Pagrindin?s Akcini¸ bendrovi¸ ?statymo pakeitimo ir papildymo

(4)ir KD frakcijos siūlomų alternatyvų komentaras Problemos ir Vyriausybės siūlomi jų sprendimo būdai Vyriausybės siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai ir papildymai Vyriausybės siūlomų akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų ir papildymų komentaras KD frakcijos siūlomos problemų sprendimo alternatyvos Reikalingų norminių aktų komentaras 1 2 3 4 5 Problema

1. Kai kurių bendrovių sunkią finansinę būklę lemia įsisenėjusios skolos valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo biudžetams. Šių skolų problemos sprendimas įgalintų bendroves normalizuoti savo finansinę būklę, išvengti bankroto grėsmės bei išsaugoti darbo vietas. Bendrovių nuosavybėje yra visuomeninės paskirties infrastruktūros objektai: keliai, ryšių linijos, šiluminiai bei energetiniai tinklai ir pan. Valstybė ar savivaldybė yra suinteresuotos perimti šiuos objektus savo nuosavybėn. Vyriausybės siūlomi problemos sprendimo būdai:
2. Sudaryti sąlygas sunkioje finansinėje būklėje esančioms bendrovėms už įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo biudžetams atsiskaityti savo turimu turtu. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “
3. Bendrovė gali: .... 2) pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti. Bendrovė, norėdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę siūlyti už įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo biudžetams atsiskaityti savo turtu. Vyriausybė, savivaldybė ar valstybinio socialinio draudimo valdyba atsiskaitymo turtu klausimą turi spręsti iki 2000 m. gruodžio 31 d.; Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 12 punktu ir šį punktą išdėstyti taip: “
4. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę: .... 12) priimti nutarimą dėl dalies bendrovės turto perdavimo už įsiskolinimus valstybės, savivaldybių ar valstybinio socialinio draudimo biudžetams.”
5. Kai numatomo perduoti valstybei bendrovės turto reali kaina atitinka bendrovės skolų dydį, bendrovė turi galimybę tą turtą parduoti ir gautomis įplaukomis atsiskaityti už turimas skolas. Tokioms situacijoms siūloma įstatymo pataisa yra nereikalinga. Vyriausybės siūloma pataisa tampa aktualia tada ir tik tada, kai numatomas perduoti valstybei bendrovės turtas neturi paklausos ir jo reali (rinkos) kaina yra mažesnė už bendrovės skolas.
6. Įstatymas nenustato perduodamo už skolas valstybei turto įvertinimo kriterijų bei tvarkos. Tuo pačiu siūloma Akcinių bendrovių įstatymo pataisa nedraudžia, kad perduodamo valstybei turto reali vertė būtų mažesnė už bendrovės skolas. Tokiu būdu siūlomos pataisos pagrindu faktiškai įteisinamas bendrovių dalinio atleidimo nuo skolų mechanizmas.
7. Įstatymas nereglamentuoja bendrovių, kurioms bus taikomas šis įstatymas, atrinkimo mechanizmo. Įstatymo pataisa numato, kad visos be išimties bendrovės, įrodžiusios Vyriausybei savo sunkią finansinę būklę, įgyja teisę už įsiskolinimus valstybei siūlyti atsiskaityti savo turtu. Kurioms bendrovėms bus taikoma lengvata atsiskaityti su valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo biudžetais - spręs Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
8. Atsiskaitymų su valstybės ir savivaldybių biudžetais lengvatos numatomos tik bendrovėms. Tuo pažeidžiamas vienodų sąlygų atsiskaitymams su valstybės, savivaldybių biudžetais taikymo visų rūšių įmonėms principas.
9. Ūkio subjektų atsiskaitymų su valstybės, savivaldybės biudžetais tvarką reglamentuoja ne akcinių bendrovių, o atitinkami mokesčių įstatymai. Todėl atsiskaitymo turtu su valstybės, savivaldybės biudžetais įteisinimui vien tik akcinių bendrovių įstatymo pataisų nepakanka ir reikalingos pataisos kituose įstatymuose.
10. Įstatymo pataisoms įsigaliojus iškiltų teisinių problemų tiek įsigyjant bendrovių turtą mokesčių surinkimo institucijoms, tiek ir perduodant įsigytą bendrovių turtą valstybės, savivaldybės institucijoms, būsimoms perimto turto naudotojoms. Tokiu būdu Vyriausybės siūloma pataisa iš vienos pusės sudaro sąlygas spręsti įsiskolinusių valstybei bendrovių finansinės būklės pagerinimo problemą, o iš kitos - atveria plačias galimybes valdininkų korupcijai ir piktnaudžiavimams valstybės pajamomis, diskriminuoja bendroves bei kitų rūšių įmones, kurioms nesuteikiama teisių pasinaudoti įstatymo lengvata arba kurios nesugebės patekti į lengvatą gaunančių bendrovių sąrašą. Pagal šią įstatymo pataisą valstybė ir savivaldybė tampa privilegijuotais bendrovių kreditoriais, turinčiais pirmenybės teisę be bankroto procedūros išsiieškoti skolas iš sunkioje finansinėje būklėje esančios bendrovės pirmiau už visus kitus kreditorius ir perimti paklausą turintį bendrovės turtą. Atsisakyti įstatymo pataisos, suteikiančios atskiroms bendrovėms teisę už skolas valstybės, savivaldybės biudžetams atsiskaityti jų turimu kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Sunkioje finansinėje būklėje esančių bendrovių atsiskaitymo su valstybės, savivaldybės biudžetais problemas spręsti tokiais būdais: 1.Bendrovės skolų padengimas, parduodant jos turtą. Bendrovė savarankiškai parduoda jai priklausantį turtą ir gautomis lėšomis padengia skolas valstybei, savivaldybei,valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Komentaras: Visiškai skaidrus bendrovės skolų valstybei, savivaldybei, valstybinio socialinio draudimo biudžetui grąžinimo variantas.
11. Bendrovės skolų grąžinimas pasitelkus teismo antstolį. Valstybės, savivaldybės institucija, pageidaujanti įsigyti bendrovės, turinčios skolų valstybės, savivaldybės biudžetams turto, Vyriausybės nustatyta tvarka apie tai nurodo atsakingai už valstybės, savivaldybės mokesčių surinkimą institucijai. Pastaroji, kreipiasi į teismą dėl skolų išieškojimo. Teismui priėmus sprendimą valstybę, savivaldybę atstovaujanti institucija, suderinusi su bendrove, nurodo teismo antstoliui konkretų turtą į kurį jis turi nukreipti išieškojimą. Po to šis turtas antstolio parduodamas bendra tvarka ir gautomis lėšomis padengiamas bendrovės įsiskolinimas valstybei, savivaldybei. Valstybės ar savivaldybės institucijos, pageidaujančios įsigyti akcinės bendrovės turto, atstovai, dalyvaudami turto pardavimo procedūroje kaip potencialūs jo pirkėjai garantuoja jo pardavimą ir tuo pačiu bendrovės įsiskolinimo padengimą. Tokiu būdu valstybės, savivaldybės institucija įsigyja jai reikalingą turtą, bendrovė likviduoja įsiskolinimus valstybės, savivaldybės biudžetams, o atitinkami biudžetai gauna jiems priklausančias įplaukas.
12. Bendrovių skolų grąžinimo termino atidėjimas. Bendrovių skolų grąžinimo terminai atidedami remiantis įstatymu, kuriame nustatyti kriterijai, pagal kuriuos atrenkamos bendrovės, kurioms taikomas skolų atidėjimas, skolų grąžinimo atidėjimo terminai, palūkanų dydis bei kitos sąlygos. Atskiru įstatymu nustatomas bendrovių, kurioms taikomas skolų atidėjimas, sąrašas. Komentaras: Problemos sprendimo būdo trūkumai: pažeidžiamas konkurencijos tarp ūkio subjektų principas; atidedamas bendrovės skolų problemos sprendimas ir bendrovė toliau lieka nepatraukli investuotojams; reikalinga parengti ir priimti specialų įstatymą. Pastaba: Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia valstybiniam socialiniam draudimui už bendrovių skolas perimti jų turtą. Pavyzdžiui, valstybinio socialinio draudimo fondo taryba 1997 11 03 nutarimu už skolas fondo biudžetui perimė Iš AB “Kuro aparatūra” 4632,86 kv. Metrų naudingo ploto pastatą už 4173970 litų. Nauji norminiai aktai nereikalingi Reikalinga, kad Vyriausybė parengtų perimamo iš bendrovių už skolas valstybei, savivaldybei turto įkainavimo tvarką, užtikrinančią tinkamą valstybės, savivaldybės turtinių interesų apsaugą. Reikalingas bendrovių skolų valstybei, savivaldybei, socialinio draudimo biudžetui atidėjimo įstatymas. Tokiam įstatymui parengti bei priimti Seime reikalingas 2-3 savaičių laikotarpis.
13. Sudaryti sąlygas sunkioje finansinėje būklėje esančioms bendrovėms už įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo biudžetams atsiskaityti naujomis bendrovės akcijomis. Papildyti 43 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
14. Padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais galima tik išleidžiant naujas akcijas. Bendrovei didinant kapitalą papildomais įnašais, valstybė, savivaldybė ar valstybinis socialinis draudimas gali įsigyti jos akcijų už emisijos kainą, lygią akcijos nominaliai vertei, Vyriausybės nustatyta tvarka įskaitant bendrovės įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Jei bendrovė iš valstybės ar savivaldybės biudžeto gavo lėšų valstybės ar savivaldybės investicinėms programoms finansuoti, bendrovės įstatinis kapitalas turi būti padidintas, išleidžiant naujas akcijas valstybei ar savivaldybei.” 1.Bendrovių, kurioms būtų taikoma įstatymo lengvata, atrinkimo kriterijai įstatymu nereglamentuojami. Todėl pataisos priėmimas sudarytų potencialias galimybes visoms be išimties bendrovėms atsiskaityti su valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo biudžetais naujai išleidžiamomis bendrovės akcijomis. Lieka neaišku kas ir kokiu būdu atrinks bendroves, kurioms bus suteikta teisė pasinaudoti įstatymo lengvata.
15. Mokesčius reglamentuojantys įstatymai nenumato, kad bendrovės gali mokėjimams į valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo biudžetus vietoje pinigų panaudoti savo akcijas. Akcijų pirkimo iš sunkioje finansinėje būklėje esančių bendrovių, panaudojant valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšas, įteisinimas.
16. Vyriausybės teikiamą įstatymo pataisą papildyti nuostata, numatančia privalomą bendrovės akcijų denominavimą, kai bendrovės akcijų rinkos kaina yra mažesnė už jos nominalą.
17. Valstybės ir savivaldybių biudžetuose pajamų dalyje atskira eilute apskaityti bendrovių įsiskolinimus, o išlaidų dalyje atskira eilute skirti lėšas reprivatizuojamų bendrovių akcijoms įsigyti.
18. Įstatymu nustatyti kriterijus, pagal kuriuos atrenkamos bendrovės, kurių naujas akcijas numato išpirkti valstybė, savivaldybė, o taip pat ir tokių bendrovių sąrašą. Komentaras: Įstatymo lengvatas numatoma taikyti tik tam tikram akcinių bendrovių skaičiui. Todėl būtų pažeistas įmonių konkurencijos principas. Vyriausybės teikiamos įstatymo pataisos rekomenduojama redakcija: Akcinei Bbendrovei didinant kapitalą papildomais įnašais, valstybė, savivaldybė ar valstybinis socialinis draudimas gali įsigyti jos akcijų už emisijos kainą, lygią akcijos nominalei vertei, Vyriausybės nustatyta tvarka įskaitant bendrovės įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Tais atvejais, kai bendrovės akcijų rinkos kaina yra mažesnė už jų nominalą, prieš akcijų įsigyjimą jos turi būti atitinkamai denominuotos. Jei bendrovė iš valstybės ar savivaldybės biudžeto gavo lėšų valstybės ar savivaldybės investicinėms programoms finansuoti, bendrovės įstatinis kapitalas turi būti padidintas, išleidžiant naujas akcijas valstybei ar savivaldybei.” Reikalingas papildomas įstatymas, reglamentuojantis bendrovių, kurioms taikoma įstatymo lengvata, atrankos kriterijus, o taip pat įstatymas, kuriuo būtų patvirtintas bendrovių, kurioms taikoma įstatymo lengvata, sąrašas. Įstatymams parengti bei priimti Seime reikalingas 2-3 savaičių laikotarpis. Problema
19. Bendrovės stokoja finansinių išteklių ne tik investicijoms, bet ir apyvartinėms lėšoms, einamiesiems mokėjimams. Banko kreditų panaudojimą nuosavų lėšų stygiui kompensuoti riboja labai aukštos palūkanos, sudėtingos lėšų skolinimosi procedūros. Vyriausybės siūlomas problemos sprendimo būdas. Sudaryti sąlygas bendrovėms skolintis lėšas ne tik iš bankų, bet ir iš kitų ūkio subjektų, savo akcininkų. Taip pat siūloma suteikti teisę bendrovei skolinti lėšas kitiems ūkio subjektams. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir šios dalies 6 punktą išdėstyti taip: “
20. Bendrovė gali: .... 6) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti pinigus kredito įstaigoms ir skolintis pinigus iš kredito įstaigų, kitų ūkio subjektų, sudarydama paskolų sutartis ar išleisdama kredito vertybinius popierius, o bendrovės, kuriose yra ne daugiau kaip 50 akcininkų, gali skolintis iš savo akcininkų už palūkanas, nustatomas sutartimi. Bendrovė, skolindamasi pinigų iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti jiems savo turto. Bendrovės turi teisę skolinti pinigus ir kitiems ūkio subjektams, jei tam paprasta balsų dauguma pritarė visuotinis akcininkų susirinkimas. Iš kiekvieno savo akcininko bendrovės gali skolintis ne mažiau kaip 5 tūkstančius litų. Paskolos sutarties sudarymo dieną nustatoma metinė palūkanų norma negali daugiau kaip 50 procentų viršyti Lietuvos banko skelbiamų praėjusio ketvirčio šalies bankų vidutinių palūkanų už atitinkamos trukmės terminuotus indėlius. Bendra iš akcininkų ar kitų ūkio subjektų gautų paskolų ir paskolintų lėšų suma bendrovėje vienu metu negali viršyti jos nuosavo kapitalo. Apie šiame punkte nustatytų reikalavimų pažeidimus akcinė bendrovė privalo informuoti tokia pat tvarka kaip apie Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatytą esminį įvykį. Akcininkų teisė skolinti pinigus akcinei bendrovei turi būti nustatyta tos bendrovės įstatuose, užtikrinant jiems lygias teises dalyvauti konkurse dėl pinigų skolinimo bendrovei. Bendrovė neturi teisės skolinti pinigų kitiems asmenims, jeigu ji pati yra jų pasiskolinusi iš akcininkų ar kitų ūkio subjektų. Šiame punkte išdėstytos nuostatos kredito įstaigoms netaikomos; Siūlomos įstatymo pataisos numato suteikti teisę bendrovėms užsiimti finansinio tarpininkavimo veikla, t.y. skolinti pinigus kredito įstaigoms, kitiems ūkio subjektams bei juos skolintis iš kitų ūkio subjektų ar bendrovės akcininkų. Vyriausybės siūlomos įstatymo pataisos tam tikru laipsniu liberalizuotų finansų rinką, padidintų jos vidaus konkurenciją ir tuo pačiu tarnautų kredito išteklių atpiginimui. Tačiau iš kitos pusės, įstatymo pataisos sukurtų prielaidas bendrovių pajamų ir netgi jų turto “išplovimui” jos 2/3 akcininkų naudai, pažeidžiant bendrovės dirbančiųjų, akcininkų ir ypač bendrovės kreditorių interesus. Akcininkas (akcininkai), turintis 2/3 balsų ant bankroto ribos esančioje bendrovėje ir 2/3 balsų kitoje stiprioje bendrovėje arba turintis personalinę įmonę, pasinaudodamas įstatymo pataisa gali perduoti silpnesnės bendrovės turtą ir lėšas stipresnei bendrovei arba personalinei įmonei. Tam tikslui jis gali silpnesnės bendrovės lėšas bei jos vardu skolintas iš bankų lėšas netgi be jokių palūkanų perskolinti stipresnei bendrovei arba personalinei įmonei. Minėtas akcininkas taip pat turi galimybę skolinti stipresnės bendrovės arba personalinės įmonės pinigus silpnesnei bendrovei įkeisdamas, o po to ir perimdamas jos vertingą turtą. Minėtais atvejais nukentėtų silpnesnės bendrovės dirbančiųjų, smulkių bendrovės akcininkų, kitų bendrovės kreditorių, o taip pat ir valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžeto interesai. Tokia įstatymo pataisa sukuria palankias teisines prielaidas tyčiniam silpnų įmonių bankrotui organizuoti. Reikalinga Vyriausybės pataisos nauja redakcija, suteikianti bendrovėms teisę skolintis pinigus iš savo akcininkų, o taip pat skolinti pinigus kitiems ūkio subjektams taip, kad būtų sumažinta galimybė pažeisti bendrovės dirbančiųjų, bendrovės kreditorių, valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžeto interesus. Įstatymas turi: a) leisti bendrovėms skolinti ir skolintis pinigus iš kitų ūkio subjektų tik išleidžiant kredito vertybinius popierius; b) leisti akcininkams skolinti pinigus savo bendrovei už palūkanas, neviršijančias vidutinių banko palūkanų už atitinkamos trukmės indėlius; c) akcininko reikalavimus pagal paskolos sutartį bendrovės bankroto atveju tenkinti tik patenkinus kitų bendrovės kreditorių reikalavimus; d) užtikrinti visiems bendrovės akcininkams lygias teises skolinti pinigus savo bendrovei. Vyriausybės teikiamos įstatymo pataisos rekomenduojama redakcija: “6) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti pinigus komerciniams bankams kredito įstaigoms ir skolintis pinigus iš komercinių bankų kredito įstaigų , kitų ūkio subjektų, sudarydama paskolų sutartis, o iš kitų ūkio subjektų – išleisdama kredito vertybinius popierius, o bBendrovės, kuriose yra ne daugiau kaip 50 akcininkų, gali skolintis iš savo akcininkų už palūkanas, nustatomas sutartimi. Bendrovė, skolindamasi pinigų iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti jiems savo turto. Paskolos sutartyje turi būti nustatyta, kad bendrovės bankroto atveju akcininkų reikalavimai pagal paskolos sutartį tenkinami tik patenkinus kitų bendrovės kreditorių reikalavimus. Bendrovės turi teisę skolinti pinigus ir kitiems ūkio subjektams, įsigydamos jų kredito vertybinius popierius, jei tam paprasta balsų dauguma pritarė visuotinis akcininkų susirinkimas. Iš kiekvieno savo akcininko bendrovės gali skolintis ne mažiau kaip 5 tūkstančius litų. Paskolos sutarties sudarymo dieną nustatoma metinė palūkanų norma negali daugiau kaip 50 procentų viršyti Lietuvos banko skelbiamų praėjusio ketvirčio šalies bankų vidutinių palūkanų už atitinkamos trukmės terminuotus indėlius. Bendra iš akcininkų ar kitų ūkio subjektų gautų paskolų ir paskolintų lėšų suma uždarojoje akcinėje bendrovėje vienu metu negali viršyti jos nuosavo kapitalo. 1/2 įstatinio kapitalo, o akcinėje bendrovėje - 1/5 įstatinio kapitalo. Apie šiame punkte nustatytų reikalavimų pažeidimus akcinė bendrovė privalo informuoti tokia pat tvarka kaip apie Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatytą esminį įvykį. Akcininkų teisė skolinti pinigus akcinei bendrovei turi būti nustatyta tos bendrovės įstatuose, užtikrinant jiems lygias teises dalyvauti konkurse dėl pinigų skolinimo bendrovei. Bendrovė neturi teisės skolinti pinigų kitiems asmenims, jeigu ji pati yra jų pasiskolinusi iš akcininkų ar kitų ūkio subjektų. Šiame punkte išdėstytos nuostatos kredito įstaigoms netaikomos; “ Problema
21. Valstybės interesų apsauga svarbiose įmonėse po jų privatizavimo. Vyriausybės siūlomas problemos sprendimo būdas. Akcinių bendrovių įstatymu įteisinti specialiąsias akcijas, kurios suteiktų teisę valstybei ar savivaldybei vetuoti tam tikrus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, sušaukti akcininkų susirinkimus bei pasisakyti juose, siūlyti klausimus į akcininkų susirinkimų darbotvarkę. Papildyti įstatymą nauju 371 straipsniu ir jį išdėstyti taip: “371 straipsnis. Specialiosios akcijos
22. Specialiosios akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios valstybei ar savivaldybei papildomas neturtines teises. Specialiųjų akcijų statusas gali būti suteiktas (kai valstybė ar savivaldybė atsisako atskirų neturtinių teisių, kurias joms suteikia 2/3 (3/4) balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) bet kuriai (bet kurioms) valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiai (akcijai) akcijoms visuotiniame akcininkų susirinkime, šio susirinkimo sprendimu, jei parduodama daugiau kaip ½ valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų ir jei bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis atitinka bent vieną veiklos sričių, nustatytų, reglamentuojančiuose transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sritis įstatymuose. Be specialiųjų akcijų valstybei ar savivaldybei gali priklausyti ir suteikiančių mažiau kaip 1/3 (1/4) balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių paprastų vardinių akcijų.
23. Specialiųjų akcijų turtines ir neturtines teises visuotinis akcininkų susirinkimas gali suteikti akcijoms tų bendrovių, kurių pagrindinės veiklos pobūdis atitinka įstatymuose, reglamentuojančiuose transporto, energetikos, naftos ukio, ryšiu ir komunalinio ūkio sritis.
24. Specialiųjų akcijų turtinės ir neturtinės teisės bei šių teisių galiojimo trukmė yra nustatoma visuotiniame akcininkų susirinkime ir jos turi būti užfiksuotos to susirinkimo protokole ir bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatuose specialiųjų akcijų valdytojams turi būti nustatyta teisė: 1) vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, jei svarstomi klausimai susiję su bet kokiu bendrovės akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų, perdavimą (vienu ar keliais etapais), jei toks akcijų perdavimo apribojimas numatytas akcijų pardavimo ar akcininkų sutartyje arba tai susiję su specialios akcijos statusu, bendrovės veiklos sustabdymu, jos reorganizavimu ar likvidavimu, taip pat ir kitais klausimais, kurie gali būti numatyti atitinkamuose transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose ar akcininkų sutartyse; 2) pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu; 3) sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus ar siūlyti susirinkimo darbotvarkei klausimus ir sprendimų projektus. ”
25. Specialiųjų akcijų, suteikiančių tam tikras turtines ir neturtines teises tik dviems akcininkams (valstybei ar savivaldybei) įteisinimas yra unikalus tuo, kad nesiderina su bendru principu, numatančiu, kad akcininko turtines ir neturtines teises lemia tik turimų akcijų rūšis ir jų skaičius ir nepriklauso nuo to, kas yra jų savininkas. Specialiosios akcijos, laikinai, eksperimento tvarka buvo įteisintos tik keliose Europos šalyse. Informacija apie tokių eksperimentų pasiteisinimą yra labai ribota.
26. Specialiųjų akcijų įteisinimas neapsaugo nuo sprendimų, vedančių prie valstybei reikšmingos įmonės bankroto ir jos likvidavimo.
27. Įstatymo pataisos, susijusios su specialiųjų akcijų įvedimu yra aktualios tik keletui stambių, numatomų privatizuoti akcinių bendrovių.
28. Teikiama įstatymo pataisa rodo, kad tinkamam problemos sprendimui vien tik Akcinių bendrovių įstatymo pataisų nepakanka ir reikalingos papildomos pataisos transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.
29. Įstatymo pataisose apsiribojama tik specialiųjų akcijų statuso suteikimo procedūra. Tuo tarpu ypač aktuali šių akcijų statuso pakeitimo procedūra nereglamentuota. Įstatyme nėra procedūros, kurios pagalba netgi esant būtinybei būtų galima sutrumpinti nustatytą specialiųjų akcijų galiojimo trukmę.
30. Absoliučiai daugumai užsienio verslininkų, o tuo pačiu ir investuotojų specialiosios akcijos sąvoka yra nežinoma. Specialiųjų akcijų valdytojo neturtinių teisių susiejimas su tam tikras ūkinės veiklos sritis reglamentuojančiais įstatymais dar labiau sukomplikuoja Akcinių bendrovių įstatymą ir tuo pačiu turėtų labai apsunkinti investuotojų, ypač užsienio, apsisprendimą įsigyti kontrolinį akcijų paketą valstybės kontroliuojamose įmonėse. Tokiu būdu specialiųjų akcijų įteisinimas yra problematiškas tiek teoriniu, tiek ir praktiniu požiūriu. Tokių akcijų įteisinimo neužtenka, kad būtų galima tinkamai apsaugoti valstybės interesus privatizuotose strateginėse įmonėse. Specialiųjų akcijų įteisinimas sumažintų privatizuojamų valstybės įmonių patrauklumą vietiniams ir ypač užsienio investuotojams. Priimant sprendimą dėl specialiųjų akcijų įvedimo būtina turėti Teisės biuro prie Europos reikalų ministerijos išvadą apie tokios Akcinių bendrovių įstatymo pataisos atitikimą Europos Sąjungos direktyvoms. Atsisakyti specialiųjų akcijų statuso įvedimo. Valstybės interesų apsaugą svarbiose įmonėse po jų privatizavimo spręsti tokiais būdais:
31. Valstybei, savivaldybei būtinas turtines ir neturtines teises atitinkamose akcinėse bendrovėse užsitikrinti paliekant valstybės, savivaldybės nuosavybėje atitinkamą bendrovės akcijų paketą;
32. Valstybės, savivaldybės interesų apsaugą strateginėse bendrovėse spręsti priimant specialius įstatymus kiekvienai privatizuojamai strateginei bendrovei. Šiuose įstatymuose turi būti nustatyti bendrovės valdymo, veiklos, reorganizavimo ir jos likvidavimo ypatumai, užtikrinantys valstybės, savivaldybės interesų apsaugą atitinkamoje bendrovėje. Komentaras: Siūlomų alternatyvų privalumai: a) dėl keleto valstybei, savivaldybei svarbių bendrovių valdymo ypatumų po jų privatizavimo nereikia keisti bei papildyti Akcinių bendrovių įstatymo, kuriuo vadovaujasi visos bendrovės ir kuriuo pirmiausiai domisi ir nagrinėja užsienio investuotojai; b) nebūtų pažeidžiamas principas pagal kurį asmens turtines ir neturtines teises akcinėje bendrovėje lemia tik jo turimų akcijų rūšis ir jų kiekis; c) siūlomos valstybės, savivaldybės interesų gynimo svarbiose įmonėse alternatyvos sudaro prielaidas efektyvesniam strateginių bendrovių privatizavimui, nes valstybės ar savivaldybės kaip akcininko teisės po privatizavimo kiekvienoje tokioje bendrovėje būtų nustatytos arba atskiru įstatymu atsižvelgiant į kiekvienos įmonės specifiką, arba jas apspręstų valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų skaičius. Tokių įstatymų priėmimas potencialiems investuotojams suteiktų aiškias įstatymines garantijas dėl valstybės dalyvavimo bendrovės valdyme po jos privatizavimo. Nauji norminiai aktai nereikalingi Reikalingi atskiri specialūs įstatymai, reglamentuojantys valstybės, savivaldybės neturtines teises svarbių įmonių valdyme po jų privatizavimo. Tokie įstatymai turi būti parengti ir priimami prieš kiekvienos svarbios įmonės privatizavimą. Parengė: Seimo narys Albertas Šimėnas Krikščionių demokratų frakcija 1998 03 09