← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTERIJA IR STATISTIKOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESP

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTERIJA IR STATISTIKOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS Į S A K Y M A S 1998 m. kovo 17 d. Nr. 20/24 Vilnius Dėl namų ūkių knygų seniūnijose Siekdami užtikrinti kaimo gyventojų, gyvenamųjų namų, žemės bei gyvulių apskaitą seniūnijose, ĮSAKOME:

  1. Namų ūkių knygas, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 16, užpildyti pagal 1998 m. spalio 1 d. būklę ir kasmet jas tikslinti spalio 1 d.
  2. Namų ūkių knygų pavyzdį ir jų pildymo nurodymus paskelbti „Valstybės žiniose“.
  3. Nustatyti, kad namų ūkių knygas spausdina Statistikos departamento Metodinis leidybinis centras pagal savivaldybių pateiktas paraiškas arba kitos spaustuvės savivaldybių nuožiūra. Už namų ūkių knygas savivaldybės apmoka iš savo biudžeto. VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTRAS KĘSTUTIS SKREBYS STATISTIKOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS PETRAS ADLYS ______________ Patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 02 19 įsakymu Nr. 16 ____________________________________ seniūnijos NAMŲ ŪKIO KNYGA Nr. _______ 1998, 1999, 2000, 2001, 2002 metams Knygoje įrašyti šių gyvenviečių ūkiai (stambiose gyvenvietėse nurodyti ir gatvių pavadinimus): Gyvenvietės (gatvės) pavadinimas Gyvenvietės kodas nuo iki psl. _______________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ ______________ Namų ūkio Nr. _______ Namų ūkio galvos vardas, pavardė________________________ I. NAMŲ ŪKIO SĄRAŠAS
  4. Vardas, pavardė (rašyti nesutrumpinant)
  5. Piliečio asmens kodas
  6. Giminystės ryšys su namų ūkio galva
  7. Lytis(vyras, moteris)
  8. Gimimo metai, mėnuo, diena*
  9. Tautybė
  10. Pilietybė
  11. Išsimokslinimas:aukštasis, aukštesnysis (specialus, vidurinis), vidurinis, pagrindinis, pradinis, neturi pradinio
  12. Besimokantiems nurodyti mokyklos, mokslo įstaigos pavadinimą (tipą), jos tikslų adresą 1998 10 01
  13. 1999 10 01
  14. 2000 10 01
  15. 2001 10 01
  16. 2002 10 01
  17. Darbovietė ir pareigos (dirbamas darbas)
  18. Pakitimai darbe
  20. Įrašai apie išvykusius iš ūkio asmenis (nurodyti išvykimo metus, mėnesį ir kur išvyksta)** 18.. Įrašai apie atvykusius į seniūnijos teritoriją asmenis (nurodyti atvykimo metus, mėnesį ir kur atvyko)**
  21. Įrašai apie senatvės ir invalidumo pensininkus (nurodyti invalidumo grupę) ir asmenis, gaunančius pašalpą. Vėlesni pensijos rūšies arba invalidumo grupės pakitimai *Gimusiems po eilinio įrašo ūkinėse knygose nurodyti akto numerį ir gimimo datą. **Mirusiems nurodyti mirties akto numerį ir datą. II. ŪKIUI PRIKLAUSANTIEJI GYVENAMIEJI NAMAI 1998 1999 2000 2001 2002
  22. Gyvenamųjų pastatų skaičius
  23. Butų skaičius
  24. Kambarių skaičius
  25. Bendras naudingas plotas–kv.metrais
  26. Butai turintys 5.1 vandentiekį 5.2 kanalizaciją 5.3 centrinį šildymą 5.4 vonias (dušus) 5.5 dujas 5.6 karštą vandenį 5.7 elektrines virykles Ūkiniai pastatai:
  27. _____________________________________________________________
  28. _____________________________________________________________
  29. _____________________________________________________________
  30. _____________________________________________________________
  31. _____________________________________________________________ Ūkio adresas __________________________________________________________________ III. ŪKIO PRIVATI ŽEMĖ ( šimtosios ha) Nekilnojamojo turto registro duomenys . spalio 1 d. 1989 1999 2000 2001 2002
  32. Bendras žemės plotas
  33. Iš to skaičiaus žemės ūkio naudmenos
  34. Iš jų ariama žemė
  35. Miškas IV. ŪKIO GYVULIAI IR PAUKŠČIAI Gyvulių rūšys spalio 1 d. 1998 1999 2000 2001 2002
  36. Galvijai
  37. Iš jų karvės
  38. Kiaulės
  39. Avys
  40. Ožkos
  41. Arkliai
  42. Paukščiai Papildomos žinios ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ 1998 10 01 1999 10 01 2000 10 01 2001 10 01 2002 10 01 Ūkio narys Seniūno pavaduotojas arba šiuos __________________________________________________ duomenis įrašęs asmuo _________________________________________________________ parašas parašas parašas parašas parašas ______________ Patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 16 Nurodymai namų ūkių knygoms pildyti I. BENDROSIOS TAISYKLĖS
  43. Namų ūkių knygos yra pirminės ūkinės apskaitos seniūnijose forma. Namų ūkių knygos turi būti pildomos laikantis šių nurodymų. Jose negali būti jokių ištrynimų bei nepaaiškintų ištaisymų. Bet kokie ištaisymai ir išbraukimai turi būti patvirtinti seniūno parašu.
  44. Namų ūkių knygos turi būti pildomos visose kaimo seniūnijose, taip pat miesto seniūnijose joms pavaldžiose kaimo gyvenvietėse.
  45. Namų ūkių knygos turi būti saugomos seniūnijose taip pat kaip ir kiti dokumentai bei vertybiniai popieriai. Už jų saugumą bei laiku padarytus ir tikslius įrašus yra atsakingas seniūnas.
  46. Namų ūkių knygomis ir jų pildymo nurodymais seniūnus aprūpina savivaldybės.
  47. Rajonų statistikos skyriai įpareigoti instruktuoti seniūnus pirminės apskaitos klausimais ir sekti apskaitos tikslumą.
  48. Namų ūkių knygos seniūnijose skirtos 5 metams ir pildomos pagal spalio 1 dienos būklę nuo spalio 1 iki 15 dienos, aplankant kiekvieną namų ūkį ir apklausiant gyventojus. Seniūnijos kasmet pagal spalio 1 dienos būklę turi patikrinti ir patikslinti namų ūkių knygų įrašus.
  49. Siekiant išvengti atskirų gyvenamųjų namų bei gyvenviečių praleidimo, seniūnas prieš pradėdamas namų ūkio knygų pildymą arba prieš jų tikslinimą privalo patikslinti visų seniūnijos teritorijoje esančių gyvenviečių sąrašą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad būtų surašytos ir nedidelės gyvenvietės bei atskirai esantys gyvenamieji namai. Didelėse seniūnijose, kur seniūnas arba seniūno pavaduotojas neįstengs per 15 dienų aplankyti visų namų ūkių ir šiuo laikotarpiu užpildyti namų ūkių knygas arba patikslinti jų įrašus, seniūnas paskiria jam padėti asmenis, sugebančius šį pavedimą atlikti.
  50. Namų ūkių knygų duomenimis naudojasi: švietimo skyriai, finansų, statistikos ir kitos valstybinės įstaigos. II. NAMŲ ŪKIO EILĖS NUMERIO SUTEIKIMO TVARKA
  51. Namų ūkių knygoje visiems namų ūkiams suteikiami numeriai.
  52. Kiekvienam ūkiui, įskaitant ir nuolat gyvenančius nuomininkus, suteikiamas atskiras numeris. Namų ūkis – tai kartu gyvenantys asmenys, kurie susiję giminystės ar kitais asmeniniais ryšiais, turi bendrą biudžetą ir bendrai juo naudojasi, gyvena viename būste. Namų ūkį gali sudaryti ir vienas asmuo.
  53. Kiekvienai gyvenvietei, kurioje yra daugiau kaip 20 ūkių, skiriama atskira namų ūkių apskaitos knyga. Nedidelių gyvenviečių ūkiai įrašomi į artimiausios didesnės gyvenvietės knygą, kiekvienai jų skiriamas atitinkamas lapų skaičius. Baigus surašinėti kiekvienos gyvenvietės arba gatvės (didelėje gyvenvietėje) ūkius, reikia palikti knygoje keletą švarių lapų tam, kad vėliau būtų galima juose įrašyti naujai susikūrusius šioje gyvenvietėje arba gatvėje ūkius.
  54. Kiekvienos namų ūkių knygos tituliniame lape užrašomi gyvenviečių pavadinimai ir kodai, pažymint puslapių, kuriuose yra šių gyvenviečių namų ūkiai, numerius. Stambių gyvenviečių namų ūkių knygose, be gyvenvietės pavadinimo, taip pat įrašomi gatvių pavadinimai, prieš kiekvieną jų pažymint puslapius, kuriuose įrašyti šiose gatvėse esantys ūkiai.
  55. Apėjus visus namų ūkius visose gyvenvietėse ir įrašius į namų ūkių knygas, jiems suteikiami numeriai. Numeracija turi būti nepertraukiama ir vieninga visoje seniūnijoje. Atskirai numeruoti kiekvienos gyvenvietės ūkius draudžiama. Tuo atveju, kai, užpildžius namų ūkių knygas, seniūnijoje susikuria naujas ūkis, jam suteikiamas seniūnijos eilės numeris nepriklausomai nuo to, kokioje gyvenvietėje šis ūkis susikūrė ir kokiu numeriu užbaigta šios gyvenvietės knyga.
  56. Kiekvieno ūkio numeris yra pastovus. Visiems nariams persikėlus gyventi toje pačioje seniūnijoje iš vienos gyvenvietės į kitą, ūkio numeris nesikeičia. Šiuo atveju asmeninė sąskaita gyvenvietėje, iš kurios ūkio nariai išsikelia, uždaroma, o naujoje, į kurią jie persikelia gyventi, – atidaroma, paliekant ūkiui suteiktą ankstesnį numerį. Ankstesnėje ūkio buvimo vietoje lapo viršuje pažymima, kad ūkis išsikėlė, nurodant datą ir priežastį. Lygiai taip pat daroma, jeigu ūkio nariai persikelia toje pačioje gyvenvietėje. Ūkio numeris nekeičiamas ir pasikeitus namų ūkio galvai. Tokiu atveju reikia pakeisti tik atitinkamus įrašus.
  57. Vienam ūkiui pasidalinus į du, išbraukiami asmenys, atsiskiriantys nuo seno ūkio. Naujam susidariusiam ūkiui suteikiamas naujas numeris atitinkamos jų buvimo vietos namų ūkių knygoje. „Papildomų žinių“ skyriuje daromas įrašas „Atsidalino nuo ūkio Nr.......“. Dviems ūkiams susijungus į vieną, paliekamas vieno šių ūkių numeris ir įrašomi atitinkami duomenys visuose skyriuose. Papildomų duomenų skyriuje daromas įrašas „Susijungė su ūkiu Nr....“. Antrojo ūkio asmeninė sąskaita uždaroma pažymint viršutinėje jos dalyje: „Asmeninė sąskaita uždaryta (nurodyti datą), nes susijungė su ūkiu Nr....“.
  58. Visais atvejais, kai ūkis likviduojamas arba kai visi ūkio nariai išvyksta nuolatinai gyventi už šios seniūnijos ribų, tokių ūkių numeris namų ūkių knygoje išbraukiamas, nurodant priežastis. Buvusieji numeriai neteikiami naujai susikūrusiems ūkiams. NAMŲ ŪKIŲ KNYGOS ĮRAŠŲ PILDYMO TVARKA Namų ūkių knygoje numatyti šie skyriai: I. Namų ūkio narių sąrašas, II. Ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai bei ūkiniai pastatai, III. Ūkio privati žemė, IV. Ūkio gyvuliai ir paukščiai. Namų ūkių apskaitos knygos seniūnijose pildomos visiems seniūnijoje nuolatinai gyvenantiems asmenims. Antraštinėje dalyje įrašoma namų ūkio galva, kurio vardu ūkinėje knygoje atidaryta asmeninė sąskaita. I skyrius Namų ūkio narių sąrašas numatytas ūkiui, turinčiam ne daugiau kaip 6 narius. Jeigu ūkyje yra daugiau kaip 6 žmonės, įrašams reikia skirti 2 lapus, o ūkiui padidėjus dėti įkliją. Šiame skyriuje pirmuoju įrašoma namų ūkio galva, o po jo – visi kiti namų ūkio nariai, tiek esantieji, tiek ir laikinai nesantieji ūkyje. Visų namų ūkio narių vardus, pavardes rašyti netrumpinant. Piliečio asmens kodas turi būti rašomas pilnas. Giminystės ryšiai su namų ūkio galva – prie namų ūkio galvos pavardės įrašoma „namų ūkio galva“, o prie kitų narių pavardžių nurodomi jų giminystės ryšiai su namų ūkio galva – „žmona“, „vyras“, „sūnus“, „duktė“, „motina“, „tėvas“, „sesuo“ ir t. t. Lytis – nurodyti „vyras“, „moteris“. Gimimo metai, mėnuo, diena – remiantis atitinkamais dokumentais įrašomi kiekvieno namų ūkio nario gimimo metai, mėnuo, diena. Tautybė – įrašoma ta tautybė, kuriai asmenys save priskiria. Vaikų tautybę nurodo tėvai arba jų globėjai. Pilietybė – Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Vaikai, gimusieji Lietuvoje, yra Lietuvos piliečiai. Neturintiems pilietybės įrašoma – be pilietybės. Išsimokslinimas – įrašomas išsimokslinimas visiems asmenims nuo 7 metų – besimokantiems ir nesimokantiems. Aukštasis – baigusiems aukštąsias mokyklas. Aukštesnysis (specialusis vidurinis – iki 1990 m.) – baigusiems technikumus, koledžus, aukštesniąsias mokyklas. Vidurinis – baigusiems 12 klasių (iki 1990 m. – vienuolika klasių), taip pat profesinės mokyklos 3 pakopas. Pagrindinis – baigusiems 9 klases dabar (iki 1986 m.- aštuonias klases), profesinės mokyklos 2 pakopas, besimokantiems vidurinės mokyklos 10-12 klasėje. Pradinis – baigusiems pradinę mokyklą, išstojusiems iš 5-8 klasės iki 1990 m. ar iš 9 klasės vėlesniais metais, besimokantiems 5-9 klasėje. Neturi pradinio – žymima 7 metų amžiaus asmenims ir vyresniems, neturintiems išsimokslinimo, bet mokantiems skaityti ir rašyti ar tiktai skaityti. Besimokantiems – nurodyti mokyklos, mokslo įstaigos pavadinimą ir jos adresą. Darbovietė ir pareigos – tai įmonės, organizacijos ar įstaigos pavadinimas. Asmenims, neturintiems nuolatinės darbo vietos ir dirbantiems sezoninį darbą, užrašoma darbo vieta paskutinio sezono metu. Jeigu dirba savo ūkyje, nurodyti, ar jis ūkininkas. Pakitimai darbe – pažymimi įvykę darbovietės ir darbo pakitimai. Pastabos apie išvykusius namų ūkio narius – nurodomi išvykimo metai, mėnuo ir priežastis. Visais išvykimo atvejais (išskyrus mirtį), pageidautina pažymėti, ar šis asmuo išvyko nuolatinai gyventi į kitą ūkį šios seniūnijos teritorijoje ar už jos ribų. Laikinai išvykusiems įrašai nedaromi. Įrašai apie gimusius ir mirusius daromi remiantis civilinės metrikacijos įstaigų aktų įrašais. 5 eilutėje nurodomi gimimo metai, mėnuo, diena, taip pat gimimo akto numeris. 17 eilutėje tie patys įrašai daromi mirusiems. Atvykusiems nuolat gyventi į šią seniūniją įrašomi atvykimo metai, mėnuo, iš kur atvyko. Duomenys apie senatvės ir invalidumo pensininkus, gaunančius pašalpas asmenis, įrašomi remiantis socialinės apsaugos įstaigų pažymėjimais. Įrašomi ir duomenys apie asmenis, gaunančius pašalpą. II skyrius Gyvenamasis namas – tai pastatas, kurio visas arba ne mažiau kaip pusė bendrojo ploto skirta nuolat gyventi. Jeigu namų ūkis turi du ar daugiau namų, tai II skyriuje reikia užrašyti kiekvieno namo duomenis, atskiriant juos kabliataškiu. Jeigu gyvenamasis namas yra ne vieno, o dviejų ar daugiau ūkių (šeimų) nuosavybė, tai eilutėje „Gyvenamų pastatų skaičius“ reikia užrašyti atitinkamas dalis (pavyzdžiui, „pusė namo“), užrašant jo bendrąjį naudingąjį plotą ir kitus rodiklius. Bendrasis naudingasis plotas. Į bendrąjį naudingąjį plotą įskaitomi gyvenamųjų kambarių (bendrųjų, miegamųjų) ir pagalbinių patalpų (virtuvės, prieškambario, koridorių, vonios ar dušo, tualeto, sandėlio, sieninių spintų), taip pat pristatytų prie gyvenamojo namo apšildomų ir tinkamų ištisus metus gyventi patalpų (mansardų, terasų, verandų ir kt.) plotai. Į bendrąjį naudingąjį plotą neįskaitomas rūsių, laiptinių plotas, konstrukcijų ir krosnių, pristatytų neapšildomų patalpų (terasų, verandų, balkonų, lodžijų), taip pat neapkūrenamų mansardų, atskirai pastatytų virtuvių, pirčių, daržinių, pavėsinių, vasarnamių, sodo namelių ir kt. laikinam gyvenimui pritaikytų patalpų plotai (vagonų, rūsių ir kt.). Bendrasis naudingasis plotas nustatomas remiantis gyvenamojo namo planu arba pasu, o nesant jo arba esant nukrypimų – pagal patalpų vidaus išmatavimus ir įrašomas pilnais kvadratiniais metrais. Butas – tai patalpa, skirta nuolatinai gyventi, nuo kitų patalpų atskirta sienomis, turinti atskirą išėjimą į gatvę, kiemą, laiptinę ar bendrojo naudojimo patalpą. Koridorinės sistemos namuose atskirais butais vadinamos tos patalpos, kurios turi išėjimą į bendrojo naudojimo koridorių. Gyvenamuoju kambariu laikoma dalis buto ar patalpos, atskirtos nuo kitų patalpų sienomis ar pertvaromis, skirtos gyventi, turinčios tiesioginį dienos apšvietimą ir šildymo įrengimus. Kambariu taip pat laikoma dėl tam tikrų priežasčių (remontas, perįrengimas) laikinai negyvenama patalpa. Aprūpintumas komunaliniais patogumais. Butai bei juose gyvenantys žmonės laikomi apsirūpinę komunaliniais patogumais: vandentiekiu – jei patalpose yra išvedžioti vandentiekio vamzdžiai ir vanduo tiekiamas centralizuotai iš gatvės tinklų arba artezinių šulinių; kanalizacija – jei patalpose yra ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai ir nuvedimas į lauko kanalizacijos tinklus ar surinkimo šulinius; centriniu šildymu – jei patalpos aprūpintos centrinio šildymo prietaisais, nesvarbu, koks šilumos šaltinis (vietinė, grupinė, kvartalinė, rajoninė katilinė, ŠEC ar kt.); vonia (dušu) – nesvarbu, iš kokio šaltinio gaunamas karštas vanduo: karšto vandens vandentiekio, dujų ar malkų kolonėlių. Laikoma, kad patalpa neturi vonios, nors ji įrengta, jei pastate nėra kanalizacijos; dujomis – jeigu patalpose įrengtos dujinės viryklės, prijungtos prie gamtinių ar suskystintų dujų tinklo, atvežamų balionų. Aprūpinti dujomis laikomi ir tokie pastatai, kur dujinės viryklės įrengtos bendrose virtuvėse; karštu vandeniu – jei patalpos aprūpintos vandentiekiu, skirtu tiekti karštą vandenį, neatsižvelgiant į šilto vandens tiekimo tvarką. III skyrius Privati žemė – tai žemės plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Bendras žemės plotas – tai visas pamatuotas žemės plotas, kurį sudaro žemės ūkio naudmenos, miškai, keliai, užstatyta teritorija, vandenys, kita žemė. Žemės ūkio naudmenos – tai ariama žemė, įskaitant kultūrines ganyklas, sodai ir uogynai, pievos ir natūralios ganyklos. Ariama žemė – žemės ūkio naudmenos, sistemingai apdirbamos ir naudojamos žemės ūkio kultūrų pasėliams (įskaitant daugiametes žoles ir pūdymus). Miškai ir miškų žemė – tai miškų žemė (išskyrus rezervatų miškus), neatžėlusios biržės, degimai, laukymės, dykynės, žemė, kurią užima miško keliai, žemė, skirta miškui įveisti, žvėrelių pašarų aikštelės. IV skyrius Gyvuliai ir paukščiai įrašomi apklausus namų ūkio galvą arba kitą suaugusį šeimos narį. Gyvulius ir paukščius surašyti pagal nurodytą datą. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.