← Lietuva

LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo redakcija

LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo redakcija LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo redakcija Pataisos Pastabos ***2 str. 1 punktas antrinė vertybinių popierių apyvarta - investitoriaus ar kito asmens (ne emitento) pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą vertybinių popierių, taip pat jų perleidimas kitiems investitoriams. ***Pakeisti: antrinė vertybinių popierių apyvarta - investitoriaus ar kito asmens pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą vertybinių popierių, taip pat jų perleidimas kitiems investitoriams ***2 str. 5 punktas esminis įvykis - bet koks įvykis, galintis turėti įtakos investitoriaus sprendimui pirkti ar parduoti emitento vertybinius popierius arba galintis paveikti šių vertybinių popierių rinkos kainą. ***Papildyti: esminis įvykis - bet koks įvykis, galintis turėti žymios įtakos investitoriaus sprendimui pirkti ar parduoti emitento vertybinius popierius arba galintis žymiai paveikti šių vertybinių popierių rinkos kainą. ***2 str. 11 punktas pirminė vertybinių popierių apyvarta - emitento arba jo vardu veikiančio viešosios apyvartos tarpininko pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių jų išleidimo metu bei jų perleidimas investitorių nuosavybėn. ***Pakeisti: pirminė vertybinių popierių apyvarta - emitento arba viešosios apyvartos tarpininko, veikiančio emitento vardu arba savo vardu, bet emitento sąskaita, pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių jų išleidimo metu bei jų perleidimas investitorių nuosavybėn. ***2 str. 19 punktas Vertybinių popierių viešoji apyvarta - vertybinių popierių siūlymas, platini-mas ar perleidimas per vertybinių po-pierių viešosios apyvartos tarpininkus ir (arba) per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) krei-piantis į daugiau kaip 50 asmenų. ***Papildyti: Vertybinių popierių viešoji apyvarta - vertybinių popierių siūlymas, platinimas, perleidimas ar siūlymas perleisti tarpininkaujant vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui ir (arba) per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų. 2 str. 21 punktas Vertybinių popierių viešosios apy-vartos tarpininkų etikos kodeksas - etikos taisyklių rinkinys, skirtas finansų maklerio įmonių, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių ir maklerių sąži-ningai veiklai užtikrinti. Pakeisti ir papildyti: Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksas - etikos taisyklių rinkinys, skirtas viešosios apyvartos tarpininkų ir maklerių sąžiningai veiklai užtikrinti. ***3 str. 3 d. Šis įstatymas reglamentuoja vertybinių popierių, patvirtinančių valstybės įsiskolinimą ir (arba) išleidžiamų Lietuvos banko, emisiją ir apyvartą, jeigu jo nuostatos neprieštarauja šių vertybinių popierių emisiją ir apyvartą reglamentuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams. ***Pakeisti: Šis įstatymas, išskyrus 4-8 ir 10 straipsnius bei 26 straipsnio trečiąją ir septintąją dalis, taikomas vertybinių popierių, patvirtinančių valstybės įsiskolinimą ir (arba) išleidžiamų Lietuvos banko, emisijai ir apyvartai. Lietuvos bankas (1997 11 07) siūlo pakeisti, kad vertybinių popierių, patvirtinančių valstybės įsiskolinimą, emisijos ir apyvartos tvarkai šis įstatymas ar atskiri jo straipsniai netaikomi, arba, kad tai nustato LR Vyriausybė. Iš dalies atsižvelgta. 4 str. 1 d. 2 p. 2) paskutinių ūkinių metų paskutiniosios dienos pabaigoje emitento išleistų bent vienos klasės vertybinių popierių savininkų buvo daugiau nei 50; Pakeisti: 2) paskutinių ūkinių metų paskutiniosios dienos pabaigoje emitento išleistų bent vienos klasės vertybinių popierių savininkų buvo daugiau nei 100; 4 str. 5 d. Vertybinių popierių komisija per 30 dienų turi išnagrinėti vertybiniams popieriams registruoti pateiktus dokumentus ir raštu atsakyti emitentui. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad emitentas pateiktų papildomą informaciją, būtiną investitorių interesams apsaugoti, taip pat paaiškintų ar pataisytų pateiktus duomenis. Tokiu atveju 30 dienų laikotarpis, nurodytas šioje dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos ar paaiškinimų bei pataisų pateikimo. Jeigu emitento pateikti duomenys neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų taisyklių arba jeigu emitentas atsisako pateikti šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir šioje dalyje nurodytus dokumentus, duomenis ar paaiškinimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti įregistruoti vertybinius popierius. Sprendimas atsisakyti įregistruoti vertybinius popierius turi būti motyvuotas. Emitentas, ištaisęs nurodytus trūkumus, gali pateikti dokumentus iš naujo. Iš naujo pateikti dokumentai nagrinėjami bendra tvarka. Sprendimas atsisakyti įregistruoti vertybinius popierius gali būti apskųstas teismui. Papildyti ir pakeisti: Vertybinių popierių komisija per 30 dienų turi išnagrinėti vertybiniams popieriams įregistruoti, perregistruoti ar išregistruoti pateiktus dokumentus ir raštu atsakyti emitentui. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad emitentas pateiktų papildomą informaciją, būtiną investitorių interesams apsaugoti, taip pat paaiškintų ar pataisytų pateiktus duomenis. Tokiu atveju 30 dienų laikotarpis, nurodytas šioje dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos ar paaiškinimų bei pataisų pateikimo. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti įregistruoti, perregistruoti ar išregistruoti vertybinius popierius, jeigu: 1) emitento pateikti duomenys neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų taisyklių; 2) emitentas atsisako pateikti šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir šioje dalyje nurodytus dokumentus, duomenis ar paaiškinimus; 3) emitento vertybiniai popieriai išleidžiami, jų rūšis, klasė ar nominali vertė keičiama arba vertybiniai popieriai anuliuojami nesilaikant šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vertybinių popierių komisijos nutarimų.

  1. Vertybinių popierių komisijos sprendimas atsisakyti įregistruoti, perregistruoti ar išregistruoti vertybinius popierius turi būti motyvuotas. Emitentas, ištaisęs nurodytus trūkumus, gali pateikti dokumentus iš naujo. Iš naujo pateikti dokumentai nagrinėjami bendra tvarka. Sprendimas atsisakyti įregistruoti, perregistruoti ar išregistruoti vertybinius popierius gali būti apskųstas teismui. Papildyti 4 str. nauja 7 dalimi:
  2. Vertybinių popierių komisijai įregistravus vertybinius popierius, prospekte (memorandume) nurodyta platinimo tvarka ir terminai gali būti pakeisti tik Vertybinių popierių komisijai leidus. Draudžiama keisti vertybinių popierių emisijos kainą, nominalią vertę, klasę ar rūšį. 4 str. 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis. 5 str. 4 d. Atskaitingo emitento valdyba privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui, tvirtinančiam metų ataskaitas, atskleisti duomenis apie visus akcininkus, kurie, jos žiniomis, turi nuosavybės teise ar valdo daugiau kaip 5 procentus visų balsų. Šioje informacijoje turi būti nurodyti akcininkų vardai ir pavardės (įmonių pavadinimai), kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Šie duomenys turi būti pateikiami ir skelbiami kaip metų prospektų-ataskaitų priedai. Pakeisti ir papildyti: Atskaitingo emitento valdyba privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui, tvirtinančiam metų ataskaitas, atskleisti duomenis apie visus akcininkus, kurie, jos žiniomis, turi nuosavybės teise ar valdo daugiau kaip 5 procentus visų balsų. Šioje informacijoje turi būti nurodyti akcininkų vardai ir pavardės (įmonių pavadinimai), asmens kodai (įmonių rejestro kodai) kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Šie duomenys turi būti pateikiami ir skelbiami kaip metų prospektų-ataskaitų priedai. 6 str. 1 d. Atskaitingas emitentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi bent vienai šalies visuomenės informavimo priemonei, Vertybinių popierių komisijai ir vertybinių popierių biržai, kurioje prekiaujama jo vertybiniais popieriais, pateikti vadovo pasirašytą informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas įvykio pobūdis ir trumpas turinys. Visuomenės informavimo priemonės, kurioms bus pateikiama informacija apie esminius įvykius, turi būti nurodytos emitento įstatuose ir prospekte. Papildyti: Atskaitingas emitentas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi bent vienai šalies visuomenės informavimo priemonei, Vertybinių popierių komisijai ir vertybinių popierių biržai, kurioje prekiaujama jo vertybiniais popieriais, pateikti vadovo pasirašytą informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas įvykio pobūdis ir trumpas turinys. Visuomenės informavimo priemonės, kurioms bus pateikiama informacija apie esminius įvykius, turi būti nurodytos emitento įstatuose ir prospekte. Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį, gali nustatyti ir trumpesnį nei 5 darbo dienų laikotarpį per kurį informuojama apie esminį įvykį. Lietuvos Bankas (1997 11 07) siūlo, kad informuota būtų tą pačią ar kitą darbo dieną; Neatsižvelgta. FM (1997 12 12) siūlo suderinti 6 str. su ES direktyvomis. Atsižvelgta. ***6 str. 4 d. Fiziniai ir juridiniai asmenys žinantys viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, neturi teisės sudaryti sandorių dėl vertybinių popierių, kol ši informacija nebus atskleista pagal šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. ***6 str. 4 d. Asmenys, kurie žino viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius dėl savo tarnybinės padėties, profesijos ar pareigų, neturi teisės sudaryti sandorių dėl vertybinių popierių, su kuriais informacija susijusi, kol informacija apie esminius įvykius nebus viešai atskleista šio straipsnio pirmosios dalies nustatyta tvarka. Čia numatytas draudimas taikomas juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms, jeigu viešai neatskleistą informaciją žino nors vienas įmonės vadovas, sprendimą vykdyti sandorį įmonės vardu priimantis asmuo ar įmonę kontroliuojantis asmuo. ***6 str. 5 d. Prieš kiekvieną numatomą esminį įvykį atskaitingas emitentas turi sudaryti sąrašą asmenų, kurie kartu su emitento vadovais turi teisę sužinoti šią informaciją iki jos viešo atskleidimo. Konstatuojama, jog emitento vadovai visuomet žino informaciją apie esminius įvykius. Asmenims, kurie dėl savo pareigų ar dėl kitų teisėtų priežasčių žino informaciją apie esminį įvykį, draudžiama apie tai informuoti kitus asmenis, kol ši informacija nebus viešai atskleista. ***Papildyti:
  3. Asmenims, žinantiems viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, iki viešo jos atskleidimo taip pat draudžiama: 1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kada informacija atskleidžiama atliekant savo įprastas tarnybines pareigas arba dėl privalomo nurodymo; 2) viešai neatskleistos informacijos apie esminius įvykius pagrindu rekomenduoti ar pasiūlyti trečiajam asmeniui sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių. ***6 str. 6 d. Asmenys, sudarę sandorius dėl vertybinių popierių pasinaudodami neatskleista informacija apie esminius įvykius, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ***6 str. 6 d. Draudimai, nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyje, taikomi taip pat bet kuriam asmeniui, kurio tiesioginiais ar netiesioginiais viešai neatskleistos informacijos šaltiniais galėjo būti tik šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, arba kuris išgauna ją priešingu įstatymams būdu. ***6 str. papildyti naujomis 7-9 dalimis:
  4. Konstatuojama, kad emitento vadovai visuomet žino informaciją apie emitento esminius įvykius. Prieš kiekvieną numatomą ar nuo emitento valdymo organų sprendimo priklausantį esminį įvykį atskaitingas emitentas privalo sudaryti sąrašą asmenų, kurie kartu su emitento vadovais turės teisę sužinoti šią informaciją iki jos viešo atskleidimo. Konstatuojama, kad šie asmenys bei su jais ir su emitento vadovais susiję asmenys, nurodyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat žino viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius.
  5. Emitento vadovai, savo vardu įforminę sandorius dėl emitento, kurio vadovais jie yra, vertybinių popierių, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie tokių sandorių sudarymą. Pranešimai turi būti pateikiami reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pranešime nurodant sandorių rūšį, skaičių ir sudarymo datas, pagal sandorį perleidžiamų vertybinių popierių rūšį, klasę ir skaičių, sandorio sumą, atsiskaitymo formą ir kitus Vertybinių popierių komisijos reikalaujamus duomenis. Šioje dalyje nurodyta ir Vertybinių popierių komisijai pateikta informacija yra konfidenciali.
  6. Asmenys, sudarę sandorius dėl vertybinių popierių žinodami viešai neatskleistą informaciją, rekomendavę ar pasiūlę tretiesiems asmenims sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių tokios informacijos pagrindu ir (arba) perdavę viešai neatskleistą informaciją tretiesiems asmenims, atsako įstatymų nustatyta tvarka. *** 7 str. 2 d. 1 p.
  7. Pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos metu turi būti laikomasi šių taisyklių: 1) draudžiama reklamuoti vertybinius popierius ir skelbti apie jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. Emitentas ar jo vardu veikiantis viešosios apyvartos tarpininkas turi teisę iki vertybinių popierių įregistravimo atlikti rinkos tyrimus, sudarydamas sąlygas potencialiems investitoriams susipažinti su Vertybinių popierių komisijai pateikto prospekto projektu; ***Pakeisti:
  8. Pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos metu turi būti laikomasi šių taisyklių: 1) draudžiama reklamuoti vertybinius popierius ir skelbti apie jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. Emitentas, jo vardu arba savo vardu bet emitento sąskaita veikiantis viešosios apyvartos tarpininkas turi teisę iki vertybinių popierių įregistravimo atlikti rinkos tyrimus, sudarydamas sąlygas potencialiems investitoriams susipažinti su Vertybinių popierių komisijai pateikto prospekto projektu; ***8 str.
  9. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta vykdoma tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.
  10. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta turi būti vykdoma vertybinių popierių biržoje, jeigu: 1) prekiaujama emitento, kurio įstatinis kapitalas yra didesnis už 1 milijoną litų, akcijomis; 2) vertybiniai popieriai yra oficialiajame vertybinių popierių biržos prekybos sąraše, sudarytame šio įstatymo penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.
  11. Antrosios dalies nuostatos netaikomos, jeigu kiti įstatymai nustato kitokią antrinės vertybinių popierių viešosios apyvartos tvarką.
  12. Antrinės vertybinių popierių apyvartos pirkimo ir (arba) pardavimo (įskaitant mainus) sandorius dėl atskaitingų emitentų vertybinių popierių per viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkus privalo sudaryti: 1) investicinės bendrovės; 2) draudimo įmonės; 3) institucijos, besiverčiančios gyventojų pensijų draudimo veikla; 4) komerciniai bankai; 5) kiti juridiniai asmenys, pirkdami ar parduodami akcijų paketą.
  13. Antrinės vertybinių popierių viešosios apyvartos už vertybinių popierių biržos ribų taisykles nustato Vertybinių popierių komisija.
  14. Asmenys, pagal šį įstatymą antrinės vertybinių popierių apyvartos metu už vertybinių popierių biržos ribų įforminę sandorį dėl emitento vertybinių popierių, įtrauktų į biržos prekybos sąrašus, Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais, tvarka ir numatytu laiku turi nurodyti sandoriu perleidžiamų vertybinių popierių skaičių ir vieneto kainą. ***Pakeisti:
  15. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta vykdoma tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.
  16. Jeigu vertybiniai popieriai, įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje ketinant juos išleisti į viešąją apyvartą, yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį vertybinių popierių prekybos sąrašą, jų antrinės apyvartos pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik vertybinių popierių biržoje.
  17. Antrosios dalies nuostatos netaikomos, jeigu kiti įstatymai nustato kitokią vertybinių popierių apyvartos tvarką.
  18. Antrinės vertybinių popierių viešosios apyvartos už vertybinių popierių biržos ribų taisykles nustato Vertybinių popierių komisija.
  19. Asmenys, pagal šį įstatymą antrinės vertybinių popierių apyvartos metu už vertybinių popierių biržos ribų įforminę sandorį dėl emitento vertybinių popierių, įtrauktų į oficialųjį ar einamąjį biržos prekybos sąrašus, Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais, tvarka ir numatytu laiku turi nurodyti sandoriu perleidžiamų vertybinių popierių skaičių, vieneto kainą ir kitą Vertybinių popierių komisijos reikalaujamą informaciją apie sandorį. FM (1997 12 12) nepritaria privalomo akcijų įtraukimo į biržos sąrašus nuostatai. Atsižvelgta. 9 str. 1 d. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įgyja Lietuvos Respublikoje įregistruoto atskaitingo emitento akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/10, 1/5, 1/2 ar 2/3 balsų, per 15 dienų nuo atitinkamos ribos peržengimo privalo informuoti Vertybinių popierių komisiją ir emitentą apie bendrą jam priklausančių šio emitento akcijų skaičių. Šios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai nurodytos ribos peržengiamos mažėjimo tvarka. Pakeisti: Fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įgyja Lietuvos Respublikoje įregistruoto atskaitingo emitento akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/10, 1/5, 1/3, 1/2 ar 2/3 balsų, per 7 dienas nuo atitinkamos ribos peržengimo privalo informuoti Vertybinių popierių komisiją ir emitentą apie bendrą jam priklausančių balso teisę suteikiančių akcijų ir balsų skaičių. Šios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai nurodytos ribos peržengiamos mažėjimo tvarka. Kartu veikiančiais asmenimis įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies reikalavimus yra laikomi: 1) įgaliotojas ir įgaliotinis, kai įgaliotinis turi teisę balsuoti savo nuožiūra; 2) kontroliuojamieji ir kontroliuojantys asmenys; 3) asmenys, sudarę rašytinę sutartį suderintai balsuoti emitento valdymo klausimais; 4) asmenys, vienas iš kurių perduoda kitam teisę balsuoti savo nuožiūra; 5) emitento vadovai; 6) sutuoktiniai. 9 str. 4 d. Šiame straipsnyje kartu veikiančiais laikomi asmenys, raštu susitarę, disponuodami akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, laikytis bendros politikos emitento atžvilgiu. Konstatuojama, kad toks susitarimas be rašytinio patvirtinimo visada egzistuoja tarp: 1) emitento vadovų, išskyrus asmenis, kurie nėra emitento valdymo organų nariai; 2) emitento ir jo kontroliuojamų subjektų; 3) subjektų, kuriuos kontroliuoja tie patys samenys; 4) sutuoktinių, tėvų ir vaikų, brolių ir sesrų. Pakeisti: Asmenims veikiant kartu, jų turimų balsų skaičiavimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija. 10 str. 2 d. Oficialūs pasiūlymai įsigyti atskaitingo emitento akcijų gali būti privalomi ir savanoriški. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 50 procentų balsų emitento, išleidusio vertybinius popierius į viešąją apyvartą, akcininkų susirinkime jis privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias emitento akcijas už pasiūlyme nurodytą kainą. Ši kaina registruojama Vertybinių popierių komisijoje ir ji turi būti ne mažesnė už akcijų, kurias siūlytojas įsigijo per 12 mėnesių, iki peržengdamas 50 procentų ribą, kainų svertinį vidurkį. Pakeisti: Oficialūs pasiūlymai įsigyti atskaitingo emitento vertybinių popierių gali būti privalomi ir savanoriški. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 50 procentų balsų emitento, išleidusio vertybinius popierius į viešąją apyvartą, akcininkų susirinkime, jis privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius emitento vertybinius popierius, suteikiančius balso teisę ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti aukščiau minėtus vertybinius popierius, už pasiūlyme nurodytą kainą. Ši kaina registruojama Vertybinių popierių komisijoje ir ji turi būti ne mažesnė už vertybinių popierių, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėnesių, iki peržengdamas 50 procentų ribą, kainų svertinį vidurkį. *** 10 str 3 d.
  20. Oficialius pasiūlymus registruoja bei jų pateikimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vertybinių popierių komisija. ***Papildyti 10 str. nauja 3 dalimi:
  21. Savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos 50 procentų balsų ribos peržengimo iki oficialaus pasiūlymo įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje netenka visų balsų visuotiniuose emitento akcininkų susirinkimuose. Savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys balso teisę vėl įgyja tą dieną, kada Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas oficialus pasiūlymas arba sudaromas vertybinių popierių perleidimo sandoris, kuris sumažina turimų balsų skaičių mažiausiai iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytos 50 procentų ribos. 3 dalį laikyti 4 ir ją išdėstyti taip:
  22. Oficialius pasiūlymus registruoja bei jų pateikimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ar (ir) jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti išimtis, kada peržengus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą 50 procentų ribą oficialus pasiūlymas neteikiamas. ***12 str. 2 d. 1, 2, 4, 5, 7, 8 ir 9 p.
  23. Finansų maklerio įmonės gali verstis šia veikla: 1) tarpininkauti vertybinių popierių viešojoje apyvartoje, būdamos vienos ar kelių vertybinių popierių biržų narėmis ar kitu įstatymų nedraudžiamu būdu; 2) pirkti ar parduoti vertybinius popierius savo ar klientų vardu ir už savo ar klientų lėšas, laikydamosi šio įstatymo 13 straipsnio nuostatų; 4) valdyti savo klientų vertybinių popierių portfelius bei pinigines lėšas, skirtas operacijoms su vertybiniais popieriais; 5) saugoti savo klientų vertybinius popierius; 7) pagal susitarimą su emitentu organizuoti ir atlikti jo vertybinių popierių emisiją; 8) tvarkyti emitentų ir investitorių vertybinių popierių apskaitą; 9) pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles skolinti klientams vertybinius popierius bei savo lėšas vertybiniams popieriams įsigyti. ***Papildyti:
  24. Finansų maklerio įmonės gali verstis šia veikla: 1) tarpininkauti vertybinių popierių viešojoje apyvartoje: - pirkdamos ar parduodamos vertybinius popierius savo ar klientų vardu klientų sąskaita; - pagal susitarimą su emitentu platindamos jo vertybinius popierius, taip pat garantuodamos tokios emisijos išplatinimą; 2) pirkti ar parduoti vertybinius popierius savo vardu ir savo sąskaita; 3) konsultuoti investavimo į vertybinius popierius klausimais, išskyrus investicinių bendrovių ir pensijų fondų vertybinių popierių portfelio valdymą, taip pat konsultuoti emitentus vertybinių popierių emisijos ir investicijų pritraukimo klausimais; 4) saugoti savo klientų vertybinius popierius ir valdyti savo klientų pinigines lėšas, skirtas operacijoms su vertybiniais popieriais; 5) tvarkyti emitentų ir investitorių vertybinių popierių apskaitą, taip pat savo vardu įsigytų vertybinių popierių apskaitą; 6) pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles skolinti klientams vertybinius popierius bei savo lėšas vertybiniams popieriams įsigyti ir skolintis iš klientų vertybinius popierius. ***12 str. 4 d.
  25. Finansų maklerio įmonės turi teisę steigti dukterines įmones tik šio straipsnio antrosios dalies 3-8 punktuose numatytai veiklai vykdyti arba jai aptarnauti. Finansų maklerio įmonėms draudžiama steigti dukterines įmones, kurios verstųsi kita šioje dalyje nenurodyta veikla. ***
  26. Finansų maklerio įmonės turi teisę steigti dukterines įmones. Finansų maklerio įmonių dukterinės įmonės turi teisę užsiimti tik investicinių bendrovių ir pensijų fondų vertybinių popierių portfelių valdymu arba tik veikla, nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje, išskyrus vertybinių popierių pirkimą-pardavimą savo ar klientų vardu klientų sąskaita. Finansų maklerio įmonėms draudžiama steigti dukterines įmones, kurios verstųsi abiem šioje dalyje nurodytomis veiklos rūšimis arba kita, šioje dalyje nenurodyta veikla. ***13 str. 1 d.
  27. Finansų maklerio įmonės privalo atskirai apskaityti savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius bei pinigines lėšas. ***Papildyti:
  28. Finansų maklerio įmonės privalo atskirai apskaityti savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius bei pinigines lėšas. Klientų vertybiniai popieriai, piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei vertybiniams popieriams pirkti, ir klientų piniginės lėšos, kurias gauna finansų maklerio įmonė pardavusi klientui priklausančius vertybinius popierius, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas. FM (1997 12 12): antrojo sakinio nuostata gali būti taikoma tik priėmus atitinkamus Įmonių bankroto įstatymo pakeitimus. 13 str. 4 d. Finansų maklerio įmonė gali vykdyti sandorius dėl vertybinių popierių savo lėšomis, tik įvykdžiusi visų klientų pavedimus atlikti šią operaciją arba pasiūliusi geresnes negu kliento sąlygas: didesnę kainą, turėdama pavedimą pirkti vertybinius popierius, arba mažesnę kainą, tturėdama pavedimą juos parduoti. Papildyti: Finansų maklerio įmonė gali vykdyti sandorius dėl vertybinių popierių savo lėšomis, tik įvykdžiusi visų klientų pavedimus atlikti šią operaciją arba pasiūliusi geresnes negu kliento sąlygas: didesnę kainą, turėdama pavedimą pirkti vertybinius popierius, arba mažesnę kainą, turėdama pavedimą juos parduoti, jei vertybinių popierių biržos, kuriai pateiktas pavedimas, prekybos taisyklės nenumato ko kita. 13 str. 6 d. Finansų maklerio įmonės turi laikytis Vertybinių popierių komisijos patvir-tintų kapitalo pakankamumo reikala-vimų, taip pat pagal šios komisijos patvirtintas taisykles tvarkyti apskaitos ir kitus dokumentus, pateikti savo klientams vertybinių popierių sandorius patvirtinančius dokumentus, išrašus iš sąskaitų, ataskaitas apie jų finansinę būklę, saugoti klientų vertybinius popierius, rengti metų bei periodines ataskaitas apie savo veiklą bei finansinę būklę. Papildyti: Finansų maklerio įmonės turi laikytis Vertybinių popierių komisijos patvirtintų kapitalo pakankamumo reikalavimų, taip pat pagal šios komisijos patvirtintas taisykles tvarkyti apskaitos ir kitus dokumentus, pateikti savo klientams vertybinių popierių sandorius patvirti-nančius dokumentus, išrašus iš sąskaitų, ataskaitas apie jų finansinę būklę, saugoti klientų vertybinius popierius, rengti metų bei periodines ataskaitas apie savo veiklą bei finansinę būklę, taip pat vykdyti kitus, jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus. 13 str. 7 d. Perkant ir parduodant vertybinius popierius, konsultuojant jų apyvartos klausimais, taip pat teikiant klientams vertybinių popierių portfelio valdymo paslaugas, finansų maklerio įmonei atstovauja makleris, išlaikęs Vertybinių popierių komisijos organizuotus kvalifikacinius egzaminus arba turintis kitokį šios komisijos pripažintą kvalifikacijos sertifikatą. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti ir kitas operacijas, kurioms atlikti būtina turėti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pakeisti ir papildyti: Perkant ir parduodant vertybinius popierius, konsultuojant investavimo į vertybinius popierius klausimais, teikiant klientams vertybinių popierių portfelio valdymo paslaugas, taip pat vykdant kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą veiklą, finansų maklerio įmonei atstovauja jos darbuotojas, turintis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą maklerio licenciją ar kitokį Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. 15 str. 1 d. Valdymo sutartys, pagal kurias investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė įgaliojama valdyti vertybinių popierių portfelį, turi būti sudarytos raštu, laikantis Vertybinių popierių komisijos nustatytų taisyklių. Tokios sutarties kopija turi būti perduota finansų maklerio įmonei, kurioje yra deponuoti sutartyje nurodyti vertybiniai popieriai. Jeigu finansų maklerio įmonė iš investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės priima pavedi-mus, prieštaraujančius valdymo sutar-čiai, už šių veiksmų pasekmes abi įmonės atsako solidariai. Papildyti ir pakeisti: Valdymo sutartys, pagal kurias investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė įgaliojama valdyti vertybinių popierių portfelį, turi būti sudarytos raštu, laikantis Vertybinių popierių komisijos nustatytų taisyklių. Tokios sutarties kopija turi būti perduota finansų maklerio įmonei arba kitiems, šio įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas asmenims, pas kuriuos yra deponuoti sutartyje nurodyti vertybiniai popieriai. Jeigu finansų maklerio įmonė iš investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės priima pavedimus, prieštarau-jančius valdymo sutarčiai, už šių veiksmų pasekmes abi įmonės atsako solidariai. ***Papildyti 17 str. nauja 4 dalimi: Makleriai savo veikloje privalo vadovautis šiuo bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksu. Viešosios apyvartos tarpininko vadovai ir darbuotojai ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo informuoti viešosios apyvartos tarpininko administracijos vadovą apie kiekvieną savo vardu sudarytą sandorį dėl vertybinių popierių, o viešosios apyvartos tarpininko administracijos vadovas privalo užtikrinti, kad tokie sandoriai būtų registruojami atskiroje registracijos knygoje, nurodant kiekvieno tokio sandorio rūšį, sudarymo datą, pagal sandorį perleidžiamų vertybinių popierių rūšį, klasę ir skaičių, sandorio sumą ir atsiskaitymo formą. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti papildomus reikalavimus, kokie įrašai daromi toje registracijos knygoje ir reikalauti papildomos informacijos apie maklerių savo vardu sudarytus sandorius dėl vertybinių popierių. FM (1997 12 12) papildymas nepriimtinai apriboja maklerių galimybes dalyvauti prekyboje už biržos ribų. atsižvelgta 20 str. 2 d. pirmas sakinys Vertybinių popierių birža yra Lietuvos Respublikoje įregistruota specializuota tik vertybinių popierių biržos veikla besiverčianti ne pelno įmonė. Papildyti ir pakeisti: Vertybinių popierių birža yra Lietuvos Respublikoje įregistruota tik vertybinių popierių biržos veikla besiverčianti akcinė bendrovė. Jos veiklai reglamentuoti taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Jos paskirtis: 20 str. 2 d. 2 p. Jos paskirtis: 2) organizuoti prekybą vertybiniais popieriais, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus; Papildyti: 2) organizuoti pirminę viešąją apyvartą bei prekybą vertybiniais popieriais, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus ***20 str. 3 d. Biržos įstatinis kapitalas padalijamas į lygias dalis, kurios įforminamos dividendų nesuteikiančiomis akcijomis. Birža yra juridinis asmuo, turi pavadinimą, antspaudą ir sąskaitą banke. Biržos pavadinime turi būti žodžiai “vertybinių popierių birža” arba šių žodžių santrumpa - VPB. Biržos pavadinimas turi atitikti Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų, organizacijų vardų nuostatų reikalavimus. Ginčus dėl biržos pavadinimo nagrinėja teismas. ***Pakeisti: Birža gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. Biržos pavadinime turi būti žodžiai “vertybinių popierių birža” arba šių žodžių santrumpa “VPB”. FM (1997 12 12) siūlo: Birža gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. Biržos pavadinime turi būti žodžiai “vertybinių popierių birža” arba šių žodžių santrumpa “ VPB”. Atsižvelgta. ***20 str. 4 d. Birža yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako visu savo turtu. Akcininkai pagal biržos prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už įnašus į įstatinį kapitalą. Įnašai į įstatinį kapitalą įforminami dividendų nesuteikiančiomis vardinėmis akcijomis, kurios suteikia teisę dalyvauti biržos prekyboje ir valdyme. Viena biržos akcija suteikia jos savininkui vieną balsą. Vertybinių popierių biržos akcijų gali įsigyti tik finansų maklerio įmonės, komerciniai bankai, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją atlikti vertybinių popierių operacijas, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Eilinio akcininkų susirinkimo sprendimu birža privalo išleisti tiek naujų akcijų, kiek yra Vertybinių popierių komisijos licenciją turinčių finansų maklerio įmonių ir bankų, iki susirinkimo dienos pateikusių paraiškas įsigyti akcijų. ***Išbraukti 4 d. Įrašyti naują 4 dalį:
  29. Vertybinių popierių biržos akcininkas, išskyrus Finansų ministeriją ir Lietuvos banką, negali turėti daugiau kaip 5 procentus balsų biržos akcininkų susirinkime. FM (1997 12 12) siūlė išbraukti šią dalį. Atsižvelgta. 20 str. 5 d.
  30. Biržos akcininkas, nutraukęs savo, kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, veiklą, ne vėliau kaip per 30 dienų privalo parduoti turimą biržos akciją kitam asmeniui, turinčiam teisę būti biržos akcininku. Jeigu per šį laikotarpį akcijos parduoti nepavyksta, akcininkas turi kreiptis į biržą, kuri tarpininkauja parduodant jam priklausančią akciją tuo metu egzistuojančia rinkos kaina. Jeigu per vienerius metus neatsiranda norinčių įsigyti šios akcijos, birža ją išperka pagal nominalią vertę. Supirktos savos biržos akcijos gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų jos įstatinio kapitalo. Akcijos, viršijančios šią ribą, įstatymų nustatyta tvarka turi būti anuliuotos ir sumažintas įstatinis kapitalas. Išbraukti 20 str. 5 d. 20 str. 6 d. Vienas akcininkas, išskyrus Finansų ministeriją ir Lietuvos banką, gali turėti ne daugiau kaip vieną Vertybinių popierių biržos akciją. Išbraukti 6 d. ***20 str. 7 d. 1 p.
  31. Vertybinių popierių birža neturi teisės įsigyti savo vardu vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai: 1) birža superka savo akcijas dėl šio straipsnio penktojoje dalyje numatytų priežasčių; ***Šią dalį laikyti 5 straipsnio dalimi. Išbraukti 1 punktą, o 2 ir 3 laykyti atitinkamai 1 ir 2 bei papildyti nauju 3 punktu:
  32. Vertybinių popierių birža neturi teisės įsigyti savo vardu vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai: 3) yra panaudojamos Garantinio fondo lėšos pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles; FM (1997 12 12) nepritaria ankstesnei redakcijai: “yra panaudojamos garantinio fondo lėšos”. Atsižvelgta. ***21 str. 1 ir 2 d.
  33. Vertybinių popierių biržos gali būti steigiamos tik Vyriausybės sprendimu.
  34. Vertybinių popierių biržos steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir notarine tvarka sudarę steigimo sutartį. ***Pakeisti:
  35. Vertybinių popierių biržos steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, notarine tvarka sudarę steigimo sutartį. FM (1997 12 12) siūlymu atsisakyta 1 dalies pakeitimo. ***21 str. 5 d. Vertybinių popierių biržos įstatuose turi būti nurodyti šie duomenys: 5) biržos narių susirinkimo kompetencija, susirinkimo sušaukimo, sprendimų priėmimo procedūra bei jų negaliojimo sąlygos; ***Pakeisti: Vertybinių popierių biržos įstatuose turi būti nurodyti šie duomenys: 5) biržos akcininkų susirinkimo kompetencija, susirinkimo sušaukimo, sprendimų priėmimo procedūra bei jų negaliojimo sąlygos; ***21 str. 6 d. 7 p. Vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės turi nustatyti: 7) biržos prekyboje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas; ***Pakeisti: Vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės turi nustatyti: 7) reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti biržos nariais, biržos narių teises ir pareigas, teisės dalyvauti biržos prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą. ***21 str. 10 d. Biržos valdyba pateikia komisijai paraišką biržai įregistruoti po to, kai: 2) įvyko steigiamasis dalininkų (akcininkų) susirinkimas; ***Pakeisti: Biržos valdyba pateikia Vertybinių popierių komisijai paraišką biržai įregistruoti po to, kai: 2) įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas; ***22 straipsnis. Vertybinių popierių biržos nariai
  36. Vertybinių popierių biržos akcininkai vadinami jos nariais. Vertybinių popierių biržos nariais gali būti tik šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus 41 straipsnio 3 dalyje numatytua atvejus.
  37. Vertybinių popierių biržos nariai turi šias teises: 1) dalyvauti biržos valdyme ir gauti informaciją apie biržos veiklą ir jos finansinę būklę; 2) dalyvauti biržos prekyboje, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę Vertybinių popierių komisijos licenciją; 3) naudotis biržos teikiamomis paslaugomis.
  38. Vertybinių popierių biržos narys, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas savo pareigas biržoje, privalo laikytis šio įstatymo bei biržos taisyklių. ***22 straipsnis. Vertybinių popierių biržos akcininkai ir nariai
  39. Vertybinių popierių biržos akcininkų teises ir pareigas, nenustatytas šiuo įstatymu, numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir vertybinių popierių biržos įstatai.
  40. Vertybinių popierių biržos akcininkai, gavę Vertybinių popierių komisijos licenciją ir įvykdę kitas Biržos prekybos taisyklėse numatytas sąlygas, tampa vertybinių popierių biržos nariais ir įgyja teisę dalyvauti biržos prekyboje.
  41. Vertybinių popierių biržos narių teises ir pareigas, taip pat atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą numato vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės. Biržos nariui, pažeidusiam vertybinių popierių biržos prekybos taisykles, taip pat gali būti pritaikyta ir šiame įstatyme numatyta atsakomybė. Vertybinių popierių biržos narys, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas savo pareigas biržoje, privalo laikytis šio įstatymo bei biržos prekybos taisyklių. FM (1997 12 12) siūlo keisti biržos nario ir akcininko sąvokas. Atsižvelgta. ***22 str. 4 d. Tais atvejais, kai biržos narys pažeidžia biržos veiklą nustatančias taisykles, biržos valdyba gali iki 3 mėnesių sustabdyti jo teisę dalyvauti biržos prekyboje. Tokių pažeidimų sąrašas pateikiamas biržos prekybos taisyklėse. Sprendimas sustabdyti nario dalyvavimą biržos prekyboje priimamas 2/3 visų biržos valdybos narių balsų. Jeigu biržos narys, pažeidęs biržos veiklą nustatančias taisykles, dalyvauja biržos valdyme (tiesiogiai ar per atstovą), biržos taryba gali tokiam pat laikotarpiui sustabdyti jo įgaliojimus arba pašalinti šį narį iš valdymo organų. Šiame punkte numatytos sankcijos gali būti taikomos ir biržoje veikiančioms finansų maklerio įmonėms, kurios nėra biržos narės. ***Išbraukti 4 dalį. ***22 str. 5 d. Tais atvejais, kai biržos narys per vienerius metus pakartotinai padaro šiame įstatyme nurodytus pažeidimus, biržos valdyba 1/2 visų biržos valdybos narių sprendimu gali siūlyti visuotiniam biržos narių susirinkimui (toliau - visuotinis susirinkimas) pašalinti tokį narį iš biržos ir iki šio susirinkimo sustabdyti jo teises dalyvauti biržos prekyboje. Biržos taryba šiam laikotarpiui sustabdo šio nario (jo atstovo) įgaliojimus dalyvauti biržos valdyme. ***Išbraukti 5 dalį. 22 str. 6 d. Pašalintam iš biržos narių fiziniam ar juridiniam asmeniui įnašai į biržos įstatinį kapitalą negrąžinami, o jam priklausiusi akcija parduodama kitam vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui, norinčiam tapti biržos nariu ar anuliuojama. Nuostoliai, kuriuos padaro biržai iš jos pašalintas narys, išieškomi įstatymų nustatyta tvarka. Išbraukti 22 str. 6 d. ***22 str. 7 d. Biržos valdybos ir visuotinio susirinkimo sprendimus dėl narystės sustabdymo ar panaikinimo biržos narys gali apskųsti teismui. Skundo pateikimas teismui nepanaikina vertybinių popierių biržos valdybos ar visuotinio susirinkimo sprendimo. ***Išbraukti 7 dalį. ***22 str. 8 d. Biržos įstatuose gali būti numatytos ir kitos biržos narių teisės bei pareigos, jeigu jos nepriešarauja įstatymams. ***Išbraukti 8 dalį. ***23 str. 2 d.
  42. Stebėtojų tarybos funkcijas vertybinių popierių biržoje vykdo biržos taryba. Ją sudaryti yra privaloma. 1/3 vertybinių popierių biržos narių turi sudaryti emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su viešosios apyvartos tarpininkais - biržos akcininkais. ***Pakeisti:
  43. Vertybinių popierių biržoje privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos funkcijas vertybinių popierių biržoje vykdo biržos taryba. Biržos taryba sudaroma laikantis šių proporcijų: 1) 1/3 - emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su vertybinių popierių biržos nariais; 2) ne mažiau kaip 1/3 - biržos narių pasiūlyti asmenys. FM (1997 12 12): būtina pertvarkyti biržos valdymą. ***24 str. 1 d. Biržos įstatinis kapitalas formuojamas iš jos steigėjų ir narių (akcininkų) piniginių ir nepiniginių (turtinių) įnašų. ***Pakeisti:
  44. Biržos įstatinis kapitalas formuojamas iš jos steigėjų ir akcininkų piniginių ir nepiniginių (turtinių) įnašų. ***24 str. 3-6 d.
  45. Biržos pajamos, atskaičius einamosios veiklos sąnaudas, sudaro biržos pelną. Gautas pelnas skirstomas į: 1) biržos pelno rezervą, naudojamą pagrindinėms priemonėms įsigyti, biržos veiklai plėsti bei tobulinti; 2) biržos privalomųjų atsargų rezervą, naudojamą galimiems nuostoliams padengti; 3) metines išmokas (tantjemas), kurios gali sudaryti ne daugiau kaip 1/10 biržos metinio grynojo pelno; 4) kitus biržos įstatuose numatytus rezervus.
  46. Biržos įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik išleidžiant naujas akcijas.
  47. Biržos įstatinį kapitalą draudžiama didinti iš biržos privalomųjų atsargų rezervo, pelno rezervo ir kitų biržos rezervų. Bet koks įstatinio kapitalo pakeitimas galimas tik turint Vertybinių popierių komisijos leidimą. ***Pakeisti 3 d.:
  48. Pelno paskirstymas nustatomas biržos įstatuose. Ne mažiau kaip 50 procentų grynojo pelno skiriama privalomajam rezervui, naudojamam nuostoliams padengti, ir pelno rezervui, naudojamam ilgalaikio turto įsigyjimui, biržos veiklai plėsti ir tobulinti. Ne daugiau kaip 30 procentų grynojo pelno skiriama dividendams ir kitiems tikslams. Ne daugiau kaip 20 procentų grynojo pelno skiriama metiniams išmokėjimams (tantjemoms) valdybos ir tarybos nariams, darbuotojų premijoms. Išbraukti 4 d.
  49. Bet koks biržos įstatinio kapitalo pakeitimas galimas tik turint Vertybinių popierių komisijos leidimą. 6 d. laikyti 5 d. FM (1997 12 12) teigia, kad tai yra diskutuotini pakeitimai dėl bendrovių pelno paskirstymo. ***25 str. 2 ir 3 d.
  50. Biržos veiklos pajamas gali sudaryti: 1) komosinis mokestis už biržoje registruojamus sandorius; 2) metinis nario mokestis; 3) vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašus mokestis; 4) mokestis už vertybinių popierių rinkos dalyvių mokymą; 5) mokestis už darbo vietų įrengimą ir naudojimąsi jomis; 6) mokestis už informacines ir ryšių paslaugas; 7) mokestis už leidimą lankytis biržoje be teisės dalyvauti biržos prekyboje; 8) pajamos iš leidybos ir reklaminės veiklos, susijusios su vertybiniais popieriais.
  51. Konkrečius šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų mokesčių ir rinkliavų dydžius nustato biržos valdyba, iš anksto (iki jų įsigaliojimo) suderinusi su Vertybinių popierių komisija.
  52. Kitos rinkliavos už biržos teikiamas paslaugas gali būti nustatomos tik su Vertybinių popierių komisijos leidimu. ***Papildyti ir pakeisti:
  53. Biržos veiklos pajamas gali sudaryti: 1) komisinė įmoka už biržoje registruojamus sandorius; 2) metinė įmoka už dalyvavimą biržos prekyboje; 3) vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašus įmoka bei metinė įmoka už vertybinių popierių kotiravimą; 4) įmoka už vertybinių popierių rinkos dalyvių mokymą; 5) įmoka už darbo vietų įrengimą ir naudojimąsi jomis; 6) įmoka už informacines ir ryšių paslaugas; 7) įmoka už leidimą lankytis biržoje be teisės dalyvauti biržos prekyboje; 8) pajamos iš leidybos ir reklaminės veiklos, susijusios su vertybiniais popieriais. I variantas (biržos)
  54. Konkrečius šio straipsnio pirmosios dalies 1 - 3 punktuose numatytų įmokų ir rinkliavų dydžius nustato biržos valdyba, iš anksto (iki jų įsigaliojimo) suderinusi su Vertybinių popierių komisija.
  55. Kitų šio straipsnio 1 d. nurodytų įmokų ir rinkliavų dydžius už biržos teikiamas paslaugas nustato biržos valdyba. II variantas (VPK) Nedaryti pakeitimų 2 ir 3 dalyse. FM (1997 12 12) nepritaria 3d. pakeitimams. ***26 str. 2, 3 ir 4 d.
  56. Vertybinių popierių biržoje gali būti sudaromi du prekybos sąrašai: einamasis ir oficialusis.
  57. Vertybiniai popieriai įtraukiami į vertybinių popierių biržos einamąjį prekybos sąrašą biržos valdybos sprendimu pagal vertybinių popierių emitento arba finansų maklerio įmonės paraišką. Prie paraiškos turi būti pridėti prospektas ir paskutinis metų prospektas-ataskaita. Jeigu paraišką įtraukti vertybinius popierius į einamąjį prekybos sąrašą pateikia finansų maklerio įmonė, ji papildomai turi pateikti bent vieno pavedimo pirkti ar parduoti atitinkamus vertybinius popierius nuorašą.
  58. Visi Vertybinių popierių komisijoje įregistruoti vertybiniai popieriai gali būti įtraukti į vertybinių popierių biržos einamąjį prekybos sąrašą. Biržos valdyba neturi teisės atsisakyti įtraukti vertybinius popierius į biržos einamąjį prekybos sąrašą, išskyrus atvejus, kai nepateikiami šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti dokumentai arba toks sąrašas apskritai nesudaromas. Emitentas, kurio vertybiniai popieriai yra einamajame biržos prekybos sąraše, šios biržos nustatyta tvarka ir numatytu laiku turi pateikti jai informaciją apie: 1) įstatinio kapitalo pokyčius (jeigu emitentas yra akcinė bendrovė); 2) kotiruojamų vertybinių popierių nominalios vertės ar skaičiaus pasikeitimą; 3) kotiruojamų vertybinių popierių rūšies ar klasės keitimą; 4) emitento reorganizavimą, bankroto paskelbimą ar likvidavimą. ***Papildyti:
  59. Vertybinių popierių biržoje gali būti sudaromi oficialusis, einamasis ir kiti prekybos sąrašai. Einamojo ir kitų prekybos sąrašų sudarymo ir valdymo tvarka, prekybos vertybiniais popieriais sustabdymo sąlygos bei vertybinių popierių išbraukimo iš sąrašų tvarka ir sąlygos nustatoma vertybinių popierių biržos prekybos taisyklėse. Išbraukti 26 str. 3 dalį.
  60. Visi Vertybinių popierių komisijoje įregistruoti vertybiniai popieriai, skirti viešajai apyvartai, gali būti įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus pagal biržos prekybos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Emitentas, kurio vertybiniai popieriai yra biržos prekybos sąrašuose, šios biržos nustatyta tvarka ir numatytu laiku turi pateikti jai informaciją, reikalaujamą kitais šio įstatymo straipsniais.
  61. Vertybinių popierių birža privalo sudaryti sąlygas prekiauti biržoje visais atskaitingų emitentų vertybiniais popieriais, skirtais viešajai apyvartai. FM (1997 12 12) nepritarė galiojančio įstatymo 4 dalies išbraukimui. Atsižvelgta. Papildyti 26 str. 8 d. naujais 5 ir 6 punktais:
  62. Vertybinių popierių birža gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą oficialiajame prekybos sąraše esančiais vertybiniais popieriais, jeigu: 5) emitentas nesilaiko biržos prekybos taisyklėse nustatytų reikalavimų; 6) to prašo šių vertybinių popierių emitentas dėl priežasčių, numatytų biržos prekybos taisyklėse. ***26 str. 14 d. Ketindama sudaryti sandorį vertybinių popierių biržoje, finansų maklerio įmonė turi pateikti savo vardu pavedimą ir garantuoti vertybinių popierių apmokėjimą ar pateikimą kitai sandorio šaliai. ***Pakeisti:
  63. Ketindama sudaryti sandorį vertybinių popierių biržoje, finansų maklerio įmonė turi pateikti pavedimą ir garantuoti vertybinių popierių apmokėjimą ar pateikimą kitai sandorio šaliai. ***26 str. 15 d. Vertybinių popierių birža turi sudaryti garantinį fondą, kuris padėtų ištaisyti padėtį, jeigu viena ar kelios finansų maklerio įmonės nesugeba įvykdyti įsipareigojimų. Garantinis fondas formuojamas iš biržoje prekiaujančių vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų įnašų. Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisykles tvirtina visuotinis biržos akcininkų susirinkimas. Garantinio fondo lėšos negali būti naudojamos biržos einamosioms išlaidoms finansuoti. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti minimalius garantinio fondo dydžio ir jo veiklos reikalavimus. ***Pakeisti:
  64. Vertybinių popierių birža turi sudaryti garantinį fondą, kuris padėtų ištaisyti padėtį, jeigu viena ar kelios finansų maklerio įmonės nesugeba įvykdyti įsipareigojimų. Garantinis fondas formuojamas iš biržos narių įnašų. Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisykles tvirtina Vertybinių popierių komisija. Garantinio fondo lėšos negali būti naudojamos biržos einamosioms išlaidoms finansuoti. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti minimalius garantinio fondo dydžio ir jo veiklos reikalavimus. ***26 str. papildyti nauja 13 ir 14 dalimi:
  65. Draudžiama atlikti šiuos veiksmus, turint tikslą dirbtinai mažinti ar didinti vertybinių popierių rinkos kainą, paskatinti kitus asmenis pirkti ar parduoti vertybinius popierius arba sudaryti aktyvios prekybos jais įvaizdį: 1) perleisti ar įsigyti vertybinius popierius; 2) taip pat skleisti tikrovės neatitinkančią ar nepilną (klaidinančią) informaciją apie emitentą, jo vadovus, emitento vykdomą ar numatomą vykdyti veiklą, finansinę padėtį, dėl jo vertybinių popierių perleidimo sudarytus ar tariamai sudarytus sandorius.
  66. Vertybinių popierių birža turi teisę gauti informaciją apie biržos narių finansinę-ūkinę veiklą, tikrinti, kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, veikiantys biržoje, laikosi biržos prekybos taisyklėse ir kituose biržos norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų ir taikyti savo prekybos taisyklėse numatytas sankcijas už padarytus pažeidimus. 26 str. 15 d. laikyti 17 šio straipsnio dalimi. FM (1997 12 12): draudimas manipuliuoti kaina yra labai platus ir yra tikslintinas. Neatsižvelgta. 27 str.
  67. Vertybinių popierių birža likviduojama, jeigu: 1) susidaro situacija, numatyta biržos įstatuose; 2) narių susirinkimas priima sprendimą likviduoti biržą; 3) nuosavi biržos aktyvai sumažėja daugiau kaip 50 procentų biržos įstatinio kapitalo; 4) Vertybinių popierių komisija panaikina leidimą verstis vertybinių popierių biržos veikla; 5) biržos registracija yra panaikinama teismo ar valstybės institucijos sprendimu.
  68. Likviduodamasi ar sustabdydama savo veiklą, vertybinių popierių birža turi nedelsdama pranešti apie tai Vertybinių popierių komisijai. Bent vieną iš biržos likviduotojų skiria Vertybinių popierių komisija.
  69. Atsiskaičius su kreditoriais ir sumokėjus visus mokesčius, likviduojamos vertybinių popierių biržos turtas, atskaičius šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų rezervų vertę, proporcingai padalijamas jos nariams akcininkams.
  70. Vertybinių popierių biržos pelno rezervas, privalomieji rezervai ir kiti biržos visuotiniame susirinkime patvirtinti rezervai perduodami kitoms ne pelno organizacijoms (įmonėms) arba valstybės biudžetui. Kiekvienas biržos narys akcininkas per 3 mėnesius nuo atsiskaitymo pagal biržos prievoles dienos turi teisę nurodyti ne pelno organizaciją (įmonę), kuriai likviduotojai turi perduoti jo įnašui proporcingą biržos rezervų dalį. Kitoms ne pelno organizacijoms (įmonėms) neperduota likviduojamos biržos rezervų dalis Vyriausybės nustatyta tvarka pervedama į valstybės biudžetą. Pakeisti:
  71. Vertybinių popierių birža likviduojama, jeigu: 1) akcininkų susirinkimas 2/3 visų akcininkų balsų dauguma ir gavus išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą priima sprendimą likviduoti biržą; 2) Vertybinių popierių komisija panaikina leidimą verstis vertybinių popierių biržos veikla; 3) teismas priima sprendimą likviduoti biržą.
  72. Sustabdydama savo veiklą, vertybinių popierių birža turi nedelsdama pranešti apie tai Vertybinių popierių komisijai. 2 d. 2 p. nurodytu atveju VPK priima nutarimą likviduoti biržą ir skiria likvidatorių. Likvidavimo procedūra atliekama biržos sąskaita.
  73. Atsiskaičius su kreditoriais ir sumokėjus visus mokesčius, likviduojamos vertybinių popierių biržos turtas proporcingai padalijamas jos akcininkams. Išbraukti 5 d. ***28 str. 1 d. pirmas sakinys Visi vertybiniai popieriai, kurie gali būti viešosios apyvartos objektais, fiksuojami įrašais asmeninėse vertybi-nių popierių sąskaitose, atidaromose vertybinių popierių savininkų vardu. ***Papildyti nauju sakiniu: Emitentas savo išleistoms akcijoms, kurios įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, privalo atidaryti sąskaitą Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume (toliau - Centrinis depozitoriumas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po įstatinio kapitalo, jo padidėjimo ar sumažėjimo įregistravimo įmonių rejestre. Kitiems vertybiniams popieriams sąskaitos Centriniame depozitoriume turi būti atidarytos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vertybinių popierių įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje. Visi vertybiniai popieriai, kurie gali būti viešosios apyvartos objektais, taip pat vykdant pirminę vertybinių popierių viešąją apyvartą biržoje, fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, atidaromose vertybinių popierių savininkų vardu. FM (1997 12 12) pakeitimai nesiderina su nuosavybės klausimu, kadangi tam tikrą laiką nuosavybė lieka tiksliai neapibrėžta. Todėl būtina apibrėžti, kada galima viešoji apyvarta. Neatsižvelgta. 28 str. 2 d. Vertybinių popierių asmenines sąskai-tas turi teisę atidaryti ir tvarkyti emitentai, išleidžiantys į apyvartą verty-binius popierius, arba viešosios apyvar-tos tarpininkai (finansų maklerio įmo-nės arba bankai) - Centrinio depozito-riumo, veikiančio šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, dalyviai. Jeigu šio įstatymo apibrėžtos vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo nuostatos taikomos ir emitentams, ir viešosios apyvartos tarpininkams, toliau jie vadinami sąskaitų tvarkytojais. Papildyti: Vertybinių popierių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti emitentai, išleidžiantys į apyvartą vertybinius popierius, arba viešosios apyvartos tarpininkai (finansų maklerio įmonės arba bankai) - Centrinio depozitoriumo, veikiančio šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, dalyviai. Vertybinių popierių asmeninės sąskaitos Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka gali būti atidarytos ir tvarkomos Centriniame depozitoriume. Jeigu šio įstatymo apibrėžtos vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo nuostatos taikomos ir emitentams, ir viešosios apyvartos tarpininkams, toliau jie vadinami sąskaitų tvarkytojais. 29 str. 1 d. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas yra ne pelno įmonė, kurios pagrindinis tikslas - vykdyti bendrąją vertybinių popierių apskaitą, rengti ir diegti apskaitos sistemas sąskaitų tvarkytojams, jas aptarnauti ir prižiūrėti. Papildyti: Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas yra akcinė bendrovė, kurios pagrindinis tikslas - vykdyti bendrąją vertybinių popierių apskaitą, rengti ir diegti apskaitos sistemas sąskaitų tvarkytojams, jas aptarnauti ir prižiūrėti. Centrinis depozitoriumas veikia pagal šį įstatymą ir jo akcininkų susirinkimo patvirtintus įstatus. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos Centriniam depozitoriumui taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. 29 str. 2 d. Centrinio depozitoriumo steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Nacionalinė vertybinių popierių birža. Centrinio depozitoriumo steigėjai turi sudaryti sąlygas tapti jo akcininkėmis visoms šio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoms vertybinių popierių biržoms, tačiau Finansų ministerijos ir Lietuvos banko turimos akcijos turi suteikti ne mažiau kaip 51 procentą balsų Centrinio depozitoriumo akcininkų susirinkime. Centrinis depozitoriumas veikia pagal šį įstatymą ir jo savininkų susirinkimo patvirtintus įstatus. Papildyti ir pakeisti: Centrinio depozitoriumo steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Nacionalinė vertybinių popierių birža. Centrinio depozitoriumo steigėjai turi sudaryti sąlygas tapti jo akcininkėmis visoms šio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoms vertybinių popierių biržoms, tačiau Finansų ministerijos ir Lietuvos banko turimos akcijos turi suteikti ne mažiau kaip 51 procentą balsų Centrinio depozitoriumo akcininkų susirinkime. Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. Centrinio depozitoriumo pelno paskirstymas nustatomas jo įstatuose. Ne mažiau kaip 50 procentų grynojo pelno skiriama privalomajam rezervui, naudojamam nuostoliams padengti, ir pelno rezervui, naudojamam ilgalaikio turto įsigijimui, Centrinio depozitoriumo veiklai plėsti ir tobulinti. Ne daugiau kaip 30 procentų grynojo pelno skiriama dividendams ir kitiems tikslams. Ne daugiau kaip 20 procentų grynojo pelno skiriama metiniams išmokėjimams (tantjemoms) valdybos nariams, darbuotojų premijoms. 29 str. 3 d. 3, 4 ir 10 punktai Centrinis depozitoriumas vykdo šias funkcijas: 3) atidaro sąskaitų tvarkytojų vertybinių popierių sąskaitas ir jas tvarko; 4) užtikrina, kad vykdant sandorius dėl vertybinių popierių šie popieriai būtų laiku perregistruoti iš vieno sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitą; 10) išduoda sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų vertybinių popierių sąskaitos būklę. Papildyti ir pakeisti: Centrinis depozitoriumas vykdo šias funkcijas: 3) atidaro sąskaitų tvarkytojų ir Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka asmenines (investitorių) vertybinių popierių sąskaitas ir jas tvarko; 4) užtikrina, kad vykdant sandorius dėl vertybinių popierių šie popieriai būtų laiku perregistruoti iš vieno sąskaitų tvarkytojo ar asmeninės vertybinių popierių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo ar asmeninę vertybinių popierių sąskaitą; 10) išduoda sąskaitų tvarkytojams ir investitoriams išrašus apie jų vertybinių popierių sąskaitos būklę. ***29 str. 6 d. Centrinio depozitoriumo instrukcijos bei nurodymai vertybinių popierių apskaitos klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams. ***Papildyti 29 str. 6 d. ir nauja 7 d.:
  74. Centrinio depozitoriumo instrukcijos bei nurodymai vertybinių popierių apskaitos klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams. Centrinis depozitoriumas, veikdamas kaip sąskaitų tvarkytojas privalo vadovautis visais norminiais aktais, reglamentuojančiais asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą.
  75. Centrinio depozitoriumo valdymo organų nariai, taip pat visi Centrinio depozitoriumo tarnautojai neturi teisės be specialaus valdybos pirmininko ar administracijos vadovo įgaliojimo atskleisti konfidencialios informacijos, kurią jie sužino dirbdami Centriniame depozitoriume. FM (1997 12 12) neaiški “bendrųjų apskaitos principų” sąvokos juridinė prasmė. Atsižvelgta. 31 str. 2 d. Sudarant pirmąją Vertybinių popierių komisiją po šio įstatymo įsigaliojimo, komisijos pirmininkui įgaliojimai suteikiami 5 metams. Kiti komisijos nariai į pirmąją Vertybinių popierių komisiją po šio įstatymo įsigaliojimo Respublikos Prezidento teikimu skiriami atitinkamai ketveriems, trejiems, dvejiems ir vieneriems metams, kad kiekvienais vėlesniais metais komisija būtų atnaujinama vienu nariu. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas vieną iš komisijos narių skiria savo pavaduotoju. Papildyti: Sudarant pirmąją Vertybinių popierių komisiją po šio įstatymo įsigaliojimo, komisijos pirmininkui įgaliojimai suteikiami 5 metams. Kiti komisijos nariai į pirmąją Vertybinių popierių komisiją po šio įstatymo įsigaliojimo Respublikos Prezidento teikimu skiriami atitinkamai ketveriems, trejiems, dvejiems ir vieneriems metams, kad kiekvienais vėlesniais metais komisija būtų atnaujinama vienu nariu. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas vieną iš komisijos narių skiria savo pavaduotoju. Papildyti 32 str. 2 d. nauju 9 punktu:
  76. Įgyvendindama šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija vykdo šias funkcijas: 9) turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų investitorių teisių gynimo, jeigu emitentų, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų, kitų ūkio subjektų ar maklerių veiksmais buvo pažeisti daugelio investitorių interesai. 32 str. 2 d. 9 ir 10 punktus laikyti atitinkamai 10 ir 11 punktais. 37 str. papildyti nauja 3 dalimi:
  77. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų teisių įgyvendinimui Vertybinių popierių komisija gali pasitelkti policijos pareigūnus. 38 str. 1 d. 2 p.
  78. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo: 2) atlyginti investitoriams padarytus nuostolius; Pakeisti:
  79. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo: 2) atlyginti padarytus nuostolius; ***38 str. 2 d. pirmą punktą Vertybinių popierių komisija pagal patvirtintas taisykles turi teisę skirti pinigines baudas: 1) emitentams, pagal šio įstatymo 4 straipsnį turintiems įregistruoti verty-binius popierius, bet vengiantiems ar atsisakantiems tai padaryti, - iki 10 procentų registruotinų vertybinių popierių nominaliosios vertės; ***Papildyti: Vertybinių popierių komisija pagal patvirtintas taisykles turi teisę skirti pinigines baudas: 1) emitentams, pagal šį įstatymą turintiems įregistruoti vertybinius popierius ar atidaryti sąskaitą Centriniame depozitoriume, bet to nepadariusiems, - iki 10 procentų registruotinų ar įregistruotų vertybinių popierių nominaliosios vertės; 38 str. 2 d. naujais 5 ir 9 punktais: 5) ūkio subjektams, įregistravusiems oficialų pasiūlymą Vertybinių popierių komisijoje bet jo neįgyvendinusiems, - iki 500 tūkstančių litų. 38 str. 2 d. 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 6, 7 ir 8 punktais. 9) ūkio subjektams, pažeidusiems šio įstatymo 6 straipsnio šeštoje dalyje ir 26 straipsnio tryliktoje dalyje numatytus reikalavimus, - iki trigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio arba iki 100 tūkstančių litų. 41 str. 3 d. Veikiančių vertybinių popierių biržų akcininkai, neatitinkantys šio įstatymo 20 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatų, turi teisę toliau disponuoti savo akcijomis, tačiau gali jas perleisti tik asmenims, kurie atitinka nurodytąsias nuostatas. Išbraukti 3 d. 41 str. 4 d. Iki bus priimtas įstatymas, reglamentuojantis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimą, Vertybinių popierių komisijos pirmininkui mokamas 4 VDU mėnesinis atlyginimas. Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojui mėnesinis atlyginimas mokamas 15 procentų, komisijos nariams - 25 procentais mažesnis negu komisijos pirmininkui. Vertybinių popierių komisijos pirmininkui, jo pavaduotojui ir kitiems šios komisijos nariams negali būti mokami papildomi priedai bei premijos. Vertybinių popierių komisijos administracijos darbuotojų darbo užmokestį nustato komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Vyriausy-bės nustatyta Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Papildyti: Iki bus priimtas įstatymas, reglamentuojantis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimą, Vertybinių popierių komisijos pirmininkui nustatomas 40 bazinių mėnesinių algų tarnybinis atlyginimas. Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojui mėnesinis atlyginimas mokamas 15 procentų, komisijos nariams - 25 procentais mažesnis negu komisijos pirmininkui. Finansų ministerijos teikimu Vyriausybė Vertybinių popierių komisijos pirmininkui, Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojui ir kitiems šios komisijos nariams nustato iki 100 procentų tarnybinio atlyginimo papildomi priedus. Vertybinių popierių komisijos administracijos darbuotojų darbo užmokestį nustato komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Straipsnio projektas parengtas pagal 1997 09 30 Finansų ministerijos pasiūlymą. Po naujų svarstymų įstatymo straipsnių pataisų skaičius padidėjo iki 28 straipsnių.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.