← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1998 m. kovo 19 d. Nr. 49

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1998 m. kovo 19 d. Nr. 49 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 ir 9 straipsniais (Žin., 1997, Nr. 65-1553, Nr. 96-2428), ĮSAKAU:

  1. Patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus (pridedami).
  2. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „ekspertizė“. L. E. APLINKOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS IMANTAS LAZDINIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 49 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI IŠSAMAUS VERTINIMO PROGRAMOS IR ATASKAITOS RENGIMO NUOSTATAI
  3. Bendrosios nuostatos 1.
  4. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programa (toliau – programa) rengiama vykdant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus. 1.
  5. Programa rengiama projektuojant planuojamos ūkinės veiklos objektus, kuriems privalomas poveikio aplinkai išsamus vertinimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 456 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos rūšių ir objektų, kuriems turi būti atliekamas poveikio aplinkai išsamus vertinimas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42-1033). 1.
  6. Programa nustato poveikio aplinkai vertinimo procese nagrinėjamus klausimus bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) turinį bei apimtį. 1.
  7. Programa rengiama, derinama ir tvirtinama prieš rengiant planuojamos ūkinės veiklos objekto techninį projektą. 1.
  8. Ataskaita rengiama atlikus poveikio aplinkai vertinimą pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programą.
  9. Programos rengimas 2.
  10. Programą rengia planuojamos ūkinės veiklos užsakovas, panaudodamas pradinius duomenis (teritorijų planavimo dokumentus, informaciją, pateiktą paraiškoje projektavimo sąlygoms gauti, ir kt.). 2.
  11. Programa rengiama remiantis Pasiūlymais dėl poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitos turinio ir apimties (Priedas). Iš jų į programą įrašomi tie punktai, kurie ataskaitoje iki galo atspindėtų planuojamą ūkinę veiklą, galimą jos poveikį aplinkai. Tikslinga rengti kuo detalesnę programą, kuri palengvintų poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitos rengimą. 2.
  12. Programoje reikalinga nurodyti metodikas, kurios bus naudojamos galimam poveikiui įvertinti.
  13. Programos derinimas 3.
  14. Parengta programa bei pradiniai duomenys pateikiami derinti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai gali reikalauti papildyti programą poveikio aplinkai vertinimo sąlygomis, kurios būtinos nuodugniam poveikio aplinkai įvertinimui atlikti. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų suderintą programą turi pasirašyti atsakingi pareigūnai, kurių parašas tvirtinamas antspaudu. 3.
  15. Visuomenė supažindinama su programa vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1305 „Dėl visuomenės informavimo apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos pasiūlymų įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 110-2517).
  16. Programos tvirtinimas Nustatyta tvarka suderintą ir aptartą su visuomene programą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija ar jos regionų departamentai pagal Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 170 2 priedą.
  17. Ataskaitos rengimas Ataskaitą rengia planuojamos ūkinės veiklos užsakovas, atlikęs poveikio aplinkai vertinimą pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programą.
  18. Ataskaitos derinimas 6.
  19. Ataskaita derinama su poveikio aplinkai vertinimo subjektais. 6.
  20. Visuomenė supažindinama su ataskaita pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1305 „Dėl visuomenės informavimo apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos pasiūlymų įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 110-2517).
  21. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimas 7.
  22. Ataskaita, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados ir visuomenės pasiūlymų analizė pateikiama Aplinkos apsaugos ministerijai ar Aplinkos apsaugos ministerijos regionų departamentams. 7.
  23. Aplinkos apsaugos ministerija ar jos tarnybos išnagrinėja ataskaitą, visuomenės pasiūlymus bei kitų ataskaitą nagrinėjusių institucijų išvadas ir priima sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. ______________ PRIEDAS PASIŪLYMAI DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI IŠSAMAUS VERTINIMO ATASKAITOS TURINIO IR APIMTIES
  24. Bendrieji duomenys 1.
  25. Objekto ar ūkinės veiklos pavadinimas, paskirtis, numatomos alternatyvios statybos vietos, statybos terminai ir eiliškumas, numatomas objekto eksploatacijos laikas. 1.
  26. Trumpas objekto techninės charakteristikos aprašymas. 1.
  27. Duomenys apie gaminius (produkciją), naudojamas žaliavas ir medžiagas, energetinius ir technologinius išteklius (1.1 lentelė). 1.
  28. Prijungimo prie esamų inžinerinių tinklų sąlygos. 1.
  29. Naudotų poveikio aplinkai prognozės metodų aprašymas. 1.
  30. Užsakovo svarstytų pagrindinių alternatyvų aprašymas ir analizė, apibūdinant pagrindines pasirinkimo priežastis ir atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai bei geriausius prieinamus gamybos būdus. Turi būti nagrinėjamos bent dvi alternatyvos: palankiausia užsakovui ir palankiausia aplinkai (dėl vietos parinkimo, techninių ir technologinių sprendimų bei poveikį aplinkai mažinančių priemonių). 1.
  31. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos galimo reikšmingo poveikio aplinkai aprašymas (statybos ir eksploatacijos etapų metu), atsižvelgiant į nagrinėjamas alternatyvas. 1.
  32. lentelė. Bendrieji duomenys apie planuojamą ūkinę veiklą. Produkcija Energetiniai ir technologiniai* ištekliai Pavadinimas Kiekis per metus Pavadinimas Kiekis per metus JT kodas Energetinių išteklių Šaltiniai Mazutas Gamtinės dujos Suskystintos dujos Akmens anglis Krosninis kuras Benzinas Elektros energija Šiluminė energija Kiti * Nurodyti, ar ištekliai naudojami technologiniams, ar energetiniams poreikiams.
  33. Planuojamos ūkinės veiklos vietos aprašymas 2.
  34. Vietovės geografinė padėtis. Jos padėtis saugomų teritorijų (rezervatų, valstybinių parkų, gamtos draustinių, apsauginių zonų bei juostų, vietinės reikšmės bei specialiosios paskirties teritorijų ir kt.) ir gretimų įmonių sanitarinių apsaugos zonų atžvilgiu. 2.
  35. Kraštovaizdžio ir gamtos išteklių charakteristika (mozaikiškumas, įvairumas ir kt.). 2.
  36. Vietovės geologinė ir reljefo charakteristika. Bendra dirvožemio charakteristika. Dirvožemio ir grunto savybės, fluidų horizontalios ir vertikalios filtracijos galimybės. Dirvožemio ir grunto geocheminė, geofizinė būklė bei užterštumas (entomologinis, parazitologinis, mikrobiologinis, radiacinis, cheminis ir kt.). 2.
  37. Hidrologinė ir hidrogeologinė vietovės charakteristika. Duomenys apie paviršinio ir gruntinio vandens kokybę. 2.
  38. Vietovės meteorologinės ir klimato sąlygos. Duomenys apie oro temperatūrą, kritulius, vyraujančius vėjus, saulės radiaciją, atmosferos foninį užterštumą arba gretimų įmonių išmetamus teršalus. 2.
  39. Duomenys apie vietovės augmeniją. 2.6.
  40. Sumedėjusių augalų (medžių ir krūmų) rūšis, būklė, amžius, aukštis, skersmuo (medžių). 2.6.
  41. Retų augalų bei grybų rūšių buveinės. 2.6.
  42. Paminkliniai medžiai. 2.6.
  43. Išsaugotini želdiniai ir priemonės jų apsaugai. 2.
  44. Duomenys apie vietovės gyvūniją. 2.7.
  45. Bestuburiai gyvūnai (vabzdžiai, vėžiagyviai, moliuskai ir kt.). 2.7.
  46. Varliagyviai ir ropliai. 2.7.
  47. Paukščiai. 2.7.
  48. Žinduoliai. 2.7.
  49. Žuvys. 2.7.
  50. Duomenys apie vietovėje esamus gyvūnų migracijos kelius, susitelkimo, veisimosi ir poilsio vietas. 2.7.6.
  51. Žuvų neršto ir susitelkimo vietos. 2.7.6.
  52. Varliagyvių migracijos, roplių masinio žiemojimo vietos. 2.7.6.
  53. Paukščių telkimosi vietos (pvz.: poilsio, mitybos, veisimosi vietos). 2.7.6.
  54. Žinduolių migracijos keliai ir susitelkimo vietos (pvz.: šikšnosparnių žiemavietės). 2.7.6.
  55. Paukščių (tik didžiųjų) lizdai, žvėrių olos. 2.
  56. Vandens, oro ir dirvožemio būklės bioindikacinės priemonės. 2.
  57. Duomenys apie antropogeninę aplinką (pvz.: žemės ūkio plotai, urbanistikos objektai, kultūros ir archeologijos paveldas, vietos gyventojai, socialinės-ekonominės sąlygos, socialinės-kultūrinės sąlygos).
  58. Planuojamos ūkinės veiklos galimas reikšmingas poveikis įvairiems aplinkos komponentams Planuojamos ūkinės veiklos galimo reikšmingo poveikio aplinkai (statybos ir eksploatacijos etapų metu) aprašymas ir analizė. Turėtų būti išnagrinėtas bet koks (tiesioginis, netiesioginis, kompleksinis, nuolatinis, laikinas, negrįžtamas, grįžtamas, teigiamas ar neigiamas ir kt.) poveikis, apibūdinti naudoti poveikio prognozavimo ir įvertinimo metodai. Pageidautina, kad galimas neigiamas ar teigiamas poveikis gamtinei ir antropogeninei aplinkai būtų išreikštas kiekybiškai (pvz.: ekonominiais rodikliais). 3.
  59. Vanduo 3.1.
  60. Objekto vandens poreikiai 3.1.1.
  61. Objekto vandens poreikiai (užpildyti 3.1 lentelę). 3.1.1.
  62. Geriamojo vandens vartojimo gamybos reikalams pagrindimas. 3.1.1.
  63. Vandens apytakinės ir pakartotinio naudojimo sistemos. 3.1.
  64. Vandens šaltiniai 3.1.2.
  65. Objekto aprūpinimo vandeniu šaltiniai (požeminio, paviršinio vandens telkiniai, miesto ar kito objekto vandentiekis, paviršinės (lietaus) nuotekos ir kt.), paimamo vandens kiekiai. Jei galimi kiti aprūpinimo vandeniu variantai, pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas. 3.1.2.
  66. Teritorinės išteklių komisijos patvirtintos požeminio vandens atsargos (jei projekte numatoma imti vandenį). 3.1.2.
  67. Pagrindiniai duomenys apie požeminio vandens vietą: horizontas (pavadinimas, indeksas), jo slūgsojimo gylis, našumas ir kt. (jei projekte numatoma imti vandenį). 3.1.2.
  68. Duomenys apie imamo vandens kokybę: fiziniai, cheminiai, mikrobiologiniai ir kiti rodikliai; paviršinio vandens telkinio foninio užterštumo rodikliai (užpildyti 3.2 lentelę). 3.1.2.
  69. Paimamo ir suvartojamo vandens apskaita. 3.1.2.
  70. Geriamojo vandens kokybės kontrolė (užpildyti 3.3 lentelę). 3.1.2.
  71. Apskaičiuotas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis vandens debitas ir priemonės jam praleisti. 3.1.
  72. Nuotekos, jų valymas ir išleidimas 3.1.3.
  73. Nuotekų, jų valymo ir išleidimo trumpas aprašymas: nuotekų tipai (buities, gamybinės užterštos, paviršinės ir kt.), nuotekų kiekiai (užpildyti 3.4 lentelę); nuotekų užterštumas, vietiniai valymo įrenginiai (esami, rekonstruojami, projektuojami; jų našumas), išvalytų nuotekų išleidimo vietos, vandens imtuvas (baseinas). Jei galimi nuotekų valymo ar išleidimo variantai, pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas. 3.1.3.
  74. Užterštų gamybinių nuotekų bei specifinių srautų pirminis valymas, pakartotinis vartojimas gamyboje. 3.1.3.
  75. Objekto cechų nuotekų kiekiai pagal rūšis, teršalų koncentracijos ir kiekiai nuotekose, valymo būdai, valymo įrenginių sudėtis, teršalų kiekis išvalytose nuotekose, nuotekų išleistuvai (užpildyti 3.5 lentelę). 3.1.3.
  76. Nuotekų valymo įrenginių našumas ir išvalymo efektyvumas. Nuoroda į kitoje projekto dalyje atliktus atitinkamus skaičiavimus arba į pramonės įrenginio techninių charakteristikų šaltinį, kuriame pateikti šie duomenys. 3.1.3.
  77. Nuotekų išleidimas. Nuotekų vandens imtuvo (atviro vandens telkinio) ar upės pavadinimas, jo foninis užterštumas; nuotekų iš leistuvai, nuotekų ir teršalų jose kiekiai, nuotekų susimaišymo su vandens imtuvo vandeniu rodikliai (užpildyti 3.6 lentelės 1...10 skiltis). 3.1.3.
  78. Didžiausia leidžiama teršalų koncentracija nuotekose, kurios dydis siūlomas tvirtinti normatyvu (užpildyti 3.6 lentelės 11–13 skiltis). 3.1.3.
  79. Nuotekų apskaita ir kokybės kontrolė. Mėginių ėmimo vietos, kontrolės būdai ir priemonės (užpildyti 3.7 lentelę). 3.1.
  80. Vandenų apsauga nuo užteršimo 3.1.4.
  81. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių ir atskirų gręžtinių šulinių apsaugos zonos. 3.1.4.
  82. Gamyboje, vandens gerinimo stotyse ir nuotekų valymo įrenginiuose susidarančių dumblo, šlamo ir kitų nuosėdų kiekiai, drėgnumas; jų surinkimas, sausinimas, sandėliavimas, šiems procesams naudojami įrengimai, statiniai, aikštelės. 3.1.4.
  83. Nusausinto dumblo ir kitų nuosėdų kiekiai, jų tvarkymas; kenksmingų medžiagų bei atliekų kiekiai, sandėliavimas, sandėliavimo vietų įrengimas; naudotų tepalų kiekis, jų tvarkymas; mėšlo, srutų ir siloso sulčių tvarkymas (įrašyti į 3.8 lentelę). 3.1.4.
  84. Eksploatuojamų vamzdžių, fasoninių dalių bei armatūros, veikiamų cheminių junginių, medžiagos ir tipai. 3.1.4.
  85. Galimų avarinių nuotekų išsiliejimų apimtys. Priemonės, užtikrinančios, kad avariniais atvejais nuotekos neištekės į paviršinius bei požeminius vandens telkinius (surinkimo talpos, pylimavimai, priešfiltraciniai ekranai ir kt.). 3.1.4.
  86. Paviršinių nuotekų (lietaus ir sniego tirpsmo) nuo objekto teritorijos surinkimas ir valymas. 3.1.4.
  87. Požeminių vandens telkinių apsaugos priemonės nuo užteršimo (nebeveikiančių gręžinių tamponavimas, konservavimas ir kt.). 3.1.4.
  88. Inžinerinės priemonės požeminio vandens potencialaus užteršimo zonose hidrogeologiniams stebėjimams ir matavimams atlikti. 3.1.4.
  89. Vandens telkinių apsaugos priemonės nuo užterštų paviršinių (lietaus) nuotekų objekto statybos metu. 3.1.
  90. Skyriaus „Vanduo“ brėžiniai 3.1.5.
  91. Ištrauka iš teritorijų planavimo dokumento, kurioje nurodyta aprūpinimo vandeniu šaltiniai, vandens ėmimo vietos, nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų išleidimo vietos, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių apsaugos zonos, o žemės ūkio objektams – srutų ir mėšlo utilizavimo plotai, nuotekų debito matavimo ir mėginių ėmimo vietos. 3.1.5.
  92. Ištrauka iš teritorijų planavimo dokumento, kurioje nurodyta esantys, projektuojami ir likviduojami pastatai, inžineriniai tinklai, statiniai, įrenginiai, kenksmingų medžiagų bei atliekų sandėliavimo, nukenksminimo ar utilizavimo vietos. 3.1.5.
  93. Teritorijos vertikalaus planavimo brėžinys. 3.1 lentelė. Vartojamo vandens balansas Cecho pavadinimas ar numeris Suvartojama vandens iš viso (3, 9, 10 skiltys) Suvartojama šviežio vandens Pakartotinai vartojama Pastabos Iš viso Buities poreikiams Gamybiniams poreikiams Įmonės vandens Kitų objektų vandens geriamojo technologinio apytakinių sistemų papildymui geriamojo technologinio 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 3.2 lentelė. Geriamojo vandens kokybės kontrolė Kontroliuojamas rodiklis Kontrolės metodas Periodiškumas Tyrimams atlikti pasirinkta laboratorija 1 2 3 4 3.3 lentelė. Paviršinio vandens telkinio užterštumas Vandens telkinio pavadinimas, kategorija pagal galiojančias kokybės normas Metai Sausiausio mėnesio 95% tikimybės vidutinis debitas, m3/s Foninis užterštumas Didžiausia leidžiama koncentracija telkinyje (DLK), mg/l Foninio užterštumo laipsnis* Teršimo šaltinis* Rodiklio pavadinimas Koncentracija mg/l 1 2 3 4 5 6 7 8 * Užterštumo laipsnis – tai teršalo koncentracijos santykis su DLK. ** Jei yra duomenų. 3.4 lentelė. Nuotekų balansas Cecho, baro pavadinimas ar numeris Nuotekų iš viso Išleidžiama Nukreipiama pakartotiniam vartojimui Negrįžtamas vandens suvartojimas Pastaba Buities Gamybinių šiame objekte kituose objektuose iš viso iš jų nevalytų 1 2 3 4 5 6 7 8 9 3.5 lentelė. Duomenys apie nuotekas ir jų valymą Cecho nuotekų išleistuvo pavadinimas ar numeris Nuotekų rūšis Nuotekų kiekiai Žaliose nuotekose Nuotekų valymo būdas, valymo įrenginių našumas, m3/d Valytose nuotekose Teršalo kiekio sumažinimas, % Valytųjų nuotekų išleidimo vieta m3/h m3/dieną m3/metus Teršalo pavadinimas Teršalo koncentracija, mg/l Teršalo kiekis Teršalo koncentracija, mg/l Teršalo kiekis t/dieną t/metus t/dieną t/metus 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 3.6 lentelė. Išleidžiamų nuotekų susimaišymo su vandens imtuvo vandeniu rodikliai* Vandens imtuvo (paviršinio vandens telkinio) pavadinimas...................................................... Apskaičiuoto pjūvio vieta........................................................................................................... Nuotekų išleistuvo pavadinimas ar numeris Atstumas nuo išleistuvo iki paskaičiuoto pjūvio vandens telkinyje, km Nuotekų kiekis Teršalai išleidžiamose nuotekose Teršalų foninė koncentracija vandens telkinyje paskaičiuotame pjūvyje, mg/l Nuotekų praskiedimas kiek kartų Teršalų koncentracija vandens telkinio paskaičiuotame pjūvyje po susimaišymo, mg/l Leidžiama išleisti teršalo koncentracija, mg/l (DLK) Didžiausias leidžiamas teršalo kiekis, siūlomas tvirtinti kaip norma (DLT) m3/h m3/dieną m3/metus teršalo pavadinimas teršalo koncentracija mg/l t/d. t/m. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 * Jei įmonė plečiama, nuotekų priimtuvo vandens foninė teršalų koncentracija nustatoma anksčiau esamos nuotekų išleistuvo vietos. 3.7 lentelė. Nuotekų laboratorinė kontrolė Matavimo, mėginių ėmimo vieta, būdas, trukmė, dažnumas Kontrolės metodai Tyrimams atlikti pasirinkta laboratorija Nuotekų kiekis Nuotekų užterštumo rodikliai 3.8 lentelė. Žaliavos, atliekos, atliekų tvarkymas Cechas, gamyba, įrengimai Žaliavų Atliekų Atliekų saugojimas objekte Numatomas tvarkymo pobūdis (šalinimas, panaudojimas, išvežimas į sąvartyną ir kt.) pavadinimas kiekis pavadinimas kiekis agregatinis būvis(kietas, skystas, pastos) pavojingumo klasė* pagrindiniai komponentai* laikymo sąlygos didžiausias kiekis t/dieną t/metus t/dieną t/metus 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 * Šios grafos pildomos pagal Valstybinės statistinės ataskaitos formos Nr. 3 – „Atliekos“ užpildymo instrukciją. 3.
  94. Atmosfera 3.2.
  95. Objekte susidarantys oro teršalai 3.2.1.
  96. Objekto stacionarių ir mobilių, organizuotų ir neorganizuotų atmosferos teršimo šaltinių trumpa charakteristika, išmetami teršalai. Teršalų ūmūs išmetimai. 3.2.1.
  97. Išsiskiriančių ir išmetamų į atmosferą teršalų kiekio skaičiavimai (paprastai – lentelių forma), kuriuose nurodomas kuro bei žaliavų suvartojimas, jų rūšys, technologinių bei energetinių įrenginių tipai, darbo režimai, teršalų kiekio skaičiavimo formulės (ar nuorodos į nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas metodikas bei kitus teisės aktus), koeficientai, kitos skaičiavimams reikalingos charakteristikos ir skaičiavimų rezultatai. 3.2.1.
  98. Stacionarūs atmosferos teršimo šaltiniai. Išsiskiriančių bei išmetamų į atmosferą teršalų kiekiai, apskaičiuoti pagal 3.2.1.2 punktą, pateikiami 3.9 lentelėje. 3.2.1.
  99. Objekto teritorijoje veikiantys mobilūs teršimo šaltiniai. Išmetamų teršalų kiekiai, apskaičiuoti pagal 3.2.1.2 punktą, pateikiami 3.10 lentelėje. 3.2.
  100. Teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos (pagal HN 35 – 1993) 3.2.2.
  101. Objekto išmetamų į atmosferą teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore (užpildyti 3.11 lentelę). 3.2.2.
  102. Suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių, į kurias įeina objekto išmetami teršalai ir foninio užterštumo ar gretimų įmonių išmetami teršalai, sąrašas; šių teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore (įrašyti į 3.11 lentelę). 3.2.
  103. Atmosferos teršimą mažinančios priemonės, išmetami teršalų kiekiai 3.2.3.
  104. Objekto projekte priimti atmosferos teršimo mažinimo (teršalų išsiskyrimo mažinimo, valymo pagerinimo, išmetimo parametrų pagerinimo ir kt.) techniniai sprendimai. Numatomi naudoti netipiniai įrenginiai, jų panaudojimas veikiančiuose objektuose, praktinis efektyvumas. Jei galimi techninių sprendimų variantai – pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas. 3.2.3.
  105. Objekto projekte numatomi dujų valymo ir dulkių gaudymo įrenginiai, jų efektyvumas, išmetamų į atmosferą teršalų kiekiai (užpildyti 3.9 lentelę). 3.2.
  106. Atmosferos užterštumo prognozė 3.2.4.
  107. Teršalų, kuriems reikia skaičiuoti pažemio koncentracijas, nustatymas. Skaičiuojama pagal 3.2.4.1.1 arba 3.2.4.1.2 punktus. 3.2.4.1.
  108. Apskaičiuojamos tų objekto išmetamų teršalų arba sumavimo efektu pasižyminčių teršalų grupių pažemio koncentracijos, kurių apskaičiuota parametro R vertė nors iš vieno veikiančios ar projektuojamos gamybos išmetimo šaltinio viršija
  109. Parametras R apskaičiuojamas pagal formulę:

(1)Dj – j-tojo išmetimo šaltinio diametras, m; Hj – j-tojo išmetimo šaltinio aukštis virš žemės paviršiaus, m; qji – i-tojo teršalo koncentracija j- tojo išmetimo šaltinio angoje, mg/m3; DLKi – i-tojo teršalo didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3. Labai mažiems šaltiniams, (H ≤ 2m), kai prilyginama 1
(2)3.2.4.1.
  1. Pažemio koncentracijos skaičiuojamos tų objekto išmetamų teršalų, kurių: Mi – objekto i-tojo teršalo išmetamas kiekis iš visų stacionarių teršimo šaltinių, g/s; DLKi – i-tojo teršalo didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3; Hi – i-tąjį teršalą išmetančių šaltinių vidutinis aukštis, m. 3.2.4.
  2. Duomenys apie objekto išmetamų teršalų didžiausių pažemio koncentracijų skaičiavimus: - skaičiavimo metodika, programa; - stratifikacijos koeficiento, vietovės reljefą įvertinančio koeficiento ir kitų koeficientų vertės; - aplinkos temperatūra ir vėjo kryptis; - stačiakampio, apibrėžiančio teritoriją, kurioje skaičiuojama teršalų sklaida atmosferoje, koordinatės. 3.2.4.
  3. Objekto išmetamų teršalų ir sumavimo efektu pasižyminčių teršalų grupių, kurių sudėtyje yra objekto išmetami teršalai, didžiausių pažemio koncentracijų skaičiavimai: - objekto išmetamų teršalų; - objekto išmetamų teršalų, įvertinus ir foninį atmosferos užterštumą arba gretimų įmonių išmetamus teršalus. Turi būti pridedami kompiuteriniai skaičiavimai. 3.2.4.
  4. Teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimo rezultatų analizė ir išvados. 3.2.
  5. Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) 3.2.5.
  6. SAZ dydis, nustatytas pagal „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“, metrais. 3.2.5.
  7. Patikslintos pagal vėjų rožę SAZ dydis. (SAZ tikslinama, kai teršalo didžiausia pažemio koncentracija didesnė už jo DLK.) 3.2.5.
  8. Duomenys apie sanitarinėje apsaugos zonoje gyvenančių žmonių skaičių. SAZ organizavimas. 3.2.
  9. Leidžiami teršalų išmetimai į atmosferą ir jų kontrolė 3.2.6.
  10. Pagal atliktus objekto išmetamų teršalų sklaidos skaičiavimus, įvertinus ir foninį oro užterštumą, šio objekto kiekvieno atmosferos teršimo šaltinio atskirai ir viso objekto didžiausius leidžiamus išmetamų į atmosferą teršalų kiekius pateikiama tvirtinti kaip normatyvą (užpildyti 3.12.1 ir 3.12.2 lenteles). 3.2.6.
  11. Išmetamų į atmosferą teršalų kontrolės metodai ir priemonės (užpildyti 3.13 lentelę). 3.2.
  12. Atmosferos apsaugos priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms (užpildyti 3.14 lentelę). 3.2.
  13. Skyriaus „Atmosfera“ brėžiniai 3.2.8.
  14. Teritorijų planavimo dokumento dalis su situacijos planu, apimančiu ne mažesnę kaip 2 km spindulio teritoriją nuo projektuojamo objekto. Jei išmetimo šaltinio aukštis (H) yra didesnis kaip 40 m, tai situacijos planas turi apimti ne mažesnę kaip 50 H spindulio teritoriją. Situacijos plane parodomas projektuojamas objektas, jo sanitarinė apsaugos zona (normatyvinė ir patikslinta), pažymima vėjų rožė, jei yra – kurortinė zona, pramoniniai objektai. 3.2.8.
  15. Teritorijų planavimo dokumento dalis, kurioje pažymėti objekto stacionarūs teršimo šaltiniai. 3.2.8.
  16. Objekto išmetamų į atmosferą teršalų didžiausių galimų pažemio koncentracijų žemėlapis-schema, kurioje pažymimas projektuojamas objektas, jo patikslinta SAZ ir atskirų teršalų koncentracijų bei sumavimo efektu pasižyminčių teršalų grupių suminių koncentracijų, viršijančių DLK, izolinijos. (Tai gali būti parodyta ir situacijos plane.) 3.9 lentelė (1 dalis). Stacionarūs atmosferos teršimo šaltiniai, iš jų išsiskiriantys teršalai, valymo metodai, išmetami į atmosferą teršalai Cecho, baro pavadinimas, numeris Teršalų išsiskyrimo šaltiniai Teršalų išmetimo į atmosferą šaltiniai Į atmosferą išmetamų dujų parametrai pavadinimas, rūšis kiekis, vnt. darbo lai-kas per metus, val. pavadinimas kiekis, vnt. numeris aukštis, m išėjimo angos skersmuo, m greitis, m/s temperatūra, oC tūrio debitas, m3/s 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 3.9 lentelė (2 dalis). Stacionarūs atmosferos teršimo šaltiniai, iš jų išsiskiriantys teršalai, valymo metodai, išmetami į atmosferą teršalai Teršalų išmetimo šaltinių koordinatės X, Y (vietinėje sistemoje) bei duomenys Išmetamų į atmosferą dujų valymas Kitos priemonės Teršalai Teršalų kiekiai Taškinio šaltinio arba linijinio šaltinio pradžia, m Linijinio šaltinio pabaiga, m Plokštuminio šaltinio Įrenginio pavadinimas ir tipas Sulaikomo teršalo pavadinimas Aprūpinimas valymo įrenginiais % Valymo laipsnis Išsiskyrusių Išmetamų simetrijos centras, m ilgis, m plotis, m kampas tarp šaltinio ilgio ir OX ašies (laipsnių) projektinis % faktinis % vienkartiniai kontroliniai g/s metiniai, t/metus vienkartiniai kontroliniai, g/s metiniai, t/metus X Y X Y X Y Pavadinimas Kodas 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 Pastaba. Jei teršalų kiekiai įvertinami nedetalizuojant (įrengimų grupei, barui, cechui) pagal analogiškų objektų duomenis, 8, 9 ir 13...21 skiltyse nurodomi atitinkamos įrengimų grupės ar cecho teršalų išmetimo simetrijos centro matmenys bei koordinatės. 3.10 lentelė. Veikiantys objekto teritorijoje mobilūs atmosferos teršimo šaltiniai Mobilaus teršimo šaltinio pavadinimas, rūšis Šaltinių skaičius Išmetami teršalai pavadinimas kodas metinis kiekis, t/metus 1 2 3 4 5 3.11 lentelė. Didžiausios leidžiamos teršalų koncentracijos ir orientaciniai nepavojingi lygiai gyvenamosios aplinkos ore (mg/m3) Teršalai Orientacinis nepavojingas lygis (ONL) Didžiausia leidžiama koncentracija (DKL) Pavadinimas Kodas vienkartinė paros 1 2 3 4 5 3.12.1 lentelė. Teršalų išmetimų į atmosferą normatyvai atskiriems teršimo šaltiniams Normatyvų rūšys: DLT – didžiausia leidžiama tarša; LLT – laikinai leidžiama tarša. Rekonstruojamiems, techniškai modernizuojamiems ir naujai projektuojamiems šaltiniams LLT normatyvai netaikomi. Teršalai Teršalų išmetimo į atmosferą šaltinio numeris Normatyvo rūšis Leidžiamas išmesti teršalų kiekis Pavadinimas Kodas vienkartinis kontrolinis g/s (mg/m3) metinis, t/metus 1 2 3 4 5 6 Iš viso: 3.12.2 lentelė. Suminiai teršalų išmetimų į atmosferą normatyvai Teršalai Normatyvo rūšis Leidžiamų išmesti teršalų kiekis Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Vienkartinis kontrolinis Metinis, t/metus kiekis g/s, mg/s3 1 2 3 4 5 6 7
  17. Anglies monoksidas 117 5917 6069 Iš viso:
  18. Azoto oksidai 250 5872 6044 Iš viso:
  19. Sieros anhidridas 1753 5897 6051 Iš viso:
  20. Kietos dalelės (deginant kietą, skystą ar dujinį kurą), skaičiuojant be vanadžio pentoksido 1311 6005 Iš viso:
  21. Vanadžio pentoksidas 2023 6037 Iš viso: Kiti teršalai:
  23. Iš viso: Pastaba. Užbrūkšniuoti langeliai nepildomi. 3.13 lentelė. Išmetamų į atmosferą teršalų kontrolė Kontroliuojamo teršalo pavadinimas Kontrolės būdas Periodiškumas Matavimams atlikti pasirinkta laboratorija 1 2 3 4 3.14 lentelė. Atmosferos apsaugos priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms Cecho, baro pavadinimas Teršalų išmetimo į atmosferą šaltinio numeris Teršalų pavadinimas Priemonė išmetamų teršalų kiekiui sumažinti Numatomas teršalų emisijos sumažėjimas g/s % 1 2 3 4 5 6 3.
  24. Dirvožemis 3.3.
  25. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis dirvožemiui (pvz.: teršimas, erozija). 3.3.1.
  26. Objekto statybos (rekonstrukcijos) metu nuimamo derlingo dirvožemio sluoksnio plotas, storis ir tūris. Nuimto dirvožemio sluoksnio laikino saugojimo vieta, numatomas jo panaudojimas rekultivavimui. 3.3.1.
  27. Numatomi dirvožemio teršimo kontrolės būdai ir priemonės (užpildyti 3.15 lentelę). 3.3.1.
  28. Prognozuojami dirvožemio savybių pokyčiai. 3.3.1.
  29. Prognozuojami erozijos plitimo sąlygų pokyčiai. 3.15 lentelė. Dirvožemio užterštumo kontrolė Kontroliuojamo teršalo pavadinimas Tyrimų būdai, metodai Mėginių skaičius, jų ėmimo vietos, gylis, priemonės, periodiškumas Tyrimams atlikti pasirinkta laboratorija 1 2 3 4 3.
  30. Kraštovaizdis ir gamtos ištekliai 3.4.
  31. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gamtos ištekliams (pvz.: mineralinių ir energetinių išteklių sumažėjimas, durpynų ploto sumažėjimas, žemės ūkio naudmenų degradacija, pakenkimas miškams ir jų naikinimas, poveikis biologinei įvairovei). 3.4.
  32. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis augmenijai. 3.4.2.
  33. Rūšių skaičiaus sumažėjimas. 3.4.2.
  34. Medžių, krūmų skaičiaus sumažėjimas. 3.4.2.
  35. Retų augalų ir grybų rūšių sunaikinimas. 3.4.2.
  36. Kitos augalijos užimamo ploto sumažėjimas. 3.4.2.
  37. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis ateityje. 3.4.2.5.
  38. Invazinių rūšių plitimas. 3.4.2.5.
  39. Masinio sunaikinimo grėsmė avarijos atveju. 3.4.2.5.
  40. Augalijos nuskurdimas nuo fizinių veiksnių (šviesos trūkumo, dirvos trypimo, hidrologinio režimo pokyčių ir kt.). 3.4.
  41. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gyvūnijai (statybos ir eksploatavimo metu). 3.4.3.
  42. Rūšių sumažėjimas. 3.4.3.
  43. Migracijos kelių, susitelkimo vietų, veisimosi vietų ir gyvenamosios aplinkos sunaikinimas. 3.4.3.
  44. Gausumo ar produktyvumo sumažėjimas. 3.4.
  45. Esamos (būsimos) žemės naudmenos bei jų apsauga 3.4.4.
  46. Objekto sklypo žemės naudmenos su eksplikacija (užpildyti 3.16 lentelę): 3.4.
  47. Išsami informacija apie žemės naudmenų degradaciją (sklypų dydį, derlingumą, bonitetą ir kt.), pelkių ploto pokytį, miškų ploto pokytį. 3.4.
  48. Objekto poveikis kraštovaizdžiui ir jo estetiniams – ekologiniams (estetinei vertei), taip pat gamtiniams – rekreaciniams ištekliams. 3.4.6.
  49. Teritorijos (sklypo) objekto faktinis (potencialus) matomumas iš skirtingų stebėjimo taškų. 3.4.6.
  50. Estetinių – ekologinių išteklių pokyčio laipsnis (mastas, intensyvumas). 3.4.6.
  51. Gamtinių – rekreacinių išteklių pokyčio laipsnis (mastas, intensyvumas). 3.4.
  52. Dalies „Objekto poveikis kraštovaizdžiui“ brėžiniai: 3.4.7.
  53. Žemės naudmenų struktūros ir apsaugos brėžinys (nurodomi pokyčiai). 3.4.7.
  54. Estetinių – ekologinių išteklių ir gamtinių – rekreacinių išteklių vertinimo bei poveikio jiems brėžinys. 3.4.7.
  55. Teritorijos (sklypo) tvarkymo (želdinimo, tvenkinių įrengimo, dangos, mažosios architektūros formos ir kt.) brėžinys. 3.16 lentelė. Objekto sklypo žemės naudmenos su eksplikacija Žemės naudmenų pavadinimas Plotas (ha) prieš pradedant statybą (rekonstrukciją) užbaigus statybą (rekonstrukciją) iš jų renatūralizuota (rekultivuota) Ariamoji žemė Sodai Pievos ir natūralios ganyklos Keliai Užstatyta teritorija (kiemai ir po pastatais) Vandenys Kita žemė: pelkės pažeista žemė nenaudojama žemė Iš viso: 3.
  56. Urbanistiniai komponentai 3.5.
  57. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos urbanistiniams komponentams (pvz.: neigiamas poveikis statiniams, kultūros paveldo objektams, archeologiniams paminklams). 3.
  58. Socialinės – ekonominės ir etninės-kultūrinės sąlygos 3.6.
  59. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis socialinėms – ekonominėms ir etninėms-kultūrinėms sąlygoms (pvz.: gyventojų užimtumo pokyčiai, pajamų sumažėjimas ar padidėjimas, rekreacijos sąlygų pasi keitimas, švietimo sąlygų pasikeitimas, demografiniai pokyčiai). 3.
  60. Gyventojų sveikatos sąlygos 3.7.
  61. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gyventojų sveikatos sąlygoms (pvz.: triukšmo padidėjimas, maisto produktų kokybės pablogėjimas, aplinkos kokybės pokyčiai). 3.
  62. Duomenys apie objekto skleidžiamus aplinką veikiančius fizikinius ir biologinius teršalus (užpildyti 3.17 lentelę). 3.17 lentelė. Objekto skleidžiami fizikiniai ir biologiniai teršalai Teršalo pavadinimas Taršos šaltinio objekte pavadinimas Taršos šaltinių skaičius Aplinkos foninis užterštumas Apskaičiuotas objekto poveikis aplinkai ir priemonės taršai mažinti Priemonės taršai mažinti objekto teritorijoje (prie ribų) objekto sanitarinės apsaugos zonoje gyvenamojoje, rekreacijos teritorijoje, įvertinus foninį užterštumą be priemonių įgyvendinus priemones Triukšmas Elektromagnetinė spinduliuotė Jonizuojančia spinduliuotė Biologinė tarša (mikrooganizmai, virusai) Kiti fizikinės bei biologinės taršos veiksniai
  63. Technologiniai procesai 4.
  64. Siūlomų planuojamos ūkinės veiklos technologinio proceso alternatyvų aprašymas. 4.
  65. Siūlomų gamybos būdų, įrangos aprašymas, jų palyginimas ir įvertinimas pagal šios veiklos rūšies geriausią aplinkosaugos praktiką ir geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES) ar kitose šalyse, įvertinant jų įgyvendinimo galimybes (užpildyti 4.1 lentelę). 4.
  66. Nurodyti, kaip buvo atsižvelgta į HELCOM rekomendacijose pateiktas taršos mažinimo priemones atitinkamai veiklos rūšiai. 4.1 lentelė. Į aplinką patenkantys teršalai, suvartota energija bei investicijos taikant įvairius gamybos būdus Teršalų pavadinimai, atliekų kiekis, suvartojama energija, investicijos Matavimo vienetai Ribinės vertės Pagal užsakovo siūlomus gamybos būdus Pagal geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) Pagal HELCOM’o rekomendacijų reikalavimus 1 2 Lietuvoje Europos Sąjungoje 1 2 3 4 5 6 7
  67. Atmosferos* mg/m3 g/gaminio ar žaliavos vienetui
  68. Vandens* mg/l g/gaminio ar žaliavos vienetui
  69. Atliekos kg/gaminio ar žaliavos vienetui
  70. Suvartojama energija GJ/gaminio ar žaliavos vienetui
  71. Investicijos tūkst. lt./gaminių kiekiui * Išvardyti visus teršalus, kurių ribinės vertės (mg/m3, mg/l ar g/gaminio ar žaliavos vienetui) yra nurodytos šios lentelės 3-7 skiltyse paminėtuose dokumentuose.
  72. Ekstremalios situacijos Galimos ekstremalios situacijos (avarijos) ir technologinių procesų sutrikimai. Galimi avariniai teršalų išmetimai į aplinką. Priemonės, skirtos avarijų tikimybei sumažinti ir avarijų galimoms pasekmėms likviduoti. Tokios priemonės turėtų būti nurodytos atsižvelgiant į svarstytas technines ir technologinių sprendimų bei poveikį mažinančių priemonių alternatyvas.
  73. Žaliavos ir atliekos Gamtos išteklių (naftos, dujų ir kt.) ir žaliavų poreikis, gamybos atliekos (užpildyti 3.8 lentelę). Atliekų tvarkymas, šalinimas ir panaudojimas (pagal atliekų klasifikatorių).
  74. Poveikį aplinkai mažinančios priemonės 7.
  75. Priemonių, numatytų reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai prevencijai, sumažinimui, atitaisymui ar kompensavimui, aprašymas ir analizė. Šios priemonės turėtų būti pateiktos kiekvienam aplinkos komponentui, kuriam planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį. 7.
  76. Kitos poveikį aplinkai mažinančios priemonės. 7.2.
  77. Vandens gyvių apsaugos techninės priemonės vandens paėmimo iš atvirų telkinių vietose. 7.2.
  78. Objekto poveikio kraštovaizdžiui ir jo estetiniams – ekologiniams bei gamtiniams – rekreaciniams ištekliams išvengimo strategija (išvengimo, sumažinimo, kompensavimo). Šio poveikio išvengimo priemonės (objekto lokalizacija, sklypo planas, tinkamos formos, medžiagų bei statinių išvaizdos parinkimas, paviršiaus (reljefo) ir statinių sąveikos modeliavimas, įmonės teritorijos apželdinimas, mažosios architektūros elementų panaudojimas (estetinio – ekologinio potencialo padidinimas)). 7.2.
  79. Priemonės, numatytos sumažinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį intensyvaus gyvūnų veisimosi vietoms ar migracijos keliams. 7.2.
  80. Priemonės, numatytos biologinės įvairovės apsaugai. 7.2.
  81. Biologinės priemonės paviršinio (lietaus) vandens nuotėkiui valyti. 7.2.
  82. Įmonės periferijoje esančių sveikatingumo trasų, skverų bei parkų įrengimas ir tobulinimas. 7.2.
  83. Inžinerinių komunikacijų trasų pritaikymas gyventojų poreikiams ir rekreacijai. 7.2.
  84. Kompensacinės priemonės už ūkinės veiklos neigiamą poveikį aplinkai. 7.2.
  85. Priemonių, numatytų reikšmingo neigiamo poveikio prevencijai, sumažinimui, atitaisymui ar kompensavimui, įgyvendinimo kaštai. 7.2.
  86. Savivaldybių tarnybų projektuojamų ir rengiamų parkų, tvenkinių, vandenviečių, komunalinių nuotekų valymo įrenginių, pakrančių želdynų ir kt. subsidijavimas arba finansavimas.
  87. Problemų (techninio ar praktinio pobūdžio), su kuriomis užsakovas susidūrė atlikdamas poveikio aplinkai išsamų vertinimą ir rengdamas programą bei ataskaitą, aprašymas.
  88. Santrauka, apibendrinanti visą ataskaitoje nagrinėjamą informaciją.
  89. Pridedami dokumentai 10.
  90. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos numatomos vietos teritorijų planavimo dokumentą (dokumento patvirtinimo data, jame nustatyti reglamentai). 10.
  91. Veikiančio objekto oro teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos duomenys (išplėtimo, rekonstrukcijos projektams). 10.
  92. Veikiančio objekto paskutiniųjų metų valstybinės statistinės ataskaitos formos Nr. 2 „Atmosfera“ 1-asis skyrius – duomenys apie teršalų išmetimus į atmosferą, jų valymą ir utilizavimą (išplėtimo, rekonstrukcijos projektams). 10.
  93. Dokumentas apie foninį atmosferos užterštumą ar gretimų įmonių išmetamus teršalus bei planuojamos ūkinės veiklos numatomos vietovės meteorologines ir klimato sąlygas. Toks dokumentas gaunamas nustatyta tvarka. 10.
  94. Emisijų į atmosferą kontrolė matavimo prietaisais. 10.
  95. Pažyma apie suderintą atliekų šalinimo ir panaudojimo būdą. 10.
  96. Prijungimo prie esamų vandentiekių, buities, lietaus ir kitų kanalizacijos tinklų sąlygos. 10.
  97. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados. 10.
  98. Visuomenės pasiūlymų analizė ir dalyvavimo protokolai. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.