LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS R E Z O L I U C I J A DĖL NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS 1997 METAIS ATASKA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS R E Z O L I U C I J A DĖL NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS 1997 METAIS ATASKAITOS 1998 m. lapkričio 10 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitą ir pripažindamas tam tikrą saugumo sistemos būklės pagerėjimą 1997 metais, pažymi, kad: Vyriausybė 1997 metais vykdė saugumo stiprinimo politiką, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, plėtojo krašto apsaugos ir ypač kariuomenės struktūras, didino jų sąveiką su NATO valstybių pajėgomis, Lietuvos kariuomenės būriai nuolat sėkmingai dalyvavo taikos palaikymo operacijose, tarptautiniuose projektuose ir pratybose; tačiau Seimas dar nepatvirtino nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo ir ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano, nepriėmė įstatymo, kuriame būtų numatytos įmonės ir įrenginiai (tarp jų ir statytini), turintys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Seimas pabrėžia būtinybę ir ragina Vyriausybę teikti pirmenybę šioms Nacionalinio saugumo apsaugos sistemos plėtros kryptims: 1) nuosekliai vykdyti pradėtą krašto apsaugos sistemos reorganizavimą, numatytą Nacionalinio saugumo pagrindų, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymuose; 2) vykdant pagrindines Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, parengti ilgalaikes strategines nacionalinį saugumą stiprinančias, pilietinio ugdymo, visuotinės teritorinės gynybos, visuomenės informavimo (saugumo klausimais) ir šalies mokslo technologijų bei pramoninio potencialo panaudojimo programas, numatyti jų įgyvendinimą, finansavimą ir pateikti jas tvirtinti Seimui; 3) toliau tęsti praktinį integravimąsi į NATO struktūras, sparčiau pritaikant įstatymus specialistams rengti ir gynybinėms bei kitoms saugumą užtikrinančioms struktūroms organizuoti pagal NATO standartus; 4) šiemet pradėti konsultacijas dėl NATO informacinio centro įkūrimo Vilniuje ir kitų NATO objektų būsimo išdėstymo Lietuvoje; siekti panaudoti NATO valstybių turimą informaciją ir plėtoti įvairiapusį bendradarbiavimą saugumo strategijų kūrimo srityje, rengiant ir įgyvendinant mokslo technologijų ir pramoninės kooperacijos projektus; koordinuoti veiksmus, užkertant kelią ginklų, narkotikų bei kitokiai kontrabandai, sustabdant teroristų ir nelegalių migrantų patekimą į Lietuvą, Europos Sąjungos ir kitas šalis, dėl to plačiau naudoti šiuolaikinę įrangą ir technologiją; 5) nacionalinio saugumo sistemos poreikiams Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento padaliniuose maksimaliai naudoti Lietuvos ūkio srityse gaminamą produkciją ir mokslinių tyrimų rezultatus. Numatyti mokslinių tyrimų programų finansavimą iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto; 6) iki 1999 m. vasario 1 d. pateikti Seimui nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašą, programų rengimo planą, taip pat Visuotinės gynybos ir pasipriešinimo agresijai bei Karo prievolės įstatymų projektus; 7) reorganizuoti vidaus tarnybos ir pasienio policijos dalinius; perduoti įkalinimo įstaigas Teisingumo ministerijai ir perkelti tarnaujančius privalomosios karo tarnybos karius į kariuomenės dalinius; 8) nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių valstybės sienų apsaugai stiprinti ir skirti tam reikalingą finansavimą; 9) iki 1999 m. kovo 30 d. parengti įstatymo, nustatančio įmones ir įrenginius (tarp jų ir statytinus), turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, projektą ir pateikti jį Seimui svarstyti. Seimas siūlo įkurti Nacionalinio saugumo plėtros, grėsmių įvertinimo ir veiklos koordinavimo ekspertų grupę prie Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS ______________