LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTE

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL APSKRITIES CIVILINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMO LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1998 m. birželio 19 d. Nr. 661/38 Vilnius Skatindami Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotę, ĮSAKOME: Patvirtinti Apskrities civilinės saugos laikinuosius nuostatus (pridedama). KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS ČESLOVAS STANKEVIČIUS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTRAS KĘSTUTIS SKREBYS ______________ PATVIRTINTA Krašto apsaugos ministerijos ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1998 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 661/38 APSKRITIES CIVILINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMO LAIKINIEJI NUOSTATAI I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1. Šie nuostatai nustato apskrities civilinės saugos organizavimo, valdymo ir veiklos teisinius bei organizacinius pagrindus.
2. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos: 2.
3. civilinė sauga – civilinė krašto apsaugos funkcija, apimanti valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų bei gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir veiksmus joms susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, gyventojams išgyventi, turtui ir aplinkai apsaugoti nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams; 2.
4. ekstremali situacija – ypatinga padėtis, atsirandanti dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių bei kylanti karo metu ir sąlygojanti staigų ir žymų pavojų žmonių gyvybei, turtui ir gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius; 2.
5. ekstremalios situacijos įvykis – nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai; 2.
6. ekstremalių situacijų įvykių kilimo priežastys: 2.4.
7. gamtinio pobūdžio – ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas; 2.4.
8. techninio pobūdžio – įvairių technologinių procesų sutrikimai, sukeliantys gaisrus, sprogimus, cheminių ar radioaktyviųjų teršalų išmetimą į aplinką, pastatų sugriovimą, įvairių rūšių avarijas energetikoje, magistraliniuose vamzdynuose ir kitus ekstremalių situacijų įvykius, būdingus pramonės subjektams ir komunikacijoms; 2.4.
9. ekologinio pobūdžio – priežastys, sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus; 2.4.
10. socialinio pobūdžio – masinės riaušės, blokados, provokacijos, diversijos, kariniai politiniai faktoriai, susiję su avarijomis kariniuose objektuose, teroristiniais aktais, kariniais veiksmais šalyje bei kitose valstybėse; 2.
11. ekstremalios situacijos įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai ar geografiniai įvykio mastą ir padarinius apibūdinantys dydžiai, kuriuos pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliu (nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė); 2.
12. ekstremalios situacijos įvykio židinys – teritorija, paveikta gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykių, kurioje kilo gaisrai, įvyko pastatų ar kitų inžinerinių statinių griūtys, radioaktyviosiomis, cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis, skysčiais, dujomis ar aerozoliais buvo užteršta aplinka ir joje žuvo žmonės ar susidarė pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai; 2.
13. gelbėjimo darbai – judėjimo maršrutų ir darbų vietos žvalgyba; gaisrų ribojimas ir gesinimas judėjimo maršrutuose ir darbų ruožuose; gelbėjimo darbai sausumoje, ant vandens ir po vandeniu; nukentėjusiųjų transporto įvykiuose išlaisvinimas; cheminių ir radiacinių incidentų lokalizavimas ir slopinimas; nukentėjusiųjų paieška, gelbėjimas iš apgriautų ir degančių pastatų, nukritusių orlaivių, skęstančių laivų, uždujintų, apsemtų ir uždūmintų patalpų bei griuvėsių; sugriautų ir užverstų slėptuvių bei priedangų atkasimas, jose esamų žmonių gelbėjimas; vėdinimo užtikrinimas užverstose slėptuvėse, esant sugadintai filtravimo-vėdinimo sistemai; pirmosios medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims bei jų gabenimas į gydymo įstaigas; gyventojų perkėlimas iš pavojingų vietų į nepavojingus rajonus; 2.
14. kiti neatidėliotini darbai – tai kelių, pravažiavimų įrengimas griuvėsiuose ir užterštose vietovėse; avarijų pašalinimas elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt. technologiniuose tinkluose; nesaugių konstrukcijų ir statinių, trukdančių gelbėjimo darbams, sutvirtinimas arba nugriovimas, nesprogusių sprogmenų suradimas, nukenksminimas ar sunaikinimas; sanitarinis žmonių ir veterinarinis gyvulių švarinimas, drabužių, individualiųjų apsaugos priemonių, technikos dezaktyvavimas ir degazavimas; užterštos vietovės, statinių, maisto produktų, pašarų bei vandens nukenksminimas; evakuotų gyventojų maitinimo organizavimas ir žuvusiųjų laidojimas; 2.
15. ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė, kuri verčiasi komercine, ūkine, finansine, profesine ar panašia veikla; 2.
16. pavojingas objektas – įmonė, sandėlis arba kitas statinys, kuriame nuolat arba laikinai gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama, sandėliuojama arba neutralizuojama viena arba kelios pavojingosios medžiagos ar jų atliekos, kurių kiekis yra didesnis už nustatytąjį šios medžiagos ribinį kiekį, taip pat hidrotechniniai įrenginiai ir statiniai; 2.
17. gyventojų evakavimas – organizuotas gyventojų iškeldinimas iš teritorijų, kuriose pavojinga dirbti ir gyventi, suteikiant jiems stacionarines arba laikinas gyvenamąsias patalpas.
18. Apskrities civilinės saugos struktūrą sudaro: apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras, apskrities civilinės saugos skyrius, savivaldybių civilinės saugos, priešgaisrinės gelbėjimo, kitos teritorinės gyventojų perspėjimo ir informavimo bei pagalbos tarnybos, aplinkos būklės stebėjimo bei laboratorinės kontrolės tinklas.
19. Apskrities civilinės saugos tikslai: 4.
20. sudaryti apskrities teritorijoje sąlygas valstybės institucijoms, ūkio subjektams ir gyventojams su mažiausiais nuostoliais pereiti iš įprastų darbo (gyvenimo) sąlygų į ekstremalios situacijos (karo) padėtį, išlaikyti rimtį, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremalios situacijos poveikio; 4.
21. užtikrinti optimalų apskrities išteklių panaudojimą ūkio gyvybingumui palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams šalinti; 4.
22. ruošti visuomenę praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais, skatinti jos iniciatyvą šiose srityse, stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos veikla.
23. Kasdieninėje veikloje apskrities civilinė sauga siekia spręsti šiuos uždavinius: 5.
24. prognozuoti galimų ekstremalių situacijų pobūdį, jų padarinių mastą; 5.
25. planuoti civilinės saugos priemones žmonių ir turto apsaugai užtikrinti; 5.
26. organizuoti gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimo ir informavimo sistemų kontrolę ir tobulinimą; 5.
27. rengti gyventojų aprūpinimo individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis programas bei organizuoti jų vykdymą; 5.
28. mokyti valdymo organus, civilinės saugos pajėgas veiksmų ekstremalių situacijų atvejais; 5.
29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti gyvybiškai svarbių materialinių vertybių atsargas; 5.
30. rengti ir priimti teisės aktus civilinės saugos klausimais; 5.
31. kontroliuoti civilinės saugos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, taip pat savivaldos vykdomųjų institucijų, ūkio subjektų, teritorinių gyventojų perspėjimo, informavimo, evakavimo tarnybų, aplinkos būklės stebėjimo bei laboratorinės kontrolės tinklo subjektų veiklą ir teikti jiems metodinę pagalbą organizuojant civilinės saugos priemones galimiems ekstremalių situacijų padariniams išvengti arba švelninti jų pasekmes.
32. Ekstremalių situacijų atveju apskrities civilinė sauga siekia spręsti šiuos uždavinius: 6.
33. perspėti apskrities gyventojus apie gresiančią ekstremalią situaciją, informuoti apie jos padarinius ir priemones jiems likviduoti; 6.
34. organizuoti žmonių ir turto evakavimą; 6.
35. aprūpinti gyventojus individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis; 6.
36. vykdyti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus; 6.
37. teikti medicinos pagalbą ir vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą; 6.
38. organizuoti žuvusiųjų laidojimą ir religinius patarnavimus; 6.
39. gesinti gaisrus; 6.
40. žvalgyti ir žymėti apskrities teritorijoje pavojaus židinius; 6.
41. vykdyti sanitarinį švarinimą ir kitas nukenksminimo priemones; 6.
42. organizuoti laikiną nukentėjusiųjų apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą; 6.
43. palaikyti viešąją tvarką nelaimės rajone; 6.
44. atnaujinti būtiniausių komunalinių paslaugų teikimą; 6.
45. teikti pagalbą, kurios reikia gyvybiškai svarbiems ūkio subjektams išsaugoti; 6.
46. vykdyti gyvulių ir augalų apsaugą; 6.
47. tirti nelaimės priežastis.
48. Apskrities civilinės saugos institucijos, įgyvendindamos joms keliamus tikslus ir uždavinius, vadovaujasi šiais organizavimo ir veiklos principais: 7.
49. teritoriniu – civilinė sauga organizuojama visoje apskrityje pagal jos administracinį paskirstymą ir apima visus gyventojus, taip pat kitų valstybių piliečius, kurie yra apskrities teritorijoje; 7.
50. diferencijavimo – civilinės saugos priemonės ir pasirengimas gelbėjimo darbams atskiruose administraciniuose vienetuose vykdomas atsižvelgiant į jų jurisdikcijai priklausomose teritorijose prognozuojamų situacijų pavojingumą, mastą, galimą poveikį gyventojams ir apskrities ūkiui, gamybinei ir socialinei veiklai; 7.
51. visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos visoms apskrities valdymo ir vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms, visiems ūkio subjektams ir gyventojams; 7.
52. viešumo – apskrities viršininko administracijos ir kitų valdymo institucijų veikla užtikrinant gyventojų saugumą civilinės saugos srityje yra atvira visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms; 7.
53. parengties – apskrities civilinės saugos valdymo grandys ir pajėgos privalo nuolat būti pasirengusios skubiai ir efektyviai veikti įvykus ekstremalioms situacijoms; 7.
54. sąveikos – civilinės saugos priemonių ir veiksmų efektyvumas ekstremaliomis sąlygomis užtikrinamas glaudžiais visų apskrities valdymo ir vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, civilinės saugos pajėgų, medicinos įstaigų ir kitų tarnybų, įskaitant ir Lietuvos kariuomenės dalinius, kai to reikalauja situacijos pobūdis ir mastai, tarpusavio sąveikos ryšiais.
55. Teisinius civilinės saugos pagrindus sudaro: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, reguliuojantys civilinę saugą, Civilinės saugos departamento įsakymai ir nurodymai. II. VADOVAVIMAS CIVILINEI SAUGAI
56. Apskrities civilinei saugai vadovauja apskrities viršininkas. Jis yra atsakingas už civilinės saugos organizavimą ir turi teisę pagal savo kompetenciją priimti sprendimus.
57. Didelio masto stichinių nelaimių, technologinių avarijų ar katastrofų lokalizavimą, žmonių ir turto gelbėjimą, padarinių šalinimą, kai to neįstengia padaryti vietos savivaldos, organizuoja apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras.
58. Į apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro sudėtį įtraukiami apskrities viršininko administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba jų pavaduotojai bei kitų apskrityje esančių ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padalinių pareigūnai.
59. Ekstremalių situacijų valdymo centro sudėtį ir nuostatus, parengtus pagal Civilinės saugos departamento rekomendacijas, tvirtina apskrities viršininkas.
60. Apskrities civilinės saugos skyrius yra pagrindinis apskrities viršininko bei ekstremalių situacijų valdymo centro vykdomasis organas. Kasdieninėje veikloje skyrius atsako už apskrities civilinei saugai priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Apskrities civilinės saugos skyriaus viršininkas yra ekstremalių situacijų valdymo centro koordinatorius.
61. Apskrities civilinės saugos skyriaus etatus, pareigas ir darbo užmokesčio fondą nustato apskrities viršininkas. III. APSKRITIES VIRŠININKO PAREIGOS IR TEISĖS
62. Apskrities viršininkas kasdieninėje veikloje: 15.
63. organizuoja galimų ekstremalių situacijų prognozavimą, civilinės saugos priemonių žmonių ir turto apsaugai užtikrinti planavimą; 15.
64. organizuoja gyventojų ir valdymo organų perspėjimo ir informavimo sistemų kontrolę ir tobulinimą; 15.
65. rengia gyventojų aprūpinimo individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis programas bei organizuoja jų vykdymą; 15.
66. organizuoja gyvybiškai svarbių materialinių atsargų kaupimą ir jų saugojimą; 15.
67. organizuoja ekstremalių situacijų valdymo centrų bei civilinės saugos pajėgų sudarymą ir jų parengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais; 15.
68. sudaro ilgalaikes apskrities civilinės saugos plėtros programas; 15.
69. organizuoja valdymo organų mokymą veikti ekstremaliomis situacijomis; 15.
70. atlieka civilinės saugos būklės apskrityje analizę ir nustatyta tvarka teikia metinį pranešimą.
71. Apskrities viršininkas turi teisę: 16.
72. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nagrinėti ilgalaikes apskrities civilinės saugos plėtros programas, prašyti joms įgyvendinti finansinių išteklių; 16.
73. kviestis Lietuvos ūkio ir mokslo specialistus pavojingų ūkio subjektų veiklos ekspertizei atlikti, pavojingų krovinių transportavimo bei avarinių situacijų padarinių šalinimo tvarkai nustatyti, taip pat ekstremalių situacijų padarinių šalinimo darbų vykdymo technologijai patikslinti; 16.
74. kontroliuoti Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų civilinės saugos klausimais vykdymą, taip pat vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, esančių apskrityje ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padalinių, ūkio subjektų veiklą civilinio pasirengimo srityje ir teikti jiems metodinę pagalbą organizuojant prevencines civilinės saugos priemones galimiems ekstremalių situacijų padariniams išvengti; 16.
75. gauti iš vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, esančių apskrityje ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padalinių, ir ūkio subjektų išsamią informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti; 16.
76. sudaryti sutartis su kaimyninėmis apskritimis dėl pagalbos suteikimo ekstremalių situacijų atvejais.
77. Apskrities viršininkas ekstremalių situacijų atveju: 17.
78. organizuoja informacijos apie susidariusią ekstremalią situaciją rinkimą; 17.
79. įvertina ekstremalios situacijos pavojingumo laipsnį gyventojams, turtui, aplinkai ir galimą poveikį visuomenės rimčiai; 17.
80. priima sprendimus paieškos ir gelbėjimo darbams vykdyti, ekstremalių situacijų padariniams likviduoti; 17.
81. organizuoja vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, esančių apskrityje ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padalinių, ūkio subjektų bei gyventojų informavimą ir perspėjimą; 17.
82. organizuoja ir koordinuoja padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus, jeigu ekstremali situacija išplitusi daugiau nei vieno rajono (miesto) teritorijoje, vadovauja jiems; 17.
83. organizuoja gyvulių ir augalų apsaugą; 17.
84. telkia reikiamas pajėgas ir materialinius išteklius bei koordinuoja jų panaudojimą ekstremalių situacijų padariniams lokalizuoti ir šalinti; 17.
85. organizuoja sąveiką su rajonų (miestų) savivaldybių administracijomis bei jų ekstremalių situacijų valdymo centrais, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, esančių apskrities teritorijoje, padaliniais, koordinuoja jų veiklą; 17.
86. kartu su savivaldybėmis teikia pagalbą nukentėjusiems asmenims; 17.
87. kartu su savivaldybėmis organizuoja žuvusiųjų laidojimą ir religinius patarnavimus; 17.
88. organizuoja viešosios tvarkos palaikymą nelaimės rajone; 17.
89. organizuoja būtiniausių ekstremalių situacijų metu sutrikusių komunalinių paslaugų teikimą.
90. Apskrities viršininkas turi teisę: 18.
91. gauti išsamią informaciją apie susidariusią padėtį iš vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, apskrityje esančių ministerijų ir valstybės įstaigų padalinių ir ūkio subjektų; 18.
92. teikti pasiūlymus Vyriausybei skelbti apskrities teritoriją pavojaus ar žalos visuomenės sveikatai rajonu; 18.
93. panaudoti ekstremalių situacijų padariniams lokalizuoti ir šalinti, gelbėjimo darbams atlikti visas pajėgas ir materialinius išteklius; 18.
94. priimti ir teikti vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms, apskrityje esantiems ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padaliniams, ūkio subjektams bei gyventojams privalomus vykdyti sprendimus dėl gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų organizavimo; 18.
95. prireikus laikinai apriboti arba sustabdyti ūkio subjektų gamybinę veiklą; 18.
96. siųsti į ekstremalių situacijų vietas operatyvines grupes teikti rajonų (miestų) savivaldybių administracijoms praktinę pagalbą, jeigu jie paprašo arba to prireikia šalinant ekstremalių situacijų padarinius; 18.
97. prireikus skirti gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų vadovus ekstremalios situacijos įvykio židinyje; 18.
98. nustatyta tvarka panaudoti Lietuvos kariuomenės dalinius gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti; 18.
99. prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo panaudoti valstybės rezervą. IV. APSKRITIES CIVILINĖS SAUGOS PAJĖGOS
100. Apskrities civilinės saugos pajėgos sudaromos: 19.
101. stebėjimo ir laboratorinei kontrolei atlikti; 19.
102. dirbti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus.
103. Aplinkos užteršimą apskrityje pavojingomis radioaktyviosiomis, cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis stebi ir laboratorinę kontrolę atlieka aplinkos apsaugos sistemos aplinkos tyrimų laboratorijos ir jų skyriai, hidrometeorologijos stotys, Radiacinės saugos centro, visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir jų filialai, žemės ir miškų ūkio, taip pat veterinarijos tarnybų, kitų apskrityje esančių valstybės įstaigų laboratorijos ir tyrimų centrai, Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM ir Pasienio policijos departamento prie VRM padaliniai, turintys stebėjimo užduotis. Įvardytos įstaigos ir padaliniai sudaro apskrities stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklą (toliau – SLKT).
104. Stebėjimai ir laboratorinė kontrolė kasdieninėje veikloje atliekama teisės aktais ar SLKT sudėtyje esančių įstaigų vadovų nustatyta tvarka.
105. Apskrities SLKT veiklą ekstremalių įvykių ir jų grėsmės atveju nustatyta tvarka koordinuoja Civilinės saugos departamentas.
106. Apskrities civilinės saugos pajėgas gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti sudaro: 23.
107. valstybiniai priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padaliniai; 23.
108. ugniagesių komandos, išlaikomos iš savivaldybių biudžeto; 23.
109. bendrosios ir specialiosios paskirties profesionaliosios ir savanoriškosios formuotės.
110. Bendrosios paskirties formuotės skirtos gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti. Jas steigia rajonų (miestų) savivaldybės, ūkio subjektų vadovai darbo sutarčių ir savanoriškumo pagrindu.
111. Specialiosios paskirties formuotės skirtos specialioms užduotims atlikti gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų metu, siekiant sustiprinti ir visapusiškai aprūpinti bendrosios paskirties formuočių darbą. Jas steigia apskrityje esančių ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padaliniai, rajonų (miestų) savivaldybių ir ūkio subjektų vadovai darbo sutarčių ir savanoriškumo pagrindu.
112. Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių struktūras, formavimo ir aprūpinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
113. Už civilinės saugos pajėgų parengtį atlikti joms pavestas užduotis atsakingi jų steigėjai ir vadovai.
114. Gelbėjimo darbams visapusiškai aprūpinti bei specializuotai pagalbai teikti apskrities viršininko sprendimu sudaromos apskrities civilinės saugos tarnybos. Tarnybų steigėjai yra apskrityje esančių ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padalinių ir avarinių tarnybų vadovai. Jų veikla organizuojama atliekant tas pačias funkcijas ir ekstremalių situacijų (karo) metu. V. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO ORGANIZAVIMAS, GYVENTOJŲ EVAKAVIMAS
115. Apskrities vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, apskrityje esančių ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padalinių, ūkio subjektų ir gyventojų perspėjimą ir informavimą organizuoja apskrities civilinės saugos skyrius, panaudodamas valstybės perspėjimo ir informavimo sistemą „Signalas“, abonentinį telegrafą, faksą, telefonus bei radijo ryšio tinklą.
116. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą ir pavojų gyventojams, sprendimus dėl gyventojų evakavimo priima apskričių viršininkai, rajonų (miestų) merai. Sprendimus dėl skubaus gyventojų iškeldinimo priima Priešgaisrinės apsaugos departamento, policijos pareigūnai, ūkio subjektų vadovai.
117. Gyventojų evakavimą organizuoja prie rajono (miesto) ekstremalių situacijų valdymo centro sudaryta gyventojų evakavimo grupė. VI. EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYMAS
118. Ugniagesiai, policija, greitoji pagalba yra visą laiką pasiruošę pirmieji operatyviai sureaguoti ir kaip galima greičiau pranešti apie nelaimę vietos savivaldos institucijoms arba kitoms tarnyboms. Visos organizacijos, kurių uždavinys – operatyviai sureaguoti į krizinę situaciją, sudaro veiksmų planus.
119. Kiekviena tarnyba ar įstaiga, dirbanti nelaimės ištiktoje vietoje, turi savo funkcijas ir pareigas.
120. Priešgaisrinės tarnybos pagrindinė funkcija yra gelbėti žmones, atsiradusius ugnies pavojuje, įstrigusius sugriuvusiuose pastatuose arba atsidūrusius po griuvėsiais. Ši tarnyba lokalizuoja nelaimės židinius gesindama gaisrus arba taikydama apsaugines priemones, neleidžiančias jiems įsiliepsnoti, bei padeda greitosios pagalbos tarnybai gabenti nukentėjusiuosius. Priešgaisrinė tarnyba yra atsakinga už nelaimės židinyje dirbančių visų organizacijų personalo saugumą.
121. Priešgaisrinės tarnybos palaiko ryšius su policija sprendžiant, kam gali būti leidžiama patekti į nelaimės židinį, užtikrinant, kad įleidžiami asmenys būtų apsirūpinę atitinkamomis apsaugos priemonėmis, išmokyti tinkamai elgtis tokioje situacijoje. Tačiau jeigu yra įtariamas terorizmo aktas, visą veiklą židinyje tiesiogiai kontroliuoja policija ir Valstybės saugumo departamentas.
122. Policija kartu su priešgaisrine tarnyba koordinuoja visų žmonių, dalyvaujančių susidorojant su ekstremalia situacija, veiklą įvykio vietoje. Policija įrengia užtvaras, kad būtų galima palengvinti tarnybų darbą gelbėjant ir apsaugant nuo pavojaus gyventojus. Policija numato, ar bus atliekamas kriminalinio pobūdžio tyrimas. Ji padeda atlikti apklausą pareigūnams, nelaimingų atsitikimų tyrimo institucijų darbuotojams. Policija apdoroja informaciją apie aukas ir yra atsakinga už žuvusiųjų identifikavimą ir jų išgabenimą iš įvykio vietos.
123. Greitosios pagalbos tarnyba teikia neatidėliotiną medicinos pagalbą įvykio vietoje, informuoja artimiausias asmens sveikatos priežiūros įstaigas apie nukentėjusiuosius ir juos transportuoja.
124. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarinės pagalbos paslaugas, turi būti pasirengusios organizuoti savo įstaigų veiklą ekstremaliomis situacijomis. Jų veiklą turi reglamentuoti atitinkami įstatymai bei įstaigos veiklos ekstremaliomis situacijomis planas. Jame nustatyta pagalbos, kurią įstaigos gali teikti ekstremaliomis situacijomis, apimtis, personalo, lovų ir išteklių rezervas.
125. Vietinės ekstremalios situacijos atveju pagrindinė vietos savivaldos vykdomosios institucijos funkcija yra suteikti reikalingą pagalbą operatyvinėms tarnyboms toliau tęsti darbą panaudojant visus turimus išteklius įvykusios nelaimės pasekmėms švelninti bei koordinuoti kitų organizacijų, išskyrus operatyvinių tarnybų (ugniagesių, policijos, greitosios medicinos pagalbos), teikiamą pagalbą.
126. Likviduojant ekstremalių situacijų padarinius, vietos savivaldybė atlieka pagrindinį vaidmenį padėdama bendruomenei sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą ir atstatyti nuniokotą aplinką.
127. Ekstremalios situacijos padarinių likvidavimas iš ūkio subjektų gali pareikalauti daug išteklių, kurių jie neturi. Dėl to gali nutrūkti įprastinis darbo režimas. Nelaimės atgarsiai gali turėti ilgalaikį poveikį tiek žmonėms, tiek aplinkai. Esant tokiai padėčiai, savivaldybė išskleidžia ekstremalių situacijų valdymo centrą ir organizuoja padarinių likvidavimą jungtinėmis pajėgomis.
128. Regioninė ekstremali situacija, kada nelaimė apima kelių savivaldybių teritorijas ir paliečia daug gyventojų, gali sugniuždyti vietos savivaldos funkcijas, tačiau pradinė reakcija į nelaimę bus tokia kaip ir savivaldybių lygmeniu. Savivaldybėse bus išskleisti ekstremalių situacijų valdymo centrai. Kadangi gelbėjimo darbai bus vykdomi kelių savivaldybių teritorijoje, jų veiklai koordinuoti išskleidžiamas apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras. VII. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMAS
129. Valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų mokymą organizuoja ir jam vadovauja apskrities civilinės saugos skyriai, privačiose – darbdavių paskirti asmenys, atsakingi už darbų saugą.
130. Civilinės saugos žinių pagrindų mokymas organizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose mokymui skirtu laiku, pagal specialiai parengtas programas, suderintas su Civilinės saugos departamentu ir patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos.
131. Ūkio subjektuose civilinės saugos žinių pagrindų mokoma pagal civilinės saugos programas, kurias tvirtina Civilinės saugos departamentas. Darbuotojų mokymo ir praktinių įgūdžių patikrinimo tvarką nustato ūkio subjektų vadovai. Klausytojų kategorijos ir grupių mokymas derinamas su rajonų (miestų) savivaldybėmis ir teikiami tvirtinti apskrities viršininkui.
132. Nedirbantys gyventojai civilinės saugos žinių pagrindų mokosi savarankiškai pagal jiems skirtas atmintines, o jų praktiniai įgūdžiai tikrinami rajono (miesto) civilinės saugos pratybų metu.
133. Paskirti atlikti pareigas civilinės saugos valdymo struktūrų etatiniai darbuotojai, visų lygių ekstremalių situacijų valdymo centrų pareigūnai, bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių vadai, visų ūkio subjektų vadovai ir jų pavaduotojai turi išklausyti nustatyto turinio ir apimties civilinės saugos kursą mokymo centruose, kad ekstremalių situacijų atvejais galėtų atlikti funkcines pareigas civilinio pasirengimo srityje. Siunčiamiems mokytis į civilinės saugos mokymo centrus asmenims mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir siuntėjo sąskaita dengiamos komandiruotės išlaidos.
134. Tolesnis jų kvalifikacijos kėlimas civilinio pasirengimo srityje atliekamas nustatyta tvarka.
135. Apskričių, savivaldos vykdomųjų institucijų ir ūkio subjektų pasirengimui ekstremalioms situacijoms patikrinti bei jų praktiniams įgūdžiams tobulinti Vyriausybės nustatyta tvarka rengiamos civilinės saugos pratybos ir treniruotės. VIII. APSKRITIES CIVILINĖS SAUGOS FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS APRŪPINIMAS
136. Apskrities civilinės saugos valdymo institucijos finansuojamos ir aprūpinamos materialiniais ištekliais iš Valstybinio ir vietinio biudžeto lėšų bei centralizuotų fondų.
137. Apskrities vietos savivaldos vykdomosios institucijos aprūpina civilinės saugos valdymo institucijas, organizacijas, ekstremalių situacijų valdymo centrus, civilinės saugos pajėgas bei stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklą sudarančias įstaigas tarnybinėmis patalpomis.
138. Gyventojų apsaugai, gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams aprūpinti susidarius ekstremaliai situacijai ar jos grėsmei, jų padariniams šalinti sudaromas ir savivaldybėse saugomas civilinės saugos priemonių valstybinis rezervas.
139. Civilinės saugos priemonių valstybinis rezervas papildomas ir atnaujinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. ______________