NUTARIMAS DĖL UAB KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖS ĮSTATŲ PATVIRTINIMO 1998 m. liepos 24 d. Nr. 929 Vilnius Vadovaudamasi Lietu

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL UAB KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖS ĮSTATŲ PATVIRTINIMO 1998 m. liepos 24 d. Nr. 929 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 59-1462; 1996, Nr. 35-871; 1997, Nr. 65-1547), Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 92-2143; 1997, Nr. 65-1554) ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 1003 „Dėl tarptautinio konkurso geriausiam Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos verslo planui ir statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 86-2166), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės įstatus (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS ŪKIO MINISTRAS VINCAS BABILIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 929 UAB KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖS ĮSTATAI Bendroji dalis

1. UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė (toliau vadinama – bendrovė) yra savarankiška įmonė, kurios kapitalas padalytas į akcijas. Bendrovė yra juridinis asmuo, savarankiškas ūkiniu, finansiniu, organizaciniu ir teisiniu požiūriu. Ji savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir šiais įstatais. Ji veikia kaip uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos vystymo grupė“, laimėjusi Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (toliau vadinama – zona) geriausio verslo plano ir statuto rengimo bei steigėjų grupės parinkimo tarptautinį konkursą, įregistruojama kaip UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, kuriai perduodamos visos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos vystymo grupė“ teisės, pareigos, prievolės, įsipareigojimai ir turtas.
2. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
3. Bendrovės pavadinimas – UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė.
4. Bendrovės ūkiniais metais laikomi kalendoriniai metai.
5. Bendrovės veiklos trukmė – 49 metai.
6. Bendrovės buveinės adresas: N. Sodo g. 1 – 216, LT–5800 Klaipėda, Lietuvos Respublika. Bendrovės teisės ir pareigos
7. Bendrovė turi šias teises: 7.
8. laikydamasi zonos funkcionavimo tikslų, jos investicinio verslo projekto, statuto bei šių įstatų, priimti sprendimą išduoti leidimą ūkio subjektui veikti zonoje; 7.
9. subnuomoti bendrovei išnuomotą žemę ir nekilnojamąjį turtą zonos įmonėms, įregistruotoms zonoje; 7.
10. nustatyti zonos vidaus tvarką; 7.
11. steigti zonoje aptarnavimo įmones; 7.
12. zonos įmonių ir bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas; 7.
13. gauti iš zonoje veikiančių ūkio subjektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus statistinius ataskaitinius duomenis apie jų veiklą; 7.
14. kooperuoti lėšas bendriems zonos infrastruktūros plėtojimo ir aplinkotvarkos reikalams; 7.
15. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą atliekančiai valstybės institucijai pasiūlymus dėl zonos statuto ir teritorijos ribų pakeitimo; 7.
16. nustatyti rinkliavas zonos įmonėms Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo ir zonos statuto nustatyta tvarka; 7.
17. pirkti ar kitaip įgyti turtą, taip pat jį parduoti, ir nuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti; 7.
18. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis ir skolinti pinigus tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis; 7.
19. reorganizuotis, būti kitos bendrovės steigėja ir akcininke; 7.
20. nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.
21. Bendrovė privalo: 8.
22. laikytis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, kitų zonoje galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, zonos statuto ir šių įstatų; 8.
23. organizuoti zonos ūkinę veiklą; 8.
24. užtikrinti, kad zonoje registruoti ūkio subjektai laikytųsi zonos statuto, nesiverstų veikla, draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų, veiktų pagal sutartyse nustatytas sąlygas, laikytųsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų aplinkos apsaugos srityje reikalavimų; 8.
25. užtikrinti zonos ribų apsaugą ir sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos muitinės darbui muitinės kontrolės postuose; 8.
26. užtikrinti zonos teritorijos fizinę apsaugą; 8.
27. sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms ir tarptautinės kontrolės organizacijoms atlikti zonoje savo funkcijas; 8.
28. sudaryti ginčų komisiją ginčams tarp ūkio subjektų nagrinėti; 8.
29. atsiskaityti apie savo ir zonos veiklą Lietuvos Respublikos Vyriausybei zonos statute nustatytais terminais ir tvarka.
30. Bendrovė atsako už savo veiklą ir neigiamus jos padarinius pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos rūšys
31. Bendrovės veiklos tikslas – padidinti Klaipėdos uostamiesčio, kaip perspektyvaus transporto mazgo ir pramonės centro, turinčio išplėstą infrastruktūrą, kvalifikuotus darbo išteklius, patrauklumą, skatinti užsienio investicijas, mokslo pažangą, naujų darbo vietų steigimą bei Klaipėdos rajono socialinę plėtrą.
32. Pagrindinė bendrovės veikla – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymas.
33. Bendrovės ūkinės veiklos sritys yra šios: 12.
34. niekur kitur nepriskirto finansinio tarpininkavimo pagalbinė veikla (67.13); 12.
35. nuosavo turto išnuomojimas (70.20); 12.
36. nekilnojamojo turto agentūros (70.31); 12.
37. nekilnojamojo turto valdymas už mokestį ar pagal sutartį (70.32); 12.
38. juridinė veikla (74.11); 12.
39. finansinių ataskaitų rengimas (74.12.20); 12.
40. firmų ir kitų struktūrų komercinių operacijų apskaitos tvarkymas (74.12.30); 12.
41. mokesčių konsultacijos (74.12.40); 12.
42. rinkos konjunktūros tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (74.13); 12.
43. verslo ir valdymo konsultacijų teikimas (74.14); 12.
44. reklama (74.40); 12.
45. niekur kitur nepriskirta verslo veikla (74.84); 12.
46. reguliavimas ir parama efektyviai ekonominei veiklai organizuoti (75.13); 12.
47. aptarnavimo veikla bendram valdymui palaikyti (75.14).
48. Bendrovė verčiasi šių įstatų 12 punkte nurodyta veikla, bet negali imtis valstybės institucijų kompetencijai priskirtos veiklos. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis, sudėtis, akcijų rūšies keitimas
49. Bendrovės įstatinis kapitalas – 6 mln. litų.
50. Bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 60 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 100 litų.
51. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų.
52. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais arba iš bendrovės lėšų: iš nepaskirstytojo rezultato, akcijų priedų ar rezervų, išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai perduodamos akcininkams, arba didinant anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę. Didinti įstatinį kapitalą papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais galima tik išleidžiant naujas akcijas. Iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ar rezervų draudžiama didinti bendrovės įstatinį kapitalą, kol nepadengti finansinėje atskaitomybėje apskaityti bendrovės nuostoliai.
53. Išleisti naujas akcijas arba didinti akcijų nominalią vertę bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). Jeigu per akcijoms pasirašyti skirtą laiką išplatintos ne visos akcijos, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu keičiami įstatai ir nustatomas įstatinio kapitalo dydis, ne didesnis už išplatintų akcijų nominalią vertę.
54. Bendrovės įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus įstatų pakeitimus Lietuvos Respublikos įmonių registre. Jeigu per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos bendrovės įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo padidinimo neįregistruojami Lietuvos Respublikos įmonių registre, kapitalas laikomas nepadidintu. Šiuo atveju įnašai turi būti grąžinti.
55. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnyje numatytais atvejais bendrovės įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų. Įstatinis kapitalas mažinamas tik akcijų nominalios vertės sumažinimo arba akcijų anuliavimo būdu. Visų akcijų nominali vertė ar akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 3 punkte (jeigu kitaip nenusprendžia teismas) ir 5 punkte numatytus atvejus. Apie nutarimą sumažinti įstatinį kapitalą turi būti pranešama raštu kiekvienam bendrovės akcininkui ir kreditoriui. Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik tuomet, kai įstatų pakeitimai įregistruojami Lietuvos Respublikos įmonių registre.
56. Akcininkams, visiškai apmokėjusiems akcijas, išduodami sertifikatai, kuriuose nurodomas savininko turimų akcijų skaičius, jų rūšis, akcijų nominali vertė ir kiti akcijoms būtini rekvizitai, nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Nevisiškai apmokėtos akcijos pažymimos laikinaisiais išrašais iš akcininkų sąrašo (akcininkų registravimo knygos).
57. Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės. Akcijos savininkas yra tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nurodytas sertifikate ir įrašytas į bendrovės akcininkų registravimo knygą.
58. Bendrovės paprastosios akcijos į privilegijuotąsias nekeičiamos (nekonvertuojamos). Bendrovė turi teisę išleisti privilegijuotąsias akcijas, kurių suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, taip pat jų pakeitimo tvarka turi būti nustatytos iš anksto, iki jas parduodant, ir įrašytos bendrovės įstatuose. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Jos gali būti keičiamos į paprastąsias akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų. Akcijų suteikiamos teisės ir jų perdavimas kitų asmenų nuosavybėn
59. Akcininkai turi šias turtines teises: 24.
60. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 24.
61. gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 24.
62. nemokamai gauti akcijų, jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų; 24.
63. pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus tą atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia visiems akcininkams nesuteikti pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų; 24.
64. palikti testamentu visas akcijas ar dalį jų vienam ar keliems asmenims; 24.
65. parduoti ar kitokiu būdu perduoti visas akcijas ar dalį jų kitų asmenų nuosavybėn šiuose įstatuose nustatyta tvarka; 24.
66. skolinti bendrovei pinigus už palūkanas, nustatomas sutartimi.
67. Akcininkai turi šias asmenines neturtines teises: 25.
68. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu. Kiekviena apmokėta paprastoji vardinė akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieno balso teisę; 25.
69. gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą ir susipažinti su bendrovės dokumentais bei kopijuoti juos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas; 25.
70. apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, bendrovės valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, bendrovės įstatus, akcininko turtines ir neturtines teises; 25.
71. įgalioti kitą fizinį ar juridinį asmenį balsuoti už jį visuotiniame akcininkų susirinkime ar atlikti kitą teisinį veiksmą. Akcininko – fizinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai, o akcininko – juridinio asmens arba įmonės įgaliojimas – jų vadovo parašu ir antspaudu.
72. Akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę) bendrovės veiklai ir apskaitos dokumentams patikrinti, nustatyti, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, ar nešvaistomas bendrovės turtas, nesudaromi nuostolingi sandoriai, nepažeidžiamos akcininkų teisės, įskaitant ir nepagrįstą darbo užmokesčio išmokėjimą ar nuolaidų ir lengvatų taikymą (kai dėl to sumažėja bendrovės pelnas ar ji patyria nuostolių). Šio patikrinimo išlaidas apmoka ekspertą (ekspertų grupę) skyrę akcininkai. Jeigu ekspertas (ekspertų grupė) patvirtina akcininkų prašyme nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams grąžinti tikrinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip ¼ bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos.
73. Akcininkas neturi teisės balsuoti, kai visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia nuostolių atlyginimo išieškojimo iš akcininko ir ne piniginių (turtinių) įnašų įvertinimo tvirtinimo klausimus, kurių sprendimu akcininkas yra tiesiogiai suinteresuotas.
74. Akcininkai neturi jokių mokestinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimus apmokėti visų pasirašytų akcijų emisijos kainą šiuose įstatuose ir akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka.
75. Akcijų savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti dalį savo akcijų kito asmens nuosavybėn tik gavęs bendrovės valdybos sutikimą. Sutikimo perleisti akcijas galima neduoti tik tada, kai dalies akcijų perleidimas padidina akcininkų skaičių daugiau negu
76. Apie sutikimą arba draudimą perleisti akcijas turi būti pranešta akcininkui per 15 dienų nuo jo pareiškimo gavimo dienos.
77. Akcijų perleidimo sandorio šalys turi pateikti pasirašytą sandorio sutartį ir akcininko, perleidžiančio akcijas, sertifikatą asmenims, tvarkantiems akcininkų registravimą bendrovėje. Akcijų pasirašymas ir apmokėjimas
78. Akcijos pasirašomos sudarant sutartį tarp bendrovės ir fizinio ar juridinio asmens. Bendrovė įsipareigoja pateikti tam tikrų skaičių naujų akcijų, o kita šalis – sumokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą.
79. Akcijų pasirašymo sutarties projektą rengia, skelbia ir už duomenų teisingumą atsako bendrovės valdyba.
80. Asmuo, pasirašęs akcijas, negali atsisakyti savo mokestinių įsipareigojimų bendrovei, o bendrovė negali asmens akcijų pasirašymo skelbti negaliojančiu po to, kai buvo įregistruotas bendrovės įstatų pakeitimas dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo.
81. Akcininko pirmumo teisė įsigyti naujų bendrovės akcijų yra proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei. Terminas, per kurį akcininkas gali įgyvendinti šią teisę, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų. Akcininkas turi teisę perleisti pirmumo teisę kitiems asmenims įsigyti bendrovės naujų akcijų pagal šių įstatų 29 punkto reikalavimus.
82. Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos sumokėjimas pinigais arba padengimas ne piniginiais (turtiniais) įnašais. Ne piniginiai (turtiniai) įnašai gali būti tik tos vertybės, kurios yra nuosavybės teisės objektai ir gali būti ekonomiškai įvertintos. Įnašais negali būti darbai ir paslaugos.
83. Ne piniginius (turtinius) įnašus įvertina bendrovės valdybos paskirtas nepriklausomas ekspertas ar ekspertų komisija. Po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina ne piniginių (turtinių) įnašų įvertinimą, akcijos tampa apmokėtomis. Bendrovės valdymas
84. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, bendrovės valdyba ir administracijos vadovas. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Visuotinis akcininkų susirinkimas
85. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės valdymo organas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi jos akcininkai, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jie turi. Visuotiniame akcininkų susirinkime patariamojo balso teise gali dalyvauti bendrovės valdybos nariai bei administracijos vadovas, jeigu jie ir nėra akcininkai.
86. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę: 39.
87. keisti ir papildyti bendrovės įstatus (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį). Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių registre įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja; 39.
88. rinkti bendrovės valdybos narius, auditorių; 39.
89. atšaukti visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus bendrovės valdybos narius, auditorių. Jeigu bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar valdybos nariai arba administracijos vadovas tinka eiti pareigas; 39.
90. siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Klaipėdos miesto tarybai atšaukti jų paskirtus bendrovės valdybos narius; 39.
91. nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno bendrovės valdybos nariams; 39.
92. analizuoti bendrovės valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, valdymo ir gamybos organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, finansinės būklės perspektyvą; 39.
93. atstovauti bendrovei teisme, nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos, valdybos nario, bendrovės administracijos vadovo arba bendrovės atstovo; 39.
94. teikti bendrovės valdybai pasiūlymus atšaukti jos priimtus nutarimus, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar bendrovės įstatams; 39.
95. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos teikiamą bendrovės veiklos ataskaitą, priimti nutarimus dėl pelno paskirstymo (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį); 39.
96. padidinti, nustatyti išleidžiamų naujų akcijų klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą arba sumažinti įstatinį kapitalą (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį), keisti vienos klasės ar rūšies akcijas į kitos ir nustatyti jų keitimo tvarką; 39.
97. likviduoti arba reorganizuoti bendrovę, tvirtinti reorganizavimo projektą; 39.
98. skirti ekspertą (ekspertų grupę) bendrovės reikalų tvarkymui patikrinti; 39.
99. tvirtinti ne piniginių (turtinių) įnašų įvertinimus; 39.
100. nesuteikti visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų (konkrečios akcijų emisijos); 39.
101. priimti nutarimą išleisti darbuotojų akcijas, nustatyti jų įsigijimo tvarką ir cirkuliacijos sritį; 39.
102. spręsti valdybai pavestus bendrovės veiklos klausimus, jeigu to prašo valdyba; 39.
103. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą atliekančiai valstybės institucijai pasiūlymus dėl zonos teritorijos ribų bei zonos statuto pakeitimo; 39.
104. tvirtinti bendrovės valdybos sprendimus dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo, kitų subjektų prievolių įvykdymo; 39.
105. sudaryti, mažinti ir naikinti nepaskirstytinuosius rezervus bei paskirstyti pelną į privalomąjį rezervą; 39.
106. priimti nutarimą dėl dalies bendrovės turto perdavimo už įsiskolinimus į Lietuvos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; 39.
107. pritarti bendrovės pinigų skolinimui kitiems ūkio subjektams, įsigyjant jų kredito vertybinius popierius.
108. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti šaukiamas administracijos vadovo sprendimu, jeigu valdyba Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir šių įstatų numatytais atvejais ir nustatytu laiku susirinkimo nesušaukia. Iniciatyvos teisę šaukti susirinkimą turi valdyba bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo šaukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas ir sprendimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Jeigu valdyba nesusitaria su susirinkimo iniciatoriais išspręsti siūlomos darbotvarkės klausimų kitaip, ji privalo per 40 dienų nuo paraiškos pateikimo skelbti, jog šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, turinčių daugiau kaip 1/2 visų balsų, jeigu susirinkimo iniciatoriai negavo teigiamo bendrovės valdybos sprendimo.
109. Bendrovės valdyba Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytu laiku praneša kiekvienam akcininkui susirinkimo datą, vietą, darbotvarkę. Pranešama raštu registruotu laišku, faksu (su patvirtinimu apie tokio pranešimo įteikimą) arba asmeniškai (pasirašytinai).
110. Akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, į susirinkimo darbotvarkę turi būti įtraukti jų siūlomi papildomi klausimai ir nutarimų projektai, o į balsavimo sąrašus ar biuletenius – jų siūlomi kandidatai į valdybos narius, auditorius.
111. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės projektas gali būti tikslinamas. Jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo tikslinama, apie darbotvarkės pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip ir apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo.
112. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų. Jeigu nėra kvorumo, per 15 dienų turi būti sušauktas dar vienas susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, kad ir kiek akcininkų susirinktų.
113. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami dalyvaujančių susirinkime akcininkų paprastąja balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai: 45.
114. nutarimams priimti reikia 2/3 balsų: likviduojant arba reorganizuojant bendrovę bei tvirtinant jos reorganizavimo projektą, keičiant ir papildant bendrovės įstatus (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį), didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir nustatant išleidžiamų naujų akcijų klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą, mažinant įstatinį kapitalą (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį), keičiant vienos klasės ar rūšies akcijas į kitos, tvirtinant bendrovės valdybos sprendimus dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo, kad kiti ūkio subjektai įvykdys savo prievoles, priimant nutarimą dėl pelno paskirstymo (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 48 straipsnio septintojoje dalyje numatytą atvejį), tvirtinant ne piniginių (turtinių) įnašų įvertinimą, sudarant, mažinant ir naikinant nepaskirstytinuosius rezervus; 45.
115. priimamas nutarimas nesuteikti visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ir šiam nutarimui priimti reikia ¾ balsų daugumos; 45.
116. renkama bendrovės valdyba.
117. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Jeigu bent vienas akcininkas dėl kurio nors klausimo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/20 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams, išskyrus valstybei ar savivaldybei priklausančioms akcijoms atstovaujantį asmenį. Šis asmuo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais visada privalo balsuoti raštu.
118. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti susirinkimui savo valią („už“ ar „prieš“) pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Tokie akcininkų pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus tik klausimui, dėl kurio balsuojama raštu. Bendrovės valdyba
119. Bendrovės valdybą sudaro 7 nariai. Valdyba renkama 4 metams.Į valdybą įeina Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas vienas narys, Klaipėdos miesto tarybos skiriamas vienas narys, visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti 5 nariai.
120. Bendrovės valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant valdybą, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus renkamų 5 valdybos narių skaičiaus ir kiekvieno akcininko turimų balsų skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiausia balsų gavę kandidatai. Kandidatų turi būti bent vienu daugiau, negu renkama valdybos narių.
121. Bendrovės valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybos pirmininką atviru balsavimu renka valdybos nariai. Valdybos pirmininku gali būti renkamas zonos administracijos vadovas. Daugiau kaip 50 procentų valdybos narių turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Valdybos pirmininką ir jos narių sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valdybos narių pakeitimus (išskyrus valdybos pirmininką, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė) valdybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės teikimu tvirtina valstybės institucija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatytąja tvarka paveda atlikti valstybinę zonos priežiūrą.
122. Bendrovės valdybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Kiekvienas kandidatas į valdybos narius privalo informuoti akcininkus, kur ir kokias pareigas jis eina, kurios valstybės pilietybę turi. Valdybos nariu negali būti asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.
123. Bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina: 52.
124. bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes; 52.
125. pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, ir kandidatūras į jas; 52.
126. administracijos vadovo, jo pavaduotojų kandidatūras; 52.
127. administracijos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginius nuostatus bei jų pareiginius atlyginimus, padalinių nuostatus, savo ir administracijos darbo reglamentus; 52.
128. strategines zonos plėtojimo kryptis; 52.
129. zonos infrastruktūros formavimo schemas.
130. Be to, bendrovės valdyba svarsto pasiūlymus dėl zonos teritorijos ribų bei zonos statuto pakeitimų ir teikia juos svarstyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
131. Bendrovės valdyba analizuoja ir aprobuoja administracijos ir auditoriaus pateiktą medžiagą apie: 54.
132. bendrovės ūkinės veiklos strategiją; 54.
133. valdymo organizavimą; 54.
134. finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus; 54.
135. bendrovės sandorius; 54.
136. ketvirčių ir metų ūkinės veiklos rezultatus, bendrovės finansinės atskaitomybės projektą, pajamų ir išlaidų sąmatas, pelno paskirstymo projektą, inventorizacijos ir revizijų bei kitokių patikrinimų rezultatus; 54.
137. revizijų bei audito rezultatus.
138. Bendrovės valdyba atlieka šias zonos valdymo funkcijas: 55.
139. nustato veiklos zonoje leidimų išdavimo tvarką; 55.
140. nustato rinkliavas zonos įmonėms; 55.
141. zonos įmonių ir zonos valdymo bendrovės sutartyse nustato žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos bei savitarpio paslaugų teikimo finansines ir kitas sąlygas; 55.
142. nustato zonos vidaus tvarką; 55.
143. steigia zonoje aptarnavimo įmones; 55.
144. kooperuoja lėšas zonos infrastruktūros plėtojimo ir aplinkotvarkos reikalams; 55.
145. analizuoja gautus iš zonoje veikiančių ūkio subjektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus statistinius ataskaitinius duomenis apie jų veiklą; 55.
146. patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamą bendrovės ir zonos veiklos ataskaitą; 55.
147. sudaro ginčų komisiją ginčams tarp ūkio subjektų nagrinėti; 55.
148. nustato bendrovės iškvietimų, duodamų užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, nuolat gyvenantiems užsienyje ir norintiems atvykti į zoną, tvarką bei tarpininkavimo dėl vizų užsieniečiams vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją nuo sienos perėjimo punktų iki zonos teritorijos išdavimo tvarką; 55.
149. nustato žemės subnuomos mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką; 55.
150. suderinusi su Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, nustato Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų įleidimo į zoną tvarką, tvirtina leidimų pavyzdžius.
151. Bendrovės valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti akcininkams metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą, kitą informaciją, kurios reikia darbotvarkės klausimams svarstyti.
152. Bendrovės valdyba gali atstovauti bendrovei teisme, arbitraže ir kitose institucijose.
153. Bendrovės valdybos sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo, kad kiti ūkio subjektai įvykdys savo prievoles, reikia visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, priimto ne mažiau kaip 2/3 balsų. Tokių sandorių, sudaromų be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, suminė vertė ūkiniais metais negali būti didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės.
154. Bendrovės valdybos priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo bendrovėje klausimus. Bendrovės auditorius
155. Ūkiniams metams pasibaigus, iki visuotinio akcininkų susirinkimo būtina patikrinti bendrovės buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Tai atlieka auditorius, kurį 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Auditoriumi gali būti įmonė, teikianti buhalterinės apskaitos ar audito paslaugas.
156. Auditorius privalo: 61.
157. tikrinti bendrovės metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės bei finansinės veiklos dokumentus; 61.
158. atlikti įvairius bendrovės tikrinimus visuotinio akcininkų susirinkimo ar bendrovės valdybos pavedimu; 61.
159. informuoti artimiausią visuotinį akcininkų susirinkimą apie visus tikrinimų metu nustatytus pažeidimus.
160. Bendrovės valdyba ir administracija privalo pateikti auditoriui jo reikalaujamus buhalterinius-finansinius dokumentus.
161. Už darbą auditoriui bendrovė moka atlyginimą, kurio dydį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Auditas atliekamas pagal auditą ir auditorių darbą reglamentuojančius teisės aktus ir bendrovės sutarties su auditoriumi sąlygas. Sutartį su auditoriumi bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas. Bendrovės administracija
162. Bendrovės administracija organizuoja ir vykdo zonos ūkinę veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina bendrovės valdyba.
163. Bendrovės administracija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, savo darbo reglamentu, padalinių bei pareiginiais nuostatais, bendrovės valdybos nutarimais ir administracijos vadovo sprendimais.
164. Bendrovės administracijos įgaliojimai ir pareigos yra šie: 66.
165. atstovauti bendrovei; 66.
166. subnuomoti bendrovei išnuomotą žemę ir nekilnojamąjį turtą zonos įmonėms pagal bendrovės valdybos nustatytas subnuomos sutarčių sąlygas; 66.
167. sudaryti su zonos įmonėmis savitarpio paslaugų teikimo sutartis pagal bendrovės valdybos nustatytas finansines ir kitas sąlygas; 66.
168. išduoti bendrovės valdybos nustatyto ir su Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos bei Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos suderinto pavyzdžio leidimus įeiti į zoną; 66.
169. užtikrinti, kad zonoje įregistruoti ūkio subjektai laikytųsi zonos statuto, nesiverstų Lietuvos Respublikos įstatymų draudžiama veikla, veiktų pagal sutartyje nustatytas sąlygas, laikytųsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga, reikalavimų; 66.
170. užtikrinti zonos ribų apsaugą ir sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos muitinės darbui muitinės kontrolės postuose; 66.
171. užtikrinti zonos teritorijos fizinę apsaugą; 66.
172. sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms ir tarptautinėms kontrolės organizacijoms atlikti zonoje savo funkcijas; 66.
173. išduoti leidimus vykdyti ūkio subjektų veiklą zonoje; 66.
174. rinkti iš ūkio subjektų statistinius ataskaitinius duomenis ir juos analizuoti; 66.
175. atlikti kitas bendrovės valdybos pavestas užduotis.
176. Bendrovėje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Draudžiama derinti administracijos vadovo pareigas su vyriausiojo finansininko pareigomis.
177. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas – generalinis direktorius, kurį skiria valdyba. Generalinis direktorius: 68.
178. vykdo bendrovės įstatų reikalavimus, valdybos ir visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus, tvarko einamuosius reikalus; 68.
179. bendrovės valdybos patvirtinta tvarka priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, nustatyto jų darbo apmokėjimą ir skatinimą, skiria darbuotojams paskatas ir nuobaudas; 68.
180. pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, reguliuojančius administracijos ir struktūrinių padalinių darbą, bendrovės ūkinę veiklą; 68.
181. suderinęs su bendrovės valdyba, atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose; 68.
182. atstovauja bendrovei teisme, arbitraže, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; 68.
183. teikia valdybai pasiūlymus dėl bendrovės teikiamų paslaugų kainų, įkainių, tarifų bei antkainių nustatymo ir keitimo; 68.
184. sudaro ir pateikia nustatytąja tvarka bendrovės ataskaitas, prižiūri apskaitos tvarkymą; 68.
185. bendrovės valdybos nustatyta tvarka sudaro sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis ūkinės veiklos klausimais; 68.
186. imasi priemonių, užtikrinančių bendrovės turto ir tarnybinių paslapčių apsaugą, normalias ir saugias darbo sąlygas, bendrovei padarytos žalos atlyginimo išieškojimą iš kaltų asmenų; 68.
187. išduoda įgaliojimus vykdyti tas funkcijas, kurios priskirtos jo kompetencijai; 68.
188. vykdo kitas funkcijas, kurios numatytos administracijos darbo reglamente.
189. Administracijos vadovo darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką nustato valdyba darbo sutartyje. Darbo sutartį su administracijos vadovu, turėdamas valdybos įgaliojimus, pasirašo valdybos įgaliotas asmuo.
190. Darbo sutartį su administracijos vadovu bendrovės valdyba ar visuotinis akcininkų susirinkimas gali nutraukti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio trečiosios dalies 3 punkto ar 29 straipsnio penktosios dalies nuostatomis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. Iki sutarties nutraukimo bendrovės valdyba gali apriboti jo įgaliojimus. Apie administracijos vadovo įgaliojimų apribojimą ir jo terminą bendrovės valdyba ne vėliau kaip per dvi darbo dienas privalo raštu informuoti įmonių registro tvarkytoją.
191. Vyriausiąjį finansininką (buhalterį) priima į darbą, jo pareiginį atlyginimą nustato ir darbo sutartį su juo sudaro bendrovės valdyba. Kitus administracijos darbuotojus priima į darbą ir darbo sutartis su jais sudaro administracijos vadovas.
192. Administracijos vadovas, vadovaudamasis bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimų nutarimais, bendrovės valdybos nutarimais ir administracijos darbo reglamentu, turi teisę sudaryti bendrovės sandorius. Sandoriai, kurių kiekvieno suma viršija 100 tūkst. litų, sudaromi po to, kai juos aprobuoja bendrovės valdyba. Darbo reglamente gali būti nustatytos veiklos sritys, kuriose savarankiškai veikti ir sudaryti bendrovės sandorius turi teisę administracijos vadovo pavaduotojai arba kiti įgalioti asmenys.
193. Jeigu administracijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo sudaro sandorį ar atlieka kitus neteisėtus veiksmus, viršijusius normalią gamybinę-ūkinę riziką, ir šitaip bendrovei padaro žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar kitų jos akcininkų sąskaita, bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų jos patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną). Finansai ir pelno paskirstymas
194. Bendrovės finansiniai ištekliai formuojami iš vidinių ir išorinių šaltinių. Vidiniai finansavimo šaltiniai – tai amortizaciniai atskaitymai ir pelnas, išoriniai šaltiniai – įnašai už akcijas, dotacijos ir subsidijos, skolintos ir kitos joms prilygstančios lėšos.
195. Bendrovės valdyba nustato amortizacinių atskaitymų apskaičiavimo metodą ir normatyvus susidėvėjusiems savo neapyvartiniams aktyvams atkurti ir remonto išlaidoms padengti. Normatyvai negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių ekonominių normatyvų. Pirma laiko nurašytų (nevisiškai susidėvėjusių) neapyvartinių aktyvų likutinė (nesusidėvėjusi) dalis priskiriama prie bendrovės nuostolių.
196. Per ūkinius metus uždirbtas grynasis pelnas, kuris gaunamas atskaičius visus mokesčius, turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius po ūkinių metų pabaigos, kai visuotiniame akcininkų susirinkime tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė. Nutarime dėl grynojo pelno paskirstymo turi būti nurodyta: 76.
197. nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ūkinių metų pradžioje; 76.
198. grynasis ūkinių metų rezultatas (pelnas ar nuostolis); 76.
199. paskirstytinasis rezultatas (pelnas ar nuostolis); 76.
200. pervedimai iš rezervų; 76.
201. akcininkų įnašai nuostoliams padengti (jeigu visą ar dalį paskirstytinojo rezultato (nuostolio) nusprendė padengti akcininkai); 76.
202. pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą; 76.
203. pelno paskirstymas į kitus rezervus; 76.
204. pelno paskirstymas dividendams išmokėti; 76.
205. kiti pelno paskirstymo atvejai: metinės išmokos (tantjemos) valdybos nariams, pelno panaudojimas darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams; 76.
206. nepaskirstytasis rezultatas, perkeliamas į kitus ūkinius metus.
207. Visuotinis akcininkų susirinkimas, skirstydamas paskirstytinąjį rezultatą, turi teisę įtraukti į jį nepaskirstytąjį rezultatą ūkinių metų pradžioje, grynąjį ūkinių metų rezultatą (pelną arba nuostolį), pervedimus iš rezervų, akcininkų įnašus nuostoliams padengti.
208. Metinėms valdybos narių išmokoms (tantjemoms), darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo pelno.
209. Premijos darbuotojams iš pelno gali būti mokamos avansu kiekvieną ketvirtį, jeigu remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno. Tantjemas valdybos nariams mokėti avansu draudžiama.
210. Jeigu privalomojo rezervo ir akcijų priedų dydžių suma yra mažesnė kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Dividendai
211. Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei. Visų paprastųjų vardinių visiškai apmokėtų akcijų savininkų dividendas yra lygus. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta, akcininko dividendas mažinamas proporcingai nesumokėtos akcijos kainos daliai. Dividendas už sumokėtą tais ūkiniais metais akcijos, kurios pelnas skirstomas, kainos dalį mažinamas proporcingai nemokėtam laikotarpiui.
212. Visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip kreditorius. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad paskelbtasis dividendas yra neteisėtas.
213. Visuotiniam akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki arba jeigu išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Jeigu bendrovės balansas rodo nuostolį, visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat neturi teisės skelbti ir mokėti dividendų, kol jie nebus padengti ar dėl to nebus sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas. Sprendimai dėl nuostolių padengimo ar įstatinio kapitalo sumažinimo nuostolių dydžiu ir dividendų skelbimo bei išmokėjimo gali būti priimti tame pačiame susirinkime. Dividendai akcininkams gali būti išmokami tik padengus nuostolius ar sumažinus įstatinį kapitalą nuostolių dydžiu.
214. Dividendus bendrovė išmoka pinigais. Jeigu akcininkas neprieštarauja, dividendas jam gali būti išmokėtas bendrovės akcijomis ar kitais vertybiniais popieriais.
215. Bendrovė privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos, išskyrus šių įstatų 83 punkte nurodytą atvejį. Dividendus mokėti avansu draudžiama.
216. Dividendą turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai. Pranešimų skelbimas
217. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai ir kiti bendrovės valdymo organų sprendimai, su kuriais reikia supažindinti akcininkus arba kitus suinteresuotus asmenis, išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 dienų po nutarimo priėmimo. Už tai, kad laiku būtų išsiųsti pranešimai, atsako bendrovės valdyba arba bendrovės likvidatorius. Visi pranešimai siunčiami registruotais laiškais, faksu arba su jais supažindinama asmeniškai (pasirašytinai). Bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas
218. Reorganizavimas – tai bendrovės kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos bendrovės visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės.
219. Bendrovė gali būti reorganizuojama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytais būdais.
220. Reorganizuojama bendrovė turi parengti savo reorganizavimo projektą. Kartu su šiuo projektu turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės įstatai. Apie numatomą reorganizavimą bendrovė privalo viešai paskelbti ir kiekvienam kreditoriui pranešti raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti jos reorganizavimo klausimą.
221. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus įstatus, jeigu už tai gaunama ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos klasės akcijų balsų. Patvirtintas reorganizavimo projektas ir jį patvirtinusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas turi būti perduoti Lietuvos Respublikos įmonių registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo susirinkimo, patvirtinusio projektą, dienos.
222. Apie bendrovės reorganizavimą kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu. Bendrovė privalo suteikti papildomas savo prievolių įvykdymo garantijas kiekvienam to pareikalavusiam kreditoriui.
223. Bendrovės likvidavimo pagrindas gali būti: 93.
224. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę. Šiuo atveju bendrovė likviduojama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka; 93.
225. teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus; 93.
226. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas (jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla).
227. Institucija ar valdymo organas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nutarę likviduoti bendrovę, skiria, atšaukia ar pakeičia jos likvidatorių (likviduojamos bendrovės administratorių). Jeigu bendrovė likviduojama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos bendrovės valdymo organai, išskyrus visuotinį akcininkų susirinkimą, netenka įgaliojimų valdyti bendrovę.
228. Visuotinį akcininkų susirinkimą turi teisę sušaukti likvidatorius, teismas ar daugiau kaip ½ visų balsų turintys akcininkai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
229. Likviduojama bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat kitus, kurie numatyti likvidavimo nutarime. Likviduojama bendrovė atlieka zonos valdytojo funkcijas, iki bus sudaryta nauja zonos valdymo bendrovė.
230. Apie bendrovės likvidavimą kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu. Bendrovės turtas gali būti dalijamas akcininkams tik praėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kai apie bendrovės likvidavimą buvo pranešta visiems akcininkams ir kreditoriams.
231. Sumokėjus mokesčius į biudžetą, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius iki likviduojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka, atsiskaičius su kreditoriais ir darbuotojais, likęs likviduotos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.
232. Priėmus sprendimą likviduoti bendrovę ir jos likvidatoriui atsiskaičius bent su vienu akcininku (paskyrus ir perdavus akcininkui likusio bendrovės turto dalį), likviduojamos bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas netenka teisės keisti likviduojamos įmonės statusą.
233. Jeigu kyla ginčų dėl bendrovės skolų mokėjimo, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams, kol teismas neišspręs šio ginčo ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.
234. Klausimai, neaptarti šiuose įstatuose, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________