LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 1, 3, 4, 7, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO Į S T A T Y M A S 1998 m. birželio 2 d. Nr. VIII-759 Vilnius (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 1996, Nr. 110-2507; 1997, Nr. 96-2426) 1 straipsnis. 1 straipsnio 5 dalies pakeitimas 1 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Miškų ūkio ministerija“ įrašyti žodžius „Aplinkos ministerija“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Valstybės miškų politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, o ją įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Aplinkos ministerija.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 3 straipsnio 10 dalį pripažinti netekusia galios, pakeisti 13 dalį, buvusias 11, 12, 13 dalis laikyti 10, 11, 12 dalimis, papildyti nauja 13 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pagrindinės sąvokos Miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai ir sausinimo grioviai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, pelkės, smėlynai, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miško žemė gali būti miškų ūkio arba konservacinės paskirties. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha, apaugęs medžiais ir kita miško augalija arba laikinai jos netekęs (kirtavietės, degimvietės), žemės plotas. Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 m pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Miško valda – privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas. Miško savininkai – valstybė ir Lietuvos Respublikos piliečiai, įstatymo nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus. Valstybinio miško valdytojai – miškų urėdijos, rezervatai, valstybiniai parkai, įmonės bei organizacijos, kurioms įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta miškų valdymo teisė. Miško naudotojai – miško valdytojai ir privataus miško savininkai bei miško nuomininkai, naudojantys miško išteklius, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie įgijo miško išteklių naudojimo teisę. Miškų urėdija – valstybinių miškų valdymo ir tvarkymo institucija, nustatyta tvarka jai suteiktoje valdyti valstybinėje žemėje atkurianti, prižiūrinti, sauganti mišką bei naudojanti miško išteklius. Miškų urėdijų tipinius nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Miško ištekliai – mediena, techninė žaliava, vaistažolės, grybai, uogos, riešutai, miško augalai, numesti ragai, miško gyvūnai. Miškų grupė – miško plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkio tikslai, ūkininkavimo režimas ir miškų funkcinė paskirtis. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai – miškų ūkio valdymo, valstybinės miškų kontrolės institucijų ir valstybinių parkų darbuotojai, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras. Kompleksinis miškų ūkio tvarkymas – miškų urėdijos veikla: visų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų miškų administravimas ir ūkinių veiksmų valstybiniuose miškuose visuma, užtikrinanti miškų atkūrimą, ugdymą, miško ir jo produkcijos apsaugą, racionalų miškų naudojimą bei prekybą miško produkcija.“ 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 4 straipsnio 13 dalį pripažinti netekusia galios, 14 ir 15 dalis laikyti 13 ir 14 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Miškų grupės Miškai skirstomi į keturias grupes. I grupė – rezervatiniai miškai. Valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Jokie miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami du pogrupiai. A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų bei priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose bei tokie kirtimai atitinkamų saugomų teritorijų nuostatuose numatytais atvejais ir kitos brandos amžiaus medynuose, visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai. B – rekreaciniai miškai. Miško parkai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. III grupė – apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kartografinių ir kultūrinių draustinių bei šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 6 ha) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms, tarp jų valstybinių parkų ūkinių zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis gamtosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 10 hektarų. Paskiros draustinių ir rekreacinių miškų dalys, remiantis teritorinio planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms. Miškų skirstymo į grupes tvarką nustato, o kitus miškus nustatytoms grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžių „Miškų ūkio ministerija“, „Miškų ūkio ministerijos“ įrašyti žodžius „Aplinkos ministerija“, „Aplinkos ministerijos“, 6 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Valstybinis miškų valdymas ir Miškų įstatymo vykdymo priežiūra Valstybinių miškų savininko funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybinė institucija. Aplinkos ministerija vykdo visų Lietuvos miškų valstybinio valdymo funkcijas. Valstybinių miškų ūkinio valdymo funkcijas atlieka, miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, bei miško išteklių naudojimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, kurios nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Aplinkos ministerija ir jos regioninės valstybinės miškų inspekcijos kontroliuoja, kaip vykdomas Miškų įstatymas, vykdo Lietuvos Respublikoje valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Miškų urėdijų ir valstybinių parkų valstybinės miškų tarnybos pareigūnams gali būti pavedama jiems priskirtų kontroliuoti miško savininkų, valdytojų ir naudotojų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinė kontrolė. Valstybinės miškų kontrolės nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai turi teisę: turėti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nešioti tarnybinį ginklą, stabdyti visų rūšių transportą, gabenantį medieną miškuose esančiais keliais bei miško žemės teritorijoje ir tikrinti šios medienos įsigijimo bei transportavimo teisėtumo dokumentus, sustabdyti, apriboti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu ja pažeidžiamas šis įstatymas, kitų norminių aktų reikalavimai ar daroma žala miškui. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai neturi teisės dirbti samdos pagrindais, būti steigėjais ir akcininkais privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 5 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Miškų ūkio ministerija“ įrašyti žodžius „Aplinkos ministerija“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Valstybinio miško išteklių naudojimo teisė įgyjama gavus atitinkamą miško valdytojo leidimą. Tokio leidimo išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“ 6 straipsnis. 16 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimas
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.