NUTARIMAS DĖL PRIEMONIŲ ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO EKOLOGINEI BŪKLEI PAGERINTI 1991 m. gruodžio 24 d. Nr. 589 Vilnius Siekdama sumažinti Šiaur

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL PRIEMONIŲ ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO EKOLOGINEI BŪKLEI PAGERINTI 1991 m. gruodžio 24 d. Nr. 589 Vilnius Siekdama sumažinti Šiaurės Lietuvos karstiniame regione vykstančių procesų neigiamą poveikį, apsaugoti šio regiono požeminius vandenis nuo užteršimo ir pagerinti Likėnų kurorto sanitarinę apsaugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti: 1.
2. Ūkinės veiklos intensyvaus karsto apsauginiame rajone ir intensyvaus karsto zonoje tvarką (pridedama); 1.
3. Žemdirbystės intensyvaus karsto zonoje tvarką (pridedama).
4. Nustatyti 27637 hektarų intensyvaus karsto zoną su I–IV žemės grupėmis pagal 1 priedėlį.
5. Nustatyti 165,9 tūkst. hektarų intensyvaus karsto apsauginį rajoną pagal 2 priedėlį.
6. Nustatyti 9788 hektarų Likėnų kurorto I–III apsaugos zonas pagal 3 priedėlį.
7. Pavesti Žemės ūkio ministerijai iki 1991 m. gruodžio 30 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šių darbo grupių: 5.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslinei programai neigiamam karstinių procesų poveikiui sumažinti ir požeminiams vandenims nuo užteršimo apsaugoti intensyvaus karsto zonoje parengti; 5.
9. ekologiškai švarios žemdirbystės karstiniame regione programai parengti.
10. Skirti (pradedant 1992 metais) iš Lietuvos valstybės biudžeto Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių biudžetams lėšų priemonėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tikslinę programą (šio nutarimo 5.1 punktas) finansuoti.
11. Pavesti Žemės ūkio ministerijai, Miškų ūkio ministerijai ir Biržų rajono valdybai iki 1993 m. pateikti pasiūlymus dėl IV grupės žemės plotų perdavimo į valstybinį miško fondą.
12. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas turi organizuoti ir koordinuoti tolesnius Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ekologinės būklės stebėjimus, kontroliuoti, kaip vykdomas šis nutarimas, ir prireikus teikti atitinkamus pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
13. Pavesti Valstybinei geologijos tarnybai vykdyti požeminės hidrosferos režiminius stebėjimus, nustatyti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono mokslinių tyrimų kryptis, siekiant prognozuoti karsto vystymąsi.
14. Pavesti Miškų ūkio ministerijai, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu ir Biržų rajono taryba, iki 1992 m. gruodžio 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl nacionalinio parko Šiaurės Lietuvos karstiniame regione steigimo.
15. Pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Ministrų Tarybos 1972 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 232 „Dėl priemonių Likėnų kurorto sanitarinei apsaugai užtikrinti“; Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 11 „Dėl priemonių požeminiam vandeniui apsaugoti nuo teršimo ir karstinio proceso intensyvumui sumažinti šiaurinėje Respublikos dalyje“. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 589 ŽEMDIRBYSTĖS INTENSYVAUS KARSTO ZONOJE TVARKA Atsižvelgiant į ekologinio pažeidžiamumo kriterijus – karstinių procesų geologinio substrato uolienose aktyvumą, karstinių įgriuvų tankumą, gylį, hidrografinio tinklo pobūdį, požeminių vandenų užterštumo rodiklius, intensyvaus karsto zona suskirstyta į keturias žemės grupes, pagal kurias siūloma ši pasėlių struktūra ir tręšimo bei augalų apsaugos sistemos:
16. Pirmosios grupės žemėje (iki 20 įgriuvų 100 hektarų) pasėlių struktūroje javai turėtų sudaryti apie 50 procentų, daugiametės žolės – apie 40 procentų, o kaupiamosios kultūros – ne daugiau kaip 10 procentų; tręšiama per metus ne daugiau kaip po 90 kg/ha azoto, fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos) ir po 80 t/ha kraikinio mėšlo. Šios grupės žemėje draudžiama vartoti triazininius herbicidus bei chloro organinius insekticidus.
17. Antrosios grupės žemėje (nuo 20 iki 50 įgriuvų 100 hektarų) negalima auginti kaupiamųjų kultūrų ir veisti naujų pramoninių sodų bei daržų; laukams tinka septynlaukė sėjomaina, kai apie 43 procentus ploto užima javai ir 57 procentus – daugiametės žolės; tręšiama pagal augalų ir dirvožemio analizių duomenis, bet per metus ne daugiau kaip po 60 kg/ha azoto, fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos) ir 60 t/ha kraikinio mėšlo. Šios grupės žemėje draudžiama vartoti herbicidus, retardantus bei insekticidus.
18. Trečiosios grupės žemėje (nuo 50 iki 80 įgriuvų 100 hektarų) turi vyrauti daugiamečių žolių pievos ir ganyklos, javai sėjami tik kaip daugiamečių žolių priešsėlis; tręšiama per metus ne daugiau kaip po 60 kg/ha mineralinių fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos); negalima tręšti mineralinėmis azoto trąšomis, draudžiama vartoti pesticidus, išskyrus beicus.
19. Ketvirtosios grupės žemėje (daugiau kaip 80 įgriuvų 100 hektarų) gali būti tik pievos ir miškai; leidžiama auginti medinguosius ir vaistinius augalus; negalima tręšti jokiomis trąšomis, draudžiama vartoti chemines augalų apsaugos priemones.
20. Kiekvienos grupės žemėje aplink atvirą smegduobę* paliekama ne siauresnė kaip 25 m pločio juosta. Šiose juostose negalima tręšti jokiomis trąšomis, draudžiama vartoti chemines augalų apsaugos priemones, ganyti gyvulius; galima tik šienauti. Šių plotų negalima įskaityti į žemės ūkio naudmenas.
21. Visų grupių žemėje neturi būti vartojamas amoniakinis vanduo ir skystas amoniakas. Draudžiama naudoti lėktuvus chemikalų ir mineralinių trąšų barstymui.
22. Visų grupių žemėje esančiuose sodybiniuose sklypuose ir pirmos, antros bei trečios grupės žemėje esančiuose valstiečių ūkiuose, taip pat kitiems žemės naudotojams priklausančiuose sklypuose tais atvejais, kai jų naudotojai yra sudarę sutartis ekologiškai švariai žemės ūkio produkcijai gaminti, pasėlių struktūra gali būti nereglamentuojama, tačiau būtina laikytis tręšimo ir chemikalų vartojimo apribojimų, nustatytų atitinkamoms žemės grupėms. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 589 ŪKINĖS VEIKLOS INTENSYVAUS KARSTO APSAUGINIAME RAJONE IR INTENSYVAUS KARSTO ZONOJE TVARKA
23. Intensyvaus karsto apsauginiame rajone: 1.
24. draudžiama užpilti karstines įgriuvas žemėmis, naudoti šias įgriuvas koncentruotam lietaus ir drenažo vandeniui nuleisti, šiukšlėms, buitinėms ir pramonės atliekoms laidoti, eksploatuoti šių įgriuvų durpes, taip pat statant įrenginius palikti atidengtus karstėjančių uolienų sluoksnius; 1.
25. leidžiama statyti gyvenvietes, gamybinius kompleksus, sąvartynus, hidrotechninius, melioracinius įrenginius bei kitus objektus, keičiančius gamtinę aplinką ir didinančius jos technogeninę apkrovą, tik nuodugniai ištyrus geologines ir hidrogeologines sąlygas (iki karstėjančių sluoksnių įskaitytinai) bei karstinių įgriuvų struktūras ir suderinus nustatytąja tvarka su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, Valstybine geologijos tarnyba, o Likėnų kurorto apsaugos zonoje – ir su Sveikatos apsaugos ministerija. Ta pačia tvarka turi būti sprendžiamos esamų šiame rajone ekologiškai kenksmingų objektų funkcionavimo perspektyvos klausimai.
26. Intensyvaus karsto zonoje, be šios tvarkos 1 punkte numatytų apribojimų: 2.
27. draudžiama rengti požemines naftos talpyklas, filtravimo laukus, fekalijų baseinus, statyti išskiriančias nuodingąsias medžiagas įmones ir kitus statinius, kurių eksploatacija gali turėti neigiamos įtakos požeminių vandenų kokybei; 2.
28. Likėnų kurorto gamtiniams gydomiesiems ištekliams apsaugoti: draudžiama statyti naujus ir eksploatuoti esamus mineralinių trąšų ir chemikalų sandėlius Likėnų kurorto II apsaugos zonoje; miškai, esantys Likėnų kurorto apsaugos zonose, tvarkomi pagal reikalavimus, keliamus kurortinių miškų kategorijai. ______________ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 589 1 priedėlis INTENSYVAUS KARSTO ZONOS ŽEMĖS GRUPAVIMAS (hektarais) Rajonas Apylinkė (miestas, gyvenvietė) Plotas iš viso iš jo pagal grupes I II III IV Biržų Biržų apylinkė 6829 1896 3514 – 1419 Nemunėlio Radviliškio apylinkė 1243 301 845 – 97 Pabiržės apylinkė 6669 1482 2271 1458 1458 Pačeriaukštės apylinkė 1871 – 1550 321 – Parovėjos apylinkė 1632 175 605 – 852 Biržų miestas 1779 – 1779 – – Likėnų miesto tipo gyvenvietė 117 – – 24 93 Pasvalio Krinčino apylinkė 2072 1682 178 – 212 Pasvalio apylinkė 4567 4177 390 – – Smilgių apylinkė 1921 1856 65 – – Pasvalio miestas 716 716 – – – Iš viso 29416 12285 11197 1803 4131 Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius K. Čilinskas ______________ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 589 2 priedėlis INTENSYVAUS KARSTO APSAUGINIS RAJONAS Rajonas Apylinkė Plotas (ha) Biržų Biržų apylinkė 16018 Nemunėlio Radviliškio apylinkė 9507 Pabiržės apylinkė 634 Pačeriaukštės apylinkė 9715 Parovėjos apylinkė 11812 Iš viso 47686 Pasvalio Daujėnų apylinkė 8529 Joniškėlio apylinkė 3320 Krinčino apylinkė 10163 Pasvalio apylinkė 5815 Pumpėnų apylinkė 11788 Pušaloto apylinkė 11637 Saločių apylinkė 13233 Vaškų apylinkė 4907 Iš viso 69392 Panevėžio Krekenavos apylinkė 7207 Naujamiesčio apylinkė 3348 Panevėžio apylinkė 17925 Smilgių apylinkė 8582 Iš viso 37062 Radviliškio Sidabravo apylinkė 9970 Iš viso 9970 Iš viso šiuose rajonuose 164110 Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius K. Čilinskas ______________ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 589 3 priedėlis LIKĖNŲ KURORTO I–III APSAUGOS ZONA Rajonas Apylinkė (gyvenvietė) Zona Plotas (ha) Biržų Biržų apylinkė II 537 III 3462 Pabiržės apylinkė II 2675 III 1168 Pačeriaukštės apylinkė II 367 III 1462 Likėnų miesto tipo gyvenvietė I 12 II 105 Iš viso pagal grupes I 12 II 3684 III 6092 Pastaba. Likėnų kurorto I–III apsaugos zonų plotas patenka į atitinkamas intensyviausio karsto zonos žemės grupes pagal 1 priedėlį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius K. Čilinskas ______________ * Atvira smegduobė – tai visos neužverstos sausos ir vandeningos karstinės įgriuvos, turinčios arba palengvinančios ryšį su požeminiais vandenimis.