← Lietuva

ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS

ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS PROTOKOLAS NR.11, NUSTATANTIS KONTROLĖS MECHANIZMO PERTVARKYMĄ Valstybės, Europos Tarybos narės, šio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos 1950 metų lapkričio 4 dieną Romoje (toliau vadinama Konvencija), Protokolo signatarės, atsižvelgdamos į neatidėliotiną Konvencijos sukurto kontrolės mechanizmo pertvarkymo būtinybę tam, kad būtų išlaikytas ir patobulintas jos veiksmingumas ginant žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypač turint omenyje didėjantį kandidatų į Europos Tarybą skaičių ir jos augančią narystę; atsižvelgdamos į tai, kad dėl to yra norima pataisyti kai kurias Konvencijos nuostatas, ypač pakeičiant esančią Europos komisiją ir Žmogaus teisių teismą nauju nuolatiniu Teismu; atsižvelgdamos į Europos Ministrų Konferencijos dėl Žmogaus teisių, įvykusios 1985 metų kovo 19 ir 20 dienomis Vienoje, priimtą Rezoliuciją Nr.1; atsižvelgdamos į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1992 metų spalio 6 dieną priimtą Rekomendaciją 1194

(1992); atsižvelgdamos į Valstybių, Europos Tarybos narių, Valstybių ir Vyriausybių vadovų 1993 metų spalio 9 dieną Vienos deklaracijoje priimtą sprendimą dėl Konvencijos kontrolės mechanizmo reformos, susitarė: 1 straipsnis Konvencijos II-IV skyriai (19-56 straipsniai) ir Protokolas Nr.2, suteikiantis Europos žmogaus teisių teismui kompetenciją teikti konsultacines išvadas, yra pakeičiami šiuo Konvencijos II skyriumi (19-51 straipsniai): "II skyrius. EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS 19 straipsnis - Teismo įkūrimas Aukštųjų susitariančių šalių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymuisi yra įkurtas Europos žmogaus teisių teismas, toliau vadinamas ÖTeismuÕ. Jis veikia nuolatos. 20 straipsnis - Teisėjų skaičius Teismas susideda iš teisėjų skaičiaus, kuris yra lygus Aukštųjų susitariančių šalių skaičiui. 21 straipsnis - Reikalavimai pareigoms užimti 1. Teisėjai turi būti aukštos moralės ir turėti kvalifikaciją, kurios reikia aukštoms teisminėms pareigoms užimti, ar būti teisininkai, turintys pripažintą kompetenciją. 2. Teisėjai dirba teisme savo vardu. 3. Savo kadencijos metu teisėjai negali eiti jokių pareigų, nesuderinamų su jų nepriklausomumu ir nešališkumu arba šių pareigų reikalavimais. Visi klausimai, kylantys dėl šios dalies taikymo, yra sprendžiami Teismo. 22 straipsnis - Teisėjų rinkimai 1. Teisėjus iš kandidatų, paskirtų Aukštosios susitariančios šalies, sąrašo balsų dauguma kiekvienos Aukštosios susitariančios šalies atžvilgiu renka Parlamentinė Asamblėja. 2. Tokios pat procedūros yra laikomasi papildant Teismo sudėtį, kai prisijungia naujos Aukštosios susitariančios šalys, taip pat kai užimamos atsiradusios laisvos vietos. 23 straipsnis - Kadencijos laikas 1. Teisėjai yra renkami šešerių metų laikotarpiui. Jie gali būti perrenkami. Tačiau pusei teisėjų, išrinktų per pirmuosius rinkimus, kadencija baigiasi po trejų metų. 2. Teisėjus, kurių kadencija baigiasi po pirmųjų trejų metų, tuoj pat po rinkimų burtų keliu parenka Europos Tarybos Generalinis sekretorius. 3. Siekdama laiduoti, kiek tai įmanoma, kad pusė teisėjų būtų atnaujinti kas treji metai, Parlamentinė Asamblėja, prieš rengiant artimiausius rinkimus, gali nutarti, kad vieno ar daugiau renkamų teisėjų kadencijos terminas yra kitoks, negu šešeri metai, tačiau ne ilgesnis kaip devyneri ir ne trumpesnis kaip treji. 4. Tais atvejais, kai yra daugiau kaip viena kadencija ir jeigu Parlamentinė Asamblėja taiko aukščiau esančią dalį, kadencijas tuoj pat po rinkimų burtų keliu nustato Europos Tarybos Generalinis sekretorius. 5. Teisėjas, išrinktas, kad pakeistų teisėją, kurio kadencija nepasibaigusi, eina pareigas likusį jo pirmtako kadencijos laiką. 6. Teisėjų kadencija pasibaigia jiems sukakus 70 metų. 7. Teisėjai eina pareigas, iki jie bus pakeisti. Tačiau, juos pakeitus, jie turi toliau nagrinėti bylas, kurios jau buvo jų žinioje iki jų pakeitimo. 24 straipsnis - Atleidimas Nė vienas teisėjas negali būti atleistas iš jo užimamų pareigų, kol kiti teisėjai dviejų trečdalių balsų dauguma nenusprendžia, kad jis neišpildė reikalaujamų sąlygų. 25 straipsnis - Archyvas ir teisės sekretoriai Teismas turi archyvą, kurio funkcijos ir organizacija yra nustatoma Teismo taisyklėmis. Teismui teikia pagalbą teisės sekretoriai. 26 straipsnis - Plenarinis Teismas Plenarinis Teismas:
  1. a)renka savo prezidentą ir vieną ar du viceprezidentus trejų metų laikotarpiui; jie gali būti perrenkami;
  2. b)steigia Rūmus, sudaromus nustatytam laiko tarpui;
  3. c)renka Teismo Rūmų prezidentus; jie gali būti perrenkami;
  4. d)priima Teismo taisykles; ir
  5. e)renka archyvarą ir vieną ar daugiau archyvaro pavaduotojus. 27 straipsnis - Komitetai, Rūmai ir Didieji Rūmai 1. Nagrinėti jam perduotas bylas Teismas posėdžiauja komitetuose, susidedančiuose iš trijų teisėjų, Rūmuose, susidedančiuose iš septynių teisėjų, ir Didžiuosiuose Rūmuose, susidedančiuose iš septyniolikos teisėjų. Teismo Rūmai nustatytam laiko tarpui steigia komitetus. 2. Suinteresuotos Valstybės šalies atžvilgiu išrinktas teisėjas yra ex officio Rūmų ir Didžiųjų Rūmų narys arba, jeigu tokio nėra arba jis negali posėdžiauti, jos pasirinkimu, dalyvauja asmuo, kuris posėdžiauja teisėjo teisėmis. 3. Į Didžiųjų Rūmų sudėtį taip pat įeina Teismo prezidentas, Rūmų prezidentai ir kiti pagal Teismo taisykles parinkti teisėjai. Kai byla yra perduodama Didiesiems Rūmams pagal 43 straipsnį, nė vienas Rūmų teisėjas, kuris dalyvavo sprendimo priėmime, išskyrus Rūmų prezidentą ir teisėją, kuris dalyvavo suinteresuotos Valstybės šalies atžvilgiu, negali dalyvauti Didžiųjų Rūmų posėdžiuose. 28 straipsnis - Komitetų deklaracijos dėl nepriimtinumo Komitetas gali vienbalsiai pareikšti, kad individualios peticijos, paduotos pagal 34 straipsnį, yra nepriimtinos, arba jas išbraukti iš bylų sąrašų, tokiais atvejais, kai toks nutarimas gali būti priimtas be tolesnio nagrinėjimo. Nutarimas yra galutinis. 29 straipsnis - Rūmų nutarimai dėl priimtinumo ir esmės 1. Jeigu joks nutarimas nepriimtas pagal 28 straipsnį, Rūmai sprendžia dėl individualių peticijų, pateiktų pagal 34 straipsnį, nepriimtinumo ir esmės. 2. Rūmai sprendžia dėl tarpvalstybinių peticijų, pateiktų pagal 33 straipsnį, nepriimtinumo ir esmės. 3. Nutarimas dėl nepriimtinumo yra priimamas atskirai, jeigu išimtiniais atvejais Teismas nenusprendžia kitaip. 30 straipsnis - Jurisdikcijos perleidimas Didiesiems Rūmams Kai byla, esanti Rūmuose, kelia svarbų klausimą, įtakojantį Konvencijos ar prie jos esančių Protokolų aiškinimą, arba kai klausimo išsprendimas gali neatitikti ankstesnio Teismo priimto sprendimo, Rūmai gali bet kuriuo momentu prieš sprendimo priėmimą perleisti tai Didžiųjų Rūmų jurisdikcijai, jeigu viena iš bylos šalių tam neprieštarauja. 31 straipsnis - Didžiųjų Rūmų įgaliojimai Didieji Rūmai:
  6. a)priima sprendimus dėl peticijų, pateiktų pagal 33 arba 34 straipsnius, kada Rūmai perleido jurisdikciją pagal 30 straipsnį, arba kada byla buvo perduota pagal 43 straipsnį, ir
  7. b)svarsto prašymus dėl konsultacinės išvados, pateiktus pagal 47 straipsnį. 32 straipsnis - Teismo jurisdikcija 1. Teismo jurisdikcija apima visus klausimus dėl Konvencijos ir prie jos esančių Protokolų aiškinimo ir taikymo, kurie yra perduoti jam pagal 33, 34 ir 47 straipsnius. 2. Ginčus dėl Teismo jurisdikcijos sprendžia pats Teismas. 33 straipsnis - Tarpvalstybinės bylos Kiekviena Aukštoji susitarianti šalis gali kreiptis į Teismą dėl kitos Aukštosios susitariančios, šalies tariamai padaryto Konvencijos ar prie jos esančių Protokolų nuostatų pažeidimo. 34 straipsnis - Individualios peticijos Teismas gali priimti kiekvieno asmens, nevyriausybinės organizacijos ar grupės asmenų, teigiančių, kad jie yra vienos iš Aukštosios susitariančios šalies padaryto teisių, išdėstytų Konvencijoje ar prie jos esančiuose Protokoluose, pažeidimo aukos, peticijas. Aukštosios susitariančios šalys įsipareigoja jokiu būdu netrukdyti veiksmingai pasinaudoti šia teise. 35 straipsnis - Reikalavimai priimtinumui 1. Teismas gali nagrinėti klausimą tik tada, kai visos vidaus priemonės buvo panaudotos, pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas ir per šešis mėnesius nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos. 2. Teismas nenagrinėja jokios individualios peticijos, pateiktos pagal 34 straipsnį, jeigu ji yra:
  8. a)anonimiška; arba
  9. b)pagal savo esmę tokia pati byla, kurią Teismas jau svarstė ar kuri jau buvo perduota kitam tarptautinio tyrimo ar ginčo sprendimo organui, ir jeigu ji nesuteikia jokios naujos reikšmingos informacijos. 3. Teismas pripažįsta nepriimtiną kiekvieną pagal 34 straipsnį pateiktą individualią peticiją, jeigu jis mano, kad ji yra nesuderinama su Konvencijos ir prie jos esančių Protokolų nuostatomis, aiškiai nepagrįsta arba yra piktnaudžiavimas peticijos teise. 4. Teismas gali atmesti kiekvieną peticiją, jeigu jis laiko ją nepriimtina pagal šį straipsnį. Jis tai gali padaryti bet kokioje nagrinėjimo stadijoje. 36 straipsnis - Trečiosios šalies įsikišimas 1. Visose Rūmų ar Didžiųjų Rūmų nagrinėjamose bylose Aukštoji susitarianti šalis, kurios piliečiai yra peticijos teikėjai, turi teisę pateikti raštiškas pastabas ir dalyvauti posėdžiuose. 2. Teismo prezidentas visiško teisingumo įgyvendinimo tikslu gali pakviesti Aukštąją susitariančią šalį, kuri nėra proceso šalimi, ar bet kurį suinteresuotą asmenį, kuris nėra peticijos teikėjas, pateikti raštiškas pastabas ar dalyvauti posėdžiuose. 37 straipsnis - Peticijų išbraukimas 1. Teismas gali kiekvienoje proceso stadijoje nutarti išbraukti peticiją iš savo bylų sąrašų, kai aplinkybės verčia daryti išvadą, jog:
  10. a)pareiškėjas neketina palaikyti savo peticijos, arba
  11. b)klausimas buvo išspręstas, arba
  12. c)nėra pagrindo toliau tirti peticiją dėl kokios nors kitos Teismo nustatytos priežasties. Tačiau Teismas turi toliau tirti peticiją, jeigu to reikalauja laikymasis žmogaus teisių, apibrėžtų Konvencijoje ir prie jos esančiuose Protokoluose. 2. Teismas gali nutarti atstatyti peticiją savo bylų sąraše, jeigu jis mano, jog aplinkybės tai pateisina. 38 straipsnis - Bylos nagrinėjimas ir draugiškų sprendimų procedūros 1. Jeigu Teismas nutaria, kad peticija yra priimtina, jis:
  13. a)palaiko bylos nagrinėjimą kartu su šalių atstovais ir, esant reikalui, veda tyrimą, kurio veiksmingai eigai suinteresuotos Valstybės padengia visas reikiamas priemones;
  14. b)perduoda tai suinteresuotų šalių žiniai su tikslu užtikrinti draugišką klausimo sprendimą pagarbos žmogaus teisėms, apibrėžtoms Konvencijoje ir prie jos esančiuose Protokoluose, pagrindu. 2. Procesas, vedamas pagal 1.b dalį, yra slaptas. 39 straipsnis - Draugiško sprendimo pasiekimas Jeigu yra pasiektas draugiškas sprendimas, Teismas, apsiribodamas glaustu faktų ir pasiektų sprendimų išdėstymu, išbraukia bylą iš savo sąrašų. 40 straipsnis - Vieši posėdžiai ir priėjimas prie dokumentų 1. Posėdžiai yra vieši, jeigu teismas išimtiniais atvejais nenusprendžia kitaip. 2. Dokumentai, saugomi archyvaro, yra viešai prieinami, jeigu Teismo prezidentas nenusprendžia kitaip. 41 straipsnis - Teisinga satisfakcija Jeigu Teismas nustato, kad buvo Konvencijos ar prie jos esančių Protokolų pažeidimas, ir jeigu suinteresuotos Aukštosios susitariančios šalies vidaus įstatymai tik dalinai suteikia atlyginimą už padarytą žalą, Teismas, esant reikalui, nukentėjusiajai šaliai suteikia teisingą satisfakciją. 42 straipsnis - Rūmų sprendimai Rūmų sprendimai tampa galutiniais pagal 44 straipsnio 2 dalies sąlygas. 43 straipsnis - Kreipimasis į Didžiuosius Rūmus 1. Per tris mėnesius nuo Rūmų sprendimo priėmimo dienos kiekviena bylos šalis išimtiniais atvejais gali prašyti, kad byla būtų perduota Didiesiems Rūmams. 2. Didieji Rūmai penkių teisėjų sudėtimi priima prašymą, jeigu atvejis iškelia svarbų klausimą, įtakojantį Konvencijos ar prie jos esančių Protokolų aiškinimą ar taikymą, ar bendros reikšmės svarbų klausimą. 3. Jeigu teisėjų sudėtis priima prašymą, Didieji Rūmai išsprendžia bylą teismo sprendimu. 44 straipsnis - Galutiniai sprendimai 1. Didžiųjų Rūmų sprendimas yra galutinis. 2. Rūmų sprendimas tampa galutiniu:
  15. a)kai šalys pareiškia, jog jos neprašys, kad byla būtų perduota Didiesiems Rūmams, arba
  16. b)po trijų mėnesių nuo sprendimo dienos, jeigu nebuvo pateiktas prašymas perduoti bylą Didiesiems Rūmams, arba
  17. c)kada teisėjų sudėtis atmeta prašymą perduoti pagal 43 straipsnį. 3. Galutinis sprendimas turi būti paskelbtas viešai. 45 straipsnis - Sprendimų ir nutarimų pagrįstumas 1. Sprendimai, kaip ir nutarimai, skelbiantys peticijos priėmimą ar atmetimą, turi būti pagrįsti. 2. Jeigu sprendimas visiškai ar dalinai neišreiškia vieningos teisėjų nuomonės, kiekvienas teisėjas turi teisę pareikšti atskirą nuomonę. 46 straipsnis - Sprendimų privalomumas ir vykdymas 1. Aukštosios susitariančios šalys įsipareigoja paklusti galutiniam Teismo sprendimui kiekvienoje byloje, kurioje jos yra šalimis. 2. Galutinis Teismo sprendimas yra perduodamas Ministrų komitetui, kuris prižiūri jo vykdymą. 47 straipsnis - Konsultacinės išvados 1. Ministrų komiteto prašomas, Teismas gali teikti konsultacines išvadas teisiniais klausimais, susijusiais su Konvencijos ir prie jos esančių Protokolų aiškinimu. 2. Šios išvados netaikomos klausimams apie teisių ir laisvių, numatytų Konvencijos pirmame skyriuje ir prie jos esančiuose Protokoluose, turinį ir apimtį, taip pat kitiems klausimams, kuriuos Teismas ar Ministrų komitetas galėtų paliesti dėl tokių procesų, kurie pagal Konvenciją galėtų būti pradėti. 3. Ministrų komiteto sprendimas prašyti Teismo konsultacinės išvados priimamas atstovų, turinčių teisę posėdžiauti Komitete, balsų dauguma. 48 straipsnis - Teismo konsultacinė jurisdikcija Teismas nusprendžia, ar Ministrų komiteto prašymas suteikti konsultacinę išvadą neišeina už jo kompetencijos, numatytos 47 straipsnyje, ribų. 49 straipsnis - Konsultacinių išvadų pagrindai 1. Teismo konsultacinės išvados turi būti pagrįstos. 2. Jeigu konsultacinė išvada visiškai ar dalinai neišreiškia vieningos teisėjų nuomonės, kiekvienas teisėjas turi teisę pareikšti atskirą nuomonę. 3. Teismo konsultacinė išvada yra siunčiama Ministrų komitetui. 50 straipsnis - Teismo išlaidos Teismo išlaidas padengia Europos Taryba. 51 straipsnis - Teisėjų privilegijos ir imunitetai Teisėjai savo funkcijų atlikimo metu turi teisę naudotis privilegijomis ir imunitetais, numatytais Europos Tarybos statuto 40 straipsnyje ir vėliau sudarytuose susitarimuose." 2 straipsnis 1. Konvencijos V skyrių laikyti Konvencijos III skyriumi; Konvencijos 57 straipsnį laikyti Konvencijos 52 straipsniu; 58 ir 59 Konvencijos straipsniai netenka galios ir Konvencijos 60-66 straipsniai atitinkamai yra laikomi Konvencijos 53-59 straipsniais. 2. Konvencijos I skyrius vadinasi "TEISĖS IR LAISVĖS", o Konvencijos naujas III skyrius vadinasi "ĮVAIRIOS NUOSTATOS". Konvencijos 1-18 straipsniai ir nauji 52-59 straipsniai yra pavadinti taip, kaip išdėstyta šio Protokolo priede. 3. Naujoje 56 straipsnio 1 dalyje įterpiami žodžiai "pagal šio straipsnio 4 dalį" po žodžio "turi"; 4 dalyje žodžiai "Komisija priimti peticijas" ir "pagal šios Konvencijos 25 straipsnį" yra atitinkamai keičiami žodžiais "Teismas priimti pareiškimus" ir "kaip numatyta Konvencijos 34 straipsnyje". Naujoje 58 straipsnio 4 dalyje žodžiai "63 straipsnis" yra keičiami žodžiais "56 straipsnis". 4. Konvencijos Protokole yra padaromos šios pataisos:
  18. a)straipsniams yra suteikiami pavadinimai, išdėstyti dabartinio Protokolo priede; ir
  19. b)4 straipsnio paskutiniame sakinyje žodžiai "63 straipsnio" yra keičiami žodžiais "56 straipsnio". 5. Protokole Nr.4 yra padaromos šios pataisos:
  20. a)straipsniams yra suteikiami pavadinimai, išdėstyti dabartinio Protokolo priede;
  21. b)5 straipsnio 3 dalyje žodžiai "63 straipsnio" yra keičiami žodžiais "56 straipsnio"; papildoma šia nauja 5 dalimi: "Kiekviena Valstybė, kuri pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis padarė pareiškimą, gali bet kuriuo metu vėliau vienos ar daugiau teritorijų, kurių atžvilgiu buvo padarytas pareiškimas, vardu pareikšti, kad ji pripažįsta Teismo kompetenciją priimti peticijas iš asmenų, nevyriausybinių organizacijų ar asmenų grupių, kaip nurodyta Konvencijos 34 straipsnyje visų ar bet kurio iš 1-4 šio Protokolo straipsnių atžvilgiu."; ir
  22. c)6 straipsnio 2 dalis neteko galios. 6. Protokole Nr.6 yra padarytos šios pataisos:
  23. a)straipsniams yra suteikiami pavadinimai, išdėstyti dabartinio Protokolo priede; ir
  24. b)4 straipsnyje žodžiai "pagal 64 straipsnį" yra keičiami žodžiais "pagal 57 straipsnį". 7. Protokole Nr.7 yra padarytos šios pataisos:
  25. a)straipsniams yra suteikiami pavadinimai, išdėstyti dabartinio Protokolo priede;
  26. b)6 straipsnio 4 dalyje žodžiai "63 straipsnio" yra keičiami žodžiais "56 straipsnio"; papildoma šia nauja 6 dalimi: "Kiekviena Valstybė, kuri pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis padarė pareiškimą, gali bet kuriuo metu vėliau vienos ar daugiau teritorijų, kurių atžvilgiu buvo padarytas pareiškimas, vardu pareikšti, kad ji pripažįsta Teismo kompetenciją priimti peticijas iš asmenų, nevyriausybinių organizacijų ar asmenų grupių, kaip nurodyta Konvencijos 34 straipsnyje visų ar bet kurio iš 1-5 šio Protokolo straipsnių atžvilgiu."; ir
  27. c)7 straipsnio 2 dalis neteko galios. 8. Protokolas Nr.9 yra anuliuojamas. 3 straipsnis 1. Šis Protokolas atviras pasirašyti kiekvienai Valstybei, Europos Tarybos narei, Konvencijos signatarei, kurios gali išreikšti sutikimą būti susaistytomis šiuo Protokolu:
  28. a)pasirašydamos ratifikacinius raštus, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus be išlygų;
  29. b)pasirašydamos, su ratifikacijos, priėmimo ar patvirtinimo sąlyga, o vėliau ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos. 2. Ratifikaciniai raštai, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai yra perduodami saugoti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui. 4 straipsnis Šis Protokolas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po vienerių metų nuo tos dienos, kada visos Konvencijos Šalys pagal 3 straipsnio nuostatas išreiškė savo sutikimą būti susaistytomis šiuo Protokolu. Naujų teisėjų rinkimai gali būti surengiami ir bet kokie tolesni būtini žingsniai įsteigti naują Teismą žengiami pagal šio Protokolo nuostatas nuo dienos, kada visos Konvencijos Šalys išreiškė savo sutikimą būti susaistytomis šiuo Protokolu. 5 straipsnis 1. Nepažeidžiant žemiau esančių 3 ir 4 dalių, teisėjų, Komisijos narių, archyvaro ir archyvaro pavaduotojo kadencijos laikas baigiasi šio Protokolo įsigaliojimo dieną. 2. Peticijos, esančios Komisijoje ir kurios nebuvo priimtos iki šio Protokolo įsigaliojimo dienos, yra nagrinėjamos Teismo pagal šio Protokolo nuostatas. 3. Peticijos, kurios buvo priimtos iki šio Protokolo įsigaliojimo dienos, yra toliau vienerius metus nagrinėjamos Komisijos narių. Kiekviena peticija, kurios nagrinėjimas nebuvo baigtas per aukščiau minėtą laiko tarpą, yra perduodama Teismui, kuris jas nagrinės kaip priimtinas bylas pagal šio Protokolo nuostatas. 4. Peticijų atžvilgiu, kurioms Komisija po šio Protokolo įsigaliojimo dienos priėmė pranešimą pagal buvusį Konvencijos 31 straipsnį, pranešimas yra perduodamas šalims, be teisės jį skelbti viešai. Pagal nuostatas, taikomas prieš šio Protokolo įsigaliojimą, byla gali būti perduota Teismui. Didžiųjų Rūmų teisėjų sudėtis nustato, ar vieni Rūmai iš Didžiųjų Rūmų spręs bylą. Jeigu byla yra išsprendžiama Rūmų, Rūmų nutarimas yra galutinis. Bylos, neperduotos Teismui, yra nagrinėjamos Ministrų komiteto, veikiančio pagal buvusio Konvencijos 32 straipsnio nuostatas. 5. Bylos, esančios Teisme ir neišspręstos iki įsigaliojant šiam Protokolui, yra perduodamos Teismo Didiesiems Rūmams, kurie jas nagrinėja pagal šio Protokolo nuostatas. 6. Bylos, esančios Ministrų komitete ir neišspręstos pagal buvusį Konvencijos 32 straipsnį iki įsigaliojant šiam Protokolui, yra baigiamos spręsti Ministrų komitete pagal tą straipsnį. 6 straipsnis Kai Aukštoji susitarianti šalis padarė pareiškimą, pripažindama Komisijos kompetenciją ar Teismo jurisdikciją pagal buvusį Konvencijos 25 arba 46 straipsnį dėl klausimų, iškilusių vėliau ar pagrįstų faktais, atsiradusiais dėl tokios deklaracijos, toks apribojimas lieka galioti Teismo jurisdikcijai pagal šį Protokolą. 7 straipsnis Europos Tarybos Generalinis sekretorius praneša visoms Tarybos narėms apie:
  30. a)kiekvieną pasirašymą;
  31. b)ratifikacinių raštų, priėmimo ar patvirtinimo dokumentų deponavimą;
  32. c)šio Protokolo ar bet kurios jo nuostatos įsigaliojimo datą pagal 4 straipsnį; ir
  33. d)bet kurį kitą aktą, pranešimą ar persiuntimą, susijusį su šiuo Protokolu. Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, tinkamai įgalioti, pasirašė šį Protokolą. Sudarytas Strasbūre 1994 metų gegužės 11 dieną anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiški ir sudaro viena egzempliorių, kuris yra saugomas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos Generalinis sekretorius persiunčia kiekvienai Europos Tarybos narei patvirtintus nuorašus. ____________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.