EUROPOS TARYBOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ

EUROPOS TARYBOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ EUROPOS TARYBOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ PAGRINDINIO SUSITARIMO PROTOKOLAS Vyriausybės - Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų pagrindinio susitarimo, pasirašyto Paryžiuje 1949 m. rugsėjo 2 dieną (toliau vadinama - “Susitarimas”), signatarės, norėdamos išplėsti Susitarimo nuostatas, s u s i t a r ė: 1 straipsnis Bet kuri dabartinė ar būsima Europos Tarybos narė, nesanti Susitarimo signatare, gali prisijungti prie jo ir prie šio Protokolo deponuodamos prisijungimo prie jų abiejų dokumentus Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, kuris apie tai praneš valstybėms - Tarybos narėms. 2 straipsnis

1. a)Susitarimo IV dalies nuostatos taikomos atstovams, dalyvaujantiems Ministrų pavaduotojų susirinkimuose.
2. b)Susitarimo IV dalies nuostatos taikomos atstovams (išskyrus atstovus Konsultacinėje Asamblėjoje), kurie dalyvauja susirinkimuose, sušauktuose Europos Tarybos bei vykstančiuose, kai nei Ministrų Komitetas, nei Ministrų pavaduotojai neposėdžiauja, išskyrus tai, kad atstovai, dalyvaujantys tokiuose susirinkimuose, nėra atleisti nuo arešto ir teisminio persekiojimo, kai yra sulaikyti darant nusikaltimą, bandant jį padaryti arba ką tik jį padarius. 3 straipsnis Susitarimo 15 straipsnio nuostatos taikomos atstovams ir jų pavaduotojams Asamblėjoje visada, kai jie dalyvauja ar vyksta į Konsultacinės Asamblėjos Komitetų ir Pakomitečių susitikimų vietas ir grįžta atgal, nežiūrint to, ar tokiu metu vyksta pačios Asamblėjos sesija, ar ne. 4 straipsnis Valstybių, Europos Tarybos narių, nuolatiniai atstovai, vykdydami savo funkcijas ir vykdami į susitikimų vietas bei grįždami atgal, naudojasi tokiomis privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis, kurios paprastai yra suteikiamos atitinkamo rango diplomatiniams atstovams. 5 straipsnis Privilegijos, imunitetai ir lengvatos valstybių-narių atstovams suteikiami ne dėl jų asmeninės naudos, o siekiant užtikrinti nepriklausomą jų funkcijų, susijusių su Europos Taryba, vykdymą. Todėl valstybė-narė turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti savo atstovo imunitetą bet kuriuo atveju, kai toks imunitetas, jos nuomone, gali kliudyti teisingumo vykdymui ir kai imuniteto panaikinimas nepakenks tikslui, dėl kurio jis buvo suteiktas. 6 straipsnis 4 straipsnio nuostatos yra netaikomos valdžios atstovams tos valstybės, kurios piliečiu yra šis asmuo, arba tos valstybės-narės, kurios atstovu yra ar buvo šis asmuo. 7 straipsnis
3. a)Šis Protokolas yra atviras pasirašyti valstybėms-narėms, pasirašiusioms Susitarimą. Protokolas yra ratifikuojamas tuo pačiu metu ar po to, kai ratifikuojamas Susitarimas. Ratifikaciniai raštai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.
4. b)Šis Protokolas įsigalioja tą dieną, kai jį ratifikuoja visos valstybės-signatarės, kurios tuo metu yra ratifikavusios Susitarimą, su sąlyga, kad Susitarimą ir Protokolą ratifikavo ne mažiau kaip 7 valstybės-signatarės.
5. c)Bet kuriai vėliau ratifikavusiai valstybei-signatarei šis Protokolas įsigalioja nuo ratifikacinių raštų deponavimo datos.
6. d)Valstybės-narės, kurios prisijungė prie Susitarimo ir Protokolo pagal 1 straipsnį, Susitarimas ir Protokolas įsigalioja: 1) datą, numatytą aukščiau minėtame
7. b)paragrafe, kai prisijungimo dokumentai buvo deponuoti prieš tą datą; arba 2) prisijungimo dokumentų deponavimo datą, kai toks dokumentas buvo deponuotas vėliau nei yra numatyta aukščiau minėtame
8. b)paragrafe. Tai patvirtindami žemiau pasirašiusieji, būdami tam tinkamai įgalioti, pasirašė šį Protokolą. Sudaryta 1952 m. lapkričio 6 dieną Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą galią ir sudaro vieną egzempliorių, kuris bus deponuojamas Europos Tarybos archyve. Europos Tarybos Generalinis sekretorius pasiųs patvirtintus nuorašus kiekvienai pasirašiusiai ar prisijungusiai vyriausybei. _____________