LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLŲ TIPINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO IR MINI

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLŲ TIPINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO IR MINISTERIJOS 1996 06 12 ĮSAKYMO NR. 253 2 P. PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS 1998 m. liepos 27 d. Nr. 114 Vilnius 1 Patvirtinti Žemės ūkio mokyklų tipinius nuostatus pagal priedą.

1. Pripažinti netekusiu galios Žemės ūkio ministerijos 1996 06 12 įsakymo Nr. 253 2 punktą. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS EDVARDAS MAKELIS ______________ PATVIRTINTA Žemės ūkio ministerijos 1998 07 27 įsakymu Nr. 114 ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLŲ TIPINIAI NUOSTATAI
2. BENDROJI DALIS 1.
3. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga – žemės ūkio mokykla (visas pavadinimas lietuvių kalba, sutrumpintas pavadinimas lietuvių kalba, pavadinimas anglų kalba) yra valstybinė ugdymo institucija, kuri suteikia profesinį bei bendrąjį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus. Joje taip pat sudaromos sąlygos tobulinti profesinę kvalifikaciją bei persikvalifikuoti, ugdyti asmenybės savybes, kurių prireiks būsimai profesinei veiklai ir savarankiškam gyvenimui rinkos ir demokratijos principais grindžiamoje visuomenėje, organizuoti ūkininkų mokymą ir konsultavimą. 1.
4. Žemės ūkio mokykla savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo, Profesinio mokymo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos teisės aktais, Bendraisiais pagrindinio profesinio mokymo įstaigos nuostatais, Žemės ūkio mokyklų tipiniais nuostatais ir jais remiantis parengtais mokymo įstaigos nuostatais. Žemės ūkio mokyklos steigėjas – Žemės ūkio ministerija, identifikavimo kodas – 8867519, adresas: Gedimino pr.19, 2025 Vilnius (žemės ūkio mokyklos įsteigimo data ir jos buveinės adresas, priklausomybės tipas). 1.
5. Žemės ūkio mokykla yra juridinis asmuo. Jos registravimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1.
6. Mokymas žemės ūkio mokykloje organizuojamas atsižvelgiant į bendrąjį mokinių išsilavinimą, gebėjimus, sveikatos būklę, pasirinktą specialybę, siekiamą įgyti kvalifikaciją (nurodyti žemės ūkio mokyklos veiklos rūšis ir kodus pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 05 17 nutarimu Nr. 696, mokymo formas). 1.
7. Žemės ūkio mokykla turi atitikti mokymo turiniui, personalo kvalifikacijai ir mokymo materialinei bazei keliamus reikalavimus. 1.
8. Žemės ūkio mokykla, suderinusi su darbdaviais, gavusi Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijų leidimą, gali mokyti naujų specialybių. Visos rengiamos specialybės turi būti registruojamos Studijų ir mokymo programų registre Vyriausybės nustatyta tvarka. 1.
9. Žemės ūkio mokykloje parengto specialisto profesinį išsilavinimą nustato darbdaviams atstovaujančios institucijos (Prekybos, pramonės ir amatų, Žemės ūkio rūmų ir kt.) patvirtinta baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų komisija.
10. REIKALAVIMAI ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS MOKYMO BAZEI 2.
11. Žemės ūkio mokykla privalo turėti kiekvienai specialybei rengti reikalingus kabinetus, laboratorijas, mokomąsias dirbtuves, poligonus, kitas patalpas, numatytas mokymo programoje. 2.
12. Patalpos pagal mokymo programas turi būti aprūpintos reikiamais ištekliais: mokymo priemonėmis, vadovėliais, žaliavomis, medžiagomis, įrengimais, technologinėmis priemonėmis, vaizdine medžiaga ir kita. 2.
13. Mokymo materialinė bazė turi atitikti darbo saugos, darbo higienos ir priešgaisrinio saugumo norminių aktų reikalavimus.
14. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS STRUKTŪRA 3.
15. Mokymas žemės ūkio mokykloje gali būti keturių pakopų. 3.
16. Pirmojoje pakopoje mokosi ne jaunesni kaip 14 metų mokiniai, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra nebaigę pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos arba baigę specialiąją internatinę mokyklą ir siekia įgyti profesinę kvalifikaciją. Atskira programa sudaroma mokiniams, norintiems įgyti pagrindinį išsilavinimą. 3.
17. Antrojoje pakopoje mokosi mokiniai, baigę pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir siekiantys įgyti kvalifikuoto darbuotojo profesiją. 3.
18. Trečiojoje pakopoje mokosi mokiniai, baigę pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir siekiantys kvalifikuoto darbuotojo profesijos ir bendrojo vidurinio išsilavinimo. 3.
19. Ketvirtojoje pakopoje mokosi mokiniai, turintys bendrąjį vidurinį išsilavinimą arba išklausę bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos kursą ir siekiantys įgyti kvalifikuoto darbuotojo profesiją. 3.
20. Mokymosi trukmę, atsižvelgdama į pakopą ir specialybės sudėtingumą, nustato Švietimo ir mokslo ministerija, bet ne mažesnę kaip vienerių metų trukmės.
21. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS TEISĖS IR PAREIGOS 4.
22. Žemės ūkio mokyklos teisės: 4.1.
23. nustatyti savo struktūrą pagal Bendrųjų pagrindinio profesinio mokymo įstaigos nuostatų ir Žemės ūkio mokyklų tipinių nuostatų reikalavimus; 4.1.
24. sutikus Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, keisti rengiamas profesijas arba steigti naujas; 4.1.
25. įvesti arba panaikinti rengiamų profesijų specializacijas; 4.1.
26. nustatyta tvarka gauti lėšų ar valstybės paramą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių; 4.1.
27. naudotis įstatymais numatytomis lengvatomis gamybinei-ūkinei veiklai organizuoti ir vykdyti; 4.1.
28. palaikyti ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių socialiniais partneriais ir mokymo įstaigomis; 4.1.
29. sudaryti mokymo sutartis su mokiniais visam mokymosi laikotarpiui Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. 4.
30. Žemės ūkio mokyklos pareigos: 4.2.
31. gauti Žemės ūkio ministerijos sutikimą ir Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją naujoms profesijoms rengti; 4.2.
32. turėti rengiamų profesijų mokymui tinkamą materialinę bazę ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintus mokymo planus ir programas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka; 4.2.
33. kviesti dirbti pedagogus, įgijusius atitinkamą profesinį ir pedagoginį išsilavinimą; 4.2.
34. sudaryti saugias darbo sąlygas profesinio mokymo pamokose; 4.2.
35. užtikrinti, kad pedagogų kvalifikacija atitiktų Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus Bendruosius kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, Pedagogų atestacijos nuostatus, Profesijos mokytojų atestacijos nuostatus; 4.2.
36. žemės ūkio mokykla turi ir kitų Lietuvos Respublikos švietimo, Profesinio mokymo įstatymų bei Vyriausybės nutarimų numatytų pareigų.
37. MOKINIŲ PRIĖMIMO TVARKA 5.
38. Į žemės ūkio mokyklas priimami mokytis ne jaunesni kaip 14 metų amžiaus asmenys. 5.
39. Mokiniai priimami pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus mokinių priėmimą reglamentuojančius dokumentus.
40. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS MOKINIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ 6.
41. Mokinių teisės: 6.1.
42. įgyti Studijų ir mokymo programų registre nustatytą ir mokymo sutartyje numatytą profesinį išsilavinimą, keisti mokymo instituciją, specialybę; 6.1.
43. burtis į įvairias visuomenines organizacijas, susivienijimus, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams; 6.1.
44. dalyvauti žemės ūkio mokyklos savivaldoje ir užklasinėje veikloje; 6.1.
45. pereiti iš aukštesnės pakopos į žemesnę. Pereiti iš antrosios pakopos į trečiąją, jei patikrinus žinias paaiškėja, kad profesinis ir bendrasis mokinio pasirengimas atitinka pastarosios reikalavimus; 6.1.
46. įgyti bendrąjį pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; 6.1.
47. nuomoti gyvenamąjį plotą žemės ūkio mokyklos bendrabutyje; 6.1.
48. naudotis žemės ūkio mokyklos biblioteka, skaitykla, sporto sale, kabinetais ir laboratorijomis; 6.1.
49. gauti atlyginimą už darbą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje praktinio mokymo metu ir stipendiją pagal Vyriausybės patvirtintą stipendijų mokėjimo tvarką bei mokymosi rezultatus; 6.1.
50. sudaryti darbo sutartis su darbdaviais; 6.1.
51. gauti akademines atostogas dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių; 6.1.
52. gauti 10 savaičių atostogas per metus; 6.1.
53. nesutikus su kurio nors dalyko pusmečio, metų ar egzamino įvertinimu, pedagogų tarybai nutarus, būti egzaminuojamam dalyvaujant komisijai; 6.1.
54. mokyklos tarybai ar direkcijai pateikti klausimus arba prašymus raštu ir per 10 dienų gauti atsakymą; 6.1.
55. laikyti eksternu keliamuosius iš klasės į klasę, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus bei bet kurio kurso ir baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. 6.
56. Mokinių pareigos: 6.2.
57. sistemingai ir stropiai mokytis, lavinti gebėjimus, plėsti ir gilinti kultūrinius interesus; 6.2.
58. laikytis žemės ūkio mokyklų arba įmonės, kurioje atlieka praktinį mokymą, nuostatų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių, vykdyti mokymo sutarties reikalavimus; 6.2.
59. gerbti pedagogus, bendramokslius ir kitus mokyklos bendruomenės narius, deramai atstovauti savo mokymo įstaigai viešajame gyvenime; 6.2.
60. tausoti žemės ūkio mokyklos turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka; 6.2.
61. už savo lėšas įsigyti vadovėlius, individualius darbo įrankius. 6.
62. Mokinių atsakomybė: 6.3.
63. mokiniai privalo laikytis žemės ūkio mokyklos nuostatų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių; 6.3.
64. už šiurkščius ar sistemingus žemės ūkio mokyklos arba įmonės, kurioje atlieka praktinį mokymą, vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimus mokiniai pedagogų tarybos nutarimu gali būti šalinami iš mokymo įstaigos.
65. PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ 7.
66. Pedagogų teisės: 7.1.
67. turėti būtinas darbo sąlygas ir tinkamai įrengtą darbo vietą; 7.1.
68. teikti siūlymus ugdymo ir kitais žemės ūkio mokyklos veiklos gerinimo klausimais, laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus, formas, aprobuotų programų ir vadovėlių variantus; 7.1.
69. susipažinti su žemės ūkio mokyklos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, administracijos ir savivaldos organų nutarimais bei susirinkimų protokolais; 7.1.
70. burtis į profesines sąjungas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykų ir metodines sekcijas, būrelius, visuomenines organizacijas, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams; 7.1.
71. atostogauti vasarą arba žemės ūkio mokyklos kolektyvinėje sutartyje numatytu laiku ir naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytomis lengvatomis; 7.1.
72. kelti kvalifikaciją pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką. 7.
73. Pedagogų pareigos: 7.2.
74. vykdyti mokymo planų ir programų reikalavimus; 7.2.
75. laikytis žemės ūkio mokyklos nuostatų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių; 7.2.
76. nepažeisti profesinės ir pedagoginės etikos reikalavimų; 7.2.
77. organizuoti užklasinę veiklą, tenkinančią mokinių saviraiškos ir saviugdos poreikius bei kultūrinius interesus; 7.2.
78. laikytis saugos darbe instrukcijų ir taisyklių. 7.
79. Pedagogai atsako už: 7.3.
80. ugdymo rezultatus; 7.3.
81. jiems patikėtų materialinių vertybių saugojimą; 7.3.
82. mokinių saugumą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei mokymo įstaigos organizuotų renginių metu. 7.
83. Individualias pedagogų, kitų darbuotojų pareigas užtikrinant saugų darbą nustato žemės ūkio mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės, saugos darbe instrukcijos.
84. REIKALAVIMAI MOKYMO TURINIUI IR UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKA Mokymo turinys formuojamas pagal nacionalinį standartą. Jam nesant – pagal kvalifikacinius reikalavimus, suderintus su darbdaviais. 8.
85. Mokymo turinio sudedamosios dalys: 8.1.
86. ugdymo turinį sudaro teorinis ir praktinis mokymas; 8.1.
87. mokiniams, neturintiems bendrojo vidurinio išsilavinimo, privalomas bendrakultūrinis lavinimas; 8.1.
88. teorinis profesinis mokymas apima bendrus techninius ir specialiuosius profesijos dalykus; 8.1.
89. praktinis mokymas apima būtinus suformuoti Studijų ir mokymo programų registre numatytus mokėjimus ir įgūdžius; 8.1.
90. bendrojo lavinimo dalykų apimtis turi būti derinama su mokinio turimu bendrojo išsilavinimo lygiu, garantuojant jo tęstinumą; 8.1.
91. ugdymo turinys atitinka Studijų ir mokymo programų registre suformuluotus reikalavimus; 8.1.
92. formuojant mokymo turinį, naudojamas modulio principas: visas turinys suskirstomas į atskirus modulius, kurių kiekvienas suteikia nustatyto lygio žinių ir gebėjimų kompleksą; 8.1.
93. mokymo turinys fiksuojamas mokymo planuose ir programose. Mokymo planai ir programos sudaromi vadovaujantis Pagrindinio profesinio mokymo programų bendraisiais kvalifikaciniais reikalavimais, patvirtintais Švietimo ir mokslo ministerijos. Mokymo planus ir programas tvirtina Žemės ūkio ministerija, suderinusi su darbdaviams atstovaujančiomis organizacijomis ir Švietimo ir mokslo ministerija. 8.
94. Ugdymo organizavimo tvarka: 8.2.
95. ugdymas organizuojamas vadovaujantis žemės ūkio mokyklos nuostatais, mokymo planais, programomis bei kitais normatyviniais dokumentais; 8.2.
96. visų mokymo lygių žemės ūkio mokyklose rekomenduojama penkių darbo dienų savaitė. Savaitinis pamokų skaičius neturi būti didesnis nei 37 valandos; 8.2.
97. visų mokymo lygių žemės ūkio mokyklos mokiniams namų darbai skiriami mokytojo nuožiūra; 8.2.
98. pagrindinės žemės ūkio mokyklos mokinių profesinės žinios, įgūdžiai ir praktinis darbas vertinami 10 balų sistema. Jei įskaitos nediferencijuotos, vertinama įrašant „Įskaityta“ arba „Neįskaityta“; 8.2.
99. teorinis mokymas baigiamas mokymo planuose numatyta diferencijuota įskaita arba egzaminu; 8.2.
100. mokinių elgesio vertinimo taisykles susikuria kiekviena žemės ūkio mokyklos bendruomenė, aprobuoja mokyklos taryba ir tvirtina direktorius; 8.2.
101. mokiniai, baigę tam tikrą kursą ir įvaldę modulį, laiko tarpinį egzaminą. Mokymo planuose numatytų tarpinių egzaminų visuma suteikia teisę laikyti baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus numatytai profesinei veiklai; 8.2.
102. mokiniai baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus laiko pagal tvarką, kurią nustato kompetentinga įstaiga, suderinusi su Profesinio mokymo taryba; 8.2.
103. sėkmingai baigusiems žemės ūkio mokyklą ir išlaikiusiems baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus išduodami profesinio mokymo diplomai, kurių kodas 3104, o trečiosios pakopos mokiniams, išlaikiusiems ir brandos egzaminus, – ir vidurinės mokyklos brandos atestatai, kurių kodas
104. Baigusiems pirmąją pakopą išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, kurių kodas 2106; 8.2.
105. neišlaikiusiems baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų mokiniams sudaromos sąlygos juos perlaikyti du kartus per dvejus metus. Pirmą kartą jie perlaikomi ne anksčiau kaip po 3-6 mėnesių; 8.2.
106. teorijos ir pirminių darbo įgūdžių ugdymo pamokos trukmė – 45 minutės. Pedagogams pageidaujant, to paties dalyko pamokos gali būti sudvejintos. Pertraukų trukmę nustato pedagogų taryba, atsižvelgusi į vietos sąlygas, sanitarinės higienos reikalavimus; 8.2.
107. pamokų, praktinio mokymo, konsultacijų ir kitų ugdomųjų pratybų tvarka nustatoma mokymo veiklos tvarkaraščiais, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius; 8.2.
108. pagrindinė žemės ūkio mokyklos ugdymo forma – teorinio ir praktinio mokymo pamoka. Teorinio mokymo turinys ir planas derinamas su praktinio mokymo planu ir turiniu. Be pamokų, pedagogai laisvai renkasi ir kitas ugdymo formas: seminarus, disputus, ekskursijas, paskaitas ir pan. Savo nuožiūra pedagogai organizuoja individualų ar grupinį savarankišką darbą; 8.2.
109. žemės ūkio mokykla garantuoja fakultatyvų ir papildomojo ugdymo veiklos įvairovę. Mokiniai juos lanko savanoriškai; 8.2.
110. mokinių skaičius pirmo kurso grupėse neturi būti mažesnis nei
111. Kai praktinio mokymo pamokos metu grupėje yra daugiau kaip 20 mokinių, ji gali būti dalijama į du pogrupius specialybei mokyti; 8.2.
112. mokslo metai pirmo kurso mokiniams prasideda rugsėjo 1 d.; 8.2.
113. mokslo metų trukmė – 40 darbo savaičių per metus; 8.2.
114. žemės ūkio mokykla sudaro darbo sąlygas medicinos personalui. Medicinos darbuotojas dalyvauja nustatant dienos režimą, kontroliuoja, kaip jo laikomasi, tikrina mokinių maitinimo kokybę, fizinės ir protinės veiklos krūvio santykį bei apimtį, teikia skubią medicinos pagalbą, konsultuoja žemės ūkio mokyklos vadovus ir darbuotojus darbo higienos klausimais; 8.2.
115. aukštąjį išsilavinimą turintis psichologas, vadovaudamasis žemės ūkio mokyklos psichologo nuostatais, teikia konsultaciją mokiniams ir pedagogams; 8.2.
116. žemės ūkio mokykloje veikia biblioteka, kurioje kaupiami mokinių ir mokytojų darbai, mokymosi bei kultūros poreikiams tenkinti reikalinga literatūra; 8.2.
117. mokiniai iš žemesnio į aukštesnį kursą keliami pedagogų tarybos sprendimu; 8.2.
118. specialistų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos tobulinimas pagal atitinkamus specialybės mokymo planus ir programas organizuojamas Žemės ūkio ministerijai leidžiant ir Švietimo ir mokslo ministerijai pritariant, sudarius sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis; 8.2.
119. žemės ūkio mokyklos bendrabučio taisykles tvirtina mokyklos direktorius, mokyklos tarybai pritarus.
120. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS VALDYMAS 9.
121. Žemės ūkio mokyklos valdymas derinamas su jos savarankiškumu ir savivalda. 9.
122. Žemės ūkio mokyklai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia steigėjas. 9.
123. Kvalifikacinius reikalavimus žemės ūkio mokyklos vadovams nustato Pagrindinio profesinio mokymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatai bei Valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, jų skyrimo ir atleidimo tvarka. 9.
124. Žemės ūkio mokyklos direktorius: 9.4.
125. asmeniškai atsako už žemės ūkio mokyklos veiklos rezultatus, atstovauja žemės ūkio mokyklos interesams visose institucijose; 9.4.
126. rūpinasi, kad žemės ūkio mokykloje būtų laikomasi Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kt. teisės aktų; 9.4.
127. atsako už lėšų naudojimą, žemės ūkio mokyklos materialinės bazės kūrimą ir tausojimą; 9.4.
128. užtikrina saugias ir sveikas darbo ir mokymosi sąlygas; 9.4.
129. kontroliuoja ugdymo eigą ir mokyklos pedagogų bei darbuotojų veiklą, skatina pedagogus kelti kvalifikaciją; 9.4.
130. laiduoja žemės ūkio mokyklos veiklos viešumą ir demokratiškumą; 9.4.
131. mokyklos tarybai pritarus, tvirtina žemės ūkio mokyklos etatus; 9.4.
132. priima į darbą ir atleidžia iš jo įstatymų nustatyta tvarka direktoriaus pavaduotojus, pedagogus, kitus žemės ūkio mokyklos darbuotojus, skiria drausmines nuobaudas, paskatinimus; 9.4.
133. tvirtina žemės ūkio mokyklos saugos darbe ir pareigines instrukcijas; 9.4.
134. atsako už darbuotojų ir mokinių saugumą mokymo įstaigoje; 9.4.
135. rodo iniciatyvą rengiant žemės ūkio mokyklos nuostatus bei renkant savivaldos organus. 9.
136. Direktoriaus nesant, žemės ūkio mokyklai vadovauja, suderinus su steigėju, direktoriaus pavaduotojas.
137. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS SAVIVALDA 10.
138. Žemės ūkio mokyklos taryba: 10.1.
139. yra aukščiausias žemės ūkio mokyklos savivaldos organas. Ji atstovauja mokyklos darbuotojų bendruomenei, mokiniams ir jų tėvams, rajonų savivaldybėms, socialiniams partneriams ir kt.; 10.1.
140. veikia pagal žemės ūkio mokyklos darbuotojų, mokinių, jų tėvų bei socialinių partnerių atstovų konferencijos patvirtintus savo nuostatus, kurie negali prieštarauti žemės ūkio mokyklos nuostatams; 10.1.
141. tarybos sudarymo tvarka: 10.1.
142. pedagogus į žemės ūkio mokyklos tarybą siūlo pedagogų taryba, o mokinius deleguoja mokinių taryba. Tėvai į žemės ūkio mokyklos tarybą renkami visuotiniame tėvų susirinkime; 10.1.
143. žemės ūkio mokyklos tarybos sudėtį tvirtina žemės ūkio mokyklos darbuotojų, mokinių, jų tėvų bei socialinių partnerių atstovų susirinkimas (konferencija); 10.1.
144. žemės ūkio mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Žemės ūkio mokyklos direktorius ir jo pavaduotojai negali būti tarybos pirmininku; 10.
145. Žemės ūkio mokyklos tarybos fukcijos: 10.2.
146. nustato ugdymo proceso strategiją ir jos tobulinimo kryptis; 10.2.
147. svarsto žemės ūkio mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, planuoja ir kontroliuoja jų paskirstymą, prižiūri žemės ūkio mokyklos ūkinę finansinę veiklą, aprobuoja premijavimo nuostatus; 10.2.
148. aprobuoja nebiudžetinių lėšų panaudojimo tvarką; 10.2.
149. svarsto žemės ūkio mokyklos naujų padalinių, pareigybių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus; 10.2.
150. sprendžia mokinių praktinio mokymo pas darbdavius organizavimo bei įdarbinimo klausimus; 10.2.
151. teikia žemės ūkio mokyklos vadovams, pedagogų tarybai siūlymus dėl profesinio rengimo, mokymo materialinės bazės gerinimo; 10.2.
152. inicijuoja mokyklos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą; 10.2.
153. aprobuoja stipendijų mokėjimo tvarką; 10.2.
154. mokyklos tarybos nutarimai teisėti, jei posėdyje dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami balsų dauguma. 10.
155. Pedagogų taryba: 10.3.
156. yra kolegiali žemės ūkio mokyklos savivaldos institucija, kurios nariai yra visi tuo metu žemės ūkio mokykloje dirbantys pedagogai. Pedagogų tarybai vadovauja mokymo įstaigos direktorius; 10.3.
157. kviečia posėdžius ne rečiau kaip tris kartus per mokslo metus (įskaitant metų pradžią ir pabaigą). Prireikus į posėdžius gali būti kviečiami savivaldos organų ar aptarnavimo tarnybų atstovai; 10.3.
158. kviečia posėdžius direkcijai, kitoms savivaldos institucijoms pasiūlius arba pačių pedagogų iniciatyva; 10.3.
159. svarsto profesinio rengimo reformos eigą ir rezultatus, teorines ir praktines ugdymo problemas; 10.3.
160. priima nutarimus dėl mokinių kėlimo į aukštesnį kursą, šalinimo iš mokyklos, leidimo laikyti egzaminus, taip pat dėl bet kurio kurso ar mokymo įstaigos baigimo egzaminų laikymo eksternu, pažymėjimų ir diplomų išdavimo, apdovanojimo; 10.3.
161. tvirtina mokinių elgesio vertinimą; 10.3.
162. aprobuoja žemės ūkio mokyklos pedagoginės veiklos programas; 10.3.
163. pedagogų tarybos nutarimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami balsų dauguma. 10.
164. Mokinių susirinkimas arba konferencija – aukščiausia žemės ūkio mokyklos mokinių savivaldos institucija. Tarp mokinių susirinkimų (konferencijų) jų savivaldos institucija yra mokinių taryba. Mokinių tarybą renka ir jos narių skaičių numato mokinių susirinkimas (konferencija). 10.
165. Mokinių taryba: 10.5.
166. veikia pagal mokinių susirinkimo (konferencijos) patvirtintus nuostatus, kurie negali prieštarauti žemės ūkio mokyklos nuostatams; 10.5.
167. deleguoja atstovus į žemės ūkio mokyklos tarybą; 10.5.
168. svarsto mokinių vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia pasiūlymus jų tobulinimui; 10.5.
169. siūlo mokymo proceso tobulinimo kryptis, padeda administracijai spręsti socialines ir buitines mokinių problemas, organizuoja mokinių laisvalaikį; 10.5.
170. skatina ir organizuoja tvarkos ir švaros palaikymą kabinetuose, mokykloje ir jos teritorijoje.
171. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS RYŠIAI 11.
172. Žemės ūkio mokykla, siekdama išsiaiškinti specialistų poreikį, palaiko ryšius su ministerijomis, apskričių viršininkų administracijomis, savivaldybėmis, įmonėmis, įstaigomis, darbo biržomis, darbdaviams atstovaujančiomis institucijomis bei privačiais asmenimis. 11.
173. Derina su darbdaviams atstovaujančiomis institucijomis steigiamų naujų specialybių bei specializacijų kvalifikacinius reikalavimus, mokymo planus ir programas. 11.
174. Organizuodama profesinio mokymo procesą, savarankiškai bendradarbiauja su Lietuvos švietimo įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis. 11.
175. Savarankiškai ieško praktinio mokinių mokymo partnerių ir sudaro su jais sutartis. 11.
176. Turi teisę, suderinusi su Žemės ūkio ministerija, tiesiogiai bendradarbiauti su užsienio šalių mokymo įstaigomis ir įmonėmis. 11.
177. Tarptautinį bendradarbiavimą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
178. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMO TVARKA 12.
179. Žemės ūkio mokyklų darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 12.
180. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Žemės ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų norminiai aktai.
181. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS LĖŠOS 13.
182. Žemės ūkio mokyklos turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektualaus darbo produktai ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtas. 13.
183. Profesinis mokymas valstybinėse žemės ūkio mokyklose finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas sąmatas. 13.
184. Nebiudžetines lėšas sudaro: 13.3.
185. pajamos, gautos iš Lietuvos ir užsienio įmonių, organizacijų bei fizinių asmenų už parengtus specialistus, atliktus ūkiskaitinius darbus bei paslaugas; 13.3.
186. pajamos, gautos už patalpų ir įrengimų nuomą, Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka; 13.3.
187. pajamos, gautos už mokamus kursus bei kitokias mokymo paslaugas; 13.3.
188. Lietuvos ir užsienio fizinių asmenų, įmonių, organizacijų, fondų parama bei savarankiški įnašai ir kt. 13.
189. Žemės ūkio mokyklos savo ūkinę – finansinę veiklą organizuoja vadovaudamosi Finansų, Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų normatyviniais dokumentais. 13.
190. Mokyklų finansinę veiklą kontroliuoja Žemės ūkio ministerijos paskirti revizoriai ir kitos tokią teisę turinčios institucijos Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka.
191. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS MOKOMASIS ŪKIS 14.
192. Žemės ūkio mokyklos mokomasis ūkis yra moksleivių pirminio praktinio mokymo bazė. Jis naudojasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu skirtu valstybinės žemės plotu. Mokykla sutarties pagrindais gali nuomoti ir kitos nuosavybės žemę. 14.
193. Mokomajame ūkyje gamybinė veikla turi atitikti žemės ūkio mokykloje esančias specialybes ir specializacijas. 14.
194. Mokomajame ūkyje galima atlikti mokslinius eksperimentus ir mokomuosius bandymus. 14.
195. Mokomajame ūkyje žemės ūkio darbus atlieka mokiniai, vadovaujami pedagogų. Atostogų laikas mokytojams ir moksleiviams nustatomas pagal praktinio mokymo grafiką ir žemės ūkio darbų sezoniškumą. 14.
196. Mokomajame ūkyje išauginta produkcija savikaina pristatoma mokyklos valgyklai, o likusi parduodama mokyklos nuožiūra. 14.
197. Mokomasis ūkis išsilaiko iš savo ūkinės veiklos pajamų.
198. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS MATERIALINIŲ VERTYBIŲ NURAŠYMAS IR REALIZAVIMAS Žemės ūkio mokyklos susidėvėjusias ar jai nereikalingas materialines vertybes nurašo ar realizuoja Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kt. teisės aktų nustatyta tvarka.
199. ARCHYVŲ IR RAŠTVEDYBOS ORGANIZAVIMO TVARKA Žemės ūkio mokyklos archyvų ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymai, Pavyzdinė bylų nomenklatūra pagrindinio profesinio mokymo įstaigoms, Mokyklos raštvedybos instrukcija.
200. NUOSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA Žemės ūkio mokyklos nuostatai, jų pakeitimai ir papildymai, aprobuoti žemės ūkio mokyklos tarybos, yra derinami su Švietimo ir mokslo ministerija ir tvirtinami Žemės ūkio ministerijos.
201. ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS Žemės ūkio mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo iniciatyva, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka. ______________