← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ IŠ MAŠINŲ SU VID

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ IŠ MAŠINŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS, VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 1998 m. liepos 13 d. Nr. 125 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335), ĮSAKAU:

  1. Patvirtinti Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką.
  2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 10 29 įsakymą Nr. 68 „Dėl teršiančių medžiagų emisijos į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais apskaičiavimo metodikos įdiegimo“.
  3. Aplinkos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis žodžiais „atmosfera“, „ūkio šakos (transportas)“. APLINKOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 125 TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ IŠ MAŠINŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS, VERTINIMO METODIKA ĮVADAS Pagal šią metodiką galima nustatyti mašinų, turinčių vidaus degimo variklius, išmetamų į atmosferą teršalų kiekį. Apskaičiuojama teršalų: anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), angliavandenilių (CH), azoto oksidų (NOx), sieros dioksido (SO2) ir kietų dalelių (k. d.) masė sudegus benzinui, dyzeliniam kurui, suskystintoms naftos ir suslėgtoms gamtinėms dujoms vidaus degimo varikliuose. Teršalų kiekio skaičiavimai atliekami įvertinus turimą statistinę medžiagą – pagal du variantus. Rezultatų tikslumą lemia koregavimo sistema, trys koregavimo koeficientai ir mašinų grupavimas į tris grupes: 1) automobilius, 2) traktorius ir kitas savaeiges mašinas, 3) nesavaeiges ir stacionarias mašinas.
  4. TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS Automobilių (A), traktorių ir kitų savaeigių (T) bei nesavaeigių ir stacionarių (N) mašinų su vidaus degimo varikliais (VDV) išmetamų į atmosferą teršiančių medžiagų bendras kiekis apskaičiuojamas pagal formules: ,

(1)kur W – bendras teršalų kiekis, W(k,
  1. i)– k-osios teršiančios medžiagos kiekis sudegus i-osios rūšies degalams, k – teršiančios medžiagos: CO, HC, NOx, SO2, kietos dalelės, i – degalų rūšys: benzinas, dyzelinis kuras, suskystintos naftos dujos, suslėgtos gamtinės dujos. Teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams apskaičiuojamas: W(k,
  2. i)= m(k,
  3. i)x Q(
  4. i)x K1(k,
  5. i)x K2(k,
  6. i)x K3(k, i),
(2)kur m(k,
  1. i)– lyginamasis teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams (kg/t), Q(
  2. i)– sunaudotas „i“ rūšies degalų kiekis (t), K1(k,
  3. i)– koeficientas, įvertinantis mašinos variklio, naudojančio „i“ rūšies degalus, darbo sąlygų įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui, K2(k,
  4. i)– koeficientas, įvertinantis mašinos, kuri naudoja „i“ rūšies degalus, amžiaus įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui, K3(k,
  5. i)– koeficientas, įvertinantis mašinos, naudojančios „i“ rūšies degalus, konstrukcijos ypatumų įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui. Bendras teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams apskaičiuojamas: W(k,
  6. i)= WA(k,
  7. i)+ WT(k,
  8. i)+ WN(k, i),
(3)kur W(k,
  1. i)– bendras teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams, WA(k, i), WT(k, i), WN(k,
  2. i)– automobilių, traktorių ir savaeigių mašinų, nesavaeigių ir stacionarių mašinų su VDV teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams. Teršalų kiekiai WA(k, i), WT(k, i), WN(k, i)nustatomi pagal formules: WA(k,
  3. i)= m(k,
  4. i)x QA(
  5. i)x K1A(k,
  6. i)x K2A(k,
  7. i)x K3A(k, i),
(4)WT(k,
  1. i)= m(k,
  2. i)x QT(
  3. i)x K1T(k,
  4. i)x K2T(k,
  5. i)x K3T(k, i),
(5)WN(k,
  1. i)= m(k,
  2. i)x QN(
  3. i)x K1N(k,
  4. i)x K2N(k,
  5. i)x K3N(k, i),
(6)Jeigu vykdoma degalų sąnaudų apskaita atskirai kiekvienai mašinai, teršalų kiekį galima nustatyti tiksliau, naudojant antrąjį apskaičiavimo būdą: WA(k, i) = m(k, i) x Σ QA(i, j) x K1A(k, i, j) x K2A(k, i, j) x K3A(k, i, j),
(7)WT(k,
  1. i)= m(k,
  2. i)x Σ QT(i,
  3. j)x K1T(k, i,
  4. j)x K2T(k, i,
  5. j)x K3T(k, i, j),
(8)WNT(k,
  1. i)= m(k,
  2. i)x Σ QN(i,
  3. j)x K1N(k, i, j)) x K2N(k, i,
  4. j)x K3N(k, i, j),
(9)kur QA(i, j), QT(i, j), QN(i, j), – atitinkamai „j“ automobilio (grupės), traktoriaus ar kt. savaeigės mašinos (grupės) „i“ rūšies degalų sąnaudos, K1, K2, K3 – atitinkami koeficientai, įvertinantys „j“ automobilio (grupės), savaeigės mašinos (grupės), nesavaeigės mašinos (grupės) variklių, naudojančių „i“ rūšies degalus, darbo sąlygų, amžiaus ir konstrukcijos tobulumo įtaką teršiančių medžiagų „k“ kiekiui. 2. KOEFICIENTŲ REIKŠMIŲ NUSTATYMAS Koeficientas K1 Pagal mašinų degalų sunaudojimo rodiklį „M“ nustatomas koeficientas „K1“, įvertinantis variklio darbo sąlygų įtaką teršalų kiekiui (2 lentelė). Rodiklio „M“ reikšmės nurodytos 5, 6, 7 lentelėse arba apskaičiuojamos pagal formulę: ,
(10)kur G(
  1. f)– faktinės lyginamosios degalų sąnaudos (l/100 km, l/motovalandai, kg/motovalandai), G(
  2. v)– vidutinės lyginamosios degalų sąnaudos (l/100 km, l/ motovalandai, kg/ motovalandai). Vidutinės lyginamosios degalų sąnaudos nustatomos esant 50% benzininių (Otto tipo) ir 60% dyzelinių variklių galios panaudojimui. Koeficientas K2 Koeficientas K2 nustatomas pagal mašinos arba paskaičiuotos grupės mašinų vidutinį amžių „R“ 3, 4 lentelėse. Grupės mašinų vidutinis amžius „R“ nustatomas pagal formulę: ,
(11)kur S – bendras mašinų skaičius, t – mašinų amžius (metais), S(
  1. t)– mašinų skaičius, kurių amžius „t“ metų. Koeficientas K3 Koeficiento K3 reikšmės pateiktos 8 lentelėje. Jeigu mašinoje yra keletas konstrukcinių ypatumų, turinčių įtakos teršiančių medžiagų išmetimui, tai koeficientas K3 lygus atskirų koeficientų K3(
  2. p)reikšmių sandaugai: ,
(12)[K3 = K3
(1)x K3
(2)x K3
(3)x... K3(p)] K3(p)) – koeficiento K3 reikšmės esant „p“ mašinos konstrukcijos ypatumams. Jeigu tam tikri ypatumai yra tik dalyje mašinų, tada galutinė K3 reikšmė bus: ,
(13)kur S – bendras mašinų skaičius, S(p) – mašinų, kuriose yra „p“ ypatumai, skaičius. Anglies dioksido (CO2) emisija į atmosferą apskaičiuojama atskiroms kuro rūšims pagal formulę: ,
(14)kur W(CO2,
  1. i)– anglies dioksido kiekis sudegus „i“ rūšies degalams, Q(
  2. i)– sunaudotas „i“ rūšies degalų kiekis, W(CO, i), W(CH, i), W(k, d,
  3. i)– anglies monoksido, angliavandenilių ir kietų dalelių kiekis sudegus „i“ rūšies degalams, rH/C – vandenilio ir anglies atomų santykis „i“ rūšies degaluose (benzinui – 1,8; dyzeliniam kurui – 2,0; suskystintoms dujoms – 2,5; suslėgtoms gamtinėms dujoms – 4,0. Skaičiavimo pavyzdys: Įmonėje yra 100 krovininių automobilių (60 benzininių ir 40 dyzelinių), 20 traktorių ir 7 kompresoriai su benzininiais varikliais. Per metus sunaudota:
  4. a)300 t benzino automobiliams,
  5. b)300 t dyzelinio kuro automobiliams,
  6. c)80 t dyzelinio kuro traktoriams,
  7. d)10 t benzino kompresoriams. Apskaičiuojame teršiančių medžiagų emisijas į atmosferą kiekvienai grupei (a, b, c, d). Šiuo atveju skaičiuojame a grupei: 1. Nustatome koeficientą K1 benzininiams automobiliams. Turime omenyje, kad didesnę dalį darbo laiko šie automobiliai būna mieste, todėl rodiklis M = 1,1 (5 lentelė). Tada koeficientas K1 atitinkamiems teršalams bus: CO – 0,833; CH – 1,11; NOx – 1,094; SO2 – 1 (2 lentelė). 2. Nustatome koeficientą K2. Benzininių automobilių amžius toks: 20 automobilių – 3 metų senumo, 15 aut. – 5 m., 15 aut. – 8 m. ir 10 aut. – 12 m. senumo. Vidutinis benzininių automobilių amžius apskaičiuojamas pagal 11 formulę: metai Tada koeficientas K2 atitinkamiems teršalams bus toks: CO – 1,25; CH – 1,4; NOx – 1,05; SO2 – 1 (3 lentelė). 3. Nustatome koeficientą K3. Manome, kad 8 automobiliai turi elektroninę mišinio uždegimo sistemą, 20 automobilių žiemą saugoma apšildomoje patalpoje, 12 automobilių neturi uždaros karterio ventiliacijos sistemos ir 20 automobilių neturi jokių ypatumų. Kiekvienam techniniam automobilio ypatumui nustatome koeficientą (8 lentelė). Tuomet koeficientas K3, įvertinantis benzininių automobilių konstrukcijos ypatumus, apskaičiuojamas atitinkamiems teršalams (13 formulė): CO CH NOx SO2 K3 = 1,0. Apskaičiuojame atitinkamos teršiančios medžiagos kiekį (pagal 2 formulę): WCO = 398,2 x 300 x 0,833 x 1,25 x 0,97 = 120,6 t. WCH = 80,9 x 300 1,11 x 1,4 x 0,978 = 36,9 t. W = 29,6 x 300 x 1,094 x 1,05 x 1,004 = 10,2 t. W= 1,9 x 300 = 0,6 t. Taip pat apskaičiuojame koeficientus ir teršalų kiekius dyzeliniams automobiliams, traktoriams ir kompresoriams (priklausomai nuo to, kiek jie sunaudojo kuro – 4, 5, 6 formulės). Manykime, kad dyzelinį kurą naudojančių automobilių išmetamų teršalų kiekiai yra: WCO = 39,0 t. WCH = 12,2 t. W = 9,4 t. W= 2,3 t. Wk. d. = 1,3 t. Traktorių išmetamų teršalų kiekiai yra: WCO = 10,4 t. WCH = 3,3 t. W = 2,5 t. W = 0,6 t. Wk. d.. = 0,3 t. Kompresorių išmetamų teršalų kiekiai yra: WCO = 3,9 t. WCH = 0,8 t. W = 0,3 t. W = 0,02 t. Bendra teršalų emisija į atmosferą apskaičiuojama pagal 3 formulę: WCO = 118,9 + 39,0 + 10,4 + 3,9 = 172,2 t. WCH = 36,2 + 12,2 + 3,3 + 0,8 = 52,5 t. W = 10,2 + 9,4 + 2,5 + 0,3 = 22,4 t. W = 0,6 + 2,3 + 0,6 + 0,02 = 3,52 t. Wk. d...= 1,3 + 0,3 = 1,6 t. ______________ PRIEDAS 1 lentelė Lyginamoji vidaus degimo variklių tarša (kg)sudegus 1 t degalų Taršos komponentai/degalai Benzinas Dyzelinis kuras Suskystintos naftos dujos Suslėgtos gamtinės dujos CO 398,2 130,0 398,2 231,8 (178,3)** CH 80,9 40,7 80,9 47,6 (36,6)** NOx 29,6 31,3 29,6 25,6 (19,7)** SO2 1,0* 1,0* - - - Kietos dalelės - 4,3 - - - * – priklauso nuo sieros kiekio degaluose (čia pateiktas SO2 kiekis degalams, kurių sieringumas 0,05 %) ** – teršiančių medžiagų kiekis (
  8. kg)sudegus 1000 m3 gamtinių dujų. 2 lentelė Koeficientas, įvertinantis variklio darbo sąlygų įtaką teršalų kiekiui K1 Taršos komponentai Degalų sąnaudų rodiklis, M <0,8 0,9 1,0 1,1 >1,2 Keturtakčiams Otto tipo varikliams CO 1,667 1,333 1,0 0,833 0,667 CH 0,833 0,889 1,0 1,111 1,00 NOx 0,438 0,781 1,0 1,094 1,281 SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 Dvitakčiams Otto tipo varikliams CO 7,320 2,140 1,0 0,714 0,357 CH 1,180 1,080 1,0 0,965 0,930 NOx 0,521 0,812 1,0 0,885 0,625 SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 Dyzeliniams varikliams CO 0,818 0,909 1,0 1,273 1,364 CH 1,020 1,010 1,0 1,040 1,100 NOx 0,914 0,973 1,0 1,011 0,984 SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 Dalelės 1,538 1,231 1,0 0,769 0,800 3 lentelė Koeficientas, kuriuo įvertinama automobilių amžiaus įtaka teršalų kiekiui K2 Taršos komponentai Automobilio amžius (metais) R iki 3 m. 3–8 m. 8–10 m. 10–13 m. daugiau kaip 13 Lengvieji automobiliai su Otto tipo varikliais CO 1,0 1,28 1,43 1,57 1,57 CH 1,0 1,2 1,4 1,6 1,6 NOx 1,0 1,3 1,1 1,0 0,9 SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 Krovininiai automobiliai ir autobusai su Otto tipo varikliais CO 1,0 1,25 1,5 1,5 1,5 CH 1,0 1,4 1,6 1,6 1,6 NOx 1,0 1,05 0,95 0,9 0,8 SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 Automobiliai su dyzeliniais varikliais CO 1,0 1,25 1,5 1,5 1,5 CH 1,0 1,4 1,6 1,6 1,6 NOx 1,0 1,05 0,89 0,89 0,89 SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 Dalelės 1,0 1,1 1,2 1,2 1,2 4 lentelė Koeficientas, kuriuo įvertinama traktorių ir kitų savaeigių ir nesavaeigių mašinų amžiaus įtaka teršalų kiekiui K2 Taršos komponentai Mašinos amžius (metais) R iki 3 m. 3–8 m. 8–10 m. 10–13 m. daugiau kaip 13 Sezoniškai eksploatuojamoms mašinoms CO 1,0 1,1 1,1 1,2 1,3 CH 1,0 1,1 1,1 1,2 1,3 NOx 1,0 1,05 1,05 0,9 0,89 Dalelės 1,0 1,05 1,05 1,1 1,1 Nesezoniškai eksploatuojamoms mašinoms CO 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 CH 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 NOx 1,0 1,05 0,9 0,89 0,89 SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 Dalelės 1,0 1,1 1,15 1,2 1,3 5 lentelė Automobilių degalų sąnaudų rodikliai M Automobiliai Eksploatavimo sritys* Žemės ūkis statybos Miestas Užmiesčio keliai Lengvieji automobiliai 1,0 1,0 0,9 Autobusai 1,1 1,1 1,0 Krovininiai 1,1 1,1 1,0 Autotraukiniai 1,2 1,2 1,1 *Pagal tai, kur atliekama didesnė (>60%) darbo laiko dalis. 6 lentelė Traktorių ir kitų savaeigių mašinų degalų rodikliai M Mašinų tipai Mašinų panaudojimo sritis* Žemės ūkis Melioracija Kelių statyba Kitos Traktoriai: variklio N>70 kW 1,0 0,8 1,1 0,9 variklio N<70 kW 1,1 0,9 1,1 1,0 Kombainai 0,8 - - - Ekskavatoriai 0,9 0,9 1,1 0,9 Buldozeriai 0,9 0,9 1,0 0,9 Kelmarovės 0,9 0,9 0,9 0,9 Grioviavaliai 0,9 0,9 0,9 0,9 Autogreideriai 1,1 0,9 1,1 0,9 Skreperiai 1,1 0,9 1,1 0,9 Volai 1,1 1,2 1,1 1,2 Asfalto klotuvai - - 1,1 1,1 Pakrautuvai 0,9 0,9 0,9 0,9 *Pagal tai, kur trunka didesnė (>60%) darbo laiko dalis. 7 lentelė Nesavaeigių mašinų degalų sąnaudų rodikliai M Mašinų grupė Rodiklio „M“ reikšmė Kompresoriai 1,4 Suvirinimo agregatai 1,28 Elektros stotys 1,5 Siurblinės 0,9 Variklių išbandymų stendai: Otto tipo variklių 0,4 Dyzelinių variklių 0,68 Dyzelių paleidimo varikliai 0,9 Laukų laistymo agregatai 0,7 Žolės šienavimo motoįrankiai 0,3 Krūmų ir medžių šakų genėtuvai 0,3 Benzopjūklai 1,3 Pakabinami valčių varikliai 1,2 Polių kalimo įrenginiai 1,6 8 lentelė Koeficientai, kuriais vertinama mašinų konstrukcijos ypatumų įtaka teršalų kiekiui K3 Mašinos (variklio) konstrukcijos ypatumai Taršos komponentai CO CH NOx SO2 Dalelės 1. Nėra uždaros variklio karterio ventiliacijos sistemos 1.05 1.09 1.02 1.0 1.0 1.02 1.02 1.02 2. Nėra patobulinimų 1.0 1.0 1.0 1.0 1.0 3. Degalų garų kondensavimo sistema 1.0 0.60 1.0 1.0 1.0 1.0 0.92 4. Deginių recirkuliavimo sistema 0.95 1.02 0.39 1.0 1.01 1.07 0.50 0.9 5. Dyzelis su prieškamera 0.68 0.24 0.4 1.0 0.64 6. Deginių oksidatorius 0.15 0.35 1.0 1.0 - 7. Trijų pakopų deginių neutralizatorius 0.15 0.35 0.20 1.0 - 8. Suodžių filtratas 1.0 1.0 1.0 0.8 0.09 9. Elektroninė mišinio uždegimo sistema 0.9 0.9 1.0 1.0 1.0 10. Degalų įpurškimo sistema Otto varikliuose 0.9 0.9 1.0 1.0 - 11. Dyzelis su orapūte 0.8 0.8 0.8 1.0 0.5 12. Karterio dujų filtras 0.5 0.47 1.0 1.0 1.0 13. Automobilis žiemą saugomas apšildomoje patalpoje 0.92 0.92 1.0 1.0 0.92 0.92 0.9 14. Dyzelis, atitinkantis EURO I normatyvus 0.32 0.31 0.44 1.0 0.4 15. Dyzelis, atitinkantis EURO II normatyvus 0.29 0.31 0.39 1.0 0.3 skaitiklyje K3 reikšmė Otto tipo varikliams, vardiklyje-dyzeliniams varikliams ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.