NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTAS Patvirtinta Lietuvos teisininkų draugijos valdybos 1997 m. lapk

NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTAS Patvirtinta Lietuvos teisininkų draugijos valdybos 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu. Galioja nuo 1998 m. sausio 1 d. I skirsnis Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Nacionalinio komercinio arbitražo statusas

1. Nacionalinis komercinis arbitražas (NKA) yra arbitražo institucija, Lietuvos teisininkų draugijos įsteigta nacionaliniams (vidaus) komerciniams-ūkiniams ginčams nagrinėti ir spręsti.
2. NKA procedūras organizuoja bei techninio aptarnavimo funkcijas ir formalumus atlieka Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo (VTKA) sekretoriatas.
3. NKA arbitražinis teismas nagrinėja ir sprendžia komercinius-ūkinius ginčus, kylančius iš sutartinių ir deliktinių civilinių teisinių santykių, kai abi ginčo šalys yra Lietuvos ūkiniai subjektai, o ginčo dalykas yra Lietuvos jurisdikcijoje.
4. NKA arbitražiniame teisme negali būti sprendžiami ginčai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nepriskirti arbitražo kompetencijai, taip pat ginčai, kurie pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą priskirti tarptautinių komercinių ginčų kategorijai. 2 straipsnis. Ginčai, nepriskirti NKA kompetencijai NKA negali nagrinėti ir spręsti: 1) ginčus, kylančius iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčus, susijusius su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu bei kylančius iš vartojimo sutarčių; 2) ginčus, kai viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, jeigu jų sprendimui arbitražo būdu negautas išankstinis tos įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. 3 straipsnis. Veiklos teisiniai pagrindai
5. Savo veikloje NKA vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais arbitražo teisinius santykius bei komercinių-ūkinių ginčų sprendimo tvarką.
6. Nagrinėdamas konkretų ginčą, NKA arbitražinis teismas vadovaujasi šiuo reglamentu ir sutarties (kontrakto), dėl kurios aiškinimo ar įgyvendinimo kilo ginčas, nuostatomis. Kai iškyla procedūriniai klausimai, nesureguliuoti ar nepakankamai reglamentuojami šiuo reglamentu ir šalių susitarimu, NKA arbitražinis teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu.
7. Arbitravimo procedūra organizuojama tik tada, kai tarp ginčo šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas arba atsakovo kitaip išreikštas sutikimas paklusti NKA arbitražinio teismo jurisdikcijai. 4 straipsnis. Arbitražinio susitarimo formos
8. Arbitražinis susitarimas dėl kilusio ar ateityje galimų ginčų perdavimo nagrinėti ir spręsti NKA arbitražiniam teismui gali būti sudaromas: 1) įrašant į komercinę sutartį (kontraktą) tipinę NKA arbitražinę išlygą; 2) sudarant atskirą susitarimą dėl jau kilusio komercinio-ūkinio ar deliktinio ginčo, arba dėl galimų tam tikros kategorijos ar visų komercinių-ūkinių ginčų perdavimo nagrinėti ir spręsti NKA arbitražiniam teismui; 3) pasikeitimais raštais (laiškais), faksimilėmis, telegramomis, teletaipais, nurodant juose, kad NKA arbitražinis teismas įgaliojamas išspręsti konkretų ginčą.
9. Arbitražiniu susitarimu gali būti laikomas ir ieškovo betarpiškai ar per VTKA sekretoriatą įteiktas atsakovui ieškininis pareiškimas ir į jį gautas atsakovo atsakymas, liudijantis apie jo sutikimą paklusti NKA arbitražinio teismo jurisdikcijai. 5 straipsnis. Arbitražinio susitarimo teisinės pasekmės
10. Šalys, sudariusios arbitražinį susitarimą dėl ginčo perdavimo spręsti NKA arbitražiniam teismui, netenka teisės kreiptis į teismą dėl jo išsprendimo ir negali vienašališkai nuo savo įsipareigojimo atsisakyti tol, kol nepasibaigs arbitražinio susitarimo galiojimo laikas.
11. Arbitražinė išlyga, sudaranti sutarties (kontrakto) dalį, traktuojama ginčo atveju kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties (kontrakto) sąlygų. Todėl arbitražinė išlyga sutartyje (kontrakte) dėl ginčo nagrinėjimo ir sprendimo perdavimo NKA arbitražiniam teismui nepraranda savo juridinės galios ir tada, kai pati sutartis (kontraktas) pripažįstama negaliojančia. 6 straipsnis. Arbitrai
12. NKA arbitru gali būti asmuo, kompetentingas kvalifikuotai spręsti komercinius-ūkinius ginčus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
13. Konkretaus ginčo atveju arbitrus (taip pat ir atsarginius) paskiria pačios ginčo šalys arba, esant jų pavedimui, arbitrus gali paskirti VTKA pirmininkas.
14. Ginčo šalių žiniai sudaromas ir penkerių metų laikotarpiui tvirtinamas sąrašas specialistų, rekomenduojamų ir galinčių kvalifikuotai atlikti arbitro funkcijas. Konkretaus ginčo atveju šalys gali iš šio sąrašo pasirinkti arbitrą arba pasiūlyti VTKA sekretoriatui kito (nesąrašinio) asmens kandidatūrą. 7 straipsnis. Arbitrų nešališkumas
15. Nagrinėti ir spręsti ginčą gali tik nešališki ir nepriklausomi arbitrai. Negali būti arbitru asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi kurios nors ginčo šalies naudai.
16. Kai kreipiamasi į bet kurį asmenį dėl jo galimo skyrimo arbitru, jis turi pranešti ginčo šalims arba VTKA sekretoriatui visas aplinkybes, galinčias kelti abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo. Apie tokias aplinkybes arbitras privalo pranešti ir po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu, jeigu to nepadarė anksčiau. 8 straipsnis. Šalių lygiateisiškumas ir rungtyniškumas
17. Ginčo šalių teisės NKA arbitražiniame teisme yra lygios. Kiekvienai iš jų užtikrintos vienodos galimybės pateikti, ginti bei pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus, teikti papildomų dokumentų ir kitų įrodymų. Visada jos gali pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį, pakeisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartį ir kt.).
18. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes (faktus), kuriomis ji remiasi pagrįsdama savo reikalavimus ar prieštaravimus. 9 straipsnis. Atstovavimas ir konfidencialumas
19. Savo teises bei interesus arbitražiniame teisme šalys gali ginti pačios arba per įstatymų nustatyta tvarka jų įgaliotus atstovus. VTKA sekretoriatui ir kitai ginčo šaliai turi būti iš anksto pranešta įgalioto atstovo vardas, pavardė, adresas.
20. Visi arbitražinio proceso dalyviai privalo išsaugoti ginčo šalių komercinės informacijos konfidencialumą. To siekiant, ginčas arbitražiniame teisme nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, kuriame, be ginčo šalių, jų atstovų, arbitrų ir posėdžio sekretoriaus, gali dalyvauti šalių pakviesti konsultantai, vertėjai, taip pat gali būti išklausyti liudytojai ir ekspertai. Kiti asmenys bylos nagrinėjimo posėdyje gali dalyvauti tik neprieštaraujant ginčo šalims. Skelbimai spaudoje apie bylas, nagrinėjamas NKA arbitražiniame teisme galimi tik esant ginčo šalių sutikimui ir nenurodant žinių, kurios gali būti vienos ar kitos šalies komercinė paslaptis. 10 straipsnis. Bylos nagrinėjimo būdai
21. Atsižvelgdamas į šalių susitarimą dėl ginčo nagrinėjimo būdo, arbitražinis teismas gali nagrinėti bylą šalims (ar jų atstovams) asmeniškai dalyvaujant posėdyje (išklausyti jų paaiškinimus bei žodžiu pateikiamus įrodymus) arba ištirti bylą tik pagal šalių pateiktus rašytinius dokumentus ir kitokius įrodymus (t. y. šalims betarpiškai nedalyvaujant).
22. Bet kuriame dokumentinio bylos nagrinėjimo etape arbitražinis teismas turi pereiti prie žodinio jos nagrinėjimo, jeigu to reikalauja kuri nors ginčo šalis arba pareiškia pageidavimą bent vienas arbitras. 11 straipsnis. Bylos nagrinėjimo laikas ir vieta NKA arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių pageidavimus, gali organizuoti bylos nagrinėjimo posėdžius bet kuriuo laiku ir bet kurioje Lietuvos vietovėje. Jeigu tokių pageidavimų ar susitarimo tarp ginčo šalių nėra, – byla nagrinėjama Vilniuje, VTKA būstinėje, jo sekretoriato suderintu su ginčo šalimis ir arbitrais laiku. 12 straipsnis. Arbitražinio nagrinėjimo kalba
23. Ginčai NKA arbitražiniame teisme nagrinėjami lietuvių kalba. Jeigu kuri nors šalis nepakankamai supranta lietuviškai – jai garantuojamas vertėjas (kai ji jo pageidauja). Vertėjo paslaugas apmoka jo pageidavusi šalis.
24. Esant reikalui, arbitražinis teismas gali pareikalauti, kad užsienio kalba surašytus dokumentus ginčo šalys išverstų į lietuvių kalbą. 13 straipsnis. Procedūriniai terminai Procedūriniai terminai pagal šį reglamentą skaičiuojami nuo tos dienos, kai pareiškimas, pranešimas, raginimas ar siūlymas įteikiamas arba kitokiu būdu perduodamas adresatui, o perdavimo (įteikimo) faktas patvirtinamas atitinkamu įrašu dokumentų registravimo knygoje, pašto spaudu, asmeniniu priėmusiojo parašu ar kitokiu perdavimo faktą fiksuojančiu įrodymu. 14 straipsnis. Arbitražinės rinkliavos
25. Pateikdamas ieškininį pareiškimą ieškovas privalo sumokėti negrąžinamą registravimo rinkliavą. Iki registravimo rinkliavos sumokėjimo byla arbitražinio teismo nagrinėjimui nerengiama.
26. Už kiekvieną pateiktą ieškininį pareiškimą ieškovas iš anksto (avansu) privalo sumokėti arbitravimo rinkliavą. Iki arbitravimo rinkliavos sumokėjimo byla arbitražiniame teisme nagrinėti iš esmės nepradedama.
27. Šalis, kurios nenaudai priimtas arbitražinio teismo sprendimas, turi atlyginti kitai šaliai jos sumokėtas arbitražinių rinkliavų sumas, jeigu tarp jų nesusitarta kitaip.
28. Registravimo, arbitravimo, taip pat kompensacinių išmokų rinkliavų normas, jų mokėjimo ir paskirstymo tvarką bei kitus arbitražo išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja NKA arbitražinių rinkliavų taisyklės, kurios yra sudėtinė šio reglamento dalis. II skirsnis Parengtinės procedūrinės priemonės 15 straipsnis. Dokumentų pateikimas VTKA sekretoriatui
29. Ieškininis pareiškimas ir kiti dokumentai pateikiami VTKA sekretoriatui betarpiškai arba persiunčiami paštu registruota siunta.
30. VTKA sekretoriatui turi būti pateikti trys ieškininio pareiškimo ir jo priedų komplektai, jeigu vieno jų ieškovas pats neįteikia atsakovui.
31. Prie ieškininio pareiškimo ieškovas turi pridėti: 1) arbitražinio susitarimo arba sutarties (kontrakto), kurioje įrašyta NKA arbitražinė išlyga, kopija; 2) sutarties (kontrakto), dėl kurios nuostatų aiškinimo ar taikymo kilo ginčas, kopija; 3) dokumentų, patvirtinančių ieškovo reikalavimų pagrįstumą, kopijas; 4) kitų dokumentų, kurie ieškovo nuomone yra susiję su sprendžiamu ginču, kopijas; 5) sumokėtos registravimo rinkliavos dokumento kopija. Pateiktų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos ieškovo parašu ir antspaudu. 16 straipsnis. Ieškinio pateikimas atsakovui
32. Gavęs 15 str. 2 d. išvardytų dokumentų komplektus, VTKA sekretoriatas vieną jų nedelsdamas įteikia ar išsiunčia atsakovui (jeigu to anksčiau nepadarė pats ieškovas), pridėdamas rekomenduojamų arbitrų sąrašą, raštą- siūlymą per 15 dienų pranešti VTKA sekretoriatui pasirinkto arbitro (ar ir atsarginio) vardą bei pavardę ir pateikti savo motyvuotą raštišką prieštaravimų pareiškimą dėl pateikto ieškinio.
33. Atsakovui skirtą ieškininių dokumentų komplektą VTKA sekretoriatas įteikia jam asmeniškai ir pasirašytinai arba išsiunčia pagal ieškovo nurodytą jo adresą registruota pašto siunta su įteikimo atgaliniu patvirtinimu. Atsakovui skirtas ieškininių dokumentų komplektas laikomas įteiktu ir tada, kai jis atsisako jį priimti arba jo nepasiima iš pašto įstaigos, nežiūrint į pastarosios raginimą.
34. Prieštaravimų pareiškimai dėl ieškinio, raginimai, arbitražinio teismo sprendimai ir nutartis, taip pat VTKA pirmininko nutartis siunčiamos adresatams registruotais laiškais, o kita informacija gali būti perduodama telekomunikacijų priemonėmis (telegrafu, teletaipu, faksu, telefonu ir kt.). 17 straipsnis. Ieškininio pareiškimo turinys
35. Ieškininiame pareiškime turi būti: 1) įvardytos ginčo šalys ir nurodyti jų adresai; 2) nuoroda į atitinkamą arbitražinę išlygą, arbitražinį susitarimą ar kitą dokumentą, suteikiantį NKA arbitražiniam teismui kompetenciją spręsti ginčą; 3) nuoroda į sutarties (kontrakto) straipsnius, dėl kurių taikymo ar aiškinimo kilo ginčas; 4) nuoroda į faktines aplinkybes bei teisinius pagrindus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus; 5) nuoroda į dokumentus ir kitus įrodymus, patvirtinančius ieškovo reikalavimus; 6) ieškinio reikalavimų kaina; 7) pasirinkto arbitro (taip pat ir atsarginio) vardas, pavardė arba prašymas, kad ieškovo vardu arbitrą skirtų VTKA pirmininkas; 8) ieškovo parašas ir data.
36. Arbitražinio nagrinėjimo metu ieškovas gali pakeisti ar papildyti savo ieškininius reikalavimus, išskyrus atvejus, kai arbitražinis teismas pripažįsta, jog netikslinga tai daryti dėl pavėluoto jų pateikimo ar dėl galimo bylos nagrinėjimo užvilkinimo. 18 straipsnis. Ieškinio kaina
37. Ieškininiame pareiškime turi būti nurodyta ieškinio kaina ir tais atvejais, kai visi ar dalis ieškovo reikalavimų yra neįkainotino pobūdžio.
38. Ieškinio kaina nurodoma: 1) piniginių reikalavimų ieškiniuose – išieškoma pinigų suma; 2) daiktinių reikalavimų ieškiniuose – išieškomų daiktų kaina; 3) teisinio santykio buvimo ar pasikeitimo pripažinimo ieškiniuose – ieškovo turtinių interesų kaina.
39. Ieškiniuose, kuriuose yra keli reikalavimai, kiekvieno jų kaina nurodoma atskirai. Bendrą ieškinio kainą sudaro visų atskirų ieškininių reikalavimų suma.
40. Jeigu ieškovas nenurodo arba netiksliai apskaičiuoja ieškinio kainą, jam sutikus tą darbą gali atlikti VTKA sekretoriatas arba arbitražinis teismas, remdamasis turimais dokumentais bei kitais įrodymais.
41. Jeigu ieškininiame pareiškime yra esminių trūkumų, VTKA sekretoriatas grąžina jį (nurodęs tuos trūkumus) ieškovui, o ginčo nagrinėjimas atidedamas. 19 straipsnis. Prieštaravimų pareiškimas
42. Atsakovo pareiškime dėl jam pareikšto ieškinio turi būti nurodyta: 1) ieškovo reikalavimus paaiškinančios, pateisinančios ar paneigiančios faktinės aplinkybės; 2) teisiniai pagrindai, kuriais atsakovas grindžia savo prieštaravimus; 3) kitos aplinkybės, susijusios su ieškiniu bei ginčijamais klausimais; 4) pasirinkto arbitro (taip pat ir atsarginio) vardas, pavardė arba prašymas, kad atsakovo vardu arbitrą skirtų VTKA pirmininkas; 5) atsakovo parašas ir data.
43. Prie prieštaravimų pareiškimo atsakovas turi pridėti: 1) dokumentų, patvirtinančių atsakovo prieštaravimų pagrįstumą, kopijas; 2) kitų dokumentų, kurie atsakovo nuomone yra susiję su jam pareikštu ieškiniu, kopijas; 3) sąrašą dokumentų ir kitų įrodymų, kuriuos atsakovas pateiks vėliau. Pateikiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos atsakovo parašu ir antspaudu.
44. VTKA sekretoriatui turi būti pateikti trys prieštaravimų pareiškimo ir kitų dokumentų komplektai, jeigu vieno jų atsakovas pats neįteikė ieškovui.
45. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas gali pakeisti ar papildyti savo prieštaravimus dėl ieškinio, pateikti priešieškinio reikalavimus, susijusius su ta pačia ar kita sutartimi (kontraktu), pareikalauti, kad būtų atlikti abiejų šalių reikalavimų įskaitymai ir kt., išskyrus atvejus, kai arbitražinis teismas pripažįsta, jog netikslinga tai daryti dėl pavėluoto jų pateikimo ar dėl galimo bylos nagrinėjimo užvilkinimo. Priešieškinys pareiškiamas tokia pat tvarka, kaip ir pirminis ieškinys.
46. Atsakovo atsisakymas pateikti prieštaravimų dėl ieškinio pareiškimą arba jo nepateikimas per nustatytą terminą nelaikoma savaiminiu ieškovo reikalavimų pripažinimu ir nėra arbitražiniam teismui kliūtis nagrinėti bylą, jeigu yra šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. III skirsnis Arbitražinis teismas 20 straipsnis. Arbitražinio teismo sudarymas
47. Konkrečiam ginčui spręsti šalys gali savo nuožiūra nustatyti arbitrų skaičių ir susitarti dėl jų skyrimo tvarkos. Jeigu jos nenustato arbitrų skaičiaus, skiriami trys arbitrai.
48. Kai arbitražinis teismas sudaromas iš vieno arbitro, kiekviena šalis gali siūlyti kitai kandidatūras asmenų, kurie galėtų atlikti vienasmenio arbitro pareigas, arba susitarti, kad vienasmenį arbitrą paskirtų VTKA pirmininkas.
49. Kai šalys susitaria dėl arbitražinio teismo iš vieno arbitro, tačiau negali susitarti dėl jo kandidatūros, bet kurios iš jų prašymu arbitrą paskiria VTKA pirmininkas. Vienasmenis arbitras atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir kolegialus arbitražinis teismas.
50. Kai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie du pasirenka trečiąjį arbitrą, kuris pirmininkauja arbitražiniam teismui ir vykdo pranešėjo pareigas. Arbitražinio teismo pirmininkas gali spręsti ir kai kuriuos kitus procedūrinius bylos nagrinėjimo klausimus, jeigu jį tam įgalioja šio reglamento taisyklės, ginčo šalys ar kiti šio teismo arbitrai.
51. Jeigu viena iš šalių per 30 dienų nuo atsakovui įteikto ieškininio pareiškimo dienos nepaskiria arbitro arba kai du šalių ar VTKA pirmininko paskirti arbitrai per 30 dienų nuo jų paskyrimo negali pasirinkti trečiojo arbitro, tai bet kurios iš šalių prašymu arbitrą skiria VTKA pirmininkas.
52. Jeigu yra du ar daugiau ieškovų arba atsakovų, ir pirmieji, ir antrieji tarpusavio susitarimu atskirai skiria po vieną arbitrą, kurie savo ruožtu pasirenka trečiąjį arbitrą. Tiek ieškovams, tiek ir atsakovams prašant arbitrus gali paskirti VTKA pirmininkas.
53. Skirdamas arbitrus, VTKA pirmininkas turi atsižvelgti į ginčo šalių susitarimu arbitrui nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat aplinkybes, užtikrinančias arbitro nepriklausomumą ir nešališkumą.
54. VTKA pirmininko sprendimai, priskirti jo kompetencijai pagal šio straipsnio antrąją, trečiąją, penktąją, šeštąją ir septintąją dalis, yra galutiniai ir neskundžiami. 21 straipsnis. Arbitražinio teismo uždaviniai Šio reglamento 20 str. nustatyta tvarka sudarytas arbitražinis teismas turi: 1) užtikrinti greitą ir teisingą ginčo išsprendimą mažiausiais kaštais; 2) išsaugoti ginčo šalių komercines paslaptis; 3) siekti, kad šalys sureguliuotų ginčą taikos sutartimi ir, nežiūrint į buvusius nesutarimus, išliktų tarp jų santykiai, netrukdantys tolimesniam dalykiniam bendradarbiavimui. 22 straipsnis. Arbitro nušalinimo pagrindai
55. Kiekviena ginčo šalis turi teisę pareikšti arbitrui nušalinimą, kai yra šios aplinkybės, keliančios abejonių dėl jo nepriklausomumo, nešališkumo ar kompetencijos: 1) arbitras yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas nuo vienos iš ginčo šalių; 2) yra vienos iš šalių giminaitis; 3) tarpininkavo taikinimo procedūroje; 4) teikė vienai iš šalių konsultacijas; 5) neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos; 6) yra kitokių aplinkybių, kurios pagrįstai kelia abejonių dėl jo nepriklausomumo, nešališkumo ar dalykinės kompetencijos. Dėl tokių pat motyvų gali būti pareikštas nušalinimas ir ekspertui.
56. Apie nušalinimą arbitrui, kurį šalis paskyrė pati arba kartu su kita šalimi, gali būti pareikšta tik dėl tokių aplinkybių, apie kurias ji sužinojo po jo paskyrimo. 23 straipsnis. Arbitro nušalinimo tvarka
57. Šalis, norinti pareikšti arbitrui nušalinimą, turi tą padaryti per 15 dienų nuo to momento, kai sužinojo apie arbitražinio teismo sudėtį arba apie aplinkybes, nurodytas šio reglamento 22 straipsnio pirmojoje dalyje. Bet kuriuo atveju arbitrui nušalinimas turi būti pareikštas dar neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės. Kai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, o vienam iš arbitrų nušalinimas pareiškiamas vėliau, jo nušalinimo tikslingumo klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu kiti du arbitrai pripažįsta, kad nušalinimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
58. Šalis, pareiškianti arbitrui nušalinimą, turi raštu pranešti VTKA sekretoriatui ir arbitražiniam teismui nušalinimo motyvus. Jei arbitras, kuriam pareikšta apie nušalinimą, pats neatsistatydina arba kita ginčo šalis nesutinka su jo nušalinimu, nušalinimo tikslingumo klausimą sprendžia kiti du arbitrai. Arbitras visada turi atsistatydinti, jeigu nušalinimą jam pareiškia abi ginčo šalys.
59. Kai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų ir kiti du arbitrai pareikštą vienam arbitrui nušalinimą atmeta, suinteresuota ginčo šalis gali prašyti VTKA pirmininką priimti savo galutinį sprendimą dėl to arbitro nušalinimo. VTKA pirmininko sprendimas šiuo klausimu yra neskundžiamas. Kol tokį šalies prašymą svarsto VTKA pirmininkas, arbitražinis teismas, įskaitant ir arbitrą, kuriam pareikštas nušalinimas, gali tęsti arbitražinį bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės turi būti priimamas po to, kai VTKA pirmininkas galutinai išsprendžia arbitro nušalinimo klausimą.
60. Vienasmenio arbitro, dviejų arbitrų ar visos arbitrų kolegijos, taip pat eksperto nušalinimo tikslingumo klausimą sprendžia pačios ginčo šalys. Kai jų nuomonės nesutampa, tai galutinį sprendimą nušalinimo klausimu priima VTKA pirmininkas. 24 straipsnis. Arbitro įgaliojimų nutraukimas
61. Jeigu arbitras dėl kokių nors aplinkybių negali atlikti savo funkcijų arba be pateisinamų priežasčių vilkina jų atlikimą, jo įgaliojimai nutrūksta, kai jis pats atsistatydina arba šalys susitaria dėl jo atstatydinimo, o kai jų nuomonės nesutampa – galutinį sprendimą šiuo klausimu priima VTKA pirmininkas.
62. Visais arbitro nušalinimo, atstatydinimo ar įgaliojimų nutraukimo atvejais į jo vietą kitas arbitras skiriamas tokia pat tvarka, kokia buvo paskirtas keičiamas arbitras.
63. Esant reikalui ir atsižvelgus į ginčo šalių nuomonę, gali būti pakartotinai išnagrinėti klausimai, kuriuos svarstant nedalyvavo naujai paskirtas arbitras. IV skirsnis Bylos nagrinėjimas arbitražiniame teisme 25 straipsnis. Pasiruošimas bylos svarstymui
64. Iki bylos svarstymo NKA arbitražiniame teisme pradžios visi arbitrai privalo išnagrinėti joje esamus dokumentus. Arbitrų kolegijos pirmininkas (ar vienasmenis arbitras) turi patikrinti bylos parengties svarstymui būklę, prireikus įpareigoti VTKA sekretorių surinkti papildomos informacijos, išreikalauti iš ginčo šalių reikalingus papildomus dokumentus, paaiškinimus bei kitus įrodymus ir atlikti kitus bylos nagrinėjimui arbitražiniame teisme reikalingus parengtinius veiksmus, įskaitant ir ginčo šalių bei kitų proceso dalyvių pakvietimą į arbitražinio teismo posėdį.
65. Jeigu nesusitarta kitaip, apie arbitražinio teismo posėdį VTKA sekretoriatas praneša ginčo šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims prieš 15 dienų specialiu raštu (raginimu), kuriame nurodoma posėdžio vieta, data ir laikas. Šių asmenų neatvykimas į arbitražinio teismo posėdį, iš anksto nepranešus apie neatvykimą ar nenurodžius svarbios priežasties, nekliudo nagrinėti bylą, jeigu arbitražinis teismas nenutaria kitaip.
66. Ginčo šalis visada gali pareikšti savo sutikimą, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. 26 straipsnis. Bylos svarstymo arbitražiniame teisme pradžia
67. Prasidėjus arbitražinio teismo posėdžiui, arbitrų kolegijos pirmininkas (ar vienasmenis arbitras) paskelbia apie bylos svarstymo pradžią, pristato ginčo šalis, patikrina dalyvaujančių posėdyje asmenų tapatybę bei atstovų įgalinimus ir referuoja posėdžio dalyviams apie bylą bei ginčo esmę.
68. Arbitrų kolegijos pirmininkui pavedus, pranešėjo apie bylą funkciją gali atlikti bet kuris kitas ginčą nagrinėjančios kolegijos arbitras.
69. Po pranešimo apie bylą bei ginčo esmę arbitražinis teismas turi priimti sprendimą dėl savo kompetencijos spręsti ginčą ir po to gali pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės: išklausyti ginčo šalių paaiškinimus, apklausti liudytojus, patikrinti ekspertų išvadas ir kt. Visiems šiems proceso dalyviams gali būti pateikiami klausimai. 27 straipsnis. Arbitražinio teismo kompetencija
70. NKA arbitražinis teismas turi teisę nagrinėti ir spręsti visus komercinius-ūkinius ginčus, kuriuos nedraudžia spręsti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas ir neriboja ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas.
71. Priimdamas sprendimą dėl savo kompetencijos spręsti konkretų ginčą, arbitražinis teismas nagrinėja ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl sutarties (kontrakto), esančio ginčo objektu, galiojimo. Tokiais atvejais NKA arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties (kontrakto) dalis, turi būti traktuojama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties (kontrakto) sąlygų. Arbitražinio teismo nutartis dėl sutarties (kontrakto) pripažinimo negaliojančiu nereiškia kartu pripažinimo negaliojančia ir NKA arbitražinės išlygos.
72. Šalies pareiškimas, kad arbitražinis teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti padarytas prasidėjus pirmajam posėdžiui ir ne vėliau, negu byla pradedama nagrinėti iš esmės. Pareiškimas, kad arbitražinis teismas viršija savo kompetenciją, turi būti padarytas tuojau pat po to, kai arbitražinio nagrinėjimo metu iškeliamas klausimas, kuris, šalies nuomone, nepriskirtas šio arbitražinio teismo kompetencijai. Arbitražinis teismas gali priimti tokio pobūdžio pareiškimą ir vėliau, jeigu laikys pateikimo uždelsimą pateisinamu.
73. Jei arbitražinis teismas priima nutartį dėl šalies pareiškimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, ir joje patvirtina savo kompetenciją nagrinėti ginčą, su šia nutartimi nesutinkanti šalis gali prašyti VTKA pirmininką priimti dėl jos savo sprendimą. VTKA pirmininko sprendimas šiuo klausimu yra galutinis. Kol VTKA pirmininkas nagrinėja šalies prašymą, arbitražinis teismas gali nagrinėti ginčą, bet negali priimti galutinio sprendimo dėl ginčo esmės.
74. Bet kurios iš šalių prašymu arbitražinis teismas gali priimti nutartį dėl ieškinio užtikrinimo, nurodyti užtikrinimo būdą ir pareikalauti, kad šalis pateiktų įrodymų, jog ieškinys užtikrintas reikiamu būdu. 28 straipsnis. Taikomoji teisė
75. Nagrinėdamas ir spręsdamas komercinius-ūkinius ar deliktinius ginčus, NKA arbitražinis teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
76. Spręsdamas konkretų komercinį-ūkinį ar delektinį ginčą, arbitražinis teismas visada turi atsižvelgti į sutarties (kontrakto) sąlygas, dėl kurių taikymo ar aiškinimo kilo ginčas. 29 straipsnis. Įrodymų pateikimas
77. Įrodymai, kuriais ginčo šalys grindžia savo reikalavimus arba prieštaravimus, gali būti bet kokie duomenys ir dokumentai, kuriais remdamasis arbitražinis teismas gali nustatyti aplinkybių ar faktų tikrumą ir priimti teisingą sprendimą. Arbitražinis teismas gali pareikalauti, kad šalys pateiktų tas aplinkybes (faktus) patvirtinančius papildomus dokumentinius ar kitokius įrodymus, kad būtų pateikti rašytinių įrodymų originalai arba nustatyta tvarka patvirtintos jų kopijos.
78. Aplinkybėms ir faktams patvirtinti arbitražinis teismas turi teisę skirti ekspertizes, kviesti ir išklausyti trečiųjų asmenų (liudytojų) parodymus, pareikalauti, kad šalys pateiktų ekspertui bet kokią su byla susijusią informaciją, pristatytų arba sudarytų sąlygas apžiūrėti su byla susijusį turtą, dokumentus ir kt.
79. Jeigu kuri nors šalis reikalauja arba arbitražinis teismas pageidauja, posėdyje privalo dalyvauti pats ekspertas ir žodžiu ar raštu pateikti savo išvadas bei atsakyti į šalių jam pateiktus klausimus. Gavusios arbitražinio teismo pritarimą, į posėdį šalys gali pakviesti savo asmeninius ekspertus ir liudytojus, kad jie duotų parodymus ginčijamais klausimais.
80. Visi dokumentai, pareiškimai ir kiti informacijos bei įrodymų šaltiniai, kuriuos viena iš šalių pateikia arbitražiniam teismui ar VTKA sekretoriatui, turi būti perduoti kitai šaliai. Šalims taip pat turi būti perduotos visos ekspertų išvados ir kiti įrodomąją galią turintys dokumentai, kuriais arbitražinis teismas gali remtis priimdamas savo sprendimą. 30 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas ar sustabdymas Dėl svarbių aplinkybių NKA arbitražinio teismo iniciatyva arba esant ginčo šalių pageidavimui, bylos nagrinėjimas ar sprendimo priėmimas gali būti atidėtas arba sustabdytas, nustatant kartu kitą nagrinėjimo laiką ir vietą. 31 straipsnis. Bylos nagrinėjimo nutraukimas Arbitražinis bylos nagrinėjimas nutraukiamas, o nutraukimas įforminamas NKA arbitražinio teismo nutartimi, jeigu: 1) ieškovas atsisako savo reikalavimų; 2) šalys susitaria užbaigti ginčą taikos sutartimi; 3) paaiškėja, kad ginčas negali būti sprendžiamas arbitražiniu būdu; 4) ieškovas, iš anksto neįspėjęs VTKA sekretoriato ar arbitražinio teismo, du kartus be svarbių priežasčių neatvyksta į arbitražinio teismo posėdžius; 5) arbitražinis teismas prieina išvadą, kad tolesnis bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių tampa netikslingas. 32 straipsnis. Ginčo sureguliavimas taikos sutarties pagrindu
81. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje šalys gali užbaigti ginčą taikos sutartimi. Tokiu atveju arbitražinis teismas bylos nagrinėjimą nutraukia, o ginčo sureguliavimą įformina taikos sutartį patvirtinančia nutartimi. Esant ginčo šalių pageidavimui, sureguliavimas gali būti įformintas arbitražinio teismo sprendimu, priimtu taikos sutarties pagrindu bei šalių sutartomis sąlygomis.
82. Arbitražinis teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jeigu jos sąlygos pažeidžia trečiųjų asmenų interesus arba kitaip prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų normoms, nustatančioms sandorių galiojimą.
83. Arbitražinio teismo sprendimas, priimtas taikos sutarties pagrindu bei ginčo šalių sutartomis sąlygomis, turi atitikti šio reglamento 35 straipsnio nustatytus sprendimo formai ir turiniui reikalavimus. Taip įformintas arbitražinio teismo sprendimas turi tokią pat privalomą galią, kaip ir bet kuris kitas arbitražinio teismo sprendimas, priimtas išsprendus ginčą iš esmės. 33 straipsnis. Posėdžio protokolavimas
84. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, NKA arbitražinio teismo posėdžiai protokoluojami. Protokolą rašo posėdžio sekretorius ir jame nurodoma: 1) posėdžiavimo vieta ir data; 2) ginčo šalių ir jų atstovų vardai, pavardės, įmonių pavadinimai; 3) arbitrų, ekspertų bei kitų posėdžio dalyvių vardai ir pavardės; 4) šalių reikalavimai, prieštaravimai ir kiti svarbesni pareiškimai; 5) ekspertų, liudytojų ir kitų arbitražinio teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, turintys reikšmės bylos eigai; 6) bylos nagrinėjimo atidėjimo, sustabdymo arba nutraukimo pagrindai. Protokolą pasirašo posėdžio sekretorius ir arbitrų kolegijos pirmininkas arba vienasmenis arbitras.
85. Kiekviena ginčo šalis turi teisę susipažinti su protokolo turiniu ir gauti jo kopiją. Bet kuriai ginčo šaliai pareikalavus bei arbitražiniam teismui informavus kitą ginčo šalį, protokole gali būti padaryti pataisymai, patikslinimai ar papildymai. V skirsnis Sprendimo priėmimas ir vykdymas 34 straipsnis. Nagrinėjimo baigimas
86. Kai NKA arbitražinis teismas prieina išvadą, kad visos su ginču susijusios aplinkybės pakankamai atskleistos, arbitrų kolegijos pirmininkas (vienasmenis arbitras), atsižvelgęs į ginčo šalių ir kitų arbitrų nuomonę, skelbia bylos nagrinėjimą baigtą ir išeina į kitą kambarį priimti sprendimo.
87. Arbitražinis teismas priima sprendimą, kai ginčas išsprendžiamas iš esmės. Kitais arbitražinio nagrinėjimo baigimo atvejais bei procedūros klausimais priimamos arbitražinio teismo nutartys.
88. Nuo sprendimo ar nutarties priėmimo momento baigiasi ir arbitražinio teismo įgaliojimai, išskyrus šio reglamento 37 straipsnyje numatytus atvejus. 35 straipsnis. Sprendimo forma ir turinys
89. NKA arbitražinio teismo sprendimas įforminamas raštu ir motyvuojamas, jeigu to pageidauja ginčo šalys. Sprendime turi būti nurodyta: 1) arbitražinio teismo pavadinimas; 2) sprendimo priėmimo vieta ir data; 3) arbitrų ir posėdžio sekretoriaus (jeigu buvo protokoluojama) vardai bei pavardės; 4) ginčo šalių ir kitų proceso dalyvių vardai, pavardės (įmonių pavadinimai) ir adresai; 5) arbitražinis susitarimas, kurio pagrindu teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą; 6) trumpa bylos aplinkybių ir ieškininių reikalavimų charakteristika; 7) motyvai, kuriais remdamasis arbitražinis teismas padarė savo išvadas, ir teisės aktai, kuriais jis vadovavosi priimdamas bei pagrįsdamas savo sprendimą; 8) sprendimo rezoliucija dėl ieškininio reikalavimo; 9) arbitražinių rinkliavų suma ir jos bei kitų bylos nagrinėjimo išlaidų paskirstymas ginčo šalims; 10) arbitrų parašai.
90. Arbitrai pasirašo tiek sprendimo originalių egzempliorių, kiek reikia, kad jais būtų aprūpinta kiekviena ginčo šalis ir VTKA sekretoriatas. 36 straipsnis. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas
91. Vienasmenio arbitro sprendimas priimamas ir įteisinamas tik jo parašu. Arbitrų kolegijos sprendimas priimamas balsų dauguma. Sprendimo rezoliucija suformuluojama ir žodžiu paskelbiama ginčo šalims nedelsiant, o visas (motyvuotas) sprendimo tekstas turi būti parengtas ir išsiųstas šalims ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo.
92. Sprendimą pasirašo visi jį priėmę arbitrai. Arbitras, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali jo nepasirašyti, tačiau privalo pridėti prie jo raštu įformintą savo atskirąją nuomonę. Arbitro atsisakymas pasirašyti sprendimą ir jo motyvai turi būti nurodyti ir sprendime.
93. Sprendimas vizuojamas VTKA pirmininko parašu ir tvirtinamas VTKA antspaudu.
94. Priėmęs sprendimą, arbitražinis teismas grąžina bylą VTKA sekretoriatui, kur ji saugoma vienerius metus. 37 straipsnis. Sprendimo tikslinimas ir papildomo sprendimo priėmimas
95. Per 30 dienų po sprendimo gavimo bet kuri šalis, pranešusi kitai šaliai, gali prašyti arbitražinį teismą ištaisyti sprendimo tekste esamas rašybos ar aritmetines klaidas. Jeigu šalies prašymas yra pagrįstas, arbitražinio teismo pirmininkas, suderinęs su kitais arbitrais ir informavęs kitą ginčo šalį, per 30 dienų nuo prašymo gavimo turi padaryti sprendime reikiamą pataisą ir nedelsiant išsiųsti šalims ištaisytą sprendimo variantą. Vėliau pastebėtas sprendime rašybos ar aritmetines klaidas arbitražinis teismas gali ištaisyti savo iniciatyva ir išsiųsti ginčo šalims ištaisytą sprendimo variantą.
96. Bet kuri iš šalių, pranešusi kitai šaliai, per 30 dienų po sprendimo gavimo gali prašyti arbitražinį teismą priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų, kurie buvo pareikšti arbitražinio nagrinėjimo metu, bet neatsispindi ar netiksliai užfiksuoti priimtame sprendime. Jeigu arbitražinis teismas pripažįsta prašymą pagrįstu, jis per 30 dienų nuo jo gavimo dienos turi išnagrinėti šiuos reikalavimus ir priimti dėl jų papildomą sprendimą. Toks sprendimas priimamas po naujo arbitražinio teismo posėdžio, į kurį kviečiamos ginčo šalys.
97. Nutartis dėl sprendime įsivėlusių klaidų ištaisymo ir papildomas sprendimas yra sudėtinės pirminio sprendimo dalys. 38 straipsnis. Sprendimo apskundimas
98. NKA arbitražinio teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui tik dėl žemiau išvardytų procedūrinių taisyklių pažeidimo.
99. Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražinio teismo sprendimą arba sustabdyti jo vykdymą, kai padavusi skundą šalis įrodo, kad: 1) viena iš šalių, sudarant arbitražinį susitarimą, buvo tam tikru mastu neveiksni arba susitarimas negalioja pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 2) šalis nebuvo tinkamai informuota apie arbitro paskyrimą ar arbitražinį nagrinėjimą arba dėl kitų svarbių priežasčių ji negalėjo pateikti arbitražiniam teismui savo paaiškinimų; 3) sprendimas priimtas dėl ginčo, nenumatyto arbitražiniame susitarime ar neatitinkančio jo sąlygų, arba tame sprendime yra nuostatų klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas; 4) arbitražinio teismo sudėtis arba arbitražinio nagrinėjimo procedūra neatitiko šalių susitarimo arba Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo reikalavimų.
100. Jeigu NKA arbitražinio teismo sprendimo dalys klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas, gali būti atskirtos nuo tų sprendimo dalių ar tų klausimų, kurių jis neapima, tai gali būti panaikintos tik tos arbitražinio teismo sprendimo dalys, kurių nuostatos neatitinka arbitražinio susitarimo sąlygų.
101. Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti skundą, jeigu arbitražinio teismo sprendimas skundžiamas dėl ginčo neteisingo išsprendimo iš esmės arba skundas paduodamas praėjus trims mėnesiams po sprendimo priėmimo.
102. Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs prašymą dėl NKA arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo, gali, jeigu to pageidauja ginčo šalys, sustabdyti nustatytam laikui naikinamojo sprendimo priėmimą, kad arbitražinis teismas galėtų atnaujinti nagrinėjimą arba imtis kitų veiksmų, kurie, Apeliacinio teismo nuomone, pašalintų šio arbitražinio sprendimo naikinimo pagrindą. 39 straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas
103. NKA arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento.
104. NKA arbitražinio teismo sprendimas, apskųstas šio reglamento 38 straipsnio nustatytais pagrindais ir tvarka, įsiteisėja tada, kai Lietuvos apeliacinis teismas priima skundo netenkinantį sprendimą. 40 straipsnis. Sprendimo vykdymas
105. NKA arbitražinio teismo sprendimas turi būti pačių šalių geravališkai vykdomas jame nurodytu laiku ir nustatyta tvarka. Jeigu sprendime įvykdymo laikas nenurodytas – jis turi būti įvykdytas nedelsiant.
106. Vienai iš šalių nustatytu laiku neįvykdžius ar atsisakius vykdyti įsiteisėjusį arbitražinio teismo sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į atsakovo vietos apylinkės teismą ir, pateikusi sprendimo bei arbitražinio susitarimo originalus ar patvirtintas jų kopijas, prašyti, kad teismas išduotų jai vykdomąjį raštą.
107. NKA arbitražinio teismo sprendimai įvykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. ______________