ENERGETIKOS CHARTIJOS PROTOKOLAS

ENERGETIKOS CHARTIJOS PROTOKOLAS ENERGETIKOS CHARTIJOS PROTOKOLas DĖL ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR SU TUO SUSIJUSIŲ APLINKOSAUGOS ASPEKTŲ 1994 m. gruodžio 1 d. 3-ias priedas prie Europos Energetikos Chartijos konferencijos Baigiamojo akto PREAMBULĖ Šio protokolo susitariančiosios šalys, atsižvelgdamos į Europos energetikos chartiją, priimtą Hagos konferencijos baigiamajame dokumente dėl Europos energetikos chartijos, pasirašytame Hagoje 1991 m. gruodžio 17 d., ir ypač į jame esančias deklaracijas dėl būtino bendradarbiavimo energijos efektyvumo ir su tuo susijusios aplinkosaugos srityje; atsižvelgdamos taip pat į Energetikos chartijos Sutartį, kuri yra atvira pasirašymui nuo 1994 m. gruodžio 17 d. iki 1995 m. birželio 16 d.; turėdamos galvoje darbą, kurio ėmėsi tarptautinės organizacijos ir forumai energijos efektyvumo ir energijos ciklo aplinkosaugos aspektų srityje; žinodamos apie tiekimo saugos pagerėjimą ir apie reikšmingus ekonomikos ir aplinkosaugos laimėjimus, pasiektus įdiegus atsiperkančias energijos efektyvumo priemones, ir apie jų svarbą pertvarkant ekonomiką bei keliant pragyvenimo lygį; pripažindamos, kad energijos efektyvumo padidinimas sumažina teigiamas aplinkosaugos pasekmes energijos cikle, tarp jų aplinkos atšilimo ir rūgštėjimo procesą pasauliniu mastu; būdamos įsitikinusios, kad energijos kainos turi kiek galint labiau priartėti prie konkurencingos rinkos, užtikrinant į rinką orientuotas kainas, jose visapusiškai atskleidžiant aplinkosaugos kaštus ir iš to gaunamą naudą, bei pripažindamos, kad toks kainų formavimas yra gyvybiškai svarbus pažangai energijos efektyvumo ir su juo susijusios aplinkosaugos srityje; įvertindamos privataus sektoriaus gyvybiškai svarbų vaidmenį, taip pat mažų ir vidutinių įmonių vaidmenį skatinant ir diegiant energijos efektyvumo priemones, ir ketindamos garantuoti palankių institucijų struktūrą ekonomiškai svarbioms investicijoms į energijos efektyvumo projektus; pripažindamos, kad komercinio bendradarbiavimo formos turi būti papildytos tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu, ypač energetikos strategijų formulavimo ir analizės srityje, taip pat ir kitose sferose, būtinose energijos efektyvumui padidinti, bet netinkamose privačiam finansavimui; ir ketindamos imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų energijos efektyvumo ir su juo susijusios aplinkosaugos srityje bei priimti protokolą, numatantį sistemą, kuo ekonomiškiau ir efektyviau naudojančią energiją; s u s i t a r i a dėl tokių dalykų: I dalis ĮVADAS 1 straipsnis PROTOKOLO APIMTIS IR TIKSLAI 1) Šis protokolas apibūdina strategijos principus, skatinant energijos efektyvumą, kuris yra žymus energijos taupymo šaltinis, ir atitinkamai mažinant energijos sistemų neigiamą poveikį aplinkai. Be to, jame yra numatytas vadovavimas kuriamoms energijos efektyvumo programoms, nurodytos bendradarbiavimo zonos ir numatyta bendrų ir koordinuotų veiksmų kūrimo sistema. Į tokius veiksmus gali įeiti energijos žvalgymas, tyrinėjimas, gamyba, transformavimas, kaupimas, transportavimas, paskirstymas ir vartojimas bet kokiame ekonomikos sektoriuje. 2) Šio protokolo tikslai yra šie:

1. a)energijos efektyvumo strategijų plėtojimas, remiant jų kūrimą;
2. b)tokių sistemos sąlygų kūrimas, kurios skatintų gamintojus ir vartotojus naudoti energiją kiek galima efektyviau, rentabiliau ir nekenktų aplinkai, ypač organizuojant energijos efektyvumo rinkas ir labiau atskleidžiant aplinkosaugos kaštus ir naudą; ir
3. c)bendradarbiavimo puoselėjimas energijos efektyvumo srityje. 2 straipsnis APIBRĖŽTYS Šio protokolo tikslais: 1) Chartija reiškia Europos energetikos chartiją, priimtą Hagos konferencijos Baigiamajame dokumente dėl Europos energetikos chartijos, pasirašytame Hagoje 1991 m. gruodžio 17 d., o šio Baigiamojo dokumento signataras yra laikomas Chartijos signataru. 2) “Susitariančioji šalis” reiškia valstybę ar Regioninę ekonominės integracijos organizaciją, kuri sutiko įsipareigoti pagal šį protokolą ir kuriai šis protokolas galioja. 3) “Regioninė ekonominės integracijos organizacija” reiškia organizaciją, sudarytą iš valstybių, kurios jai perdavė tam tikrų kompetencijų, kurių skaičių reguliuoja šis protokolas, taip pat įgaliojimą priimti jas įpareigojančius sprendimus dėl tų dalykų. 4) “Energijos ciklas” reiškia ištisą energetikos grandinę, į kurią įeina veikla, susijusi su įvairių formų energijos žvalgymu, tyrinėjimu, gamyba, transformavimu, kaupimu, paskirstymu, ir vartojimu bei atliekų apdorojimu ir pašalinimu, taip pat šios veiklos išvedimas iš eksploatacijos, nutraukimas arba užbaigimas siekiant sumažinti iki minimumo kenksmingą poveikį aplinkai. 5) “Kaštų atsipirkimas” reiškia nustatyto tikslo pasiekimą su kuo mažesniais kaštais arba kuo didžiausios naudos gavimas už esamą kainą. 6) “Energijos efektyvumo didinimas” reiškia veiksmą, kai išleidžiamas tas pat produkcijos (prekės ar paslaugos) kiekis, nemažinant išleidžiamos produkcijos kokybės ar našumo, o mažinant energijos kiekį, reikalingą tai išleidžiamai produkcijai pagaminti. 7) “Poveikis aplinkai” reiškia esamos veiklos padarinius aplinkai, taip pat žmogaus sveikatai ir saugumui, augmenijai, gyvūnijai, dirvai, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir istoriniams paminklams bei kitokiems fiziniams statiniams ar šių veiksnių tarpusavio sąveikai. Čia taip pat įeina poveikis kultūros paveldo objektams ir socialinėms bei ekonominėms sąlygoms, susidarančios pasikeitus šiems veiksniams. II dalis STRATEGIJOS PRINCIPAI 3 straipsnis PAGRINDINIAI PRINCIPAI Susitariančiosios šalys vadovaujasi šiais principais: 1) Susitariančiosios šalys bendradarbiauja ir pagal reikalą padeda viena kitai kurti ir diegti energijos efektyvumo strategijas, įstatymus ir normatyvus. 2) Susitariančiosios šalys nustato energijos efektyvumo strategijas ir atitinkamas teisines ir normatyvines sistemas, kurios, be kita ko, skatina:
4. a)efektyvų rinkos mechanizmų funkcionavimą, taip pat į rinką orientuotų kainų formavimą ir didesnį aplinkosaugos kaštų ir naudos atskleidimą;
5. b)barjerų mažinimą energijos efektyvumo kelyje, tokiu būdu stimuliuojant investicijas;
6. c)mechanizmus dėl energijos efektyvumo iniciatyvų finansavimo;
7. d)ugdymą ir informuotumą;
8. e)technologijų platinimą ir perdavimą;
9. f)teisinių ir normatyvinių sistemų viešumą. 3) Susitariančiosios šalys stengiasi pasiekti kuo didesnę naudą iš energijos efektyvumo visame energijos cikle. Tuo tikslu jos, kiek leidžia jų kompetencija, formuluoja ir diegia energijos efektyvumo strategijas ir bendrus ar koordinuotus veiksmus, pagrįstus atsiperkančiais kaštais ir ekonominiu efektyvumu, atsižvelgdamos į aplinkosaugos aspektus. 4) Energijos efektyvumo strategijos apima ir trumpalaikes priemones, skirtas ankstesnės praktikos koregavimui ir ilgalaikes priemones, didinančias energijos efektyvumą visame energijos cikle. 5) Bendradarbiaudamos ir siekdamos šio protokolo tikslų, susitariančiosios šalys turi atsižvelgti į priešiško poveikio aplinkai ir kaštų mažinimo skirtumus įvairiose susitariančiosiose šalyse. 6) Susitariančiosios šalys pripažįsta privataus sektoriaus gyvybiškai svarbų vaidmenį. Jos turi skatinti energetinių komunalinių įmonių, atsakingų valdžios organų ir specializuotų agentūrų veiklą, bei glaudų bendradarbiavimą tarp pramonės ir vyriausybės. 7) Bendroje ar koordinuojamoje veikloje būtina atsižvelgti į tarptautinių sutarčių, kurių dalyvėmis yra susitariančiosios šalys, priimtus principus dėl aplinkos apsaugos ir jos pagerinimo. 8) Susitariančiosios šalys kuo labiau naudojasi kompetentingų tarptautinių ar kitokių organų darbu ir ekspertize ir stengiasi išvengti darbų pasikartojimo. 4 straipsnis ATSAKOMYBĖS IR KOORDINAVIMO PASKIRSTYMAS Kiekviena susitariančioji šalis turi siekti, kad energijos efektyvumo strategijos būtų koordinuojamos tarp jos atsakingų organų. 5 straipsnis STRATEGIJŲ IR POLITIKOS TIKSLAI Susitariančiosios šalys formuluoja strategijas ir politikos tikslus energijos efektyvumui didinti, tuo mažinant poveikį aplinkai energijos cikle, kiek leidžia konkrečios jų energetikos sąlygos. Šios strategijos ir politikos tikslai turi būti viešai paskelbti visoms suinteresuotoms šalims. 6 straipsnis FINANSAVIMAS IR FINANSINIAI STIMULAI 1) Susitariančiosios šalys turi skatinti diegti naujus finansavimo būdus ir metodus, skirtus energijos efektyvumo ir su energetika susijusios aplinkosaugos investicijoms, tokioms kaip susitarimai dėl bendrų įmonių tarp energijos vartotojų ir išorinių investorių (toliau vadinama “Trečiųjų šalių finansavimu”). 2) Susitariančiosios šalys turi gauti naudos iš privataus kapitalo rinkų bei egzistuojančių tarptautinių finansavimo institucijų ir skatinti jų prieinamumą, kad palengvintų investavimą į energijos efektyvumo ir su juo susijusios aplinkosaugos gerinimo projektus. 3) Susitariančiosios šalys gali pagal Energetikos chartijos Sutarties sąlygas ir kitus tarptautinės teisės įsipareigojimus teikti iždo ar finansinių instrukcijų paskatas energijos vartotojams, kad palengvintų energijos efektyvumo technologijų, produktų ir paslaugų skverbimąsi į rinką. Jos turi siekti šito, užtikrindamos ir mažindamos tarptautinių rinkų iškraipymą. 7 straipsnis ENERGIJOS EFEKTYVUMO TECHNOLOGIJOS SKATINIMAS 1) Pagal Energetikos chartijos Sutarties sąlygas susitariančiosios šalys turi skatinti komercinę prekybą ir bendradarbiavimą energijos ekonomiškumo ir aplinkosaugos gerinimo technologijų, energetikos paslaugų ir valdymo būdų srityje. 2) Susitariančiosios šalys privalo skatinti naudoti tokias technologijas, paslaugas ir valdymo būdus visame energijos cikle. 8 straipsnis KRAŠTO VIDINĖS PROGRAMOS 1) Norėdama pasiekti strateginius tikslus, suformuluotus pagal 5 straipsnį, kiekviena susitariančioji šalis turi kurti, diegti ir reguliariai modernizuoti energijos efektyvumo programas, kurios labiausiai tinka esamomis aplinkybėmis. 2) Į šias programas įeina tokie dalykai kaip:
10. a)ilgalaikių energijos paklausos ir pasiūlos scenarijų kūrimas, vedantis prie sprendimų priėmimo;
11. b)priimtų veiksmų poveikio įvertinimas energetiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu;
12. c)standartų, skirtų energiją naudojančių įrengimų efektyvumui padidinti, sudarydamas ir pastangos juos suderinti tarptautiniu mastu siekiant išvengti prekybos iškraipymų;
13. d)privačios iniciatyvos ir pramonės bendradarbiavimo kūrimas ir skatinimas, taip pat bendrų įmonių steigimas:
14. e)efektyviausių energetikos technologijų, kurios yra gyvybingos ekonominiu požiūriu ir nekenksmingos aplinkai, naudojimo skatinimas;
15. f)inovacinių būdų taikymas investavimui į energijos efektyvumo projektus, tokius kaip trečiosios šalies finansavimas ir bendras finansavimas;
16. g)atitinkamų energijos balansų ir duomenų bazių kūrimas, įtraukiant į jas, pavyzdžiui, smulkius duomenis apie energijos paklausą ir apie technologijas energijos efektyvumui didinti;
17. h)patariamojo ir konsultacinio pobūdžio paslaugų kūrimo skatinimas, kad jas galėtų vykdyti valstybinė ar privati pramonė ar komunalinės įmonės, kartu teikdamos informaciją apie energijos efektyvumo programas ir technologijas ir pagalbą vartotojams bei įmonėms;
18. i)bendrų pastangų ir priemonių palaikymas ir skatinimas, siekiant didinti rajonų šilumos gamybos ir paskirstymo į pastatus ir pramonės objektus sistemų efektyvumą;
19. j)specializuotų organų, užsiimančių energijos efektyvumo klausimais, steigimą atitinkamais lygiais, juos tinkamai finansuojant ir aprūpinant kadrais strategijoms kurti ir diegti. 3) Diegdamos energijos efektyvumo programas, susitariančiosios šalys turi garantuoti adekvačią institucinę ir teisinę infrastruktūrą. III dalis TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 9 straipsnis BENDRADARBIAVIMO ZONOS Bendradarbiavimas tarp susitariančiųjų šalių gali vykti pasirinkta forma. Galimos bendradarbiavimo zonos yra išvardytos priede. IV dalis ADMINISTRACINIAI IR TEISINIAI SUSITARIMAI 10 straipsnis CHARTIJOS KONFERENCIJOS VAIDMUO 1) Visus sprendimus, kuriuos priima Chartijos konferencija pagal šį protokolą, turi parengti tik tos susitariančiosios šalys - Energetikos chartijos Sutarties dalyvės, kurios yra šio protokolo dalyvės. 2) Chartijos konferencija turi stengtis per 180 dienų nuo šio protokolo įsigaliojimo priimti procedūras, kurios leistų nuolatos tikrinti ir supaprastintų diegimą, tarp jų reikalavimus dėl ataskaitų, taip pat procedūras dėl bendradarbiavimo zonų nustatymo pagal 9 straipsnį. 11 straipsnis SEKRETORIATAS IR JO FINANSAVIMAS 1) Sekretoriatas, įsteigtas pagal Energetikos chartijos Sutarties 35 straipsnį, turi teikti Chartijos konferencijai visokeriopą pagalbą, jai vykdant pareigas pagal šį protokolą, taip pat kitas paslaugas protokolui paremti, kokių kartkartėmis gali prireikti, jei jas patvirtina Chartijos konferencija. 2) Sekretoriato ir Chartijos konferencijos kaštai, kylantys iš protokolo, turi būti apmokami protokolo susitariančiųjų šalių pagal jų finansinį pajėgumą, nustatomą iš schemos, pateiktos Energetikos chartijos Sutarties priede B. 12 straipsnis BALSAVIMAS 1) Susitariančiosios šalys, dalyvaujančios ir balsuojančios Chartijos konferencijos susirinkime dėl kokių nors dalykų, turi vienbalsiai nubalsuoti tokius sprendimus:
20. a)dėl šio protokolo pataisų priėmimo; ir
21. b)dėl prisijungimo prie šio protokolo pagal 16 straipsnį patvirtinimo. Susitariančiosios šalys turi stengtis iš visų jėgų susitarti konsensuso būdu dėl visų kitų dalykų, kuriuos reikia nuspręsti pagal šį protokolą. Jei negalima pasiekti susitarimo konsensuso būdu, tai sprendimai dėl ne biudžeto reikalų turi būti priimami dalyvaujančių ir balsuojančių susitariančiųjų šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma Chartijos konferencijos susirinkime, kuriame tie dalykai turi būti sprendžiami. Sprendimus dėl biudžeto reikalų turi priimti kvalifikuota balsų dauguma, skaičiuojant balsus tų susitariančiųjų šalių, kurių bendri įnašai, įvertinti pagal 11