← Lietuva

NUTARIMAS DĖL TARPTAUTINIŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ METŲ LIETUVOJE VEIKSMŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 1998 m. spalio 12 d. Nr. 1213 Vilnius Vykdydama Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL TARPTAUTINIŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ METŲ LIETUVOJE VEIKSMŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 1998 m. spalio 12 d. Nr. 1213 Vilnius Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. VIII-649 „Dėl 1999 metų paskelbimo Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje“ (Žin., 1998, Nr. 24-605), taip pat pritardama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1991 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje Nr. 46/91 išdėstytoms Jungtinių Tautų nuostatoms dėl pagyvenusių žmonių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Patvirtinti Tarptautinių pagyvenusių žmonių metų Lietuvoje veiksmų programą (pridedama).
  2. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą. MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ IRENA DEGUTIENĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1213 TARPTAUTINIŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ METŲ LIETUVOJE VEIKSMŲ PROGRAMA BENDROJI DALIS
  3. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. VIII-649 „Dėl 1999 metų paskelbimo Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje“ (Žin., 1998, Nr. 24-605) 1999-ieji paskelbti Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje. Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, akcentuodamos pagyvenusių žmonių problemas bei poreikius, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydamos laikytis Jungtinių Tautų nuostatų dėl pagyvenusių žmonių. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1991 m. gruodžio 16 d. patvirtino rezoliuciją Nr. 46/91, kurioje išdėstytas Jungtinių Tautų požiūris į senatvę: kiekvieni metai, pragyventi seno žmogaus, turi būti pilnaverčiai. To pasiekti galima tik sudarius sąlygas senyvo amžiaus žmonėms būti nepriklausomiems, dalyvauti visuomenės gyvenime, turėti socialinę, teisinę bei medicinos apsaugą, galėti išreikšti save, būti gerbiamiems ir saugiems. Ši programa parengta laikantis šių nuostatų ir atsižvelgiant į Lietuvos pagyvenusių žmonių padėtį ir poreikius. TIKSLAI
  4. Šios programos tikslai: 2.
  5. numatyti ilgalaikę valstybės politiką pagyvenusiems žmonėms; 2.
  6. kompleksiškai spręsti pagyvenusių žmonių ekonomines, socialines, medicinos, psichologijos, kultūros ir švietimo problemas; 2.
  7. vadovaujantis kartų solidarumo principu „Už lygiavertę visuomenę visoms kartoms“, gerinti pagyvenusių žmonių gyvenimą. UŽDAVINIAI
  8. Šios programos uždaviniai yra: 3.
  9. išanalizuoti pagyvenusių žmonių padėtį – atlikti kompleksinį sociologinį tyrimą; 3.
  10. numatyti naujų socialinių programų pagyvenusiems žmonėms rengimą ir įgyvendinimą; 3.
  11. parengti projektus įstatymų bei esamų įstatymų pataisų, reglamentuojančių socialinį draudimą, sveikatos priežiūrą bei socialinę integraciją; 3.
  12. organizuoti mokymo programas darbuotojams bei pažintines programas pagyvenusiems žmonėms; 3.
  13. nustatyti pagyvenusių žmonių sveikatos poreikius ir gydymo, slaugos, globos prioritetus; 3.
  14. plėsti socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms infrastruktūrą; 3.
  15. parengti ir organizuoti kultūros renginių programas, patenkinančias pagyvenusių žmonių saviraiškos ir meno poreikius; 3.
  16. informuoti visuomenę apie pagyvenusių žmonių padėtį; 3.
  17. skatinti valstybės ir nevyriausybines organizacijas padėti pagyvenusiems žmonėms integruotis į visuomenės gyvenimą. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SITUACIJA Visuomenės senėjimas
  18. Gyventojų senėjimas – tai toks demografinis procesas, kai daugėja senų žmonių ir kinta jų bei jaunų žmonių santykis. Pagal 1982 metų pasaulio asamblėjos senėjimo klausimais nutarimą visuomenės senėjimo rodiklis – gyventojai, sulaukę 60 metų ir vyresni. Lietuvos gyventojai sensta – kasmet šalyje daugėja 60 metų ir vyresnių asmenų. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 1998 metų pradžioje jų buvo 17,9 procento (1997 metais – 17,6 procento, 1996 metais – 17,3 procento). Pagyvenę žmonės kaime
  19. Kaime nuolat mažėja darbingo amžiaus gyventojų, dėl to sunku kurti naujas darbo vietas, plėtoti aktyvią žemės ūkio ar kitokią gamybinę veiklą. Kaimas sensta sparčiau nei miestas: ketvirtadalis jo gyventojų – pensininkai, moterų – net trečdalis, užtat dabartinės kaimo problemos skaudžiausiai paliečia juos. Kita opi problema – menkos pagyvenusių kaimo gyventojų pajamos. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 1997 metais žemės ūkio darbuotojų darbo užmokestis buvo vienas mažiausių, o kaimo šeimų biudžetų pajamos mažesnės negu miesto. Pagyvenusiems žmonėms labai svarbu, kad kaime būtų plėtojamos buities ir transporto paslaugos, geriau dirbtų medicinos ir socialinio aptarnavimo įstaigos, turintiems žemės nuosavybę labai praverstų agroserviso paslaugų tinklo kūrimas. Neturėtų būti pamirštas ir kaimo kultūrinis gyvenimas. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra
  20. Šiuo metu Lietuvoje neatliekami specialūs pagyvenusių žmonių sveikatos tyrimai ir nevykdomos sveikatinimo programos, tačiau vis dėlto aišku, kad dabartinė sveikatos priežiūros sistema neturi pakankamai galimybių tenkinti pagyvenusių žmonių poreikių (tiek dabar, tiek ateityje). Šios problemos sprendimas padėtų tenkinti pagyvenusių žmonių sveikatos specifinius poreikius ir turėtų svarbios reikšmės sveikatos reformos strategijai ir eigai.
  21. Prieš vykdant pagyvenusių žmonių sveikatos programą, reikėtų atlikti sveikatos būklės, jos tendencijų ir sveikatinimo efektyvumo tyrimus, nes be patikimos informacijos neįmanomi tinkami sprendimai. Specialių mokslo tyrimų reikia dar ir todėl, kad ankstesnių, iš esmės klinikinių medicinos duomenų nepakanka senų žmonių sveikatos būklei nustatyti ir jos pokyčiams numatyti. Tikslinga būtų atlikti pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos būklės ir medicinos paslaugų kokybės tyrimus pagal Europos Sąjungos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas.
  22. Lietuvoje šiuo metu nėra nė vieno pagal nustatytuosius reikalavimus dirbančio stacionarinio psichogeriatrijos skyriaus, dar tik rengiami šios srities specialistai. Psichoneurologiniuose pensionuose pagyvenę demencija sergantys pacientai slaugomi kartu su kitais psichikos ligoniais. Siūloma atskirti senyvo amžiaus demencija sergančius asmenis nuo kitų psichikos ligonių, tai padėtų be didelių papildomų sąnaudų pagerinti pensionuose teikiamų paslaugų kokybę.
  23. Būtina tobulinti slaugą – visų pirma rūpintis pagyvenusių žmonių slauga namuose, taip būtų tenkinami jų sveikatos priežiūros poreikiai ir kartu jiems sukuriamas psichologinis komfortas – galimybė gyventi šeimoje. Derinant slaugą namuose su socialinių paslaugų teikimu namuose, pagyvenę žmonės būtų prižiūrimi geriau, sumažėtų norinčiųjų gyventi senelių globos namuose. Slauga stacionare turėtų būti prieinama visiems jos reikalingiems asmenims, tam būtina steigti daugiau slaugos ligoninių, kurios nevykdytų senelių globos namų funkcijų, o su jais bendradarbiautų ir užtikrintų priežiūros tęstinumą.
  24. Pagyvenusių bei kitų amžiaus tarpsnių žmonių sveikatos stiprinimo priemonės įgyvendinamos vykdant tam tikras sergamumą mažinančias valstybės programas: širdies ir kraujagyslių, imunoprofilaktikos ir kitas. Socialinės paslaugos pagyvenusiems žmonėms
  25. Kadangi Lietuvoje daugėja pagyvenusių žmonių, labai svarbu tenkinti jų socialinius poreikius. Tam tikslui reikia rengti ir įgyvendinti labiausiai tinkamas pagyvenusiems žmonėms socialines programas. Šiuo metu socialinių paslaugų sistema decentralizuojama, jomis pradeda rūpintis savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą savivaldybės planuoja socialinių paslaugų rūšis ir mastą, numato savo biudžete lėšas šioms paslaugoms teikti. Dauguma savivaldybių pirmenybę teikia stacionarinių socialinių paslaugų teikimui ir steigia globos įstaigas bei senelių namus. 1998 metų pradžioje Lietuvoje buvo 9 valstybiniai, 42 savivaldybių ir 25 parapijų senelių globos namai. Šiuose globos namuose gyveno 3717 asmenų. Be to, 4317 asmenų (tarp jų ir pagyvenusių) gyveno 20 pensionų, skirtų invalidams. Kasmet daugėja norinčiųjų apsigyventi suaugusiųjų globos įstaigose. 1997 metais nepatenkinta beveik pusė prašymų leisti apsigyventi senelių globos namuose.
  26. Viena tobuliausių socialinių paslaugų formų – socialinių paslaugų teikimas namuose. Šios paslaugos žymiai pigesnės už stacionarines. Pagalbos ir slaugos paslaugų, teikiamų namuose, ypač stinga kaime, kuriame gyvena daugiau vienišų senų žmonių. 1998 metų pradžioje buvo 8217 globojamų ir slaugomų namuose senų vienišų asmenų (iš jų 4506 mieste, 3711 kaime). Teikiant socialines paslaugas namuose, būtinas sveikatos apsaugos, švietimo bei socialinės apsaugos specialistų bendradarbiavimas.
  27. Pagyvenę žmonės neturi pakankamai informacijos apie savo socialines teises ir galimybes spręsti savo problemas, dėl to ypač svarbu rengti ir perkvalifikuoti specialistus ir socialinių įstaigų personalą, taip pat organizuoti jų tobulinimąsi. Šiuo metu Lietuvos globos ir rūpybos skyriuose dirba tik 51 diplomuotas socialinis darbuotojas. Pagyvenusių žmonių užimtumas
  28. Pagrindinis pagyvenusių žmonių pragyvenimo šaltinis – pensija. Šiuo metu yra 650 tūkstančių valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjų, iš jų maždaug kas šeštas dirba. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 metais atlikto namų ūkių tyrimo duomenimis pensinio amžiaus žmonių darbo aktyvumas pakankamai didelis: norėtų dirbti arti pusės 65-69 metų asmenų, trečdalis – 70-74 metų asmenų. Socialine prasme tai ne tik galimybė gauti papildomų pajamų, bet ir asmenybės saviraiškos priemonė, įprasto gyvenimo būdo tąsa. Pagyvenusiems žmonėms turi būti sudaryta galimybė dirbti ar dalyvauti savanoriškoje veikloje. Ypač aktuali priešpensinio amžiaus žmonėms bedarbystės problema.
  29. Savanoriško darbo deklaracija priimta Tarptautinės savanoriškos veiklos asociacijos konferencijoje Paryžiuje. Joje įtvirtinta asmenų teisė laisvai jungtis, bendrauti taikiais tikslais, taip pat pateikti svarbiausi savanoriškos veiklos principai, kuriais vadovaujasi savanoriai praktinėje veikloje. Savanoriška veikla remiasi asmenybės motyvacija ir visuomenės aktyvumo didinimu, suteikia žmogui daugiau galimybių gerinti kasdienį gyvenimą. Šiuo metu Lietuvoje daugėja nevyriausybinių organizacijų, kurių veikloje aktyviai dalyvauja tiek jauni, tiek pagyvenę savanoriai, vis aktyviau kuriasi įvairios pagyvenusių žmonių visuomeninės organizacijos, kurios nori prisidėti prie joms aktualių klausimų sprendimo ir naujų teisės aktų vertinimo. Reikėtų rūpintis pagyvenusių žmonių pagalbos sau grupių steigimu. Jos skleidžia informaciją, aktyviai dalyvauja formuojant kuo įvairesnes socialines paslaugas pagyvenusiems žmonėms. Švietimas ir kultūra, laisvalaikis
  30. Penktojoje UNESCO suaugusiųjų švietimo konferencijoje, kuri įvyko 1997 metų vasarą Hamburge, buvo aptarti ir pagyvenusių žmonių švietimo klausimai. Konferencijos dokumentuose (Hamburgo deklaracijoje ir Ateities darbotvarkėje) pažymima, kad senstančioje pasaulio visuomenėje, kai vis didesnę gyventojų dalį sudaro pagyvenusieji, iškyla sąlygų jų švietimui sudarymo ir jiems pritaikytų švietimo metodų tobulinimo problemos. Atkreipiamas dėmesys į pagyvenusių žmonių aktyvaus dalyvavimo visuomenės reikaluose, jų sugebėjimų ir žinių pripažinimo, vertinimo ir naudojimosi jais svarbą.
  31. Lietuvoje pagyvenusių žmonių švietimo, dalyvavimo švietimo veikloje, jų kultūrinių poreikių tenkinimo problemos galbūt dar aktualesnės. Pastarąjį dešimtmetį daugėja išeinančių į pensiją aukštąjį išsimokslinimą turinčių asmenų. Mūsų valstybė dar neišgali jiems mokėti tokių pensijų, kad jie galėtų patenkinti ne tik fizinius, bet ir dvasinius savo poreikius. Tiesa, tokiais žmonėmis pradedama labiau rūpintis (pavyzdžiui, rengiamos nemokamo lankymosi muziejuose dienos, mažinamos bilietų į kai kuriuos renginius kainos), tačiau to nepakanka. Sėkmingai veikia Trečiojo amžiaus universitetas, vis daugiau pagyvenusių žmonių nori lankyti įvairius kursus (nors dažnai neįstengia už juos sumokėti), gausėja savanoriško darbo entuziastų, o tai liudija pagyvenusių žmonių norą aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
  32. Dažnai pagyvenę žmonės susiduria ne tik su savanoriško darbo įteisinimo arba su finansinėmis jų dalyvavimo kultūros gyvenime problemomis, bet ir pasijunta savotiškai izoliuoti, kai jie nebekviečiami prisidėti prie švietimo ir kultūros darbų. Neretai stinga ir lengviau jiems prieinamos informacijos apie savišvietos galimybes arba dalyvavimo kultūros renginiuose lengvatas. Teigiamo visuomenės požiūrio į pagyvenusius ir senus žmones ugdymas ir tinkamos pagalbos jiems suteikimo įgūdžių formavimas. Žiniasklaida
  33. Visuomenėje vyrauja nuomonė: senas žmogus nesavarankiškas ir bejėgis, reikalingas priežiūros ir slaugos. Pamirštamas sveikas, darbingas pensininkas, kuris gali būti pagalbininkas kitiems, kol jam pačiam prireiks pagalbos.
  34. Dar prieš išeidamas į pensiją, žmogus turi tam rengtis, žinoti, kaip gyvens, ką veiks, todėl reikia laiku pradėti profilaktinį darbą, deramai panaudoti jo gyvenimo patirtį ir galimybes, rūpintis jo švietimu ir užimtumu. Atėjus senatvei ir ištikus negalei dėl jos, tiek senas žmogus, tiek jo artimieji susiduria su nelauktais sunkumais, kuriems jie nebūna pasirengę. Dėl neišmanymo kyla nesusipratimai, konfliktai, neišsprendžiamos problemos tarp seno žmogaus ir jo artimųjų, todėl artimuosius reikia mokyti gyventi su senu žmogumi ir jam pačiam leisti oriai gyventi natūralioje aplinkoje.
  35. Pagyvenusių žmonių metai galėtų paskatinti spręsti šių žmonių problemas. Reikėtų pradėti nuo išsamesnės informacijos per televiziją ir spaudoje apie jų galimybes dalyvauti švietimo ir kultūros programose ir renginiuose, taip pat tas visuomeninės veiklos sritis, kuriose jie galėtų aktyviau reikštis.
  36. Numatytos šios programos įgyvendinimo priemonės: Priemonės pavadinimas Įvykdymo terminas Lėšos (tūkst. litų) Vykdytojas Įstatymų bazė
  37. Parengti Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 1998 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  38. Parengti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 1999 metų I ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  39. Parengti savanorių darbą reglamentuojančio įstatymo projektą. 1999 metų III ketvirtis 20 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Valstybės nuostatos pagyvenusių žmonių atžvilgiu
  40. Skatinti pagyvenusių žmonių nevyriausybinių organizacijų veiklą. nuolat ministerijos, miestų, rajonų savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos
  41. Rekomenduoti miestų, rajonų savivaldybėms įsteigti pensininkų reikalų tarybas. 1998–1999 metai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  42. Organizuoti tarptautinę konferenciją Pagyvenusių žmonių metų proga. 1999 metų IV ketvirtis 50 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, visuomeninė organizacija Pagyvenusios moters veiklos centras (toliau vadinama – Pagyvenusios moters veiklos centras) Socialinė apsauga ir darbas
  43. Nustatyti pagyvenusių žmonių socialinių paslaugų poreikį kaime ir parengti paslaugų plėtojimo rekomendacijas. 1999 metų IV ketvirtis 30 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Darbo ir socialinių tyrimų institutas
  44. Sparčiau plėtoti socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms infrastruktūrą, naudojant Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1998-2000 metų programos lėšas: 8.
  45. įsteigti konkurso būdu parinktose savivaldybėse modelines paslaugų į namus tarnybas; 1999 metai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, miestų, rajonų savivaldybės 8.
  46. įsteigti pagyvenusių žmonių centrus kaimo gyventojams; 1998–2000 metai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, miestų, rajonų savivaldybės 8.
  47. įsteigti didžiuosiuose apskričių miestuose paslaugų ir laisvalaikio centrus vyresnio amžiaus asmenims. 1999 metai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, miestų, rajonų savivaldybės
  48. Parengti priešpensinio amžiaus asmenų užimtumo programą. 1999 metai 20 Darbo ir socialinių tyrimų institutas, Pagyvenusios moters veiklos centras
  49. Parengti švietimo ir pagalbos įgūdžių suteikimo neįgalių dėl senatvės asmenų artimiesiems, šeimos nariams, savanoriams (pagalbininkams) rekomendacijas. 1999 metų I ketvirtis 5 Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras
  50. Rekomenduoti miestų, rajonų savi-valdybėms Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną (1999 m. spalio 1 d.) sudaryti galimybę pagyvenusiems žmonėms naudotis miesto transportu nemokamai. 1999 metai miestų, rajonų savivaldybės Švietimas
  51. Išleisti Maggie Comley knygą „Mokėk klausyti“ ir išplatinti ją socialiniams darbuotojams. 1999 metų I ketvirtis 10 Pagyvenusios moters veiklos centras
  52. Parengti ir išleisti informacinį leidinį „Kas žinotina asmeniui, kuris rengiasi išeiti į pensiją“. 1999 metų II ketvirtis 100 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
  53. Organizuoti tarptautinę gerontologų konferenciją. 1999 metų III ketvirtis 40 Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras, Gerontologų ir geriatrų draugija
  54. Išversti iš anglų kalbos ir išleisti Carole Sutton vadovėlį „Socialinis darbas ir psichologija“. 1998–1999 metai 50 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Kultūra
  55. Parengti ir išleisti lietuvių ir anglų kalbomis 1999 metų sieninį kalendorių su Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų piešiniais tema „Mano seneliai“. 1998 metų IV ketvirtis 15 Kultūros ministerija, Pagyvenusios moters veiklos centras
  56. Išleisti plakatą, skirtą Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams. 1998 metų IV ketvirtis 7 Kultūros ministerija
  57. Parengti 1999 metų kultūros renginių programas. 1999 metų I ketvirtis 5 Kultūros ministerija, nevyriausybinės organizacijos
  58. Organizuoti tarptautinę vaikų ir vyresniojo amžiaus asmenų kūrybos šventę „Dermė“. 1999 metų IV ketvirtis 170 Kultūros ministerija, Nepriklausomų teatrų asociacija
  59. Organizuoti pagyvenusių žmonių rankdarbių parodas-pardavimus Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. 1998–1999 metai 15 miestų, rajonų savi-valdybės, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“
  60. Organizuoti pagyvenusiems žmonėms teatrų spektaklių lankymą Tarp-tautinės pagyvenusių žmonių dienos proga (spalio 1 d.) nemokamai. 1999 metai 45 Kultūros ministerija
  61. Organizuoti Tarptautinių pagyvenusių žmonių metų minėjimą. 1999 metai 50 Kultūros ministerija
  62. Organizuoti pagyvenusių žmonių šventes miestuose, rajonuose, senelių globos įstaigose. 1999 metai 150 Lietuvos muzikų rėmimo fondas, miestų, rajonų savivaldybės, Pagyvenusių žmonių nevyriausybinės organizacijos Žiniasklaida
  63. Parengti radijo ir televizijos laidų ciklą apie pagyvenusius žmones. 1998–1999 metai 200 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
  64. Parengti „Valstiečių laikraščio“ priedą, skirtą kaimo pagyvenusių žmonių problemoms. 1999 metai 45 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Valstiečių laikraštis“
  65. Parengti laikraščio „Lietuvos sveika-ta“ priedą, skirtą pagyvenusių žmonių sveikatos problemoms. 1999 metai 20 Sveikatos apsaugos ministerija Tarptautinis bendradarbiavimas
  66. Dalyvauti Tarptautinės pagyvenusių žmonių asociacijų federacijos renginiuose, skirtuose Pagyvenusių žmonių metams. 1999 metai 8 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Pagyvenusių žmonių asociacija
  67. Dalyvauti Europos vyresniosios kartos sąjungos darbo grupės kongrese Austrijoje. 1999 metų II ketvirtis 40 Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, nevyriausybinės organizacijos
  68. Dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje pagyvenusių žmonių problemoms, Kanadoje. 1999 metų III ketvirtis 10 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, miestų, rajonų savi-valdybės, nevyriausybinės organizacijos Iš viso 1105 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.