STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS Į S A K Y M A S DĖL DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIŲ PATVIRTINIMO 1997 m. gruodžio 22 d. Nr. 103 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnį, ĮSAKAU:

1. Patvirtinti pridedamo pavyzdžio bendrojo pobūdžio darbo laiko apskaitos žiniaraščio formas (pirmąją ir antrąją), sutartinius žymėjimus, darbo laiko apskaitos žiniaraščio (pirmosios ir antrosios formos) pildymo bendrąją tvarką, kai kurių sąvokų paaiškinimus.
2. Nustatyti, kad: 2.
3. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis (pirmoji ir antroji formos) įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d. 2.
4. Įsigaliojus nurodytam žiniaraščiui (pirmajai ir antrajai formoms), nustoja galios laisvos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. 2.
5. Įmonės, įstaigos ir organizacijos gali pasirinkti darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą (pirmąją arba antrąją) priklausomai nuo darbo sąlygų. 2.
6. Įmonės, įstaigos ir organizacijos apie neatvykimą į darbą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymi pagal Statistikos departamento patvirtintus sutartinius žymėjimus. 2.
7. Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms norint detaliau išanalizuoti neatvykimo į darbą priežastis suteikiama teisė vartoti papildomus sutartinius žymėjimus. Papildomus sutartinius žymėjimus galima vartoti tik remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo įsakymu. 2.
8. Papildomi sutartiniai žymėjimai vadovo įsakymu vartojami ir tais atvejais, kai išaiškėja specifinių ar atsiranda naujų reiškinių, nenumatytų šiame įsakyme. 2.
9. Ministerijos ir departamentai gali pakoreguoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatytas formas, prieš tai suderinusios su Finansų ministerija (Finansų ministerijos nuostatų 6.7 punktas). 2.
10. Statistikos departamentas nepasilieka teisės komentuoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio (pirmosios ir antrosios formos) pildymo tvarkos, susijusios su specifiniais darbo laiko apskaitos ypatumais. Ši funkcija deleguojama atitinkamoms ministerijoms. 2.
11. Statistikos departamentas neteikia konsultacijų ir papildomų aiškinimų dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio (pirmosios ir antrosios formos) pildymo. 2.
12. Už darbo laiko apskaitą įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje atsako jos vadovas.
13. Įpareigoti Statistinės informacijos rengimo ir išleidimo centrą organizuoti apskaitos žiniaraščio (pirmosios ir antrosios formos) gamybą ir prekybą salone „Statistika jums“ (Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius) Direktorius P. Adlys DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠTIS (Pirmoji forma) Patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997.12.22 įsakymu Nr. 103 Įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas 199 m. mėn. Struktūrinio padalinio pavadinimas Eil. Nr. Tabelio Nr. Vardas, pavardė Profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija Grafiko numeris Nurodytas darbo valandų skaičius per mėnesį Dienos Faktiškai dirbta per mėnesį Neatvykimai į darbą Dienų valandų Sutartinis žymėjimas Dienų skaičius Valandų skaičius Iš jų Iš jų 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Naktį Viršvalandžių Kenksmingomis sąlygomis Labai kenksmingomis sąlygomis Pavojingomis sąlygomis Poilsio dienomis Švenčių dienomis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Eil. Nr. Tabelio Nr. Vardas, pavardė Profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija Grafiko numeris Nurodytas darbo valandų skaičius per mėnesį Dienos Faktiškai dirbta per mėnesį Neatvykimai į darbą Dienų valandų Sutartinis žymėjimas Dienų skaičius Valandų skaičius Iš jų Iš jų 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Naktį Viršvalandžių Kenksmingomis sąlygomis Labai kenksmingomis sąlygomis Pavojingomis sąlygomis Poilsio dienomis Švenčių dienomis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Iš viso per mėnesį: Neatvykimai per mėnesį: V M D L N NS A MA NA PA G AV PV NV K SK W TA KM PK PN PB ND NP TN NN Dienos Valandos Suderinta: Darbdavys arba jo Struktūrinio padalinio vadovas Žiniaraštį užpildė Personalo skyrius įgaliotas asmuo (vardas, pavardė, parašas) (vardas, pavardė, parašas) (vardas, pavardė, parašas) (vardas, pavardė, parašas) A.V. DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠTIS (Antroji forma) Patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997.12.22 įsakymu Nr. 103 Įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas 199 m. mėn. Struktūrinio padalinio pavadinimas Eil. Nr. Tabelio Nr. Vardas, pavardė Profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija Nurodytas darbo valandų skaičius per mėnesį Dienos Faktiškai dirbta per mėnesį Neatvykimai į darbą Dienų valandų Sutartinis žymėjimas Dienų skaičius Valandų skaičius Iš jų Iš jų 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Naktį Viršvalandžių Kenksmingomis sąlygomis Labai kenksmingomis sąlygomis Pavojingomis sąlygomis Poilsio dienomis Švenčių dienomis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Eil. Nr. Tabelio Nr. Vardas, pavardė Profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija Grafiko numeris Nurodytas darbo valandų skaičius per mėnesį Dienos Faktiškai dirbta per mėnesį Neatvykimai į darbą Dienų valandų Sutartinis žymėjimas Dienų skaičius Valandų skaičius Iš jų Iš jų 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Naktį Viršvalandžių Kenksmingomis sąlygomis Labai kenksmingomis sąlygomis Pavojingomis sąlygomis Poilsio dienomis Švenčių dienomis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Iš viso per mėnesį: Neatvykimai per mėnesį: V M D L N NS A MA NA PA G AV PV NV K SK W TA KM PK PN PB ND NP TN NN Dienos Valandos Suderinta: Darbdavys arba jo Struktūrinio padalinio vadovas Žiniaraštį užpildė Personalo skyrius įgaliotas asmuo (vardas, pavardė, parašas) (vardas, pavardė, parašas) (vardas, pavardė, parašas) (vardas, pavardė, parašas) A.V. ______________ DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIO SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Sutartinis žymėjimas 1 Darbas dieną (normalus darbo laikas) DD 2 Darbas naktį DN 3 Viršvalandinis darbas VD 4 Faktiškai dirbtos dienos (valandos) FD 5 Darbas kenksmingomis sąlygomis KS 6 Darbas labai kenksmingomis sąlygomis LK 7 Darbas pavojingomis sąlygomis PS 8 Darbas poilsio dienomis DP 9 Darbas švenčių dienomis DS 10 Papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą virš normalios darbo trukmės, darbą poilsio ir švenčių dienomis V 11 Papildomas poilsio laikas motinoms, prižiūrinčioms vaikus iki 12 metų M 12 Poilsio dienos donorams, davusiems kraujo D 13 Nedarbingumas dėl ligos ar traumų L 14 Neapmokamas nedarbingumas N 15 Nedarbingumas ligoniams slaugyti, turint pažymas NS 16 Kasmetinės atostogos A 17 Mokamos mokymosi atostogos MA 18 Nemokamos mokymosi atostogos NA 19 Nemokamos atostogos dėl šeimyninių ir kitų priežasčių PA 20 Nėštumo ir gimdymo atostogos G 21 Atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis vieneri metai AV 22 Atostogos vaikui prižiūrėti nuo 1 iki 3 metų PV 23 Papildomos nemokamos atostogos vaikui prižiūrėti NV 24 Tarnybinės komandiruotės K 25 Stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas SK 26 Valstybinių ir visuomeninių pareigų vykdymas VV 27 Tarnyba krašto apsaugoje TA 28 Mokomosios karinės pratybos KM 29 Prastovos dėl darbuotojo kaltės PK 30 Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės PN 31 Pravaikštos ir kiti neatvykimai į darbą be svarbios priežasties PB 32 Neatvykimas į darbą administracijai leidus ND 33 Neatvykimas į darbą dėl pateisinamų priežasčių NP 34 Neatvykimai į darbą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo iki teismo nuosprendžio paskelbimo TN 35 Nušalinimas nuo darbo NN 36 Poilsio dienos P 37 Švenčių dienos S 38 39 40 ______________ PIRMOSIOS FORMOS DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIO PILDYMO TVARKA
14. Į apskaitos žiniaraštį surašomos visų įmonės, įstaigos ar organizacijos sąrašuose esančių darbuotojų pavardės, nurodoma jų profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija, grafiko numeris (jei įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose konkrečioms darbuotojų kategorijoms taikoma ketvirčio arba metinė suminė darbo laiko apskaita, apskaičiuoja sąlyginį darbo valandų skaičių, tenkantį mėnesiui.
15. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimai į darbą.
16. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimai į darbą – sutartiniais žymėjimais.
17. Apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės: - pirmoje eilutėje nurodomas faktiškai dirbtas laikas, išskiriant naktį dirbtą laiką (pvz., 11/3, kur 11 val. – faktiškai dirbtas laikas, iš jų 3 val. – naktį dirbtas laikas); - antroje eilutėje nurodomas dirbtas laikas kenksmingomis sąlygomis ir labai kenksmingomis sąlygomis (pvz., 3/2, kur 3 val. – dirbtas laikas kenksmingomis sąlygomis, 2 val. – dirbtas laikas labai kenksmingomis sąlygomis). Rekomenduojama dirbtą laiką labai kenksmingomis sąlygomis žymėti raudonai arba kita rašiklio spalva, negu užpildytas visas darbo laiko apskaitos žiniaraštis; - trečioje eilutėje nurodomas dirbtas laikas pavojingomis sąlygomis.
18. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio 1-12 skiltyse nurodomas darbo laiko balansas, išskiriant 2 pagrindines grupes: 1) faktiškai dirbtą laiką; 2) neatvykimus į darbą.
19. Faktiškai dirbtą laiką sudaro normalus darbo laikas (nustatytas įmonėje kolektyvinių sutarčių ar įstatymų numatyta tvarka) ir viršvalandžiai. Faktiškai dirbtas laikas per mėnesį (valandomis) skirstomas į tokias grupes: 1) iš viso dirbtų valandų skaičius; 2) dirbtų valandų skaičius naktį; 3) dirbtų viršvalandžių skaičius; 4) dirbtų valandų skaičius kenksmingomis sąlygomis; 5) dirbtų valandų skaičius labai kenksmingomis sąlygomis; 6) dirbtų valandų skaičius pavojingomis sąlygomis; 7) dirbtų valandų skaičius poilsio dienomis; 8) dirbtų valandų skaičius švenčių dienomis.
20. Neatvykimus į darbą sudaro: 1) nedirbtas, bet teisės aktų numatyta tvarka apmokėtas darbo laikas iš darbdavio lėšų; 2) nedirbtas, bet teisės aktų numatyta tvarka apmokėtas darbo laikas iš kitų lėšų (pvz., iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, iš sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų); 3) nedirbtas ir neapmokėtas darbo laikas dėl tam tikrų priežasčių (pvz., pravaikštos, prastovos dėl darbuotojo kaltės, nušalinimas nuo darbo, neatvykimai į darbą administracijai leidus ir t. t.).
21. Apskaitos žiniaraščio 11-12 skiltyse nurodomi kiekvieno darbuotojo neatvykimai į darbą per mėnesį pagal atskiras jų rūšis. Taikant sutartinius žymėjimus, jie žymimi 10 žiniaraščio skiltyje.
22. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio suminėje eilutėje nurodomas struktūrinio padalinio faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimų į darbą skaičius.
23. Siekiant išanalizuoti, kaip panaudojamas darbo laikas pagal kiekvieną struktūrinį padalinį, tikslinga sudaryti neatvykimų į darbą suvestinę ir pateikti žiniaraščio pabaigoje. Rekomenduojama šią suvestinę atlikti kompiuteriu, nurodyti dienų ir valandų skaičių pagal kiekvieną neatvykimo į darbą priežastį.
24. Siekdamos detalesnės darbo laiko panaudojimo analizės, įmonės, įstaigos ir organizacijos vadovo įsakymu vidaus poreikiams gali vartoti papildomus sutartinius žymėjimus.
25. Už darbo laiko apskaitą atsakingas įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. ______________ ANTROSIOS FORMOS DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIO PILDYMO TVARKA
26. Į apskaitos žiniaraštį surašomos visų įmonės, įstaigos, organizacijos sąrašuose esančių darbuotojų pavardės, nurodoma jų profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose konkrečioms darbuotojų kategorijoms taikoma ketvirčio arba metinė suminė darbo laiko apskaita, apskaičiuoja sąlyginį darbo valandų skaičių, tenkantį mėnesiui.
27. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimai į darbą.
28. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimai į darbą – sutartiniais žymėjimais.
29. Apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriama 1 eilutė, joje žymimas dirbtas laikas ir neatvykimai į darbą, taip pat nurodomas faktiškai dirbto laiko balansas per mėnesį (žiniaraščio 1-9 skiltys). Neatvykimai į darbą per mėnesį (žiniaraščio 10-12 skiltys) turi būti iššifruoti, nurodyti konkretūs sutartiniai žymėjimai, jiems skiriamos 2 eilutės.
30. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio 1-12 skiltyse nurodomas darbo laiko balansas, išskiriant 2 pagrindines grupes: 1) faktiškai dirbtą laiką; 2) neatvykimus į darbą.
31. Faktiškai dirbtą laiką sudaro normalus darbo laikas (nustatytas įmonėje kolektyvinių sutarčių ar įstatymų numatyta tvarka) ir viršvalandžiai. Faktiškai dirbtas laikas per mėnesį (valandomis) skirstomas į tokias grupes: 1) iš viso dirbtų valandų skaičius; 2) dirbtų valandų skaičius naktį; 3) dirbtų viršvalandžių skaičius; 4) dirbtų valandų skaičius kenksmingomis sąlygomis; 5) dirbtų valandų skaičius labai kenksmingomis sąlygomis; 6) dirbtų valandų skaičius pavojingomis sąlygomis; 7) dirbtų valandų skaičius poilsio dienomis; 8) dirbtų valandų skaičius švenčių dienomis.
32. Neatvykimus į darbą sudaro: 1) nedirbtas, bet teisės aktų numatyta tvarka apmokėtas darbo laikas iš darbdavio lėšų; 2) nedirbtas, bet teisės aktų numatyta tvarka apmokėtas darbo laikas iš kitų lėšų (pvz., iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, iš sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, iš valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšų); 3) nedirbtas ir neapmokėtas darbo laikas dėl tam tikrų priežasčių (pvz., pravaikštos, prastovos dėl darbuotojo kaltės, nušalinimas nuo darbo, neatvykimai į darbą administracijai leidus ir t. t.).
33. Apskaitos žiniaraščio 11–12 skiltyse nurodomi kiekvieno darbuotojo neatvykimai į darbą per mėnesį pagal atskiras jų rūšis. Taikant sutartinius žymėjimus, jie žymimi 10 žiniaraščio skiltyje.
34. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio suminėje eilutėje nurodomas struktūrinio padalinio faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimų į darbą skaičius.
35. Siekiant išanalizuoti, kaip panaudojamas darbo laikas pagal kiekvieną struktūrinį padalinį, tikslinga sudaryti neatvykimų į darbą suvestinę ir pateikti žiniaraščio pabaigoje. Rekomenduojama šią suvestinę atlikti kompiuteriu, nurodyti dienų ir valandų skaičių pagal kiekvieną neatvykimo į darbą priežastį.
36. Siekdamos detalesnės darbo laiko panaudojimo analizės, įmonės, įstaigos ir organizacijos vadovo įsakymu vidaus poreikiams gali naudoti papildomus sutartinius žymėjimus.
37. Už darbo laiko apskaitą atsakingas įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. ______________ KAI KURIŲ SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAI SUTRUMPINTA DARBO DIENA (Žmonių saugos darbe įstatymo 41 str.) nustatoma tam tikrų kategorijų darbuotojams: darbuotojams nuo 16 iki 18 m.; asmenims nuo 14 iki 16 m.; moksleiviams, dirbantiems mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu; darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis darbo sąlygomis; riboto darbingumo asmenims; kai kurių kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir kt.). NE VISA DARBO DIENA AR NE VISA DARBO SAVAITĖ (Žmonių saugos darbe įstatymo 46 str., 1995 01 09 LRV nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“) gali būti nustatyta, kai darbuotojas priimamas į darbą, sudarant neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį. Ne visa darbo diena negali būti trumpesnė už pusę darbo dienos, o savaitė už – 3 darbo dienas per savaitę. VIRŠVALANDINIS DARBAS (Žmonių saugos darbe įstatymo 48 str.) darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami kolektyvinėse sutartyse arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę. PAPILDOMOS IR SPECIALIOS PERTRAUKOS POILSIUI (Žmonių saugos darbe įstatymo 52 str.) suteikiamos darbuotojams, dirbantiems lauke arba neapšildomose patalpose (kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip – 10 °C), taip pat kitais atvejais, numatytais saugos darbe norminiuose aktuose. FAKTIŠKAI DIRBTAS LAIKAS. Čia įskaitomas ir budėjimas namuose, susijęs su darbu (Žmonių saugos darbe įstatymo 47 str.). Savaitės poilsio dienos (Žmonių saugos darbe įstatymo 54 str.) – darbuotojų darbingumui ir sveikatai atstatyti suteikiamos poilsio dienos. Esant penkių darbo dienų savaitei, darbuotojui suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant 6 dienų darbo savaitei – viena poilsio diena. SUGAIŠTAS LAIKAS PRIVALOMOMS MEDICINOS APŽIŪROMS (Žmonių saugos darbe įstatymo 24 str.) būdingas darbuotojams, dirbantiems pavojingomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis sąlygomis, taip pat dirbantiems maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonėse, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigose. PRASTOVA (Darbo sutarties įstatymo 241 str. papildymas) ne dėl darbuotojo kaltės – padėtis įmonėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ir kt.). KASMETINĖS ATOSTOGOS (Atostogų įstatymo 4 str.) – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą, pareigas ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinės atostogos yra: - minimalios, - pailgintos. KASMETINĖS MINIMALIOS ATOSTOGOS (Atostogų įstatymo 6 str.). trunka 28 kalendorines dienas. Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie vaiką invalidą, iki jam sukaks 16 metų – 35 kalendorinės dienos. KASMETINĖS PAILGINTOS ATOSTOGOS (Atostogų įstatymo 7 str.) suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos (iki 58 kalendorinių dienų). NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGOS (Atostogų įstatymo 18 str.). 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų). Asmenims, įvaikinusiems naujagimius ir globėjams, paėmusiems kūdikius į globą, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar paėmimo į globą dienos iki kūdikiui sueis 70 dienų. ATOSTOGOS VAIKUI PRIŽIŪRĖTI IKI JAM SUEIS TREJI METAI (Atostogų įstatymo 19 str.) suteikiamos motinai, jos pageidavimu arba šeimos pasirinkimu, šios atostogos suteikiamos vaiko tėvui, senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką bei įvaikinusiems asmenims. PAPILDOMOS NEMOKAMOS ATOSTOGOS VAIKUI PRIŽIŪRĖTI (Atostogų įstatymo 20 str.). Motinoms, auginančioms vaiką iki 14 metų pageidavimu kasmet suteikiamos nemokamos iki 14 kalendorinių dienų trukmės atostogos, o motinoms, auginančioms vaiką invalidą iki 16 metų, – iki 30 kalendorinių dienų. MOKYMOSI ATOSTOGOS (Atostogų įstatymo 23 str.) – darbuotojams suteikiamos atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, eiliniams egzaminams bei įskaitoms pasirengti ir laikyti, laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi, diplominiam darbui baigti ir ginti, valstybiniams egzaminams pasirengti ir laikyti. APMOKAMOS MOKYMOSI ATOSTOGOS – atostogos darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas su įmonių siuntimais, taip pat atostogos darbuotojams, besimokantiems savo iniciatyva kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka arba šalims susitarus. NEMOKAMOS ATOSTOGOS DĖL ŠEIMYNINIŲ APLINKYBIŲ ir kitų svarbių priežasčių (Atostogų įstatymo 25 str.) suteikiamos kolektyvinių sutarčių numatyta tvarka arba šalims susitarus. DARBAS ŠVENČIŲ IR POILSIO DIENŲ IŠVAKARĖSE (Žmonių saugos darbe įstatymo 43 str.). Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytuosius, darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, kai dirbama penkių arba šešių dienų darbo savaitę. Poilsio dienų išvakarėse, kai dirbama šešių dienų darbo savaitę, darbas neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas. NEDARBINGUMO DIENOS – nedirbtos dienos dėl ligos, nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu. TARNYBINĖS KOMANDIRUOTĖS Tarnybine komandiruote Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbo vietoje (1996 01 23 LRV nutarimas Nr. 120). Apskaitos žiniaraštyje tuo pačiu sutartiniu ženklu (TK) pažymimos ne tik tarnybinės komandiruotės į užsienį, bet ir tarnybinės komandiruotės šalyje. STAŽUOTĖ UŽSIENYJE (1992 09 09 LRV nutarimas Nr. 661 „Darbuotojų stažuotės užsienyje nuostatai“) atliekama pagal tarpvalstybinius arba Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijų susitarimus ir šiuose susitarimuose nustatyta tvarka patvirtintą programą. Apskaitos žiniaraštyje tuo pačiu sutartiniu ženklu (SK) pažymimos stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas šalyje ir užsienyje. VALSTYBINIŲ IR VISUOMENINIŲ PAREIGŲ VYKDYMAS – įstatymais ar kitais teisės aktais numatytos pareigos ir prievolės. NUŠALINIMAS NUO DARBO (Žmonių saugos darbe įstatymo 28 str. 4 punktas). Darbdavio pareiga – kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, laikinai nušalinti darbuotoją nuo darbo už tą dieną (pamainą) nemokant jam darbo užmokesčio, jeigu jis darbo metu darbe neblaivus, apsvaigęs nuo sąmoningai panaudotų narkotinių ar toksinių medžiagų. ______________