← Lietuva

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekto

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekto Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekto P-907

(4)pataisos pagal Seimo komitetuose ir svarstymo metu pareikštas pastabas ir pasiūlymus 1998 04 20 11 straipsnis. Kariuomenės statusas ir sudėtis
  1. Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises šio ir kitų įstatymų nustatytose ribose įgyvendina Krašto apsaugos ministerija.
  2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams deleguojamos kariuomenės, kaip juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenę ir veikia jos vardu. nustato krašto apsaugos ministras.
  3. Kariuomenės dalinių, junginių, tarnybų ar kitokių karinių vienetų ir jų vadų (viršininkų) kompetencijos ribas atstovaujant kariuomenei sudarant sandorius ar kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose tvarką kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras. (Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Autorius) 20 straipsnis. Lietuvos karo akademija
  4. Į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą turintys kariai arba šauktiniai, atitinkantys priėmimo į ją sąlygas. Priimami į Akademiją šauktiniai kartu pašaukiami ir į privalomąją karo tarnybą, kurią atlieka mokymosi Akademijoje metu. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti, tapęs karininku - tarnauti profesinėje karo tarnyboje, o nebaigęs studijų dėl nuo jo priklausančių priežasčių – atlyginti jo mokymo ir parengimo i?laidas Vyriausybės nustatyta tvarka. Karių turimi kariniai laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 21 straipsnis. Bendrasis kario statusas
  5. Karys yra Lietuvos valstybės gynėjas.
  6. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Darbo, valstybės tarnautojų ir valdininkų ?statymai kariams netaikomi. (autorius)
  7. Kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių pilietines teises į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, susivienijimų laisves, gyvenimo vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, ?inių skleidimo ir nuomon?s reiškimo būdus įstatymai ir įstatymais patvirtinti statutai apriboja tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, kariniam paklusnumui ir tarnybos tikslams užtikrinti. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariui garantuojama ir nevaržoma. (Prof. S.Stačiokas) 24 straipsnis. Lietuvos karininkas
  8. Lietuvos karininkas (toliau - karininkas) yra Lietuvos kariuomenės atstovas, savo kompetencijos ribose veikiantis kaip karinis pareigūnas. Karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę. (Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 36 straipsnis. Karių tarnybai taikomi apribojimai
  9. Profesinės karo tarnybos kariai negali: dirbti ne kra?to apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, būti jų valdymo organų nariais (jeigu ?statymai nenumato kitaip), turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kit? atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veikl?; valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti komercinio pobūdžio paslaugas ar atstovauti ne kra?to apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti ? užsienį šiais tikslais; būti profesinės sąjungos nariu; streikuoti; naudoti tarnybos turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams. Karys, turintis personalinę įmonę ar bendrovės akcijų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto pagal teisės aktuose apibrėžtas nuostatas. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 37 straipsnis. Profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos nutraukimas kario iniciatyva prieš terminą
  10. Pažeidęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir savavališkai nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau termino karys atleidžiamas kaip laikomas savavališkai pasišalinusiu iš tarnybos ir atsako pagal įstatymus. Iš tarnybos jis gali būti atleidžiamas pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą.” (Teisės ir teisėtvarkos komitetas) 38 straipsnis. Profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai
  11. Profesinės karo tarnybos kario ar kario savanorio sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba jos valia, kai: 1) likviduojamas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija; 2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija; 3) karys nepakluso teisėtam ?sakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas) vykdant rotaciją yra perkeltas; 4) karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų; 5) paaiškėja ir nustatyta, kad karys negali atlikti pareigų d?l sveikatos būklės; 6) paaiškėja ir nustatyta, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka karys atestuotas kaip netinkamas tarnybai; 7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų; 8) tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą diskredituojančių teisės pažeidimų; 9) dėl savo aplaidumo ar kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su materialinių vertybių apskaita, saugojimu, pri?mimu, išdavimu ar transportavimu; 10) karys neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareig?nai motyvuotai reikalauja atleisti jį i? tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstyb?s ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kuri yra reikalinga atliekant jam kario tarnybą; 11) karys dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybines paslaptis; 12) dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad tarnybos labui interesais karį atleisti būtina.
  12. Karys gali būti atleistas iš profesinės karo tarnybos, 13) kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 4 mėnesiai, jeigu susirgimas nesusijęs su su?eidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybines pareigas. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 39 ir 40 straipsniuose vietoje minimo 38 straipsnio 13 punkto pakeisti 12 punktu. (autorius) 43 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario nušalinimas nuo pareigų Jeigu profesinės karo tarnybos karys pažeidžia tarnybos tvarką ar drausmę, karininko etikos kodekso normas arba jei susidaro tarnybos interesams prieštaraujančios aplinkybės, tiesioginis aukštesnysis vadas (viršininkas) savo įsakymu gali jį nu?alinti nuo pareigų ir perkelti ? laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos, tačiau ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, o jeigu pažeidimui ištirti reikia ilgesnio laiko, - iki ištyrimo pabaigos ir dviems savaitėms po jo. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 44 straipsnis. Kario parengimo išlaidų grąžinimas
  13. Iš kario, su kuriuo anksčiau termino nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės tarnybos sutartis nutraukiama 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išieškotos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias, kaip pagalbą krašto apsaugos sistemai, padengė užsienio valstybės. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 50 straipsnis. Pažymėjimas apie išleidžiamo į atsargą ar dimisiją kario tarnybą
  14. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl drausmės pažeidimo (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai bei 2 dalies 3, 4, 7, 10 ir 11 punktai), pažymėjime įrašomi žodžiai “atleistas dėl drausmės pažeidimo”.
  15. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose bei 2 dalies 3 punkte numatytų prie?asčių, pažymėjime įrašomi žodžiai “atleistas dėl įstatymo pažeidimo”. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 57 straipsnis. Karininkų ir generolų (admirolų) pareigų ?jimo terminai ir rotacija
  16. Lauko pajėgų vadas, karinių oro paj?gų, karinių j?rų paj?gų ir savanorių paj?gų vadai eina pareigas ne ilgiau kaip 5 metus. Po to jie perkeliami į kitas pareigas. (autorius) 59 straipsnis. Karių atostogos
  17. Šeimos narių, jų globėjų ar pirmosios laipsnio eilės giminių mirties atveju, taip pat gimus vaikui, privalomosios pradinės tarnybos kariui suteikiamos 7 kalendorinių dienų atostogos. Šių atostogų metu kariui mokami dienpinigiai. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 66 straipsnis. Karių draudimas
  18. Draudiminių ?vykių karo tarnyboje sąlygas ir jų pripažinimo sąlygas ir tvarką, taip pat draudimo išmokų mokėjimo tvarką ir jos dydžio priklausomybę nuo sveikatos sutrikimo laipsnio nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Autorius) 67 straipsnis. Kompensacijos kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju “
  19. … <>…, taip pat jeigu karys žūva ar jo sveikata sutrinka dėl didelio neatsargumo, nesusijusio su tiesiogin?s pareigos vykdymu. Jeigu tarnybos metu karys žūva ar jo sveikata sužalojama dėl kario didelio neatsargumo ir jis tampa invalidu, tačiau žuvimo ar sveikatos sužalojimo priežastis nesusijusi su tiesioginės pareigos vykdymu, jam išmokama tik dalis šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos, kurios dydį kiekvienu atveju nustato Vyriausybė. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 71 straipsnis. Civilių tarnyba kra?to apsaugos sistemoje
  20. Krašto apsaugos sistemos civiliai tarnautojai, valdininkai ir kiti darbuotojai skirstomi į: 1) dirbančiuosius pagal darbo sutartį, sudarytą pagal Darbo sutarties įstatymo ir kitų darbo įstatymų nustatytas bendrąsias sąlygas; 2) atliekančiuosius civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis yra tokia darbo sutartis, kuri sudaryta pagal Darbo sutarties įstatymą bei pagal ?io įstatymo nustatytas papildomas sąlygas ir tarnybos ypatumus. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 72 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos ypatumai
  21. Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą, pagal šį įstatymą: (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) 73 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos papildomos būtinosios sąlygos
  22. Asmuo, stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą, pasirašo krašto apsaugos ministro nustatyto turinio pasižadėjimą, kuris apima ištikimybę valstybei ir kitus įsipareigojimus, tarnybos laiką ir kitas svarbias aplinkybes. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas, autorius)
  23. Jeigu tarnautojas nutraukia sutartį pažeisdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įsipareigojimus, kai nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, arba jei sutartis, nesuėjus šio straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl tarnautojo kaltės (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktai ir to pat straipsnio 2 bei 3 dalys) ar pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 5, 6, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 punktus, tarnautojas asmuo privalo atlyginti darbdaviui faktines išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias, kaip pagalbą kra?to apsaugos sistemai, padengė užsienio valstybės. ir tam panaudotą tarptautinę pagalbą krašto apsaugos sistemai. Jeigu tarnautojas asmuo nevykdo šios pareigos, išlaidos iš jo išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) ------------------------------------------------------- Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.