NUTARIMAS DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RIZIKOS VALDYMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1998 m. liepos 30 d. Nr. 145 Vilnius Vadovaudamasi Lietuv

LIETUVOS BANKO VALDYBA N U T A R I M A S DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RIZIKOS VALDYMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1998 m. liepos 30 d. Nr. 145 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos banko valdyba NUTARIA: Patvirtinti Išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo bendrąsias nuostatas (pridedamos). L. E. VALDYBOS PIRMININKO PAREIGAS A. MISEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 145 Išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo bendrosios nuostatos

1. Bendroji dalis 1.
2. Šios nuostatos reglamentuoja bankų ir kitų kredito įstaigų (toliau – bankų) veiklos, susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, rizikos valdymo politikos sudarymą, rizikos analizę, apskaitą ir atskaitomybę. Nuostatos parengtos vadovaujantis Bazelio bankų komiteto patvirtintomis Išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo kryptimis (1994 m.), Reikalavimais informacijai, skirtai išvestinių finansinių priemonių naudojimui bankuose ir draudimo įmonėse prižiūrėti (1995 m.), bei Tarptautinių apskaitos standartų reikalavimais. 1.
3. Išvestinės finansinės priemonės (financial derivatives) – tai priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių pirminių priemonių (turto) arba kitų priemonių kainos.
4. Išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo pagrindinės nuostatos 2.
5. Bankų veiklos, susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pagrindas yra banko valdybos patvirtinta šios veiklos politika. Šios politikos tikslas – užtikrinti saugų ir efektyvų išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymą. 2.
6. Rizikos valdymo kriterijai nustatomi įvertinant bendrą banko veiklos strategiją, kapitalo pakankamumą, vadovaujančių darbuotojų patirtį ir galimybes prisiimti riziką. Išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo politika turi būti įtraukta į bendrą banko veiklos rizikos valdymo politiką. 2.
7. Išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo politika turi aiškiai apibrėžti visų banko struktūrinių padalinių (dalyvaujančių šioje veikloje) kompetenciją ir atsakomybės pasidalijimą bei nustatyti subordinacijos ribas. 2.
8. Išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo politiką tvirtina banko valdyba. Su šia politika banko valdyba privalo supažindinti banko tarybą. 2.
9. Išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo politika turi numatyti: – išvestinių finansinių priemonių reikšmingumą bendroje banko veiklos strategijoje; – išvestinių finansinių priemonių rinkos strategiją bei pačių rinkų, kuriose planuojama dalyvauti, įvertinimą; – planuojamas naudoti išvestines finansines priemones ir joms taikomus rizikos limitus; – rizikos limitų nustatymo procedūras, kurios turi nustatyti atskirus rizikos valdymo limitus ir atskirus limitus prekybiniams tikslams; – išteklius ir galimybes, leisiančius užtikrinti veiksmingą ir efektyvią rizikos valdymo sistemą; – ketinimo verstis veikla, susijusia su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pagrįstumą, atsižvelgiant į bendras banko finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą; – rizikos, kuri gali atsirasti verčiantis šia veikla, įvertinimą; – rašytines procedūras, kurių bankas laikysis matuodamas, valdydamas ir kontroliuodamas riziką; – vadovybės informavimo sistemą. 2.
10. Išvestinių finansinių priemonių rizikos limitai nustatomi atsižvelgiant į banko strategiją ir banko valdybos patvirtintą rizikos laipsnį, taip pat į kapitalo pakankamumą. Leistinus rizikos limitus banko valdyba turi tvirtinti kiekvienais metais. Banko valdyba per metus privalo peržiūrėti rizikos limitus ir naudojamas išvestines finansines priemones. Su patvirtintais metiniais ir tarpiniais rizikos limitais turi būti supažindinta banko taryba ir visi darbuotojai, dirbantys išvestinių finansinių priemonių rinkoje. 2.
11. Banko valdyba privalo nuolat kontroliuoti ir įvertinti rizikos valdymo politikos efektyvumą, veiksmingumą ir, jeigu būtina, ją koreguoti. 2.
12. Banko valdyba turi užtikrinti, kad veikla išvestinių finansinių priemonių rinkoje bei visos ją reguliuojančios procedūros būtų įtrauktos į banko vidaus kontrolės sistemą. Banko vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti, kad banko veikla išvestinių finansinių priemonių rinkoje būtų saugi ir efektyvi, taip pat turi kontroliuoti, kaip pateikiamos atitinkamos ataskaitos, ar banko veikla atitinka galiojančius įstatymus. 2.
13. Banko vidaus audito tarnyba turi įvertinti, ar veikla, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atitinka bendrą banko politiką; stebėti, ar laiku pateikiama informacija ir ataskaitos banko valdybai ir tarybai; tikrinti, ar efektyviai veikia vidaus kontrolės sistema, ar prisiimta rizika neviršija nustatytų rizikos limitų; kontroliuoti, ar laikomasi visų su išvestinių finansinių priemonių veikla susijusių procedūrų; teikti informaciją banko valdybai. Banko padaliniuose, kurie verčiasi veikla, susijusia su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turi būti paskirti atsakingi asmenys, kurie informuotų vidaus audito tarnybą apie naujų išvestinių finansinių priemonių naudojimą, rizikos valdymo, rizikos limitų, vidaus kontrolės sistemos bei kitus pasikeitimus. 2.
14. Kiekvieno banko darbuotojo, dirbančio su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba užsiimančio jų rizikos valdymu (vertinimu), įgaliojimai ir atsakomybė turi būti reglamentuoti ir patvirtinti banko valdyboje. 2.
15. Darbuotojų, tiesiogiai užsiimančių išvestinių finansinių priemonių prekyba, jų rizikos matavimu ir vertinimu, apskaitos ir ataskaitų sudarymu, funkcijos turi būti griežtai atskirtos. Atsakingų už rizikos limitų nustatymą, kontrolę ir rizikos valdymą darbuotojų darbo užmokestis gali nepriklausyti nuo veiklos išvestinių finansinių priemonių rinkoje pelningumo. 2.
16. Išvestinių finansinių priemonių rizika valdoma ir matuojama konsoliduotai, t. y. įvertinant visas su šia veikla susijusias rizikas (rinkos, kredito, likvidumo, teisinę ir kt.). 2.
17. Išvestinių finansinių priemonių rizika bankuose vertinama vadovaujantis Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėmis ir kitais banke naudojamais rizikos valdymo modeliais. 2.
18. Prisiimta rizika turi būti vertinama lyginant su banko kapitalu. Todėl siekiant prevencinių priemonių, neleidžiančių peržengti nustatytų rizikos limitų, veiklai su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis vadovaujantys darbuotojai kasdien turi turėti galimybę naudotis šia informacija: – turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta struktūra, pasiskirstymas pagal terminus bei palūkanų normų pobūdį (kintamos, pastovios); – sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių pasiskirstymas pagal valiutas ir įvykdymo datas; – sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių pasiskirstymas pagal sandorio šalį; – bendra sudarytų neatidėliotinų sandorių ir išankstinių sandorių rinkos vertė; – pajamų ir išlaidų, susijusių su išvestinių finansinių priemonių naudojimu, analizė; – nebalansinėje dalyje apskaitomų išvestinių finansinių priemonių rinkos vertė; – galimų pokyčių rinkoje įvertinimas ir modeliavimas. 2.
19. Banko valdyba ir veiklai, susijusiai su išvestinių finansinių priemonių rinka, vadovaujantys banko darbuotojai turi užtikrinti, kad bet kokie minėtos veiklos rizikos limitai arba išvestinių finansinių priemonių struktūros pakeitimai būtų daromi tik įvertinus prognozuojamą riziką.
20. Apskaita ir atskaitomybė 3.
21. Išvestinės finansinės priemonės įtraukiamos į apskaitą vadovaujantis Tarptautiniais apskaitos standartais ir banko valdybos patvirtinta apskaitos politika. Apskaitos politikoje turi būti išskirta atskira dalis, skirta išvestinių finansinių priemonių apskaitai ir atskaitomybei, kurioje turėtų būti: – išvestinių finansinių priemonių apskaitai skirtos sąskaitos banko sąskaitų plane ir tų sąskaitų aprašymas; – išvestinių finansinių priemonių apskaitos ir perkainojimo metodai; – komisinių mokesčių biržai ir kitų išlaidų apskaita; – gautų arba sumokėtų komisinių (premijų) už perkamus ar išleidžiamus pasirinkimo sandorius apskaita; – išvestinių finansinių priemonių vertės nustatymas. 3.
22. Pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius gautinos sumos įtraukiamos į apskaitą kaip nebalansinės pretenzijos, o mokėtinos sumos – kaip nebalansiniai įsipareigojimai. 3.
23. Visi užsienio valiutų sandoriai (jų sumos), turi būti įtraukti į apskaitą nacionaline valiuta. 3.
24. Bankai, dirbantys išvestinių finansinių priemonių rinkoje, kas mėnesį pateikia Lietuvos bankui informaciją apie išvestinių finansinių priemonių sandorius. Joje turi būti nurodyti sandoriai, galiojantys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (forma Nr. 6101); per ataskaitinį laikotarpį įvykdyti sandoriai (forma Nr. 6102) ir šalių tarpusavio sandoriai (OTC) pagal terminus (forma Nr. 6103) (1 priedas). Ataskaitos pradedamos teikti Lietuvos bankui nuo 1998 10
26. Baigiamosios nuostatos 4.
27. Atsižvelgiant į veiklos išvestinių finansinių priemonių rinkoje rizikingumą, rekomenduotina bankui, veikiančiam išvestinių finansinių priemonių rinkoje, naudoti išvestines finansines priemones tik rizikai valdyti, o ne spekuliaciniais tikslais. _________________ 1 priedas Ataskaitose vartojami terminai
28. Išankstinis (forward) sandoris – šalių tarpusavio sandoris pirkti arba parduoti sandorio objektu esantį turtą, įsipareigojimus už sandorio sudarymo metu sutartą kainą sutartą datą.
29. Ateities sandoris (future) – standartizuotas sandoris, sudaromas organizuotose biržose, pirkti arba parduoti sandorio objektu esantį turtą, įsipareigojimus ar pan. už sandorio sudarymo metu sutartą kainą sutartą datą.
30. Apsikeitimo sandoris (swap) – sandoris, leidžiantis šalims tam tikram laikotarpiui apsikeisti turtu, įsipareigojimais.
31. Pasirinkimo sandoris (option) – sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą datą arba iki jos. – Pasirinkimo parduoti sandoris (put option) – suteikia jo pirkėjui teisę, bet ne įsipareigojimą parduoti sandorio objektą. – Pasirinkimo pirkti sandoris (call option) – suteikia jo pirkėjui teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti sandorio objektą. ______________ Pateikėjo kodas INFORMACIJA APIE IŠVESTINES FINANSINES Banko pavadinimas PRIEMONES Banko adresas tel., faks. forma Nr. 6101 199 m. mėn. Gavėjo kodas 1200 Lietuvos bankas patvirtinta 1998 m. Kredito įstaigų priežiūros Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. departamentas pateikimo data Vilnius, Jogailos g. 14 pateikimo terminas iki mėnesio 10 d. periodiškumas mėnesinė mato vienetas, tikslumas tūkst. Lt Kodas Išvestinių finansinių priemonių rūšys Valiutų keitimo Palūkanų normos Brangiųjų metalų Su nuosavybe susiję Kiti 10100 Šalių tarpusavio nebiržiniai sandoriai (OTC) 10101 Išankstiniai sandoriai (forwards) 10102 Apsikeitimo sandoriai (swaps) 10103 Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 10104 Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) 10200 Sandoriai biržose 10201 Ateities sandoriai (futures) 10202 Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 10203 Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) Vadovas_________________ ______________ Vyr. finansininkas_________________ ______________________________ (pavardė) (parašas) (pavardė) (parašas) Vykdytojas______________ ___________ (pavardė) (parašas) telefonas________________ ______________ Pateikėjo kodas INFORMACIJA APIE IŠVESTINES FINANSINES Banko pavadinimas PRIEMONES Banko adresas forma Nr. 6102 tel., faks. 199 m. mėn. Gavėjo kodas 1200 Lietuvos bankas patvirtinta 1998 m. Kredito įstaigų priežiūros Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. departamentas pateikimo data Vilnius, Jogailos g. 14 pateikimo terminas iki mėnesio 10 d. periodiškumas mėnesinė mato vienetas, tikslumas tūkst. Lt Kodas Per ataskaitinį laikotarpį įvykdyti sandoriai Valiutų keitimo Palūkanų normos Brangiųjų metalų Su nuosavybe susiję Kiti 20100 Šalių tarpusavio nebiržiniai sandoriai (OTC) 20101 Išankstiniai sandoriai (forwards) 20102 Apsikeitimo sandoriai (swaps) 20103 Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 20104 Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) 20200 Sandoriai biržose 20201 Ateities sandoriai (futures) 20202 Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 20203 Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) Vadovas_________________ ______________ Vyr. finansininkas_________________ ______________________________ (pavardė) (parašas) (pavardė) (parašas) Vykdytojas______________ ___________ (pavardė) (parašas) telefonas________________ ______________ Pateikėjo kodas INFORMACIJA APIE IŠVESTINES FINANSINES Banko pavadinimas PRIEMONES Banko adresas forma Nr. 6103 tel., faks. 199 m. mėn. Gavėjo kodas 1200 Lietuvos bankas patvirtinta 1998 m. Kredito įstaigų priežiūros Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. departamentas pateikimo data Vilnius, Jogailos g. 14 pateikimo terminas iki mėnesio 10 d. periodiškumas mėnesinė mato vienetas, tikslumas tūkst. Lt Kodas Šalių tarpusavio nebiržiniai sandoriai (OTC) Šešių mėn. ir trumpesni Nuo šešių mėn. iki vienerių metų (įskaitant vienerių) Nuo vienerių iki penkerių metų (įskaitant penkerių) Ilgesni kaip penkerių metų 1 2 3 4 5 30100 (A) Valiutų pirkimo arba pardavimo išvestinės priemonės 30101 Išankstiniai sandoriai (forwards) 30102 Apsikeitimo sandoriai (swaps) 30103 Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 30104 Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) 30200 (B) Palūkanų normos išvestinės priemonės 30201 Išankstiniai sandoriai (forwards) 30202 Apsikeitimo sandoriai (swaps) 30203 Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 30204 Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) 30300 (C) Brangiųjų metalų išvestinės priemonės 30301 Išankstiniai sandoriai (forwards) 30302 Apsikeitimo sandoriai (swaps) 30303 Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 30304 Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) 30400 (D) Nuosavybės išvestinės priemonės 30401 Išankstiniai sandoriai (forwards) 30402 Apsikeitimo sandoriai (swaps) 30403 Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 30404 Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) 30500 (E) Kitos Vadovas_________________ ______________ Vyr. finansininkas_________________ ______________________________ (pavardė) (parašas) (pavardė) (parašas) Vykdytojas______________ ___________ (pavardė) (parašas) telefonas________________ ______________