← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR TURKIJOS RESPUBLIKOS KONSULINĖ SUTARTIS* Lietuvos Respublika ir Turkijos Respublika, siekdamos v

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR TURKIJOS RESPUBLIKOS KONSULINĖ SUTARTIS* Lietuvos Respublika ir Turkijos Respublika, siekdamos vystyti ir stiprinti abipusius draugystės ryšius ir bendradarbiavimą konsulinėje ir teisės srityse, įsitikinusios, kad konsulinių santykių užmezgimas tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos pasitarnaus tolesniam bendradarbiavimo vystymui kitose srityse, atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos Respublika ir Turkijos Respublika yra prisijungusios prie 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių, siekdamos sureguliuoti konsulinius santykius tarp abiejų šalių, nusprendė sudaryti šią Konsulinę Sutartį ir susitarė: I DALIS ĮŽANGINIAI NUOSTATAI 1 straipsnis Sąvokos Žemiau pateikiamos sąvokos šioje Konvencijoje turi tokią reikšmę: 1) „Susitariančiosios Šalys“ – valstybės, pasirašiusios šią Sutartį; 2) „Atstovaujamoji Valstybė“ – Susitariančioji Šalis, kuri skiria konsulinį pareigūną; 3) „Buvimo Valstybė“ – Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje konsulinis pareigūnas vykdo tarnybines pareigas; 4) „konsulinė įstaiga“ – kiekvienas generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas arba konsulinė agentūra; 5) „konsulinė apygarda“ – teritorijos dalis, skirta konsulinei įstaigai konsulinėms funkcijoms vykdyti; 6) „konsulinės įstaigos vadovas“ – asmuo, įgaliotas tokio pobūdžio veiklai; 7) „konsulinis pareigūnas“ – kiekvienas asmuo, įskaitant konsulinės įstaigos vadovą, kuris yra generalinis konsulas, konsulas, vicekonsulas arba atašė ir kuriam Atstovaujamoji Valstybė pavedė konsulinių funkcijų vykdymą; 8) „konsulinis tarnautojas“ – kiekvienas asmuo, konsulinėje įstaigoje vykdantis administracines arba technines funkcijas; 9) „aptarnaujančiojo personalo darbuotojas“ – kiekvienas asmuo, vykdantis konsulinės įstaigos aptarnavimo pareigas; 10) „konsulinės įstaigos darbuotojai“ – konsuliniai pareigūnai, konsuliniai tarnautojai ir aptarnaujančiojo personalo darbuotojai; 11) „konsulinio personalo darbuotojai“ – konsuliniai pareigūnai, išskyrus konsulinės įstaigos vadovą, konsuliniai tarnautojai ir aptarnaujančiojo personalo darbuotojai; 12) „asmeninio personalo darbuotojas“ – asmuo, dirbantis asmeninėje konsulinės įstaigos darbuotojo tarnyboje; 13) „šeimos nariai“ – konsulinės įstaigos darbuotojo sutuoktinis arba sutuoktinė, kartu su jais gyvenantys jų nepilnamečiai vaikai ir tėvai, kuriais rūpintis pagal Atstovaujamosios Valstybės įstatymus privalo konsulinės įstaigos darbuotojas; 14) „konsuliniai archyvai“ – visi konsulinės įstaigos raštai, dokumentai, korespondencija, knygos, laikraščiai, vaizdo ir garso įrašai, fotonuotraukos, rejestrai ir registrai kartu su šifrais ir kodais bei kita įranga, skirta jų saugojimui arba laikymui; 15) „konsulinės patalpos“ – tik konsulinės įstaigos tikslams naudojami pastatai arba pastatų dalys ir šiems pastatams arba pastatų dalims priklausantis žemės sklypas, įskaitant konsulinės įstaigos vadovo rezidenciją, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jie priklauso; 16) „Atstovaujamosios Valstybės pilietis“ – kiekvienas asmuo, pagal šios valstybės įstatymus turintis jos pilietybę; 17) „juridinis asmuo“ – Atstovaujamosios Valstybės įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos organizacijos, kurių buveinė yra Atstovaujamojoje Valstybėje; 18) „Atstovaujamosios Valstybės laivas“ – kiekvienas nekarinis laivas, įskaitant esančius Atstovaujamosios Valstybės nuosavybėje, Atstovaujamosios Valstybės įstatymų nustatyta tvarka užregistruotas viename iš jos uostų ir turintis teisę plaukioti su Atstovaujamosios Valstybės vėliava; 19) „Atstovaujamosios Valstybės orlaivis“ – kiekvienas nekarinis skraidymo aparatas, įskaitant esančius Atstovaujamosios Valstybės nuosavybėje, užregistruotas Atstovaujamosios Valstybės įstatymų nustatyta tvarka ir turintis teisę naudoti šios valstybės skiriamuosius ženklus. II DALIS KONSULINĖS ĮSTAIGOS STEIGIMAS IR KONSULINĖS ĮSTAIGOS DARBUOTOJŲ SKYRIMAS 2 straipsnis Konsulinės įstaigos steigimas ir konsulinės apygardos nustatymas 1. Konsulinė įstaiga Buvimo Valstybės teritorijoje gali būti įsteigta ir vykdyti savo funkcijas tik šiai valstybei sutikus. 2. Konsulinės įstaigos buvimo vietą, klasę ir konsulinę apygardą nustato Atstovaujamoji Valstybė ir tam reikia Buvimo Valstybės pritarimo. 3. Buvimo Valstybės sutikimas taip pat būtinas ir tada, jeigu generalinis konsulatas arba konsulatas norės įsteigti vicekonsulatą arba konsulinę agentūrą kitoje vietovėje. 4. Buvimo Valstybės sutikimas būtinas ir kanceliarijos, kuri būtų jau veikiančios konsulinės įstaigos dalis kitoje vietovėje, įsteigimui. 5. Konsulinis pareigūnas gali vykdyti savo funkcijas už konsulinės apygardos ribų tik Buvimo Valstybei iš anksto sutikus. 6. Atstovaujamoji Valstybė, pranešusi suinteresuotoms valstybėms ir šioms sutikus, gali pavesti Buvimo Valstybėje įsteigtai savo konsulinei įstaigai vykdyti konsulines funkcijas trečiojoje valstybėje. Buvimo Valstybė bet kuriuo metu gali panaikinti duotą sutikimą, neprivalėdama motyvuoti savo sprendimo. 7. Atstovaujamosios Valstybės konsulinė įstaiga, pranešusi Buvimo Valstybei ir šiai sutikus, gali vykdyti Buvimo Valstybėje konsulines funkcijas trečiosios valstybės vardu. Buvimo Valstybė bet kuriuo metu gali panaikinti duotą sutikimą, neprivalėdama motyvuoti savo sprendimo. 3 straipsnis Konsulinės įstaigos darbuotojų ir asmeninio personalo darbuotojų pilietybė 1. Susitariančiosios Šalys gali skirti konsuliniais pareigūnais tik savo piliečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Buvimo Valstybėje. 2. Susitariančiosios Šalys gali priimti konsuliniais tarnautojais, aptarnaujančiojo personalo darbuotojais ir asmeninio personalo darbuotojais tik savo piliečius arba Buvimo Valstybės piliečius. 4 straipsnis Konsulinių pareigūnų ir konsulinių tarnautojų tarnybinė padėtis Konsuliniai pareigūnai, konsuliniai tarnautojai ir asmeninio personalo darbuotojai, turintys Atstovaujamosios Valstybės pilietybę, negali užsiimti komercine arba bet kokia kita profesine veikla, nesusijusia su tarnybinių funkcijų vykdymu Buvimo Valstybėje. Ši nuostata taip pat taikoma ir jų šeimos nariams. 5 straipsnis Konsulinės įstaigos vadovo skyrimas ir leidimas vykdyti funkcijas 1. Atstovaujamoji Valstybė praneša Buvimo Valstybės Užsienio reikalų ministerijai apie konsulinės įstaigos vadovo paskyrimą ir diplomatiniu keliu jai nusiunčia konsulinį patentą arba kitą atitinkamą dokumentą kartu su Curriculum Vitae. 2. Konsuliniame patente arba kitame atitinkamame dokumente nurodomi konsulinės įstaigos vadovo pilnas vardas ir pavardė, pilietybė, klasė, užimamos pareigos, konsulinė apygarda ir konsulinės įstaigos buvimo vieta. 3. Atlikus aukščiau išvardytus formalumus, Buvimo Valstybė konsulinės įstaigos vadovui nemokamai išduoda egzekvatūrą arba kitokios formos leidimą vykdyti jo funkcijas. Iki egzekvatūros arba kitokio leidimo išdavimo Buvimo Valstybė gali laikinai leisti konsulinės įstaigos vadovui vykdyti savo funkcijas ir taikyti jam šios Sutarties nuostatas. 4. Tačiau Buvimo Valstybė gali atsisakyti išduoti egzekvatūrą arba kitokį leidimą vykdyti konsulines funkcijas, neprivalėdama motyvuoti tokio sprendimo. 6 straipsnis Pranešimas konsulinės apygardos valdžios organams apie konsulinės įstaigos vadovo paskyrimą Kai tik konsulinės įstaigos vadovui leista, net ir laikinai, vykdyti jo funkcijas, Buvimo Valstybė nedelsdama apie tai praneša kompetentingiems konsulinės apygardos valdžios organams. Be to, Buvimo Valstybė imasi visų būtinų priemonių, kad konsulinės įstaigos vadovas galėtų vykdyti savo pareigas ir naudotis šioje Sutartyje numatytomis lengvatomis. 7 straipsnis Laikinas konsulinės įstaigos vadovo funkcijų vykdymas 1. Jeigu konsulinės įstaigos vadovas dėl kokios nors priežasties negali vykdyti savo funkcijų arba jeigu konsulinės įstaigos vadovo pareigybė laikinai ar ilgą laiką neužimta, Atstovaujamoji Valstybė gali įgalioti šios arba kitos Buvimo Valstybėje esančios savo konsulinės įstaigos konsulinį pareigūną, savo diplomatinės atstovybės Buvimo Valstybėje diplomatinio personalo narį arba iš Atstovaujamosios Valstybės Užsienio reikalų ministerijos komandiruotą pareigūną laikinai vykdyti konsulinės įstaigos vadovo funkcijas. Paskutiniuoju paminėtu atveju laikino pareigų vykdymo trukmė neturi viršyti trijų mėnesių per vienerius kalendorinius metus. Tačiau, kai tai būtina, šį terminą galima pratęsti diplomatiniu keliu gavus Buvimo Valstybės sutikimą. 2. Duomenys apie asmenį, įgaliotą vykdyti šio straipsnio 1 punkte nurodytas pareigas, Buvimo Valstybės Užsienio reikalų ministerijai paprastai pranešami iš anksto. 3. Asmeniui, laikinai vykdančiam konsulinės įstaigos vadovo funkcijas, taikomos tos pačios šios Sutarties nuostatos. 4. Diplomatinės atstovybės Buvimo Valstybėje diplomatinio personalo narys, įgaliotas vykdyti konsulines funkcijas pagal šio straipsnio 1 punktą, ir toliau naudojasi diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetais. 8 straipsnis Pranešimas apie kitų konsulinės įstaigos darbuotojų paskyrimą, atvykimą, galutinį išvykimą ir apie jų statuso pasikeitimus 1. Atstovaujamoji Valstybė iš anksto praneša Buvimo Valstybės Užsienio reikalų ministerijai apie visų konsulinės įstaigos darbuotojų, išskyrus konsulinės įstaigos vadovą, paskyrimą, jų vardus ir pavardę, pilietybę, klasę, pareigas, atvykimo ir galutinio išvykimo arba jų funkcijų pabaigos datą, privatų adresą Buvimo Valstybėje, taip pat apie jų statuso pasikeitimus. 2. Be to, vietos valdžios organams pranešami būtini duomenys:

  1. a)apie šeimos narių atvykimą ir galutinį išvykimą, pateikiant jų asmenybę patvirtinančius dokumentus, taip pat apie tai, kad vienas ar kitas asmuo tapo ar nebėra šeimos narys;
  2. b)apie asmeninio personalo darbuotojų atvykimą bei galutinį išvykimą, pateikiant jų asmenybę patvirtinančius dokumentus, ir apie jų tarnybos pabaigą;
  3. c)apie asmenų, kurie yra Buvimo Valstybės piliečiai, priėmimą dirbti konsuliniais tarnautojais, aptarnaujančiojo personalo darbuotojais ir asmeninio personalo darbuotojais arba atleidimą iš tokio darbo. 9 straipsnis Konsulinės įstaigos darbuotojo funkcijų pasibaigimas Konsulinės įstaigos darbuotojo funkcijos baigiasi:
  4. a)kai Atstovaujamoji Valstybė praneša Buvimo Valstybei apie jo funkcijų pasibaigimą;
  5. b)panaikinus egzekvatūrą arba kitokios formos leidimą;
  6. c)kai Buvimo Valstybė bet kuriuo metu, neprivalėdama motyvuoti savo sprendimo, diplomatiniu keliu praneša Atstovaujamajai Valstybei apie tai, kad vienas ar kitas konsulinis pareigūnas yra „persona non grata“ arba kad kuris nors konsulinis tarnautojas ar aptarnaujančiojo personalo darbuotojas yra nepriimtinas. Tokiu atveju Atstovaujamoji Valstybė per trumpiausią laiką privalo atšaukti tą konsulinį pareigūną, konsulinį tarnautoją ar aptarnaujančiojo personalo darbuotoją su sąlyga, kad tas konsulinis tarnautojas ar aptarnaujančiojo personalo darbuotojas yra Atstovaujamosios Valstybės pilietis. Jeigu konsulinis tarnautojas arba aptarnaujančiojo personalo darbuotojas nėra Atstovaujamosios Valstybės pilietis, pastaroji valstybė nedelsdama nutraukia jo tarnybinių pareigų vykdymą. Jeigu Atstovaujamoji Valstybė atsisakys įvykdyti arba per priimtiną terminą neįvykdys aukščiau nurodytų įsipareigojimų, Buvimo Valstybė gali atšaukti to asmens egzekvatūrą ar kitokios formos leidimą arba nebepripažinti konsulinio personalo darbuotoju. 10 straipsnis Asmens pažymėjimas 1. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai pagal savo teisės aktus nemokamai išduoda kiekvienam konsuliniam pareigūnui ir jo šeimos nariams dokumentą, patvirtinantį jo turėtojo asmenybę ir pareigas arba šeimos nario statusą. 2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos taip pat taikomos ir konsuliniams tarnautojams bei jų šeimos nariams, aptarnaujančiojo personalo darbuotojams ir jų šeimos nariams, asmeninio personalo darbuotojams, jeigu jie nėra Buvimo Valstybės piliečiai. 11 straipsnis Diplomatinės atstovybės vykdomos konsulinės funkcijos 1. Atstovaujamoji Valstybė gali įpareigoti vieną ar kelis Buvimo Valstybėje akredituotos diplomatinės atstovybės narius vykdyti konsulines funkcijas. Duomenys apie šiuos asmenis pranešami Buvimo Valstybės Užsienio reikalų ministerijai. 2. Diplomatinės atstovybės narių atliekamas konsulinių funkcijų vykdymas, numatytas šio straipsnio 1 punkte, nepanaikina jiems pagal jų diplomatinį statusą suteiktų privilegijų ir imunitetų. III DALIS LENGVATOS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 12 straipsnis Konsulinės įstaigos ir konsulinių pareigūnų lengvatos, susijusios su konsulinių funkcijų vykdymu Buvimo Valstybė teikia būtiną visapusišką paramą konsulinei įstaigai vykdant konsulines funkcijas ir imasi atitinkamų priemonių tam, kad konsuliniai pareigūnai galėtų vykdyti oficialias pareigas ir naudotis teisėmis, privilegijomis ir imunitetais, numatytais šioje Sutartyje. 13 straipsnis Konsulinių pastatų ir gyvenamųjų patalpų įsigijimas 1. Buvimo Valstybė pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus padeda Atstovaujamosios Valstybės konsulinei įstaigai, šiai įsigyjant nuosavybėn ar išsinuomojant jai būtinus pastatus arba pastatų dalis, statant šiam tikslui įsigytuose nuosavybėn arba nuomojamuose žemės sklypuose pastatus arba rekonstruojant esančius pastatus, taip pat perduodant juos nuosavybėn. 2. Buvimo Valstybė taip pat teikia paramą konsulinei įstaigai, šiai įsigyjant tinkamas gyvenamąsias patalpas jos darbuotojams. 3. Statant arba rekonstruojant pastatus, Atstovaujamoji Valstybė neatleidžiama nuo pareigos laikytis buvimo valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miestų statybą, arba kitų apribojimų. 14 straipsnis Valstybinės vėliavos ir herbo naudojimas 1. Atstovaujamoji Valstybė pagal šio straipsnio nuostatas turi teisę Buvimo Valstybėje naudoti savo valstybinę vėliavą ir herbą. 2. Atstovaujamosios Valstybės valstybinė vėliava gali būti iškelta ant konsulinės įstaigos pastato ir ant konsulinės įstaigos vadovo rezidencijos, o valstybinis herbas pritvirtintas prie konsulinės įstaigos pastato įėjimo durų. Valstybinė vėliava taip pat gali būti iškelta ant konsulinės įstaigos vadovo transporto priemonių, naudojamų vykdant tarnybines pareigas. 3. Įgyvendinant šiame straipsnyje numatytas teises, būtina laikytis Buvimo Valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų bei papročių. 15 straipsnis Konsulinių patalpų neliečiamybė 1. Konsulinės patalpos neliečiamos. Buvimo Valstybės valdžios atstovai gali įeiti į konsulines patalpas, naudojamas tik konsulinės įstaigos darbui, tik konsulinės įstaigos vadovui, Atstovaujamosios Valstybės diplomatinės atstovybės vadovui arba jų paskirtam asmeniui sutikus. Gaisro arba kitos stichinės nelaimės atveju, kai reikia imtis neatidėliotinų apsaugos priemonių, toks sutikimas yra duodamas per trumpiausią laiką. 2. Buvimo Valstybė privalo imtis visų būtinų priemonių konsulinių patalpų apsaugai nuo bet kokių įsiveržimų arba žalos padarymo ir nuo bet kokių konsulinės įstaigos rimties trikdymų arba jos orumo žeminimo. 3. Konsulinėms patalpoms, jose esantiems baldams ir kitai konsulinės įstaigos nuosavybei bei jos transporto priemonėms taikomas imunitetas nuo bet kokio pobūdžio rekvizicijos Buvimo Valstybės gynybos ar visuomeniniams reikalams. 16 straipsnis Konsulinių archyvų ir dokumentų neliečiamybė Konsuliniai archyvai ir dokumentai neliečiami bet kuriuo metu ir nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. 17 straipsnis Susisiekimo laisvė 1. Buvimo Valstybė suteikia ir saugo konsulinės įstaigos susisiekimo laisvę visais oficialiais tikslais. Susisiekdama su Atstovaujamosios Valstybės vyriausybe, diplomatinėmis atstovybėmis ir kitomis konsulinėmis įstaigomis, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, konsulinė įstaiga gali naudotis visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant diplomatinius ir konsulinius kurjerius, diplomatinį arba konsulinį paštą, užkoduotą arba šifruotą skubią korespondenciją (depešą). Įrengti ir naudoti radijo ryšio siųstuvą arba palydovinio ryšio siuntimo stotį konsulinė įstaiga gali tik Buvimo Valstybei sutikus. Už naudojimąsi įprastinėmis ryšio priemonėmis konsulinei įstaigai taikomi Atstovaujamosios Valstybės diplomatinei atstovybei nustatyti tarifai. 2. Oficiali konsulinės įstaigos korespondencija neliečiama. Oficiali korespondencija – tai visa korespondencija, susijusi su konsuline įstaiga ir jos funkcijomis. 3. Konsulinis paštas negali būti nei atplėšiamas, nei sulaikomas. Tačiau tais atvejais, kai kompetentingų Buvimo Valstybės valdžios organų atstovai turi rimtą pagrindą manyti, kad konsuliniame pašte, be šio straipsnio 4 punkte išvardytos korespondencijos, dokumentų ir daiktų, yra kažkas kita, jie gali pareikalauti, kad įgaliotasis Atstovaujamosios Valstybės atstovas jų akivaizdoje atplėštų konsulinį paštą. Atstovaujamosios Valstybės pareigūnams atsisakius įvykdyti šį reikalavimą, konsulinis paštas grąžinamas į išsiuntimo vietą. 4. Visi konsulinį paštą sudarantys vienetai privalo turėti matomus išorinius ženklus, nurodančius jų pobūdį, ir juose gali būti tik oficiali korespondencija bei dokumentai arba daiktai, skirti tik oficialiam naudojimui. 5. Konsuliniam kurjeriui išduodamas oficialus dokumentas, kuriame nurodomas jo statusas ir konsulinį paštą sudarančių vienetų skaičius. Konsulinis kurjeris turi būti Atstovaujamosios Valstybės pilietis. Vykdydamas savo funkcijas, jis yra Buvimo Valstybės saugomas, naudojasi asmens neliečiamybe ir negali būti areštuojamas arba kitu būdu sulaikomas. 6. Atstovaujamoji Valstybė, jos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos gali paskirti laikinuosius konsulinius kurjerius (ad hoc). Tokiais atvejais taip pat taikomos šio straipsnio 5 punkto nuostatos, išskyrus tai, kad toks konsulinis kurjeris netenka imuniteto nuo jam patikėto konsulinio pašto pristatymo į paskirties vietą momento. 7. Konsulinis paštas gali būti patikėtas Atstovaujamosios Valstybės laivo kapitonui arba lėktuvo vadui. Jam išduodamas oficialus dokumentas, kuriame nurodomas konsulinį paštą sudarančių vienetų skaičius, tačiau jis nelaikomas konsuliniu kurjeriu. Suderinus su kompetentingais Buvimo Valstybės vietinės valdžios organais, konsulinės įstaigos darbuotojas gali tiesiogiai ir netrukdomai iš laivo kapitono ar lėktuvo vado priimti arba jam įduoti konsulinį paštą. 18 straipsnis Konsulinių pareigūnų apsauga Buvimo Valstybė privalo pagarbiai elgtis su konsuliniais pareigūnais ir imtis visų būtinų priemonių užkirsti kelią bet kokiems pasikėsinimams į jų asmenį, laisvę ir orumą. 19 straipsnis Konsulinių pareigūnų asmens neliečiamybė 1. Konsuliniai pareigūnai gali būti areštuojami arba sulaikomi kompetentingų teisėsaugos organų sprendimu tik padarę sunkų nusikaltimą. 2. Išskyrus šio straipsnio 1 punkte numatytą atvejį, konsuliniai pareigūnai negali būti areštuojami ir jų asmens laisvė negali būti apribojama jokia forma kitaip, negu vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. 3. Jeigu konsuliniam pareigūnui iškelta baudžiamoji byla, jis privalo atvykti į kompetentingus teisėsaugos organus. Tačiau ir bylos nagrinėjimo metu su juo turi būti pagarbiai elgiamasi, kaip to reikalauja oficiali konsulinio pareigūno padėtis, ir, išskyrus šio straipsnio 1 punkte numatytą atvejį, daroma kuo mažiau kliūčių, apsunkinančių konsulinių funkcijų vykdymą. Jeigu konsulinis pareigūnas turi būti sulaikytas pagal šio straipsnio 1 punkto aplinkybes, teismo byla turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. 4. Konsulinės įstaigos darbuotojo arešto, sulaikymo arba jo bylos teisminio nagrinėjimo atveju Buvimo Valstybė per trumpiausią laiką privalo apie tai pranešti diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, kurioje tas konsulinės įstaigos darbuotojas vykdo savo funkcijas. 20 straipsnis Imunitetas nuo jurisdikcijos 1. Konsuliniai pareigūnai ir konsuliniai tarnautojai naudojasi imunitetu nuo Buvimo Valstybės baudžiamosios, civilinės ir administracinės jurisdikcijos konsulinių funkcijų ar tarnybinių pareigų vykdymo metu. 2. Tačiau šio straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos civiliniams ieškiniams:
  7. a)pareikštiems dėl konsulinio pareigūno arba konsulinio tarnautojo sudarytos sutarties, kurioje jis tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja ne kaip Atstovaujamosios Valstybės atstovas;
  8. b)pareikštiems trečiosios šalies dėl Buvimo Valstybėje įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurį sukėlė kelių transporto priemonė, laivas arba orlaivis, padarytos žalos. 21 straipsnis Pareiga duoti liudytojo parodymus 1. Konsulinės įstaigos darbuotojai gali būti kviečiami duoti liudytojo parodymus nagrinėjant teismo ir administracines bylas. Konsulinis tarnautojas arba aptarnaujančiojo personalo darbuotojas negali atsisakyti duoti liudytojo parodymus, išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytus atvejus. Jeigu konsulinis pareigūnas atsisako duoti liudytojo parodymus, jo atžvilgiu negalima naudoti jokių prievartos priemonių arba kitokių sankcijų. 2. Valdžios organai, reikalaujantys konsulinio pareigūno parodymų, neturi trukdyti jo funkcijų vykdymui. Esant galimybei, valdžios organai gali išklausyti parodymus šio konsulinio pareigūno namuose arba konsulinėje įstaigoje arba priimti jo raštiškus parodymus. 3. Konsulinės įstaigos darbuotojai neprivalo duoti liudytojo parodymų apie jų pareigų vykdymą arba pateikti su tuo susijusios oficialios korespondencijos ir dokumentų. Jie taip pat turi teisę atsisakyti duoti liudytojo parodymus kaip ekspertai apie Atstovaujamosios Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus. 22 straipsnis Privilegijų ir imunitetų atsisakymas 1. Atstovaujamoji Valstybė gali atsisakyti 19, 20 ir 21 straipsniuose numatytų konsulinės įstaigos darbuotojo privilegijų ir imunitetų. Atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas ir raštu praneštas Buvimo Valstybei. 2. Kai konsulinis pareigūnas arba konsulinis tarnautojas pareiškia ieškinį byloje, kurioje jis galėtų naudotis imunitetu nuo jurisdikcijos pagal 20 straipsnį, jis netenka teisės remtis imunitetu nuo jurisdikcijos bet kurio priešieškinio, tiesiogiai susijusio su pagrindiniu ieškiniu, atveju. 3. Imuniteto nuo civilinės arba administracinės teisenos atsisakymas nereiškia, kad atsisakoma imuniteto nuo teismo sprendimo vykdymo. Tam reikia atskiro atsisakymo. 23 straipsnis Atleidimas nuo teisinių ir asmeninių prievolių Buvimo Valstybė atleidžia konsulinės įstaigos darbuotojus ir jų šeimos narius nuo visų asmeninių prievolių, bet kokio pobūdžio visuomeninių pareigų ir nuo šių karinių prievolių: rekvizicijos, kontribucijos ir privalomo apgyvendinimo. 24 straipsnis Atleidimas nuo prievolių, susijusių su užsieniečių registracija ir leidimu apsigyventi Konsuliniai pareigūnai ir konsuliniai tarnautojai, taip pat jų šeimos nariai atleidžiami nuo visų Buvimo Valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų prievolių, susijusių su užsieniečių registracija ir leidimu apsigyventi. 25 straipsnis Atleidimas nuo prievolių, susijusių su leidimu dirbti Konsulinės įstaigos darbuotojai, kurie yra Atstovaujamosios Valstybės piliečiai, atleidžiami nuo Buvimo Valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų prievolių, susijusių su leidimu užsieniečiams dirbti, kai tai susiję su darbu Atstovaujamajai Valstybei. 26 straipsnis Socialinės apsaugos taikymas 1. Konsulinės įstaigos darbuotojai ir jų šeimos nariai atleidžiami nuo Buvimo Valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų socialinės apsaugos klausimais laikymosi, kai tai susiję su darbu Atstovaujamajai Valstybei, išskyrus šio straipsnio 3 punkte numatytus atvejus. 2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos taip pat taikomos tiems asmeninio personalo darbuotojams, kurie dirba tik asmeninėje konsulinės įstaigos darbuotojo tarnyboje, jeigu:
  9. a)jie nėra Buvimo Valstybės piliečiai arba nuolat joje negyvena;
  10. b)jiems taikomi Atstovaujamosios Valstybės arba trečiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai socialinės apsaugos klausimais. 3. Konsulinės įstaigos darbuotojai, samdantys asmenis, kuriems netaikomos šio straipsnio 2 punkto nuostatos, privalo laikytis Buvimo Valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų socialinės apsaugos klausimais darbdaviams keliamų reikalavimų. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatos nedraudžia savanoriškai dalyvauti Buvimo Valstybės socialinės apsaugos sistemoje, jeigu Buvimo Valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai tai leidžia. 27 straipsnis Atleidimas nuo mokesčių 1. Konsuliniai pareigūnai ir konsuliniai tarnautojai, taip pat jų šeimos nariai atleidžiami nuo visų asmeninių ir turtinių, valstybinių, rajoninių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, išskyrus:
  11. a)netiesioginius mokesčius, kurie paprastai įskaičiuojami į prekių arba paslaugų kainą;
  12. b)mokesčius ir rinkliavas už privatų nekilnojamąjį turtą, esantį Buvimo Valstybės teritorijoje, su 28 straipsnyje numatytomis išimtimis;
  13. c)palikimo mokesčius arba Buvimo Valstybės imamą mokestį už paveldėto turto perėjimą, išskyrus šio straipsnio 4 punkto b papunktyje numatytas išimtis;
  14. d)mokesčius ir rinkliavas už privačias pajamas, kurių šaltinis yra Buvimo Valstybėje;
  15. e)mokesčius ir rinkliavas už konkrečias aptarnavimo rūšis;
  16. f)registracijos, teismo mokesčius, hipotekos ir žymines rinkliavas, su 28 straipsnio nuostatose numatytomis išimtimis. 2. Konsulinės įstaigos darbuotojų ir asmeninio personalo darbuotojų, kurie yra Atstovaujamosios Valstybės piliečiai, darbo užmokestis, gaunamas už tarnybinių pareigų vykdymą, mokesčiais ir rinkliavomis neapmokestinamas. 3. Konsulinė įstaiga privalo vykdyti Buvimo Valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas pareigas, kad konsulinės įstaigos darbuotojai ir asmeninio personalo darbuotojai, kurie yra Buvimo Valstybės piliečiai, mokėtų pajamų mokestį. 4. Mirus konsulinės įstaigos darbuotojui arba jo šeimos nariui, Buvimo Valstybė:
  17. a)leidžia išvežti mirusiajam priklausiusį kilnojamąjį turtą, išskyrus tą kilnojamąjį turtą, kurį jis įgijo Buvimo Valstybėje ir kurio išvežimas jo mirties metu buvo uždraustas;
  18. b)neima jokių valstybinių, rajoninių arba vietinių mokesčių ir rinkliavų už kilnojamąjį turtą, palikimą ir paveldėto turto perėjimą, kuris yra Buvimo Valstybėje tik dėl to, kad miręs asmuo šioje valstybėje buvo kaip konsulinės įstaigos darbuotojas arba jo šeimos narys. 28 straipsnis Konsulinių patalpų ir kai kurio kilnojamojo turto atleidimas nuo mokesčių 1. Konsulinės patalpos ir konsulinės įstaigos vadovo rezidencija, kurių savininkas arba nuomininkas yra Atstovaujamoji Valstybė, atleidžiamos nuo visų valstybinių, rajoninių arba vietinių mokesčių ir rinkliavų, išskyrus mokestį už suteiktas konkrečias paslaugas. Ši lengvata taip pat taikoma sandoriams ir teisiniams formalumams, susijusiems su nurodyto nekilnojamojo turto įgijimu. 2. Šio straipsnio 1 punkte numatytos lengvatos netaikomos mokesčiams ir rinkliavoms, kuriuos pagal Buvimo Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus turi mokėti asmenys, sudarę sutartį su Atstovaujamąja Valstybe. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatos taip pat taikomos kilnojamajam turtui, kurio savininkas yra Atstovaujamoji Valstybė ir kuris naudojamas tik konsulinės įstaigos tikslams. 29 straipsnis Atleidimas nuo muito mokesčių ir muitinės kontrolės 1. Buvimo Valstybė, vadovaudamasi savo įstatymais ir kitais teisės aktais, leidžia įvežti daiktus, nurodytus šio punkto a ir b papunkčiuose, ir atleidžia nuo visų muito mokesčių ir rinkliavų, išskyrus mokesčius už saugojimą, pervežimą ir panašaus pobūdžio paslaugas:
  19. a)daiktus, skirtus tarnybiniam konsulinės įstaigos naudojimui;
  20. b)daiktus, skirtus asmeniniam konsulinio pareigūno ir jo šeimos narių naudojimui, įskaitant įsikūrimui skirtus daiktus. Vartojimo daiktų kiekis neturi viršyti tiesioginiam asmeniniam minėtų asmenų naudojimui būtino kiekio. 2. Konsuliniai tarnautojai, kurie yra Atstovaujamosios Valstybės piliečiai, naudojasi šio straipsnio 1 punkte numatytomis privilegijomis ir lengvatomis, kai įveža daiktus pirminio įsikūrimo metu. 3. Sąvoka „daiktai“ taip pat taikoma ir transporto priemonėms. 4. Asmeninis konsulinių pareigūnų ir jų šeimos narių bagažas atleidžiamas nuo muitinės kontrolės. Jis gali būti tikrinamas tik tuo atveju, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jame yra daiktų, kuriems netaikomos šio straipsnio 1 punkto b papunkčio išimtys, arba daiktų, kurių įvežimas ir išvežimas uždraustas Buvimo Valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais arba reguliuojamas Buvimo Valstybės karantino taisyklėmis. Toks tikrinimas atliekamas dalyvaujant konsuliniam pareigūnui arba jo šeimos nariui. 30 straipsnis Judėjimo laisvė Jei tai neprieštarauja Buvimo Valstybės įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl rajonų, įvažiavimas į kuriuos draudžiamas arba ribojamas valstybės saugumo sumetimais, Buvimo Valstybė užtikrina visiems konsulinės įstaigos darbuotojams ir jų šeimos nariams keliavimo ir judėjimo jos teritorija laisvę. 31 straipsnis Transporto priemonių draudimas Konsulinės įstaigos naudojimui skirtos transporto priemonės, kurios yra Atstovaujamosios Valstybės nuosavybė, ir konsulinės įstaigos darbuotojams priklausančios transporto priemonės turi būti privalomai apdraustos. Šiuo klausimu konsulinė įstaiga vadovaujasi Buvimo Valstybės Užsienio reikalų ministerijos instrukcijomis. 32 straipsnis Konsulinių privilegijų bei imunitetų pradžia ir pabaiga, įskaitant su jomis susijusias nuostatas 1. Kiekvienas konsulinės įstaigos darbuotojas naudojasi šioje Sutartyje numatytomis privilegijomis ir imunitetais nuo to momento, kai jis įvažiuoja į Buvimo Valstybės teritoriją, kad pradėtų savo darbą konsulinėje įstaigoje, arba, jei jis jau yra toje teritorijoje, nuo to momento, kai pradeda vykdyti savo pareigas konsulinėje įstaigoje. 2. Konsulinės įstaigos darbuotojo šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, ir jo asmeninio personalo darbuotojai pradeda naudotis šioje Sutartyje numatytomis privilegijomis ir imunitetais nuo to momento, kai sutinkamai su šio straipsnio 1 punktu privilegijomis ir imunitetais pradeda naudotis konsulinės įstaigos darbuotojas arba nuo to momento, kai jie įvažiuoja į Buvimo Valstybės teritoriją, arba nuo to momento, kai jie tapo jo šeimos nariais ar jo asmeninio personalo darbuotojais, priklausomai nuo to, kuris momentas įvyko vėliau. 3. Kai konsulinės įstaigos darbuotojo funkcijos pasibaigė, jo privilegijos ir imunitetai, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, ir jo asmeninio personalo darbuotojų privilegijos ir imunitetai paprastai pasibaigia tuo momentu, kai minėtas asmuo išvyksta iš Buvimo Valstybės teritorijos arba pasibaigia priimtinas terminas, per kurį jis gali išvykti, priklausomai nuo to, kuris iš šių momentų įvyko anksčiau, tačiau iki šio momento imunitetais ir privilegijomis naudojamasi net ir ginkluoto konflikto atveju. Šio straipsnio 2 punkte nurodytų asmenų privilegijos ir imunitetai pasibaigia, kai jie nustoja būti konsulinės įstaigos darbuotojo šeimos nariais ar asmeninio personalo darbuotojais, tačiau jei tokie asmenys ketina išvykti iš Buvimo Valstybės per priimtinus terminus, jų privilegijos ir imunitetai tęsiasi iki jų išvykimo. 4. Veiksmų, kuriuos atlieka konsulinis pareigūnas ar konsulinis tarnautojas vykdydamas savo funkcijas, atžvilgiu imunitetas nuo jurisdikcijos tęsiasi neribotam laikui. 5. Konsulinės įstaigos darbuotojo mirties atveju jo šeimos nariai, gyvenę kartu su juo, naudojasi jiems suteiktomis privilegijomis ir imunitetais tol, kol jie išvyksta iš Buvimo Valstybės arba kol pasibaigia priimtinas terminas, per kurį jie gali išvykti, priklausomai nuo to, kuris momentas įvyko anksčiau. 6. Konsuliniai tarnautojai, kurie yra Buvimo Valstybės piliečiai, priklauso Buvimo Valstybės jurisdikcijai, išskyrus atvejus, kai jie naudojasi 21 straipsnio 3 punkte numatytais imunitetais. 7. Buvimo Valstybė savo jurisdikciją šio straipsnio 6 punkte nurodytų asmenų atžvilgiu turi vykdyti taip, kad nesudarytų ypatingų kliūčių konsulinės įstaigos funkcijų vykdymui. IV DALIS KONSULINĖS FUNKCIJOS 33 straipsnis Funkcijų vykdymo sritys Konsulinis pareigūnas:
  21. a)gina Atstovaujamosios Valstybės ir jos piliečių teises ir interesus Buvimo Valstybėje;
  22. b)skatina Atstovaujamosios Valstybės ir Buvimo Valstybės prekybinių, ekonominių, kultūrinių, mokslinių bei turistinių ryšių vystymą, taip pat remia abiejų šalių draugiškus santykius;
  23. c)teisėtu būdu renka duomenis apie prekybos, ekonomikos, kultūros, mokslo ir turizmo būklę bei jos vystymąsi Buvimo Valstybėje ir apie tai informuoja Atstovaujamosios Valstybės Vyriausybę, taip pat suinteresuotuosius asmenis. 34 straipsnis Santykiai su Buvimo Valstybės valdžios organais Vykdydamas savo funkcijas, konsulinis pareigūnas gali kreiptis:
  24. a)į kompetentingus konsulinės apygardos valdžios organus;
  25. b)į kompetentingus centrinius Buvimo Valstybės valdžios organus, kiek tai leidžiama pagal Buvimo Valstybės įstatymus, kitus teisės aktus bei papročius arba pagal atitinkamas tarptautines sutartis. 35 straipsnis Atstovaujamosios Valstybės piliečių atstovavimas Buvimo Valstybės valdžios organuose 1. Konsulinis pareigūnas, nepažeisdamas Buvimo Valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, turi teisę imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų tinkamą Atstovaujamosios Valstybės piliečių atstovavimą Buvimo Valstybės teismuose ir kituose valdžios organuose, jeigu jie nedalyvauja ar dėl kitų priežasčių patys negali apginti savo teisių ir interesų. 2. Kai atstovaujamieji asmenys paskiria savo įgaliotinius arba patys ima ginti savo teises ir interesus, šio straipsnio 1 punkte numatytas atstovavimas nutrūksta. 36 straipsnis Piliečių registravimas, pasų ir vizų išdavimas Konsulinis pareigūnas:
  26. a)vykdo Atstovaujamosios Valstybės piliečių apskaitą;
  27. b)priima Atstovaujamosios Valstybės piliečių pareiškimus pilietybės klausimais ir išduoda dokumentus šiais klausimais;
  28. c)išduoda Atstovaujamosios Valstybės piliečiams pasus ir kelionės dokumentus, pratęsia jų galiojimo laiką, daro duomenų juose pakeitimus ir panaikina šiuos dokumentus;
  29. d)išduoda vizas Buvimo Valstybės ir trečiųjų valstybių piliečiams. 37 straipsnis Funkcijos, susijusios su civilinės būklės klausimais 1. Konsulinis pareigūnas, nepažeisdamas buvimo valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, atlieka šiuos veiksmus:
  30. a)sudaro ir registruoja Atstovaujamosios Valstybės piliečių gimimo ir mirties aktus;
  31. b)įregistruoja santuoką, kai abu susituokiantys asmenys yra Atstovaujamosios Valstybės piliečiai, ir išduoda atitinkamus dokumentus. Buvimo Valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais apie santuokos įregistravimą konsulinėje įstaigoje pranešama kompetentingiems Buvimo Valstybės valdžios organams;
  32. c)registruoja santuokas ir ištuokas, įregistruotas pagal Buvimo Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, kai bent vienas iš sutuoktinių yra Atstovaujamosios Valstybės pilietis;
  33. d)priima pareiškimus, susijusius su Atstovaujamosios Valstybės piliečių šeimos teisiniais santykiais. 2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos neatleidžia suinteresuotųjų asmenų nuo pareigos laikytis Buvimo Valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų numatytų formalumų. 3. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai nedelsdami ir nemokamai konsulinei įstaigai nusiunčia administraciniams tikslams jos prašytų Atstovaujamosios Valstybės piliečių civilinės būklės aktų įrašų nuorašus. 38 straipsnis Notarinės funkcijos 1. Konsulinis pareigūnas:
  34. a)priima, sudaro ir tvirtina Atstovaujamosios Valstybės piliečių pareiškimus;
  35. b)sudaro, tvirtina ir priima saugoti Atstovaujamosios Valstybės piliečių testamentus bei kitus dokumentus;
  36. c)sudaro, tvirtina ir saugoja tarp Atstovaujamosios Valstybės piliečių sudarytus sandorius. Ši nuostata neleidžia nustatyti teisių, kylančių iš sandorių dėl nekilnojamojo turto, perleidimo arba panaikinimo;
  37. d)liudija Atstovaujamosios Valstybės piliečių parašų tikrumą;
  38. e)verčia ir legalizuoja kompetentingų Atstovaujamosios Valstybės arba Buvimo Valstybės valdžios organų išduotus dokumentus, taip pat liudija tokių dokumentų vertimo ir nuorašų tikrumą;
  39. f)atlieka kitus notarinius veiksmus pagal Atstovaujamosios Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus. 2. Atstovaujamosios Valstybės konsulinio pareigūno sudaryti ar patvirtinti dokumentai, išvardyti šio straipsnio 1 punkte, Buvimo Valstybėje pripažįstami dokumentais, turinčiais tokią pat juridinę galią ir įrodomąją reikšmę, kaip ir kompetentingų Buvimo Valstybės valdžios organų sudaryti ir patvirtinti dokumentai, jeigu jie neprieštarauja Buvimo Valstybės įstatymams ir kitiems teisės aktams. 39 straipsnis Turto priėmimas saugojimui 1. Konsulinis pareigūnas gali priimti saugojimui dokumentus, pinigus, vertingus daiktus ir kitą turtą, priklausantį Atstovaujamosios Valstybės piliečiams, jeigu tai neprieštarauja Buvimo Valstybės įstatymams ir kitiems teisės aktams. Tokie dokumentai, pinigai, vertingi daiktai ir kitas turtas gali būti išvežtas iš Buvimo Valstybės tik laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų. 2. Konsulinis pareigūnas taip pat gali priimti Atstovaujamosios Valstybės piliečių turtą, pamestą jiems būnant Buvimo Valstybėje, kad galėtų jį grąžinti savininkams. 40 straipsnis Globa ir rūpyba 1. Buvimo Valstybės valdžios organai nedelsdami praneša konsulinei įstaigai apie kiekvieną atvejį, kai Atstovaujamosios Valstybės piliečiui, nuolat ar laikinai gyvenančiam Buvimo Valstybės teritorijoje, būtina skirti globėją ar rūpintoją. 2. Šios Sutarties 35 straipsnio nuostatos taikomos nepilnamečių ar kitų ribotą veiksnumą turinčių asmenų teisių ir interesų gynimui. 3. Konsulinis pareigūnas gali kreiptis į kompetentingus Buvimo Valstybės valdžios organus dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo ir siūlyti kandidatūras šių funkcijų vykdymui. 4. Jeigu nepilnametis ar kitas ribotai veiksnus asmuo negali valdyti jam priklausančio turto, konsulinis pareigūnas gali užtikrinti šio turto valdytojo paskyrimą arba prašyti kompetentingų Buvimo Valstybės valdžios organų imtis šiam tikslui būtinų priemonių. 5. Konsulinis pareigūnas, remdamasis Atstovaujamosios Valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais, gali užtikrinti rūpinimąsi nepilnamečiu Atstovaujamosios Valstybės piliečiu, nuolat gyvenančiu Buvimo Valstybėje. 41 straipsnis Susisiekimas ir bendravimas su Atstovaujamosios Valstybės piliečiais 1. Konsulinis pareigūnas turi teisę susisiekti su Atstovaujamosios Valstybės piliečiais, teikti jiems visokeriopą pagalbą santykiuose su kompetentingais Buvimo Valstybės valdžios organais, taip pat padėti susirasti advokatą, vertėją ir kitus tam reikalingus asmenis. 2. Buvimo Valstybė neriboja Atstovaujamosios Valstybės piliečių susirašinėjimo su konsuline įstaiga ir galimybės patekti į konsulines patalpas. 3. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai padeda konsuliniam pareigūnui gauti informaciją apie Atstovaujamosios Valstybės piliečius, užmegzti su jais ryšius ir bendrauti. 42 straipsnis Susisiekimas su piliečiais, kurių laisvė yra apribota 1. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai ne vėliau kaip per 5 dienas praneša Atstovaujamosios Valstybės konsulinei įstaigai apie Atstovaujamosios Valstybės piliečio sulaikymą, areštą ar laisvės apribojimą kitu būdu jos konsulinėje apygardoje. Be to, kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai nedelsdami perduoda konsulinei įstaigai kiekvieną pranešimą, kurį jai adresuoja minėtas asmuo. Nurodyti valdžios organai nedelsdami praneša suinteresuotiesiems asmenims apie jų teises pagal šio straipsnio nuostatas. 2. Konsulinis pareigūnas turi teisę lankyti sulaikytą, areštuotą arba netekusį laisvės kitu būdu Atstovaujamosios Valstybės pilietį, susitikti ir susirašinėti su juo, taip pat teikti pagalbą vykdant teisėtą jo atstovavimą. Konsulinis pareigūnas taip pat turi teisę lankyti bet kurį Atstovaujamosios Valstybės pilietį, atliekantį bausmę laisvės atėmimo įstaigose. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai leidžia konsuliniam pareigūnui aplankyti aukščiau nurodytus asmenis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų sulaikymo, arešto ar laisvės apribojimo kitu būdu. Vėliau ši teisė bus suteikiama periodiškai ir esant reikalui. 3. Šiame straipsnyje nurodytos teisės turi būti įgyvendinamos pagal Buvimo Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus. Tačiau Buvimo Valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai neturi panaikinti šių teisių. 43 straipsnis Piliečių parodymai ir pranešimas jiems Kompetentingų Atstovaujamosios Valstybės valdžios organų prašymu konsulinis pareigūnas turi teisę ir įgalinimus apklausti kaip šalis, liudytojus ir ekspertus savanoriškai sutinkančius duoti parodymus Atstovaujamosios Valstybės piliečius, taip pat informuoti juos apie teismo ir kitus dokumentus. Vykdant šiuos veiksmus, draudžiama naudoti prievartos priemones ar grasinti jas panaudoti. 44 straipsnis Kelių transporto įvykiai Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai nedelsdami praneša konsuliniam pareigūnui apie visus kelių transporto įvykius, kurių metu žuvo ar buvo sunkiai sužeisti Atstovaujamosios Valstybės piliečiai. 45 straipsnis Piliečio mirtis Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai nedelsdami praneša konsulinei įstaigai apie Atstovaujamosios Valstybės piliečio mirtį ir nemokamai nusiunčia mirties liudijimo nuorašą. 46 straipsnis Palikimas ir jo apsauga 1. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai turi nedelsdami pranešti konsuliniam pareigūnui apie palikimo atsiradimą, mirus Atstovaujamosios Valstybės piliečiui, arba apie palikimo atsiradimą, kai Atstovaujamosios Valstybės pilietis yra to palikimo paveldėtojas, teisių perėmėjas arba iš jo atimta teisė paveldėti, nepriklausomai nuo mirusiojo palikėjo pilietybės. 2. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai imasi būtinų priemonių, numatytų šios valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais, palikimo apsaugai ir nusiunčia konsuliniam pareigūnui testamento, jeigu jis buvo sudarytas, nuorašą, taip pat suteikia visą turimą informaciją apie įstatyminius įpėdinius, jų gyvenamąją vietą, paveldimo turto vertę ir sudėtį, įskaitant iš valstybinio draudimo gautas pinigines lėšas, rentas ir išmokas pagal draudimo pažymėjimus. 3. Konsulinis pareigūnas turi teisę reikalauti:
  40. a)išsaugoti paveldimą turtą, užantspauduoti jį ir atidaryti užantspauduotą turtą, imtis būtinų priemonių paveldimo turto apsaugai, įskaitant turto valdytojo paskyrimą bei jo dalyvavimą atliekant visus formalumus;
  41. b)parduoti palikimą sudarantį turtą, taip pat pranešti tokio turto pardavimo datą, kad būtų užtikrintas konsulinio pareigūno dalyvavimas. 4. Užbaigus paveldėjimo bylą arba atlikus oficialius formalumus, kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai apie tai nedelsdami praneša konsuliniam pareigūnui ir per 3 mėnesius jam perduoda paveldimą turtą arba jo dalį, priklausančią suinteresuotiesiems asmenims, po skolų, mokesčių ir rinkliavų sumokėjimo. 5. Jeigu paveldimo turto vertė nedidelė, konsulinis pareigūnas gali pareikalauti perduoti šį turtą jam. Šiuo atveju jis turi teisę perduoti tokį paveldimą turtą suinteresuotiesiems asmenims. 6. Konsulinis pareigūnas turi teisę priimti Atstovaujamosios Valstybės piliečiams, kurie nuolat negyvena Buvimo Valstybėje, priklausančią turto dalį, palikimą, kompensacijos, pensijų ir socialinio draudimo išmokas, išmokas pagal draudimo pažymėjimus ir neišmokėtą atlyginimą, kad perduotų suinteresuotiesiems asmenims. 7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais turtas ir kreditai Atstovaujamajai Valstybei perduodami tik pagal Buvimo Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus. 47 straipsnis Atstovaujamosios Valstybės piliečio, nuolat negyvenančio Buvimo Valstybėje, mirtis 1. Mirus Atstovaujamosios Valstybės piliečiui, nuolat negyvenančiam Buvimo Valstybėje, o tik laikinai atvykusiam į ją, mirusiojo turtą kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai paima saugoti ir perduoda Atstovaujamosios Valstybės konsuliniam pareigūnui be jokių specialių procedūrų. Konsulinis pareigūnas išmoka mirusiojo skolas, įgytas anksčiau būnant Buvimo Valstybėje, jei skola neviršija perduoto turto vertės. 2. Šio straipsnio 1 punkte nurodytam turtui taikomos 46 straipsnio 7 punkto nuostatos. 48 straipsnis Pagalba laivams ir jų ekipažui 1. Konsulinis pareigūnas turi teisę teikti pagalbą Atstovaujamosios Valstybės laivams ir jų ekipažui, esantiems Buvimo Valstybės teritoriniuose ir vidaus vandenyse, įskaitant uostus. Konsulinis pareigūnas taip pat turi teisę vykdyti Atstovaujamosios Valstybės laivų bei jų ekipažo narių apžiūrą ir tikrinimą. 2. Kapitonas ir kiekvienas ekipažo narys gali laisvai susisiekti su savo valstybės konsuline įstaiga. 3. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai privalo tinkamai vertinti priemones, kurių imasi konsulinis pareigūnas pagal savo valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus Atstovaujamosios Valstybės laivų ir jų ekipažo atžvilgiu. Vykdydamas šias funkcijas, konsulinis pareigūnas gali prašyti kompetentingų Buvimo Valstybės valdžios organų pagalbos. 49 straipsnis Konsulinių pareigūnų įgaliojimai laivų ir jų ekipažo atžvilgiu Konsulinis pareigūnas turi teisę pagal Atstovaujamosios Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus vykdyti šiuos su jūreivyste susijusius veiksmus, jeigu tai neprieštarauja Buvimo Valstybės įstatymams ir kitiems teisės aktams:
  42. a)priimti, sudaryti ir tvirtinti dokumentus, susijusius su valstybine laivo priklausomybe, nuosavybės teise į jį, taip pat su laivo padėtimi ir naudojimu;
  43. b)apklausti kapitoną ir kitus ekipažo narius, gauti, tikrinti ir tvirtinti laivo dokumentus, priimti laivo, krovinio ir jo kelionės maršruto deklaracijas, taip pat padėti laivui įplaukti, išplaukti ir būti uoste;
  44. c)imtis visų būtinų priemonių kapitono ir kitų ekipažo narių hospitalizavimui, taip pat jų grąžinimui į tėvynę;
  45. d)teikti pagalbą kapitonui ir kiekvienam ekipažo nariui santykiuose su teismais ir kitais Buvimo Valstybės valdžios organais, teikti jiems būtiną teisinę pagalbą, padėti susirasti vertėją bei kitus šiam tikslui reikalingus asmenis. 50 straipsnis Jurisdikcijos taikymas už nusikalstamus veiksmus, padarytus laive Teismai ir kiti kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai gali taikyti prievartos priemones už nusikalstamus veiksmus, įvykdytus Atstovaujamosios Valstybės laive, tik šiais atvejais:
  46. a)kai nusikalstami veiksmai padaryti Buvimo Valstybės piliečio ar prieš jį arba kai nusikalstami veiksmai padaryti asmens, kuris nėra ekipažo narys, ar prieš jį;
  47. b)kai nusikalstami veiksmai pažeidžia Buvimo Valstybės teritorinių ar vidaus vandenų arba jos uosto tvarką ar saugumą;
  48. c)kai nusikalstami veiksmai pažeidžia Buvimo Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus dėl sveikatos apsaugos, saugumo jūroje užtikrinimo, migracijos ir muitų režimo, jūros apsaugos nuo teršimo nafta ar kontrabandos;
  49. d)kai padaryti nusikalstami veiksmai, už kuriuos Buvimo Valstybės įstatymai numato atsakomybę ne mažiau kaip 3 metus laisvės atėmimo. Teismai ir kiti kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai taip pat gali imtis prievartos veiksmų prieš Atstovaujamosios Valstybės laivą, kai to prašo konsulinis pareigūnas arba kai jis sutinka. 51 straipsnis Buvimo Valstybės valdžios organų atstovų veiksmai laive 1. Jeigu kompetentingų Buvimo Valstybės valdžios organų atstovai nori patekti į laivą, areštuoti arba sulaikyti Atstovaujamosios Valstybės laive esantį kapitoną, ekipažo narį, laivo keleivį ar kitą asmenį, kuris nėra Buvimo Valstybės pilietis, arba nori konfiskuoti laive esantį turtą, tai, prieš pradėdami tokius veiksmus, jie turi informuoti konsulinę įstaigą, kad konsulinis pareigūnas galėtų būti laive, ir pranešti tikslų atvykimo laiką. Jeigu konsulinis pareigūnas ar jo atstovas nedalyvavo atliekant minėtus veiksmus, jis turi teisę kreiptis į kompetentingus Buvimo Valstybės valdžios organus su prašymu pateikti visą turimą informaciją apie įvykį. Šios nuostatos taikomos ir tada, kai atitinkami Buvimo Valstybės valdžios organai apklausia laivo kapitoną ar ekipažo narį. 2. Neatidėliotinais atvejais arba laivo kapitono prašymu vykdant tyrimą, konsuliniam pareigūnui apie tyrimą turi būti pranešta kaip galima greičiau. Konsuliniam pareigūnui prašant, jam suteikiama informacija apie tyrimo, atlikto jam nedalyvaujant, rezultatus. 52 straipsnis Ypatingieji atvejai 48, 49 ir 51 straipsnių nuostatos Buvimo Valstybei netaikomos, kai tai susiję su jos muitų įstatymais ir taisyklėmis, karantino ir kitomis šios valstybės kontrolės priemonėmis, priklausančiomis sveikatos apsaugai, kelio jūros teršimui užkirtimu, uoste esančių krovinių apsaugos užtikrinimu ir užsieniečių įleidimu. 53 straipsnis Laivo sudužimas arba avarija 1. Jeigu Atstovaujamosios Valstybės laivas sudūžta, apgadinamas, užplaukia ant seklumos, išmetamas į krantą arba patiria kitokią avariją Buvimo Valstybės teritoriniuose ar vidaus vandenyse, tai kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai nedelsdami tai praneša konsuliniam pareigūnui ir informuoja apie priemones, kurių jau imtasi gelbėjant ir saugant laivą, keleivius, ekipažą, taip pat jų turtą ir krovinį. 2. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai konsulinio pareigūno prašymu suteikia jam visapusišką pagalbą vykdant būtinas priemones šio straipsnio 1 punkte numatytais atvejais. 3. Jeigu sudužęs laivas, jo dokumentai, ekipažo narių daiktai ir krovinys randami ant Buvimo Valstybės kranto arba netoli jo arba atsiranda šios valstybės uoste ir jeigu laivo kapitono, jo padėjėjo, laivo savininko ir draudimo kompanijų atstovų tuo metu nėra ir jie negali imtis priemonių nurodyto turto išsaugojimo užtikrinimui ar tolesnės jo paskirties vietos nustatymui, tai konsulinis pareigūnas turi teisę imtis visų priemonių, kurių dalyvaudamas galėtų imtis tais pačiais tikslais laivo savininkas. 4. Konsulinis pareigūnas gali imtis visų priemonių, numatytų šio straipsnio 3 punkte, susijusių su bet kokiu laivo turtu ir jo kroviniu, priklausančiu Atstovaujamosios Valstybės piliečiui, nepriklausomai nuo sudužusio, patyrusio avariją ar užplaukusio ant seklumos laivo valstybinės priklausomybės, jeigu nurodytas turtas rastas ant kranto, netoli kranto ar atsirado Buvimo Valstybės uoste. Kompetentingi Buvimo Valstybės valdžios organai turi nedelsdami pranešti konsuliniam pareigūnui apie tokio turto atsiradimą. 5. Avariją patyrusio laivo įrengimai, krovinys ir maisto atsargos Buvimo Valstybėje neapmokestinami muito mokesčiais ir rinkliavomis, jeigu jie nėra skirti naudojimui arba vartojimui Buvimo Valstybėje. 54 straipsnis Laivo ekipažo nario mirtis arba dingimas 1. Atstovaujamajai Valstybei priklausančio laivo ekipažo nario mirties arba dingimo atveju, kuris įvyko laive arba Buvimo Valstybės teritorijoje, laivo kapitonas ar jį pavaduojantis asmuo, taip pat Atstovaujamosios Valstybės konsulinis pareigūnas yra vieninteliai asmenys, turintys teisę sudaryti asmeninių daiktų, vertybių ir kito turto, priklausiusio mirusiam arba dingusiam asmeniui, apyrašą ir imtis nurodyto turto ir palikimo apsaugai bei tolimesnio jo likimo nustatymui būtinų priemonių. Tačiau jeigu mirusysis ar dingęs asmuo yra Buvimo Valstybės pilietis, laivo kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo tokį apyrašą sudaro mirties arba dingimo nustatymo momentui. Vienas šio apyrašo egzempliorius pateikiamas Buvimo Valstybės valdžios organams, kompetentingiems imtis palikimo apsaugos priemonių ir, esant būtinumui, spręsti jo likimą. Šie valdžios organai privalo pranešti Atstovaujamosios Valstybės konsulinei įstaigai apie visas priemones, kurių buvo imtasi. 2. Konsulinis pareigūnas, vykdydamas savo įgaliojimus palikimo atveju, numatytu šio straipsnio 1 punkte, privalo laikytis Buvimo Valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų. 55 straipsnis Orlaiviai Šios Sutarties 48–54 straipsnių nuostatos, kiek tai įmanoma, atitinkamai taikomos ir Atstovaujamosios Valstybės orlaiviams. 56 straipsnis Konsuliniai mokesčiai ir rinkliavos 1. Konsulinė įstaiga Buvimo Valstybės teritorijoje pagal Atstovaujamosios Valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus gali imti konsulinius mokesčius ir rinkliavas už teikiamas konsulines paslaugas ir atliekamus notarinius veiksmus. 2. Pajamos, gautos už šio straipsnio 1 punkte numatytą konsulinių paslaugų teikimą ir notarinių veiksmų atlikimą, atleidžiamos nuo visų Buvimo Valstybės mokesčių ir rinkliavų. V DALIS BENDRIEJI IR BAIGIAMIEJI NUOSTATAI 57 straipsnis Kitos konsulinės funkcijos Konsulinis pareigūnas gali vykdyti ir kitas jam Atstovaujamosios Valstybės pavestas konsulines funkcijas, kurių nedraudžia Buvimo Valstybės įstatymai, kiti teisės aktai ir kurių vykdymui Buvimo Valstybė neprieštarauja, arba tas funkcijas, kurios yra numatytos abiejų valstybių sudarytose galiojančiose tarptautinėse sutartyse. 58 straipsnis Buvimo Valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų laikymasis 1. Visi asmenys, kurie naudojasi šioje Sutartyje numatytomis privilegijomis ir imunitetais, be žalos šioms privilegijoms ir imunitetams, privalo laikytis Buvimo Valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų. Jie taip pat neturi kištis į Buvimo Valstybės vidaus reikalus. 2. Konsulinės patalpos jokiu būdu negali būti naudojamos tikslams, nesuderinamiems su konsulinių funkcijų vykdymu. 59 straipsnis Sutarties nuostatų taikymas juridiniams asmenims Šios Sutarties nuostatos, taikomos Atstovaujamosios Valstybės piliečiams, taip pat taikomos ir jos juridiniams asmenims. 60 straipsnis Garbės konsulatai Garbės konsulatų statusą reglamentuoja 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių nuostatos. 61 straipsnis Sutarties ratifikavimas ir įsigaliojimas 1. Ši Sutartis turi būti ratifikuota ir įsigalios trisdešimtą dieną po pasikeitimo ratifikaciniais raštais dienos. 2. Ši Sutartis sudaryta neapibrėžtam terminui. Jos galiojimas gali būti nutrauktas, apie tai pranešus bet kuriai Susitariančiajai Šaliai. Tokiu atveju Sutartis netenka galios praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo apie denonsavimą dienos. Tai patvirtindami, Susitariančiųjų Šalių įgaliotieji atstovai pasirašė šią Sutartį ir patvirtino antspaudais. Sudaryta Vilniuje 1994 metų liepos 11 dieną dviem egzemplioriais lietuvių, turkų ir anglų kalbomis, ir visi trys tekstai turi vienodą galią. Iškilus nesutarimams aiškinant šios Sutarties nuostatas, tekstas anglų kalba laikomas pagrindiniu. Lietuvos Respublikos Vardu Turkijos Respublikos Vardu ______________ * Įsigalios 1998 m. vasario 28 d.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.