ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS

ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS GARANTUOJANT KAI KURIAS KITAS TEISES IR LAISVES, BE TŲ, KURIOS NURODYTOS KONVENCIJOJE IR PIRMAJAME JOS PROTOKOLE, KETVIRTASIS PROTOKOLAS Strasbūras, 1963 metų rugsėjo 16 diena Įsigaliojo: 1968 metų gegužės 2 dieną pagal 7 straipsnį. Vyriausybės, Europos Tarybos narės, šio Protokolo signatarės, nusprendė imtis reikiamų priemonių siekdamos garantuoti kolektyvines pastangas kai kurioms teisėms ir laisvėms įgyvendinti, be tų, kurios įtrauktos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasirašytos 1950 metų lapkričio 4 dieną Romoje, pirmą skyrių ir Konvencijos pirmojo Protokolo, pasirašyto 1952 metų kovo 20 dieną Paryžiuje, 1, 2 ir 3 straipsnius, susitarė: 1 straipsnis Niekam negali būti atimta laisvė vien todėl, kad žmogus neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės. 2 straipsnis

1. Kiekvienas asmuo, teisėtai esantis kokios nors valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvai pasirinkti savo gyvenamąją vietą.
2. Kiekvienas turi teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, tai pat iš savosios.
3. Aukščiau minėtoms teisėms negali būti taikomi jokie apribojimai, be tų, kuriuos numato įstatymai ir kurių reikia demokratinėje visuomenėje valstybės saugumui arba viešajai tvarkai palaikyti, užkirsti kelią nusikalstamumui, gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
4. 1 punkte numatytos teisės taip pat gali būti atskirose srityse apribotos. Šie apribojimai vykdomi pagal įstatymą, jei to reikalauja arba pateisina demokratinės visuomenės viešieji interesai. 3 straipsnis
5. Niekas negali būti ištremtas imantis individualių ir kolektyvių priemonių iš šalies, kurios pilietis jis yra.
6. Niekam negali būti atimta teisė įvažiuoti į valstybės, kurios pilietis jis yra, teritoriją. 4 straipsnis Kolektyviai išsiųsti užsieniečius draudžiama. 5 straipsnis
7. Kiekviena Aukštoji susitarianti šalis, pasirašydama ar ratifikuodama šį Protokolą arba kada nors vėliau, gali pateikti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui pareiškimą su išdėstytomis priemonės, kuriomis jis įsipareigoja šio Protokolo nuostatas taikyti tose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga.
8. Kiekviena Aukštoji susitarianti šalis, kuri pateikė tokį pareiškimą pagal ankstesnį punktą, gali kartais siųsti naujus pareiškimus, pakeisdama jais ankstesnių pareiškimų sąlygas arba nutraukdama šio Protokolo nuostatų taikymą kurioje nors teritorijoje.
9. Pareiškimas, parengtas pagal šį straipsnį, bus traktuojamas kaip padarytas pagal Konvencijos 63 straipsnio 1 punktą.
10. Kiekvienos valstybės teritorija, kurioje šis Protokolas taikomas pagal jo ratifikacinius raštus ar priėmimo dokumentus, ir kiekviena teritorija, kurioje Protokolas taikomas pateikus tai valstybei pareiškimą pagal šį straipsnį, laikomos savarankiškomis teritorijomis taikant 2 ir 3 straipsnius valstybės teritorijai. 6 straipsnis
11. Aukštosios susitariančios šalys laikys šio Protokolo 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsnius papildomais Konvencijos straipsniais ir visos Konvencijos nuostatos bus atitinkamai pagal tai taikomos.
12. Tačiau asmens teisė kreiptis pagalbos, pripažinta pareiškimu, padarytu pagal Konvencijos 25 straipsnį, arba Teismo privalomosios jurisdikcijos pripažinimas pareiškimu, padarytu pagal Konvencijos 46 straipsnį, negalios šiam Protokolui tol, kol Aukštoji susitarianti šalis nepareikš, jog pripažįsta aukščiau minėtą jurisdikciją visiems - 1, 2, 3 ir 4 - Protokolo straipsniams arba kai kuriems iš jų. 7 straipsnis
13. Šis Protokolas atviras pasirašyti Europos Tarybos narėms, Konvencijos signatarėms; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija arba ją jau ratifikavus. Jis įsigalios, kai bus deponuotas penktasis ratifikacinis raštas. Toms valstybėms, kurios ratifikuos Protokolą po jo įsigaliojimo, jis įsigalios nuo ratifikacinių raštų deponavimo dienos.
14. Ratifikaciniai raštai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, kuris informuoja savo nares, kurios valstybės ratifikavo Protokolą. Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, savo vyriausybių atitinkamai įgalioti, pasirašė šį Protokolą. Sudarytas 1963 metų rugsėjo 16 dieną Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Europos Tarybos archyvuose. Generalinis sekretorius turi pasiųsti kiekvienai signatarei patvirtintus nuorašus.