Lietuvos Respublikos

Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos 1997 m. ....... ..d. įstatymo Nr. ...... priedėlis LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ TEKSTO (1996 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr.VIII-49 priedėlis) PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI

1. Pakeisti 8 skyriaus 3 pastraipą ir ją išdėstyti taip: “Gynybos veiksmų civilinę operacinę vadovybę sudaro Respublikos Prezidentas ir krašto apsaugos ministras. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui, o esant išimtinėms aplinkybėms - tiesiai lauko pajėgų vadui, reguliariųjų pajėgų rūšių vadams ar savanorių pajėgų vadui.”
2. Priedėlio 17 skyriaus 1 skirsnio 3 pastraipos žodžius “generalinis kariuomenės inspektorius” pakeisti žodžiais “krašto apsaugos generalinis inspektorius” ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Krašto apsaugos ministras prižiūri ir kontroliuoja kariuomenės parengimą. Šią kontrolę vykdo ministrui pavaldus krašto apsaugos generalinis inspektorius.”
3. Priedėlio 17 skyriaus 2 skirsnio 1 pastraipos antrą sakinį išbraukti ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Kariuomenės vadas taikos metu yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui, tačiau nepavaldus krašto apsaugos ministerijos viceministrams.”
4. Priedėlio 17 skyriaus 2 skirsnio 3 pastraipoje po žodžio “pavaduotoją” įrašyti žodžius “kuris kartu yra lauko (sausumos) pajėgų vadas” ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu skiria kariuomenės vado pavaduotoją, kuris kartu yra lauko (sausumos) pajėgų vadas, o jo nuolatines pareigas, teises ir atsakomybę taikos ir karo metu, taip pat ir tas, kurias jis turi nesant kariuomenės vado, nustato įstatymai.”
5. Priedėlio 17 skyriaus 2 skirsnio 4 pastraipoje vietoje žodžių “savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą” įrašyti “savanorių pajėgas” ir prieš žodį “gynybai” įrašyti “ginkluotai valstybės” ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu - parengti visas reguliariosios kariuomenės rūšis, savanorių pajėgas ir aktyvųjį kariuomenės rezervą ginkluotai valstybės gynybai, vadovauti valstybės teritorijos apsaugai, teritorinės jūros, ekonominės zonos ir oro erdvės kontrolei bei apsaugai.”
6. Priedėlio 17 skyriaus 2 skirsnio 6 pastraipoje po žodžio “pavaldžiu” įrašyti žodžius “gynybos veiksmų civilinei vadovybei”, likusią sakinio dalį išbraukti ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Ginkluoto užpuolimo ar karo padėties atveju kariuomenės vadas Respublikos Prezidento dekretu skiriamas visų Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadu, pavaldžiu gynybos veiksmų civilinei vadovybei”.
7. Priedėlio 17 skyriaus 2 skirsnio 7 pastraipos antrame sakinyje išbraukti žodžius “jungia ir”, “bei kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų veiksmus” ir žodžius “operatyvinį ir” ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Gynybos štabas yra bendras valstybės karinės gynybos štabas. Gynybos štabas rengia ginkluotos gynybos planus, koordinuoja kariuomenės rūšių štabų veiklą ir teritorinės gynybos štabų darbą, organizuoja kariuomenės kovinį parengimą bei materialinį aprūpinimą (logistiką). Gynybos štabo struktūra, funkcijos ir atsakomybės paskirstymas nustatomi krašto apsaugos struktūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose.”
8. Priedėlio 17 skyriaus 3 skirsnio 1 pastraipoje vietoje žodžių “Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos” įrašyti žodžius “Krašto apsaugos savanorių pajėgų”, paskutinį pastraipos sakinį išbraukti ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu skiria apygardos teritorinės gynybos vadą, kuris formuoja apygardos teritorinį gynybos štabą (TGŠ) ir vadovauja jo darbui. TGŠ rengia detalius apygardos teritorijos gynybos planus, užtikrina apygardos teritorijoje dislokuotų Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir kitų apygardos gynybos vadui priskirtų dalinių sąveiką.”
9. Priedėlio 18 skyriaus antrame skirsnyje terminą “reguliarioji kariuomenė” pakeisti terminu “reguliariosios pajėgos”, terminą “savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba” - “savanorių pajėgos” ir terminą “profesionaliosios tarnybos” – “profesinės karo tarnybos”, antros pastraipos paskutinį sakinį išbraukti, ketvirtos pastraipos pirmajame sakinyje žodžius “ne trumpesnė kaip dvejų metų” pakeisti žodžiais “įstatymo nustatytos trukmės”, devintos pastraipos sakinyje tarp žodžių “Kariuomenės” ir “struktūrą” įterpti žodžius “skaičių ir principinę” ir šį skirsnį išdėstyti taip: “Kariuomenę sudaro: - reguliariosios pajėgos; - savanorių pajėgos; - aktyvusis rezervas. Reguliariosios pajėgos formuojamos Konstitucijos nustatytos privalomosios karo tarnybos, taip pat profesinės karo tarnybos pagrindais. Privalomoji karo tarnyba susideda iš pradinės tarnybos reguliariojoje kariuomenėje ir paskesnės tarnybos aktyviajame rezerve ir yra skirta parengti piliečiams ginkluotai Lietuvos gynybai. Privalomoji karo tarnyba atliekama tik kariuomenėje. Privalomosios tarnybos reguliariojoje kariuomenėje ir aktyviajame rezerve trukmę, periodiškumą ir kitas sąlygas nustato įstatymai. Įstatymai taip pat nustato darbo vietos apsaugos garantijas privalomosios (pradinės ir rezervo) tarnybos metu. Šauktinio arba piliečio, kuriam pradinė privalomoji karo tarnyba buvo atidėta, nepriekaištinga ir įstatymo nustatytos trukmės savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba prilyginama pradinei privalomajai karo tarnybai. Įstatymai nustato atvejus ir tvarką, kai savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba gali būti prilyginta privalomajai tarnybai aktyviajame rezerve. Įstatymai nustato aukštųjų ir aukštesniųjų specialiųjų mokyklų studentų karinio apmokymo ir pirminės tarnybos trukmę bei atlikimo tvarką. Karo padėties, mobilizacijos ir karo atveju tarnybos trukmė neribojama. Yra dvi rezervo stadijos: tarnyba aktyviajame rezerve ir paskesnis priklausymas individualiam mobilizacijos rezervui. Kiekvienas tarnybos aktyviajame rezerve prievolininkas turi priskirtą nuolatinės tarnybos vietą dalinyje. Atlikę privalomąją karinę tarnybą reguliariojoje kariuomenėje ir aktyviajame rezerve bei sulaukę įstatymų nustatyto amžiaus piliečiai perkeliami į individualų mobilizacijos rezervą. Individualaus mobilizacijos rezervo asmenys pašaukiami į krašto apsaugos tarnybą ypatingais atvejais arba visuotinės mobilizacijos atveju. Reguliariąsias pajėgas sudaro: - sausumos pajėgos, kurių paskirtis -valstybės teritorijos karinė apsauga ir valstybės gynimas; - karinės oro pajėgos, kurių paskirtis - oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms bei specialiųjų operacijų vykdymas; - karinės jūrų pajėgos, kurių paskirtis - teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba, pakrančių ir laivybos apsauga, specialiosios užduotys - konvojus, evakuacija ir kt. Kariuomenės skaičių ir principinę struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Seimas. Taikos metu kariuomenė: - saugo valstybės teritoriją, oro erdvę, teritorinius vandenis ir išimtinę ekonominę zoną bei karinius objektus; - palaiko kovinę parengtį; - rengiasi ir, Seimui nutarus, savanoriškumo pagrindais dalyvauja taikos operacijose ir misijose už Lietuvos ribų; - šio skyriaus penktame skirsnyje numatytais atvejais gali būti pasiųsta padėti civilinei valdžiai.”
10. Priedėlio 18 skyriaus trečio skirsnio pavadinimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: “TrečiasIS skirsnis. KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS”
11. Priedėlio 18 skyriaus trečio skirsnio pirmoje pastraipoje vietoje sutrumpinimo “SKAT” įrašyti žodžius “Krašto apsaugos savanorių pajėgos (sutrumpintai-- Savanorių pajėgos)”, šiame skirsnyje terminą “SKAT” visur pakeisti terminu “Savanorių pajėgų”, terminą “rinktinės” pakeisti terminu “vienetai” ir šį skirsnį išdėstyti taip: “Krašto apsaugos savanorių pajėgos (sutrumpintai-- savanorių pajėgos) yra sudedamoji kariuomenės dalis. Savanorių pajėgų vadą skiria krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Savanorių pajėgų vadas pavaldus kariuomenės vadui. Savanorių pajėgų vienetai formuojami kiekvienoje teritorinėje apygardoje. Jų pagrindinė paskirtis - vykdyti gynybos uždavinius savo apygardoje. Taikos metu Savanorių pajėgų funkcijos yra: savanorių karinis parengimas ir jų dalinių parengimas teritorinei gynybai; savanorių rezervo rengimas; strateginių objektų apsauga; pagalba katastrofų atvejais. Savanorių tarnybos tvarką, Savanorių pajėgų veiklą bei funkcijas nustato įstatymai. Savanorių pajėgų daliniai gynybai rengiami bendrai su kitais kariuomenės daliniais, o pasienio apygardose - taip pat su pasienio policijos daliniais.”
12. Priedėlio 18 skyriaus5 skirsnio 4 pastraipoje išbraukti žodžius “paieškos ir”, po žodžio “prašymu” įrašyti “karinis vienetas gali būti pasiųstas teikti konkrečią vienkartinę pagalbą policijai Vyriausybės ir statuto nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 48 valandas”, likusią sakinio dalį išbraukti ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Neatidėliotinais atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ar žala nuosavybei arba kai reikia padėti vykdyti skubias nusikaltėlių paieškos ar sulaikymo operacijas, policijos viršininko raštišku prašymu karinis vienetas gali būti pasiųstas teikti konkrečią vienkartinę pagalbą policijai Vyriausybės ir statuto nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 48 valandas”.
13. Priedėlio 18 skyriaus 5 skirsnio 5 pastraipą papildyti žodžiais “ir kiti teisės aktai” ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Tokiai operacijai bendrai vadovauja policijos paskirtas vadas. Visais atvejais karinė jėga naudojama minimaliai. Kariuomenės pagalbos teikimo policijai tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.”
14. Priedėlio 18 skyriaus trečio skirsnio pirmame sakinyje vietoje žodžių “Vyriausybės sekretoriato” įrašyti “vientisos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos” ir šį skirsnį išdėstyti taip: “Ekstremalių situacijų valdymo centras veikia kaip vientisos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos sudėtinė dalis ir yra nuolatinėje parengtyje. Didelio masto gaivalinių nelaimių, technologinių avarijų ar katastrofų atvejais jis nedelsiant organizuoja nelaimės stabdymą, žmonių gelbėjimą ir padarinių šalinimą, tam vadovauja. Prireikus Centras civilinės saugos ir gelbėjimo tarnyboms telkia į pagalbą kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas ir techniką, koordinuoja jų veiksmus. Centro funkcijas ir įgaliojimus nustato Vyriausybė. Vyriausybė tvirtina ekstremalių situacijų valdymo planus, kuriuose, kai to reikia, numatomas ministrų vadovavimas gelbėjimo ir pasekmių šalinimo veiksmams.”