LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO (SLAUGYTOJOS) RENGIMO STANDARTO 1998 m. spalio 2 d. Nr. 1277 Vilnius ĮSAKAU: 1. Tvirtinti Bendrosios praktikos slaugytojo (slaugytojos) rengimo standartą (priedas). 2. Įpareigoti švietimo institucijas, organizuojančias slaugos studijas, iki 1999 m. sausio 1 d. suderinti slaugos studijų programas su Standartu ir Bendraisiais aukštesniųjų studijų programų reikalavimais. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS KORNELIJUS PLATELIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1277 BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO (SLAUGYTOJOs) RENGIMO STANDARTAS IV profesinio išsilavinimo lygis Valstybinis kodas 0000001 Suteikiama kvalifikacija bendrosios praktikos slaugytojas (-
- a)Mokymo trukmė 3,5 metų Bazinis išsilavinimas vidurinis SUDERINTA Sveikatos apsaugos viceministras V. Basys 1998 m. rugsėjo 24 d. 1. BENDRASIS APIBŪDINIMAS Bendrosios praktikos slaugytojo rengimo standartas (toliau – standartas) apibrėžia minimalius bendrosios praktikos slaugytojo (-
- os)(toliau – slaugytojo) rengimo reikalavimus: profesines kvalifikacijas, mokymo tikslus, turinį ir baigiamuosius įvertinimus. Standartas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas slaugytojui rengti. Standartas parengtas orientuojantis į ketvirtąjį profesinio išsilavinimo lygį ir atitinka penktąjį ISCED lygį. Standartas yra pagrindas steigėjo reglamentuojamai slaugos studijų programai parengti. Bendrosios praktikos slaugytojo rengimo standartas garantuoja kvalifikuotą slaugytojų, dirbančių savarankiškai arba sveikatos priežiūros komandoje, visų sveikatos priežiūros lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir institucijose bei kitose įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų, neįgaliųjų/invalidų, šeimų, bendruomenės sveikatos priežiūrą. Slaugytojas moko sveikos gyvensenos, informuoja/pataria, kaip ją saugoti ir išvengti ligų, slaugo (rūpinasi) pacientus gydymo ir/ar reabilitacijos metu, mirštant. Slaugytojo rengimas glaudžiai susijęs su klinikine praktika. Siekiant mokymo vientisumo, teorinis mokymas integruojamas su praktiniu. Baigus šio standarto pagrindu parengtą mokymo programą, įgyjama teisė tęsti studijas penktu profesinio išsilavinimo lygiu, įgyjant kvalifikaciją, reikalingą darbui plačiausiose, besikeičiančiose veiklos srityse bei galimybę užsiimti autonomiška, mokslinėmis žiniomis pagrįsta veikla. Bendra slaugytojo rengimo trukmė – 3,5 metų. Mokymo programos apimtis ne mažesnė kaip 4600 valandų. Pagal šį standartą parengta mokymo programa skirta asmenims, turintiems bendrąjį vidurinį išsilavinimą, trečiąjį slaugytojo profesinio išsilavinimo lygį (slaugytojas – padėjėjas), taip pat aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ne slaugos srityje. Šio standarto reglamentuojamoje mokymo programoje teorinis mokymas užima ne mažiau kaip 33%, t. y. 1/3 laiko. Praktinis/klinikinis mokymas sudaro ne mažiau kaip 50%, t. y. 1/2 studijų laiko (2300 val.). 17% mokymo programos turinio nustato mokymo įstaiga. 2. PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS Šio profesinio rengimo standarto objektas yra profesinės kvalifikacijos, kuriomis turi pasižymėti bendrosios praktikos slaugytojas tokiose veiklos srityse: 1. Organizuojant ir įgyvendinant pacientų slaugą: • įvertinti paciento gyvybinius poreikius ir nustatyti jo savirūpos galimybes; • sudaryti paciento slaugymo planą ir atlikti slaugos veiksmus; • analizuoti ir įvertinti slaugymo veiksmingumą. 2. Mokant pacientus (atskirus asmenis, jų šeimas, bendruomenę) sveikatos ir sveikatos priežiūros: • propaguoti sveikos gyvensenos principus; • organizuoti ir įgyvendinti sveikatos mokymą; • bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais bei jų šeimos nariais; • sveikatos atgavimo (reabilitacijos) ir stiprinimo pagrindinius principus, metodus integruoti į slaugytojo praktinę veiklą. 3. Bendradarbiaujant su kitais asmens sveikatos priežiūros nariais ir kitomis institucijomis, darančiomis poveikį sveikatai: • skleisti profesinę slaugymo patirtį; • organizuoti, vadovauti, motyvuoti komandinėje veikloje; • integruoti socialinio darbo organizavimo ir socialinės rūpybos reikalavimus slaugytojo veikloje; • laikytis bendravimo ir bendradarbiavimo principų. 4. Plėtojant slaugos praktiką: • organizuoti, įvertinti ir tobulinti slaugos praktiką; • atlikti slaugos tyrinėjimus. 5. Dalyvaujant paciento tyrime: • parengti pacientus instrumentiniams tyrimams; • paimti organizmo audinius ir skysčius (ekskretus ir sekretus) tyrimams. 6. Atliekant gydomąsias procedūras: • atpažinti gyvybei pavojingas būkles, teisingai jas įvertinti ir tinkamai reaguoti; • suteikti pirmąją pagalbą gyvybei pavojingų būklių, traumų atvejais; • atlikti gydytojų skiriamas procedūras. 3. MOKYMO TIKSLAI Profesinės kvalifikacijos yra pagrindas formuoti mokymo tikslus, lemiančius jo turinį, formas bei metodus. Profesinės kvalifikacijos Mokymo tikslai 1. Įvertinti paciento gyvybinius poreikius ir nustatyti jo savirūpos galimybes 1.1. Vertinti žmogų kaip unikalų fizinį, psichinį, socialinį individą. 1.2. Sugebėti analizuoti įvairaus amžiaus tarpsnių žmogaus fiziologinius, anatominius, psichologinius ypatumus. 1.3. Mokėti nustatyti ir analizuoti aplinkos kultūrinių, socialinių, ekonominių, politinių, istorinių veiksnių poveikį individui. 1.4. Žinoti bei mokėti taikyti slaugos teorijas. 1.5. Sugebėti įvertinti paciento anatominės, fiziologinės, psichologinės patologijos lygį. 1.6. Sugebėti įvertinti organizmo sistemų dažniausiai pasitaikančių ligų simptomus, plitimo būdus bei galimas komplikacijas. 2. Sudaryti paciento slaugos planą ir atlikti slaugos veiksmus, gydomąsias procedūras 2.1. Suvokti ir mokėti taikyti slaugos proceso pagrindus. 2.2. Mokėti taikyti slaugos plano sudarymo principus ir metodus. 2.3. Žinoti ir mokėti taikyti aseptikos ir antiseptikos reikalavimus. 2.4. Žinoti ir suprasti pagrindines vaistų grupes, veikimo mechanizmą, poveikį organizmui ir patekimo į jį būdus, pasiskirstymą organizme ir audiniuose, nepageidaujamą pašalinį poveikį organizmui, farmakologinę sąveiką, kontraindikacijas ir atsargumo priemones. 2.5. Žinoti ir vaistų laikymo taisykles, ir vartojimo būdus, jais vadovautis praktikoje. 2.6. Sugebėti laikytis asmens aplinkos priežiūros higienos reikalavimų. 2.7. Mokėti atlikti slaugos ir gydomąsias procedūras. 2.8. Žinoti ir sugebėti įgyvendinti įvairius slaugos modelius. 2.9. Žinoti ir sugebėti analizuoti įvairių amžiaus grupių žmonių (sveikų, sergančių, neįgaliųjų, mirštančių) slaugos ypatybes. 2.10. Žinoti ir sugebėti vadovautis slaugos veiklą reglamentuojančiais dokumentais. 2.11. Žinoti ir vadovautis profesinės etikos principais, vientisumo bei humanizmo filosofiniu požiūriu į slaugomus asmenis. 2.12. Sugebėti motyvuoti ir skatinti pacientą, jo šeimą dalyvauti slaugymo veikloje. 2.13. Sugebėti propaguoti pacientų savirūpą ir pasitikėjimą savimi. 3. Analizuoti ir vertinti slaugymo veiksmingumą 3.1. Žinoti ir suprasti tiesioginės ir netiesioginės slaugos tikslus, būdus. 3.2. Mokėti įvertinti asmens (-ų) gyvybinių veiklų normą ir patologiją. 3.3. Mokėti įvertinti asmens priklausomybės/nepriklausomybės laipsnį, atsižvelgiant į pagrindines gyvybines veiklas ir pokyčius. 3.4. Sugebėti individualizuoti slaugymą, taikant slaugos proceso fazes (paciento situacijos vertinimas, slaugos veiksmų planavimas ir įgyvendinimas, slaugos rezultatų vertinimas). 3.5. Mokėti nustatyti paciento problemas ir sugebėti formuluoti slaugos tikslus. 3.6. Mokėti įvertinti slaugos proceso veiksmingumą naudojant įvairius metodus (stebėjimas ir matavimas, apklausa ir pokalbiai, žodinių bei dokumentinių duomenų analizavimas, interpretavimas ir patikimumo nustatymas). 3.7. Mokėti pasirinkti slaugos tikslų įgyvendinimo būdus ir rezultatus įvertinančius kriterijus. 3.8. Sugebėti koreguoti slaugos planą. 4. Ugdyti sveikos gyvensenos principus 4.1. Žinoti ir mokėti įvertinti sveikatos rizikos veiksnius, paveldėjimo įtaką sveikatai. 4.2. Vadovautis ir mokėti taikyti sveikos mitybos mokslo pagrindus. 4.3. Žinoti ir ugdyti asmens priežiūros higienos įgūdžius. 4.4. Žinoti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo principus, juos analizuoti ir taikyti slaugos praktikoje. 4.5. Žinoti nacionalinius sveikatos politikos principus, suprasti jų ryšį su slauga ir sugebėti juos įgyvendinti. 5. Organizuoti ir įgyvendinti sveikatos mokymą 5.1. Sugebėti formuoti pacientų motyvaciją sveikatos mokyme. 5.2. Suprasti individo (vidinį) ir aplinkos (išorinį) poveikį motyvacijai. 5.3. Sugebėti keisti motyvacinius modelius atsižvelgiant į kognityvinį ir/ar aplinkos aspektus. 5.4. Žinoti mokymo metodus ir sugebėti juos taikyti praktiniame asmenų (pavienių ir grupių) mokyme. 6. Bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais bei jų šeimos nariais 6.1. Žinoti ir suprasti žmogaus raidos psichologiją. 6.2. Žinoti ir sugebėti analizuoti pagrindines asmens raidos sferas (fizinę, pažintinę, psichosocialinę) įvairiuose individo amžiaus tarpsniuose. 6.3. Žinoti asmenybės struktūrą, jos socialines, psichologines ypatybes ir sugebėti jas įvertinti konkrečioje situacijoje. 6.4. Žinoti grupių ir konfliktų psichologines ypatybes ir mokėti jas įvertinti mokant šeimas ir bendruomenę. 6.5. Mokėti įvertinti ir analizuoti bendravimo/ryšių psichologines ypatybes bendradarbiaujant su pacientais. 6.6. Mokėti atpažinti ir įvertinti nepatologinius ir patologinius pažinimo, elgesio ir valios procesus. 6.7. Sugebėti įvertinti ir padėti spręsti asmenybės problemas. 6.8. Suteikti pirmąją pagalbą gyvybei pavojingų būklių, traumų atvejais. 6.9. Atlikti gydytojų skiriamas planines procedūras. 7. Sveikatos atgavimo (reabilitacijos) ir stiprinimo pagrindinius principus, metodus integruoti į praktinę slaugytojo veiklą 7.1. Žinoti pagrindinius reabilitacijos principus ir priemones ir sugebėti taikyti praktikoje. 7.2. Žinoti ir suprasti reabilitacijos etapus, jų uždavinius, organizavimo principus. 7.3. Mokėti analizuoti, sieti tarpusavyje ir vertinti medicinines, socialines ir ekonomines reabilitacijos problemas. 7.4. Žinoti medicininės reabilitacijos metodus ir sugebėti juos taikyti slaugoje. 8. Skleisti profesinę slaugymo patirtį 8.1. Dalyvauti slaugos studentų profesiniame mokyme. 8.2. Suformuoti nuostatą nuolatiniam slaugos personalo mokymuisi. 9. Integruoti socialinio darbo organizavimo ir socialinės rūpybos reikalavimus slaugytojo veikloje 9.1. Žinoti įvairias socialines paslaugas. 9.2. Žinoti ir suprasti sergančių, neįgaliųjų ir kitų, patekusių į rizikos situaciją, asmenų socialinės rūpybos būdus, tikslus, etikos principus. 9.3. Atpažinti ir įvertinti asmenų funkcinius ir psichikos sutrikimus. 9.4. Mokėti įvertinti asmenų globos ir socialinės rūpybos poreikį. 9.5. Mokėti organizuoti pagalbą asmenims, patekusiems į rizikos situaciją ir nepajėgiantiems gyventi savarankiškai. 9.6. Sugebėti organizuoti pagalbą asmenims, patyrusiems grėsmę iš kitų asmenų, bei šalinti tos grėsmės priežastis. 10. Organizuoti, vadovauti, motyvuoti komandinėje veikloje 10.1. Žinoti valdymo, vadovavimo teorijas. 10.2. Žinoti vadovavimo stilius ir vadovų funkcijas. 10.3. Suprasti valdymo procesą. 10.4. Suprasti vadovavimo ir vadovų santykių su pavaldiniais ypatybes. 10.5. Žinoti organizacijos hierarchiją pagal atliekamas funkcijas, darbo 10.6. Suprasti sprendimų priėmimo procesą. 10.7. Žinoti motyvaciją veikiančius veiksnius ir motyvacijos stokos priežastis. 10.8. Žinoti ir suprasti žmonių grupių psichologines ypatybes. 10.9. Suprasti tarpgrupinių santykių psichologiją ir taikyti ją praktikoje. 10.10. Žinoti ir sugebėti taikyti darniai dirbančios komandos principus. 11. Laikytis bendravimo ir bendradarbiavimo principų 11.1. Sugebėti integruotis į komandinę sveikatos priežiūros veiklą. 11.2. Sugebėti siekti aukštesnio atliekamo darbo profesionalumo, komunikabilumo ir profesinių žinių lygio dirbant komandoje ir savarankiškai. 11.3. Sugebėti bendradarbiaujant įvertinti ir spręsti psichologines nedarnos problemas. 11.4. Sugebėti nustatyti ir įvertinti bendrąsias asmenybės ir grupės santykių problemas, asmenybės autonomiją ir grupės įtaką. 11.5. Žinoti konfliktų dinamiką, mokėti analizuoti pasekmes ir sprendimo būdus. 12. Dalyvauti arba atlikti slaugos tyrinėjimus 12.1. Žinoti ir mokėti taikyti kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus. 12.2. Žinoti pagrindinę slaugos tyrimų terminologiją. 12.3. Sugebėti išsirinkti, suformuluoti slaugos tyrimo temą. 12.4. Sugebėti vadovautis etiniais principais tyrimų metu. 12.5. Sugebėti naudotis slaugos tyrinėjimams reikalingais šaltiniais. 12.6. Mokėti analizuoti slaugos tyrimų rezultatus ir taikyti praktikoje. 13. Žinias apie žmogaus organizme vykstančius procesus ir patologinius pokyčius taikyti praktikoje 13.1. Žinoti bendrosios etiologijos (ligų atsiradimo priežasčių ir sąlygų) ir patogenezės (ligų raidos) pagrindus. 13.2. Suprasti ir įvertinti išorinės aplinkos veiksnių patogeninį veikimą ir organizmo reaktyvumo reikšmę patologijai. 13.3. Žinoti ir suprasti tipiškus patologinius procesus. 13.4. Žinoti organų ir jų sistemų normalios ir patologinės fiziologijos pagrindus. 14. Parengti pacientus diagnostinėms procedūroms 14.1. Žinoti instrumentinių tyrimų rūšis ir atlikimo metodikos principus. 14.2. Mokėti paruošti pacientus įvairiems instrumentiniams tyrimams (rentgenologiniam, echoskopiniam, radioizotopiniam ir kt.). 14.3. Mokėti paruošti instrumentus ir aplinką įvairiems diagnostiniams tyrimams atlikti laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. 14.4. Žinoti ir mokėti taikyti praktinėje veikloje tyrimams naudotų instrumentų nukenksminimo principus. 14.5. Žinoti ir suprasti organizmo audinių ir skysčių (ekskretų ir sekretų) paėmimo tikslus, taisykles, principus, būdus ir metodiką bei mokėti taikyti praktikoje. 15. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles, teisingai įvertinti ir tinkamai į jas reaguoti 15.1. Žinoti ir suprasti ekstremalių (ribinių) žmogaus būklių pagrindus. 15.2. Mokėti ir gebėti suteikti pirmąją pagalbą gyvybei pavojingų būklių bei traumų atvejais. 4. BAIGIAMASIS ĮVERTINIMAS Bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija suteikiama išlaikius specialybės baigiamąjį kvalifikacinį egzaminą. Egzamino metu vertinama studento mokymo tikslų pasiekimo lygis, savarankiškumo laipsnis, specialybės žinios, praktiniai mokėjimai ir įgūdžiai ir sugebėjimas veikti įvairaus sudėtingumo situacijose. Kvalifikacinį įvertinimą sudaro du egzaminai: 1. Specialybės t e o r i n i o pasirengimo egzaminas (raštu). 2. Specialybės p r a k t i n i o pasirengimo egzaminas. Specialybės teorinio pasirengimo egzaminas vyksta testinio įvertinimo būdu. Testo užduotys sudaromos integruojant skirtingų specialybės dalykų turinį, užtikrinantį tarpdalykinių žinių, sisteminio mąstymo bei mokėjimų įvertinimą. Specialybės teorinis egzaminas apima šių sričių (dalykų) turinį: 1. Teorinės medicinos dalykai 1.1. Normali ir patologinė anatomija bei fiziologija 1.2. Žmogaus genetika 1.3. Mikrobiologija, higiena 1.4. Socialinė medicina 1.5. Prevencinė medicina ir sveikatos mokymas 1.6. Klinikinė chemija 1.7. Bendroji ir klinikinė farmakologija 2. Slaugos dalykai 2.1. Teoriniai slaugos modeliai (Henderson, Roper, Orem ir kt.) 2.2. Slaugos procesas 2.3. Slaugos etikos pagrindai 3. Ligų mokslai 3.1. Terapijos (vidaus ligų) ir slaugos terapija 3.2. Chirurgijos ir slaugos chirurgija 3.3. Pediatrijos ir slaugos pediatrija 3.4. Geriatrijos ir slaugos geriatrija 3.5. Psichiatrijos ir slaugos psichiatrija 3.6. Onkologijos ir slaugos onkologija 3.7. Odos-venerinių ligų (dermatovenerologija) ir slaugos dermatovenerologija 3.8. Intensyvi terapija ir reanimatologija, neatidėliotina pagalba bei pacientų slauga 3.9. Ergonomikos (judėjimo ir darbo fiziologija) 3.10. Neįgaliųjų pacientų slauga ir sveikatos atgavimas bei palaikymas 4. Psichologija 4.1. Bendroji 4.2. Medicininė 4.3. Asmens amžiaus tarpsnių ir raidos 4.4. Bendravimo 5. Slaugos vadyba, pedagogika Specialybės praktinio pasirengimo egzamino užduotys sudaromos orientuojantis į praktines situacijas, apimančias įgytas teorines žinias, praktinius įgūdžius, gebėjimus bei nuostatas. Baigiamąjį praktinio pasirengimo egzaminą sudaro trys dalys: 1. Sveikatos priežiūros projekto ir slaugos istorijos (plano) sudarymas baigiamosios praktikos metu. Sveikatos priežiūros projektą parengia atlikdamas praktiką pirminės sveikatos priežiūros srityje. Slaugos istoriją/planą rašo stebėdamas, prižiūrėdamas/slaugydamas pacientą/ligonį 5-10 dienų. Sveikatos priežiūros projektą ir slaugos istoriją/planą įvertina studento praktikos vadovai (aukštesniosios mokyklos dėstytojai ir slaugos mokytojai-praktikai). 2. Praktinių slaugos procedūrų atlikimas pacientui/ligoniui. Ši egzamino dalis vykdoma ligoninės palatoje, poliklinikoje. Studentas atlieka ne mažiau kaip keturias slaugos procedūras. Procedūros, kurios turi būti įtrauktos į praktinio egzamino turinį, nurodytos Lietuvos medicinos normos MN28:1996 B priede (privalomajame) „Slaugytojos (-
- o)atliekamos asmens sveikatos priežiūros profilaktinės ir kitos procedūros“. Įvertinimo metu daugiausia dėmesio skiriama studento profesiniam meistriškumui: praktinės slaugymo veiklos įgūdžiams, slaugos priemonių naudojimo metodams ir būdams, mokėjimui jais naudotis, sugebėjimui bendrauti ir bendradarbiauti su pacientu. 3. Praktinė imituojamoji skubios pagalbos suteikimo situacinė užduotis. Užduotis skirta įvertinti studento sugebėjimams teikti skubią medicinos pagalbą. Skubios pagalbos/situacijos ir veiksmai, kuriuos slaugytojas turi mokėti ir sugebėti bei privalo atlikti, nurodyti Lietuvos medicinos normos MN28:1996 A priede (privalomajame) „Slaugytojos (-
- o)teikiama skubioji medicinos pagalba ir jos suteikimo sąlygos“. Specialybės praktinio pasirengimo egzamino metu studentų praktinius įgūdžius vertina nemažiau kaip du slaugytojai praktikai. Specialybės teorinio pasirengimo egzamino trukmė – 180 minučių. Specialybės praktinio pasirengimo užduočių (praktinių slaugos procedūrų atlikimo pacientui/ligoniui ir praktinės imituojamos skubios medicinos pagalbos suteikimo situacinės užduoties) trukmė – 180 minučių. Bendra baigiamojo egzamino (teorinio ir praktinio) trukmė – 360 minučių. Egzaminas vyksta 2 dienas. Baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų organizavimo tvarką ir mokslo baigimo dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Studento praktikos vadovai (aukštesniosios mokyklos dėstytojai ir slaugos mokytojai-praktikai) kiekvienais studijų metais stebi ir įvertina bendrąsias slaugytojo savybes ir gebėjimus: gailestingumą – žmogaus kančios supratimą ir pagalbą jam; nepakenkimą – sugebėjimą išvengti papildomo skausmo pacientui/ligoniui, jo artimiesiems, pagarbos individualioms jų ypatybėms ir įpročiams, saugumo jausmo ligoniui garantavimą, mokėjimą atvirai bendrauti ir išlaikyti asmeninę paciento/ligonio informaciją paslaptyje, pagarbą žmogaus pasirinkimo ir apsisprendimo teisei, jei tai negresia paciento/ligonio gyvybei ir nenusižengiama etikos reikalavimams, vienodą visų pacientų/ligonių slaugymo kokybę, neskirstant pagal tautybę, lytį, amžių, rasę, politinę ir socialinę padėtį; teisingumą; pagarbą pacientų, kolegų požiūriams, nuomonėms, vertybėms; komunikacinius sugebėjimus; organizacinius sugebėjimus; problemų sprendimo sugebėjimus; inovatyviškumą; kūrybiškumą ir kt. Įrašai apie bendrąsias kvalifikacijas daromi stebėjimų žurnale nuo pirmųjų studijų metų. Bendrųjų kvalifikacijų įvertinimas yra tikslingas praktikos vadovams – stebėti, kaip studentai slaugytojai sprendžia problemas, motyvuoja savo veiklą, sugeba sutarti ir bendradarbiauti su kolegomis ir studentams slaugytojams – išnagrinėjus stebėjimų žurnale praktikos vadovų įrašus (pastabas, komentarus) teisingam savęs vertinimui formuoti. Pasibaigus kiekvienų studijų metų praktikai(-oms), praktikos vadovai žurnale parašo įvertinimą: „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Studentui, gavusiam neigiamą įvertinimą pirmosios praktikos metu, pratęsiamas praktikos laikas, kuris yra adekvatus neužskaitytos praktikos laikui. Praktikos vadovui įvertinus antrųjų studijų metų praktiką neigiamai („neįskaityta“), studentas negali tęsti slaugos studijų aukštesniame kurse, jam pasiūloma kartoti tų pačių metų studijas. Kiekvienų metų studento slaugytojo bendrųjų kvalifikacijų įvertinimas paveikia baigiamojo praktinio egzamino pirmosios dalies – slaugos istorijos/plano sudarymo įvertinimą. Aukščiausias įvertinimo balas gali būti rašomas studentui, kuris: gavo teigiamus įvertinimus kiekvienos praktikos metu ir/ar nebuvo kartojamas studijų kursas dėl nepatenkinamo praktikos įvertinimo. Galutinį baigiamojo egzamino įvertinimą sudaro abiejų egzamino dalių (teorinės ir praktinės) įvertinimo aritmetinis vidurkis: teorinio pasirengimo egzaminas įvertinamas teigiamai, jeigu teisingi atsakymai sudaro ne mažiau kaip 60%; kiekviena praktinio egzamino dalis (slaugos istorijos/plano sudarymas baigiamosios praktikos metu, praktinių slaugos procedūrų atlikimas pacientui/ligoniui, praktinė imituojamoji skubios medicinos pagalbos suteikimo situacinė užduotis) vertinama atskirai. Galutinį baigiamojo praktinio egzamino įvertinimą sudaro trijų šio egzamino dalių įvertinimų aritmetinis vidurkis. ______________