NUTARIMAS DĖL LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STATUTO 1994 m. gegužės 26 d. Nr. I-479 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1. Patvirtinti Lietuvos ka

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STATUTO 1994 m. gegužės 26 d. Nr. I-479 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos karo akademijos statutą (1 priedėlis).
2. Pavesti Lietuvos karo akademijos steigiamajai tarybai (Žin., 1994, Nr. 7-103) eiti Lietuvos karo akademijos tarybos pareigas tol, kol Akademijoje bus suformuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus atitinkantis mokslininkų kontingentas.
3. Patvirtinti Lietuvos karo akademijai perduodamų naudotis pastatų sąrašą (2 priedėlis). LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJAS JUOZAS BERNATONIS ______________ Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. I-479 1 priedėlis LIETUVOS KARO AKADEMIJOS S T A T U T A S I. BENDRIEJI NUOSTATAI
4. Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla – studijų ir mokslo įstaiga.
5. Akademija yra juridinis asmuo. Ji savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, šiuo statutu, krašto apsaugos statutais ir Akademijos nuostatais.
6. Akademijos tikslas – ugdyti Lietuvos Respublikai ir jos kariuomenei aukščiausios kvalifikacijos vadus ir specialistus.
7. Svarbiausi Akademijos uždaviniai: rengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai kvalifikuotus specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis su kitomis šalimis Akademija gali rengti specialistus ir kitoms šalims; rengti mokslininkus, plėtoti ir populiarinti fundamentalųjį ir taikomąjį karo mokslą; perkvalifikuoti krašto apsaugos sistemos specialistus – karininkus ir kelti jų kvalifikaciją; rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones bei kitus leidinius.
8. Pagrindinių ir specializuotų profesinių ir doktorantūros studijų tvarką nustato Akademija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais.
9. Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Akademijos tarybos nutarimu gali būti dėstoma ir kitomis kalbomis.
10. Akademija savarankiškai nustato savo organizacinę struktūrą, tvarko studijų, mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus. Akademijos padalinių veiklą reglamentuoja Akademijos nuostatai.
11. Akademijos ryšius su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nustato sutartis, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
12. Akademija įstatymų nustatyta tvarka gali jungtis su Lietuvos Respublikos ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis įstaigomis į nuolatines ar laikinas asociacijas.
13. Akademijoje gali kurtis įvairios mokslo, profesinės, kultūros, sporto ir kitokios organizacijos, išskyrus politines partijas bei politines organizacijas.
14. Akademija turi savo vėliavą, ženklą ir Akademijos baigimo ženklą. Akademijos karininkai, kariūnai, puskarininkiai ir kareiviai dėvi karių uniformą su atitinkamais skiriamaisiais ženklais. II. AKADEMIJOS VALDYMAS
15. Akademijos valdymo institucijos yra šios: Akademijos taryba, Akademijos rektorius ir rektoratas, katedrų bei kitų struktūrinių padalinių vadovai.
16. Aukščiausioji Akademijos sprendžiančioji institucija yra Akademijos taryba, kurią ketveriems metams renka mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus turintys Akademijos darbuotojai. Ne mažiau kaip pusė Akademijos tarybos narių turi turėti mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus, o iš jų ne mažiau kaip 20 procentų – habilituotų daktarų.
17. Akademijos taryba paprasta balsų dauguma iš savo narių renka pirmininką ir tvirtina jo pavaduotoją bei Tarybos sekretorių, kurių kandidatūras teikia pirmininkas. Akademijos rektorius ir prorektoriai šios tarybos pirmininku ir jo pavaduotoju nerenkami.
18. Akademijos taryba: iš dėstytojų, turinčių aukštąjį karinį išsilavinimą, karinį bei mokslo laipsnius ir pedagoginį mokslo vardą, penkeriems metams renka Akademijos rektorių ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės; nustato prorektorių skaičių bei jų funkcijas. Rektoriaus teikimu paprasta balsų dauguma tvirtina prorektorius. Pasibaigus rektoriaus kadencijai ar jam atsistatydinus, prorektoriai atsistatydina; konkurso būdu penkeriems metams renka katedrų viršininkus (vedėjus) ir kitus pedagoginius bei mokslo darbuotojus; steigia ir naikina katedras, skyrius, laboratorijas bei kitus mokslo ir studijų padalinius. Įstatymų nustatyta tvarka nustato ir tvirtina etatų sąrašus, pareiginius karinius laipsnius, kvalifikacinius reikalavimus pedagoginiam ir mokslo personalui, darbuotojų darbo užmokestį, stipendijų dydį, pedagoginio personalo pedagoginį krūvį ir krūvio normas, kitų darbuotojų darbo normatyvus; tvirtina Akademijos nuostatus; renka revizijos komisiją ir išklauso jos ataskaitą; renka konkursų ir kitas komisijas svarbiems klausimams nagrinėti ir spręsti; tvirtina Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą, išklauso jos vykdymo ataskaitą, sprendžia pagrindinius Akademijos ūkinės ir finansinės veiklos klausimus; svarsto ir vertina Akademijos rektoriaus darbo metinę ataskaitą; įstatymų nustatyta tvarka teikia pedagoginius mokslo vardus, tvirtina doktorantūros studijų komitetus; vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, nustato ir tvirtina pagrindinių, specializuotų profesinių ir doktorantūros studijų tvarką, kryptis. Svarsto ir tvirtina studijų planus, sprendžia kitus Akademijai svarbius klausimus; turi Akademijos statuto keitimo bei papildymo iniciatyvos teisę. Dėl to nutarimai turi būti priimami 2/3 balsų; Akademijos nuostatų nustatyta tvarka skelbia Akademijos tarybos priimtus nutarimus.
19. Akademijos tarybos nutarimai yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, išskyrus 15 straipsnio dvyliktojoje dalyje nurodytą atvejį. Akademijos tarybos sprendimai įsigalioja Akademijos rektoriui paskelbus atitinkamus įsakymus. Jeigu Akademijos rektorius nesutinka su Tarybos nutarimu, Taryba klausimą svarsto iš naujo. Nutarimas įsigalioja pakartotinai pritarus 2/3 visų Tarybos narių.
20. Akademijos tarybos pirmininkas šaukia posėdžius ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui Tarybos narių pasiūlius, šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis, tačiau ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Tarybos pirmininkui.
21. Akademijos rektorius: vadovauja Akademijos veiklai ir veikia jos vardu. Jis yra Akademijos karių tiesioginis viršininkas. Dalį savo teisių gali deleguoti kitiems Akademijos darbuotojams; leidžia Akademijos darbuotojams, kariūnams ir klausytojams privalomus įsakymus; skelbia konkursą pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietoms užimti; įstatymų, šio Statuto ir Akademijos nuostatų nustatyta tvarka priima ir atleidžia (šalina) Akademijos darbuotojus, klausytojus ir kariūnus, skatina juos bei skiria drausmines nuobaudas; Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tarpininkauja ir suteikia Akademijos kariams karinius laipsnius; teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja jos vykdymą; palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų bei kitomis įstaigomis, organizuoja keitimąsi pedagogais, mokslo darbuotojais, kariūnais bei klausytojais; kasmet Akademijos tarybai atsiskaito už Akademijos veiklą. Akademijos rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.
22. Akademijos rektoratas – rektoriaus vadovaujama nuolat veikianti kolegiali valdymo institucija. Ją sudaro rektorius, prorektoriai, rektoriaus pavaduotojai ir kiti rektoriaus skirti asmenys.
23. Akademijos rektoratas koordinuoja visų Akademijos padalinių veiklą, sudaro Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, teikia pasiūlymus Akademijos tarybai, sprendžia Akademijos valdymo ir kitus klausimus.
24. Katedra – pagrindinis Akademijos mokslo ir studijų padalinys. Jos veiklai vadovauja katedros viršininkas (vedėjas). Jis kviečia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja.
25. Aukščiausioji katedros valdymo institucija yra katedros pedagoginio mokslo personalo susirinkimas. Katedros pedagoginio mokslo personalo susirinkimo sprendimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Sprendimai, su kuriais nesutinka katedros viršininkas, bet už kuriuos balsavo ne mažiau kaip 2/3 katedros pedagoginio mokslo personalo, laikomi galiojančiais.
26. Kandidatus į katedros viršininkus (vedėjus) paprasta balsų dauguma renka katedros pedagoginis mokslo personalas.
27. Katedra: organizuoja ir atlieka mokslo, studijų ir auklėjamąjį darbą; rengia specialybių bei specializacijų studijų programas, mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones, metodinę medžiagą, teikia pasiūlymus dėl studijų plano; siūlo Akademijos tarybai kandidatus pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti bei pedagoginiams mokslo vardams gauti; su mokymo, mokslo bei kitomis įstaigomis sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo). III. AKADEMIJOS PERSONALAS
28. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietos užimamos, mokslo laipsniai ir pedagoginiai mokslo vardai, kariniai laipsniai suteikiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Akademijos nuostatų nustatyta tvarka.
29. Pagal sutartis į Akademiją gali būti kviečiami dirbti ir kitur dirbantys mokslininkai bei specialistai.
30. Sėkmingai dirbantiems mokslinį – pedagoginį ar mokslo darbą Akademijos darbuotojams įstatymų nustatyta tvarka Akademijos tarybos nutarimu gali būti suteikiamos kūrybinės atostogos.
31. Akademijos kariams taikomos Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose rikiuotės daliniams numatytos socialinės garantijos.
32. Akademijos kariai prisiekia Lietuvos valstybei krašto apsaugos statutų nustatyta tvarka.
33. Vyresniems kaip 65 metų Akademijos pareigūnams leidžiama eiti pareigas atskiru Akademijos tarybos nutarimu. Išėjusiems į pensiją pedagoginiams ir mokslo darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti pedagoginį ir mokslo darbą naudojantis Akademijos baze. IV. MOKSLAS IR STUDIJOS
34. Mokslo darbą Akademija atlieka pagal savo profilį, prisideda prie mokslo darbų įgyvendinimo, atlieka mokslinę ekspertizę.
35. Visi Akademijos pedagoginiai ir mokslo darbuotojai katedrose, laboratorijose, laikinosiose grupėse arba individualiai kelia savo kvalifikaciją ir atlieka Akademijos ir katedrų planuose numatytą mokslo darbą.
36. Mokslo darbams vadovauja, sprendžia organizacinius ir finansinius klausimus mokslo darbų (sutarčių) vadovai, kuriais gali būti ir ne Akademijoje dirbantys mokslininkai bei aukštos kvalifikacijos specialistai.
37. Mokslo darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos biudžeto arba atliekami pagal sutartis.
38. Mokslininkai rengiami Akademijos doktorantūroje. Doktorantūra išlaikoma Lietuvos Respublikos biudžeto ir užsakovo lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Akademijos sutartis mokslininkai gali būti rengiami ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijose.
39. Mokslo personalo darbą reglamentuoja Akademijos nuostatai ir padalinių, kuriuose atliekami darbai, planai.
40. Mokslo laipsniams teikti sudaromi doktorantūros studijų komitetai. Jų nariais gali būti Akademijos ir kitų Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Mokslo laipsnių teikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Akademijos nuostatai.
41. Akademija turi leidybos teises. Ji leidžia mokslo, metodinę, mokymo ir kitą literatūrą.
42. Studijos Akademijoje organizuojamos pagal patvirtintus studijų planus ir mokymo programas. Studijų laikas naudojamas tik mokymui ir su juo susijusioms reikmėms.
43. Į pirmąją Akademijos studijų pakopą konkurso būdu priimami Lietuvos Respublikos piliečiai (išskyrus šio statuto 4 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus atvejus), turintys vidurinį išsilavinimą, mokantys valstybinę kalbą, pagal fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys tikrajai krašto apsaugos tarnybai. Kariūnų priėmimo tvarką nustato Akademijos nuostatai.
44. Kariūnams, baigusiems pirmąją Akademijos studijų pakopą, suteikiama būrio vado (jam lygi) kvalifikacija ir įstatymų nustatyta tvarka suteikiamas pirmasis Lietuvos kariuomenės karininko laipsnis.
45. Į aukštesnes Akademijos studijų pakopas karininkai priimami Akademijos nuostatų ir jos sutarties su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nustatyta tvarka po ne mažiau kaip vienerių metų tarnybos.
46. Karininkams, įvykdžiusiems antrosios studijų pakopos planus ir mokymo programų reikalavimus, suteikiama bataliono vado pavaduotojo (jam lygi) kvalifikacija ir bakalauro laipsnis.
47. Aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos vadai ir specialistai, Akademijos dėstytojai – asistentai rengiami Akademijos magistratūroje. Baigusiems magistratūrą ir atitinkantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus kvalifikacijos reikalavimus suteikiama brigados (pulko) vado pavaduotojo (jam lygi) kvalifikacija ir magistro laipsnis.
48. Akademijos absolventus įdarbina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija sutartyje numatyta tvarka. Studijų laikas įskaitomas į tarnybos krašto apsaugos sistemoje laiką. V. KARIŪNAI IR KLAUSYTOJAI
49. Studijuojantys pirmojoje Akademijos studijų pakopoje yra kariūnai. Pirmaisiais mokslo metais jie atlieka ir būtinąją krašto apsaugos tarnybą. Kariūnai išlaikomi valstybės lėšomis.
50. Akademijoje besimokantys karininkai yra klausytojai. Jie gauna darbo užmokestį, naudojasi krašto apsaugos sistemos pareigūnų socialinėmis garantijomis, lengvatomis ir teisėmis, kurias turėjo prieš įstodami į Akademiją.
51. Klausytojų ir kariūnų pareigas bei teises nustato Akademijos nuostatai ir krašto apsaugos statutai.
52. Akademijos klausytojai ir kariūnai turi Akademijos nuostatų nustatytą savivaldą. Klausytojų ir kariūnų reikalams atstovauti renkama klausytojų taryba, kuri, be kitos veiklos, teikia Akademijos tarybai ir rektoriui pasiūlymus klausytojų ir kariūnų socialiniais, mokslo bei kitais klausimais.
53. Kariūnai ar klausytojai, pašalinti iš Akademijos už nedrausmingumą ir nepažangumą, atsisakę joje mokytis ar atsisakę tarnauti nurodytą laiką krašto apsaugos sistemoje po to, kai yra baigę vieną iš studijų pakopų, įstatymų nustatyta tvarka atlygina dėl jų padarytas išlaikymo išlaidas. VI. TURTAS
54. Akademijos turtas susideda iš materialinių vertybių, finansinių išteklių, intelektualaus darbo produktų ir kito turto, kurį Akademija savarankiškai valdo ir naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
55. Akademija valdo ir naudoja turimus pastatus, kilnojamąjį ir kitą turtą. Akademija gautu turtu naudojasi neatlyginamai, privalo jį saugoti ir gausinti.
56. Pakeisti Akademijos teritorijos ribas, perduoti pastatus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė Akademijos tarybai sutikus. Akademijos teritorijoje valdymo ir savivaldybių institucijos negali daryti pertvarkymų be Akademijos rektoriaus sutikimo.
57. Ginkluotę, šaudmenis, sprogmenis, kovos ir specialiąją techniką, įrangą ir priemones, aprangą ir amuniciją bei kitus specialius būtinus mokymui reikmenis Akademijai teikia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi šio Statuto 8 straipsniu.
58. Akademijos lėšas (taip pat ir užsienio valiuta) sudaro biudžetinės ir nebiudžetinės lėšos. Turimas lėšas Akademija naudoja savarankiškai.
59. Biudžetinės lėšos Akademijai išlaikyti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Apie biudžetinių lėšų naudojimą Akademija atsiskaito Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.
60. Nebiudžetines lėšas sudaro: specialiosios lėšos, gautos iš Lietuvos bei užsienio įmonių ir organizacijų už parengtus specialistus, atliktus darbus, Akademijos katedrų ir kitų padalinių produkciją ir paslaugas, mokslo darbus (išskyrus tuos, kurie finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto), mokamus kursus, patalpų bei įrenginių nuomą ir kt.; pavedimų lėšos; depozitai.
61. Visas lėšas Akademija planuoja ir naudoja pagal pajamų ir išlaidų sąmatą, kurią tvirtina Akademijos taryba.
62. Akademijos ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Valstybės kontrolės departamentas bei Akademijos tarybos sudaryta nuolat veikianti arba rektoriaus vienkartiniam patikrinimui paskirta revizijos komisija.
63. Akademija turi teisę: pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką keisti Akademijos lėšų pradinę paskirtį, išskyrus asignavimus darbo apmokėjimui ir stipendijoms; sudaryti ūkines ir kitas sutartis (taip pat su užsienio organizacijomis) visais savo veiklos klausimais; iš sutaupytų lėšų sudaryti fondus, naudojamus pagal Akademijos patvirtintą sąmatą materialinei techninei Akademijos mokymo bazei gerinti, darbuotojams premijuoti bei kitoms socialinėms reikmėms. VII. STATUTO KEITIMO TVARKA
64. Akademijos statutą parengė Lietuvos karo akademijos steigiamoji taryba.
65. Statutą keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos karo akademijos teikimu, Akademijos tarybai nutarus 2/3 balsų dauguma. Akademijos adresas: Šilo 5a, 2055 Vilnius. ______________ Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. I-479 2 priedėlis Lietuvos karo akademijai perduodamų pastatų sąrašas Objektai Bendras plotas (kv. m) Štabas 1770 Mokymo korpusas 8563 Mokymo korpusas 4534 Mokymo korpusas 884 Sporto kompleksas 2860 Kariūnų bendrabutis (buvusios kareivinės) 6063 Bendrabutis 5984 Valgykla 5280 Ramovė 471 Pirtis 947 Tarnybinis bendrabutis 144,5 Kontrolinis technikos punktas 147 Dirbtuvės 626 Garažas 480 Garažas 361 Garažas 208 Sandėlis (buvusios kareivinės) 550 Sandėlis (buvusios kareivinės) 560 Sandėlis 341 Degalinė 22 Tepalų sandėlis 54 Pastogė automobiliams 628 Pastogė automobiliams 574 ______________