ĮSTATYMAS DĖL AMNESTIJOS PAŽYMINT LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS PRIĖMIMĄ 1993 m. birželio 15 d. Nr. I-182 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, pa

LIETUVOS RESPUBLIKOS Į S T A T Y M A S DĖL AMNESTIJOS PAŽYMINT LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS PRIĖMIMĄ 1993 m. birželio 15 d. Nr. I-182 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą ir vadovaudamasis humanizmo principais, priima šį įstatymą. 1 straipsnis. Atleisti nuo neatliktosios bausmės dalies nuteistus laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais be laisvės atėmimo (Baudžiamojo kodekso 29 straipsnis), arba nuteistus lygtinai (Baudžiamojo kodekso 46 straipsnis), arba kuriems atidėtas nuosprendžio vykdymas (Baudžiamojo kodekso 47 straipsnis): 1) moteris; 2) nepilnamečius; 3) 1 ir 2 grupės invalidus; 4) vyresnius kaip 60 metų vyrus. Nepilnamečiais pagal šį įstatymą laikomi asmenys, gimę po 1975 metų kovo 10 dienos. 2 straipsnis. Sumažinti neatliktąją bausmės dalį pusiau: asmenims, lygtinai nuteistiems laisvės atėmimu, privalomai įjungiant juos į darbą (Baudžiamojo kodekso 251 straipsnis); asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų (Baudžiamojo kodekso 542 straipsnis); asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki penkerių metų už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Jeigu tokių asmenų neatliktoji bausmės dalis yra vieneri metai arba trumpesnė, tai jie atleidžiami nuo neatliktosios bausmės; vyrams, nuteistiems pataisos darbais be laisvės atėmimo (Baudžiamojo kodekso 29 straipsnis). 3 straipsnis. Sumažinti neatliktąją bausmės dalį 1/3, bet ne daugiau negu 2 metais asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki septynerių metų, ir ne daugiau negu 1,5 metų asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu nuo septynerių metų iki penkiolikos metų. 4 straipsnis. Asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę: 1) už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą atvirosios vagystės būdu sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys); plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (Baudžiamojo kodekso 92 straipsnis); prievartavimą valstybinio ar visuomeninio turto sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 96 straipsnis); tyčinį nužudymą (Baudžiamojo kodekso 104 straipsnis); motinos tyčinį nužudymą savo naujagimio (Baudžiamojo kodekso 106 straipsnis); nužudymą dėl neatsargumo (Baudžiamojo kodekso 109 straipsnis); tyčinį sunkų kūno sužalojimą (Baudžiamojo kodekso 111 straipsnis); išžaginimą (Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 ir 2 dalys); įkaitų paėmimą (Baudžiamojo kodekso 1311 straipsnis); atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 ir 3 dalys); plėšimą (Baudžiamojo kodekso 148 straipsnis); prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalis); pareiginių įgaliojimų perviršijimą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis); vertimą duoti parodymus sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalis); kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę (Baudžiamojo kodekso 2031 straipsnis); piktybinį arba itin piktybinį chuliganizmą (Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 ir 3 dalys); asmens terorizavimą (Baudžiamojo kodekso 2272 straipsnis); narkotinių priemonių realizavimą arba grobimą, turint tikslą realizuoti, neteisėtą jų gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą arba siuntimą (Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 2322 straipsnis); narkotinių priemonių grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 2322 straipsnio 2 ir 3 dalys); neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir perdavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalis); šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (Baudžiamojo kodekso 2341 straipsnis); nusikalstamų grupių ginklavimą (Baudžiamojo kodekso 2344 straipsnis); radioaktyvių medžiagų grobimą (Baudžiamojo kodekso 2342 straipsnis); transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo taisyklių (Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys); 2) pažeidinėjantiems bausmės atlikimo režimą. Šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims bausmės sumažinimas, kuris numatytas šio įstatymo 3 straipsnyje, taikomas, jei taip nusprendžia amnestijos komisija. 5 straipsnis. Amnestijos komisija, kurioje turi būti pataisos darbų įstaigos arba specialiosios komendantūros viršininkas, jų pavaduotojai auklėjamajam darbui (vyr. instruktorius) ir režimui, teritorinės prokuratūros pareigūnas bei Kalinių globos draugijos atstovas, sudaroma kiekvienoje pataisos darbų įstaigoje ar specialiojoje komendantūroje. Komisijų darbą organizuoja įstaigų viršininkai. Komisijos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip keturi nariai. Komisijos pirmininkas yra įstaigos viršininkas. Komisija, atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą ir reakciją į auklėjamąsias priemones, sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Prieš priimdama sprendimą, komisija išklauso patį nuteistąjį. Motyvuotą sprendimą netaikyti amnestijos nuteistasis per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo gali apskųsti bausmės atlikimo vietos teismui. Teismas tokius skundus nagrinėja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. 6 straipsnis. Amnestija netaikoma: 1) už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose; 2) už valstybės išdavimą (Baudžiamojo kodekso 62 straipsnis); šnipinėjimą (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnis); diversiją (Baudžiamojo kodekso 66 straipsnis); kenkimą (Baudžiamojo kodekso 67 straipsnis); banditizmą (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis); tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 105 straipsnis); išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 ir 4 dalys); nusikalstamo susivienijimo (gaujos) organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jame (joje) (Baudžiamojo kodekso 2271 straipsnis); 3) asmenims, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu arba įkalinimu iki gyvos galvos ir asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jeigu bent dėl vieno iš tų nusikaltimų įstatymas amnestijos nenumato, ir asmenims, kuriems jau anksčiau buvo taikyta amnestija arba suteikta malonė. 7 straipsnis. Nutraukti baudžiamąsias bylas, kuriose daromas parengtinis tyrimas bei kurios neišnagrinėtos teismuose, asmenims, kurie pirmą kartą traukiami baudžiamojon atsakomybėn bei įstatymas už jų padarytą nusikaltimą numato laisvės atėmimą iki trejų metų arba kitas švelnesnes bausmes. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir asmenims, kurių ankstesnis teistumas yra išnykęs arba panaikintas. 8 straipsnis. Nutraukti baudžiamąsias bylas, kuriose daromas parengtinis tyrimas bei kurios neišnagrinėtos teismuose, nepilnamečiams, kuriems buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, jeigu nepilnamečiai iki 1993 metų kovo 11 dienos tardymo izoliatoriuje yra išbuvę ne mažiau kaip šešis mėnesius. Šio straipsnio nuostata netaikoma, jei nepilnamečiui pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio antrojoje dalyje. 9 straipsnis. Šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose numatytais atvejais amnestija taikoma tik po civilinio ieškinio išsprendimo. 10 straipsnis. Asmenims, kurie laisvės atėmimo vietose gydomi nuo venerinių ligų, alkoholizmo, narkomanijos, amnestija taikoma tik jiems baigus gydymo kursą. 11 straipsnis. Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo. 12 straipsnis. Šis įstatymas taikomas asmenims, atliekantiems bausmę Lietuvos Respublikoje ir nuteistiems už nusikaltimus, padarytus iki 1993 m. kovo 11 dienos imtinai, taip pat asmenims, kuriuos nuteisė Lietuvos Respublikos teismai už nusikaltimus, padarytus iki 1993 m. kovo 11 d. imtinai. Padariusiems trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus asmenims amnestija taikoma tik tada, kai jie buvo baigti iki 1993 metų kovo 11 dienos imtinai. 13 straipsnis. Šį įstatymą taiko ir vykdo: 1) teismai – asmenims, kurių bylos ar medžiagos yra teismuose, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo neišnagrinėtos, arba išnagrinėtos, tačiau nuosprendžiai dar neįsiteisėję ir apskųsti kasacine tvarka ar užprotestuoti; asmenims, kurie nuteisti lygtinai arba kuriems atidėtas nuosprendžio vykdymas; 2) kvotos ir parengtinio tardymo organai – asmenims, kurių bylas ir medžiagas jie tiria; 3) rajono (miesto) policijos komisariato vadovai – asmenims, nuteistiems pataisos darbais be laisvės atėmimo arba lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų, taip pat nuteistiems lygtinai, privalomai įjungiant juos į darbą, kurie nepasiųsti į darbo vietą; 4) amnestijos komisijos – šio įstatymo 4 straipsnyje numatytais atvejais. 14 straipsnis. Vidaus reikalų, kvotos ir parengtinio tardymo organų nutarimai dėl amnestijos taikymo turi būti patvirtinti teritorinio prokuroro. 15 straipsnis. Amnestija turi būti įvykdyta (išskyrus tuos atvejus, kai ją taiko ir vykdo teismai) per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Ginčus dėl amnestijos taikymo, kilusius po šio įstatymo įvykdymo, sprendžia Lietuvos Respublikos teismai Baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ______________