1998 M

1998 M 1998 M. KOVO 26 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL ATLEIDIMO NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS IR BAUSMĖS, NUSTATYTŲ BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNYJE UŽ SPIRITO IR JO SKIEDINIŲ (MIŠINIŲ) LAIKYMĄ BEI GABENIMĄ, PRIĖMIMO MOTYVŲ IR EIGOS ĮVERTINIMO KOMISIJOS IŠVADA Lietuvos Respublikos Seimo Valdyba, remdamasi Seimo Statuto 36 str. teikiamais įgaliojimais, l995 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą "Dėl įstatymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nustatytų Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje už spirito ir jo skiedinių (mišinių) laikymą bei gabenimą" ir tyrimo komisijos sudarymo". Valdyba nusprendė pavesti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui išnagrinėti girdimus priekaištus dėl kalbamo įstatymo, pareikšti nuomonę dėl Seimui pasiūlytų problemos įveikimo kelių. Taip pat buvo nuspręsta sudaryti komisiją, kuri įvertintų šio įstatymo priėmimo motyvus ir eigą, dirbtų viešai ir išvadą pateiktų 1998 m. balandžio 7 dieną Seimo plenariniame posėdyje. Komisiją sudarė: Arvydas Vidžiūnas - Seimo Pirmininko pavaduotojas, Egidijus Bičkauskas- Seimo narys, Gražina lmbrasienė - Seimo narė, Šarūnas Adomavičius - Seimo Pirmininko patarėjas, Kęstutis Betingis - Generalinio prokuroro pavaduotojas, Kęstutis Čilinskas - Ministro Pirmininko aparato kancleris. 1998 m. kovo 2fi d. įstatymas Nr. VIII-683 dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nustatytų Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje už spirito ir jo skiedinių (mišinių) laikymą bei gabenimą, buvo parengtas ir priimtas atsižvelgiant į tai, kad 1996 m. liepos 2 d. priėmus Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymus, kuriais nustatyta baudžiamoji atsakomybė už spirito ir jų skiedinių (mišinių) laikymą bei gabenimą, nebuvo numatyta tvarka, kaip asmenys, iki tol teisėtai įsigiję šių alkoholio produktų, juos galėtų realizuoti. Taip susidarė įstatymų spraga dėl kurios galėjo būti pažeisti asmenų, teisėtai įsigijusių šiuos alkoholio produktus, interesai. Dėl šios įstatymų spragos Kėdainių ir Trakų apylinkių teismai dar 1997m. kreipėsi į LR Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar 1996 m. liepos 2 d. priimti baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymai neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. t.y. ar' 1996m liepos 17 d.įsigaliojęs įstatymas nepažeidžia nuosavybės teisės. Seimo kanceliarijos Juridinio skyriaus, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto teisininkai, konsultuodamiesi su kitų institucijų baudžiamosios teisės bei konstitucinės teisės specialistais, prognozavo: yra didelė tikimybė, kad Konstitucinis Teismas pripažins, jog aptariamas įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Taip konstatavus Konstituciniam teismui, galėtų atsirasti įvairių žalingų pasekmių. Gavęs Konstitucinio Teismo raštą, kuriuo prašoma skirti Seimo atstovą atstovauti šioje byloje bei pateikti argumentus dėl minėto įstatymo teisėtumo, Seimo kancleris J. Razma 1997 m. gruodžio 24 d. raštu kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą. Vyriausybės sekretorius A.Savičius 1998 m. sausio 5 d. šį raštą su rezoliucija Nr. 12-81 "Žiniai" perdavė Teisingumo ministerijai. Iš Vyriausybės nesulaukus pasiūlymų, Seime buvo sukviestas pasitarimas, kuriame dalyvavo teisingumo viceministras G. Švedas, Vidaus reikalų viceministras J.Gaudutis, VRM policijos departamento generalinis komisaras K. Šalkauskas, Ūkio viceministras A. Bartulis, Seimo kanceliarijos Juridinio skyriaus vedėjas V. Sinkevičius. Apsvarsčius susidariusią padėtį, buvo nutarta parengti įstatymo projektą iki Konstituciniam Teismui sprendžiant tą bylą. Pirmieji įstatymo projektą sutiko parengti Teisingumo viceministras G. Švedas, kurį pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjams. Vėliau šis projektas buvo redaguojamas ir tikslinamas Seimo Juridiniame skyriuje, konsultuojantis su Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjais, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerijos specialistais, kitų žinybų teisininkais. Taip buvo parengtas įstatymo projektas, kurį Seimui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlius, pateikė Seimo kancleris J.Razma, o Seimas 1998 m. kovo 26 d. priėmė. Kitų šio įstatymo rengimo ir priėmimo motyvų Komisija nerado. Komisija konstatuoja: 1. Įstatymo projektas parengtas ir priimtas motyvuojant, kad galimai egzistuoja Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio ir Konstitucijos 23 straipsnio kolizija. 2. Rengiant šį įstatymo projektą nebuvo pažeista įstatymų projektų rengimo, pateikimo, svarstymo bei priėmimo Seimo plenariniame posėdyje tvarka, buvo užtikrintas įstatymo ir svarstymo viešumas. 3. Priimto įstatymo redakcija, sukėlusi vienareikšmę įstatymo interpretaciją, yra koreguotina. Komisijos nariai: Arvydas Vidžiūnas Egidijus Bičkauskas Gražina Imbrasienė Šarūnas Adomavičius Kęstutis Betingis Kęstutis Čilinskas 1998 m. balandžio 7 d.