (įmonės pavadinimas) 199 ___ m. ________________________ (laikotarpio pavadinimas) ŠALTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO TARIFŲ SKAIČIAVIMAS Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Šalto vandens tiekimas Nuotekų šalinimas Iš jų nuotekų nuvedimas muotekų valymas 1 2 3 4 5 6 7 1. Sąlygiškai pastovios sąnaudos iš viso Iš jų tūkst. Lt 1.1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) tūkst. Lt 1.2. Planinio remonto medžiagos ir darbai tūkst. Lt 1.3. Kuras ir šiluminė energija tūkst. Lt 1.4. Darbo apmokėjimas tūkst. Lt 1.5. Priskaitymai socialiniam draudimui tūkst. Lt 1.6. Palūkanos už gautas paskolas tūkst. Lt 1.7. Veiklos sąnaudos tūkst. Lt 1.8. Sąnaudos šalto vandens apskaitos prietaisams įrengti ir eksploatuoti tūkst. Lt 1.9. Transporto paslaugos tūkst. Lt 1.10. Kolektorių priežiūra/nuoma tūkst. Lt 1.11. Pastatų ir patalpų nuoma tūkst. Lt 1.12. Gyventojų įmokas priimančių įstaigų kasos ir skaičiavimo centro paslaugos tūkst. Lt 1.13. Paslaugos pagal sutartis tūkst. Lt 1.14. Kitos sąnaudos tūkst. Lt 2. Kintamos sąnaudos iš viso Iš jų tūkst. Lt 2.1. Elektros energija technologinėms reikmėms tūkst. Lt 2.2. Technologinės medžiagos tūkst. Lt 2.3. Neplaninio remonto medžiagos ir darbai tūkst. Lt 3. Bendros sąnaudos (∑eil.1+2) tūkst. Lt 4. Mokesčiai iš viso: tūkst. Lt 4.1. Žemės nuomos mokestis tūkst. Lt 4.2. Mokestis už aplinkos teršimą tūkst. Lt 4.3. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius tūkst. Lt 4.4. Kelių mokestis (atskaitymai nuo realizavimo pajamų) tūkst. Lt 4.5. Nekilnojamo turto mokestis tūkst. Lt 4.6. Mokestis už naudojimąsi lietaus kanalizacija tūkst. Lt 5. Bendros sąnaudos ir mokesčiai (∑eil.3+4) tūkst. Lt 6. Pelnas tūkst. Lt 7. Planuojamos realizavimo pajamos (∑eil.5+6) tūkst. Lt 8. Planuojama realizuoti vartotojams šalto vandens ar pašalinti nuotekų tūkst. m3 9. Vidutinis bazinis tarifas (9eil.=7eil.:8eil.) Lt/m3 Įmonės direktorius ............................................................................. (parašas, vardo raidė ir pavardė) Įmonės ekonomikos skyriaus viršininkas ............................................................................. (parašas, vardo raidė ir pavardė) 199__ m. ______________ d. ______________