LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL TEISMŲ ĮSTATYME NUMATYTŲ NUOSTATŲ, TVARKŲ IR TAISYKLIŲ PAT

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL TEISMŲ ĮSTATYME NUMATYTŲ NUOSTATŲ, TVARKŲ IR TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 1998 m. lapkričio 19 d. Nr. 190 Vilnius

1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 1998, Nr. 38-1001) 23 straipsnio 3 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi ir 40 straipsniu, tvirtinu pridedamus: 1.
2. Lietuvos Respublikos teismų (teisėjų), išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, administracinės veiklos kontrolės nuostatus; 1.
3. Konkurso apygardos, apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai išrinkti organizavimo tvarką; 1.
4. Bylų paskirstymo teisėjams Lietuvos apeliaciniame, apygardų ir apylinkių teismuose taisykles.
5. Įpareigoti teismų pirmininkus per vieną mėnesį nuo 1.3 punkte nurodytų taisyklių įsigaliojimo dienos patvirtinti bylų paskirstymo tvarką teismuose ir per 10 dienų nuo jos patvirtinimo pateikti ją Teismų departamentui prie Teisingumo ministerijos. TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS PAKALNIŠKIS ______________ PATVIRTINTA teisingumo ministro 1998 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 190 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ (TEISĖJŲ), IŠSKYRUS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, ADMINISTRACINĖS VEIKLOS KONTROLĖS NUOSTATAI
6. Lietuvos teismų (teisėjų) administracinės veiklos kontrolės subjektais yra: 1.
7. teisingumo ministras ir jo įgalioti asmenys; 1.
8. Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Teismų departamentas); 1.
9. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar jo įgalioti šio teismo teisėjai; 1.
10. apygardos teismų pirmininkai ar jų įgalioti šių teismų teisėjai; 1.
11. apylinkių teismų pirmininkai ar jų pavedimu pirmininkų pavaduotojai.
12. Teisingumo ministras per Teismų departamentą, teismų pirmininkus bei per kitus įgaliotus asmenis kontroliuoja teismų ir teisėjų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, administracinę veiklą.
13. Teismų departamentas kontroliuoja visų teismų ir teisėjų administracinę veiklą.
14. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas asmeniškai ar per jo įgaliotus šio teismo teisėjus kontroliuoja Lietuvos apeliacinio teismo ir teisėjų bei apygardų teismų ir teisėjų administracinę veiklą.
15. Apygardų teismų pirmininkai asmeniškai ar per jų įgaliotus šių teismų teisėjus kontroliuoja apygardų teismų bei teisėjų, taip pat apygardų teismų veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų bei teisėjų administracinę veiklą.
16. Apylinkių teismų pirmininkai ar jų pavedimu pirmininkų pavaduotojai kontroliuoja tos apylinkės teismo, teisėjų bei teismo antstolių administracinę veiklą.
17. Administracinės veiklos kontrolė apima: 7.
18. priemones, užtikrinančias bylų nagrinėjimo proceso operatyvumą:
19. 1.
20. bylų nagrinėjimo vilkinimo faktų išaiškinimą; 7.1.
21. bylų paruošimo teisminiam nagrinėjimui, ieškininių pareiškimų priėmimo, apeliacinių skundų priėmimo bei išsiuntimo tvarkos laikymosi kontrolę;
22. 1.
23. skundų, kurių objektu nėra teisingumo vykdymas, tyrimą; 7.1.
24. bylų paskirstymo tvarkos laikymosi kontrolę;
26. priemones, užtikrinančias efektyvų teismų sprendimų vykdymą: 7.2.
27. teismo sprendimų vykdymo vilkinimo faktų išaiškinimą; 7.2.
28. skundų, nepateiktų LR CPK 472 straipsnio nustatyta tvarka, tyrimą;
30. kitas priemones, padedančias užtikrinti efektyvią ir geros kokybės teismų (teisėjų) administracinę veiklą: 7.3.
31. teismų ir teisėjų darbo kultūros bei etikos laikymosi kontrolę; 7.3.
32. teismo (teisėjų) darbo laiko kontrolę; 7.3.
33. hipotekos skyrių administracinę veiklą; 7.3.
34. teismo raštinės darbą: 7.3.4.
35. teismo raštinės organizacinio darbo patikrinimą; 7.3.4.
36. instrukcijų, reglamentuojančių teismo raštinės darbą, vykdymo tinkamumą; 7.3.4.
37. registracijos knygų bei kitų dokumentų vedimo tvarką; 7.3.4.
38. archyvų tvarkymą; 7.3.4.
39. darbo sąlygų ir darbo kultūros kontrolę; 7.3.4.
40. teismo raštinės darbuotojų profesinio pasirengimo lygį.
41. Teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrolės formos yra: 8.
42. patikrinimas – konkrečiam klausimui ištirti ar situacijai išsiaiškinti; 8.
43. kompleksinis patikrinimas – visaapimantis teismų (teisėjų) administracinės veiklos ar jos dalies patikrinimas. Patikrinimai ir kompleksiniai patikrinimai gali būti planiniai ir neeiliniai. Kiekvieno teismo planinis kompleksinis patikrinimas šių nuostatų nustatyta tvarka turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Neeiliniams patikrinimams ar kompleksiniams patikrinimams atlikti teisingumo ministro ar Teismų departamento direktoriaus įsakymu gali būti sudaromos bendros teisingumo ministro įgaliotų asmenų, Teismų departamento darbuotojų, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų komisijos.
44. Teismų departamentas: 9.
45. koordinuoja administracinės teismų veiklos kontrolės procesą; 9.
46. kontroliuoja teismų administracinę veiklą ar paveda tam tikrus veiksmus atlikti atitinkamų teismų pirmininkams; 9.
47. vykdo teisingumo ministro pavedimus teismų administracinės veiklos kontrolės srityje ir atsiskaito apie jų vykdymo rezultatus; 9.
48. kasmet (ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 30 d.) teikia teisingumo ministrui ataskaitas apie metinių teismų administracinės veiklos kontrolės planų įvykdymą ir šios kontrolės rezultatus; 9.
49. teikia pasiūlymus atitinkamų teismų pirmininkams dėl teismų administracinės veiklos kontrolės tobulinimo; 9.
50. organizuoja arba inicijuoja teismų administracinės veiklos kontrolės rezultatų aptarimus; 9.
51. teismų administracinės veiklos kontrolės subjektams teikia pasiūlymus bei priima privalomus patvarkymus dėl priemonių, kurių turi būti imtasi teismų administracinei veiklai gerinti; 9.
52. prireikus inicijuoja neeilinį teismų administracinės veiklos patikrinimą; 9.
53. teisingumo ministrui atsiskaito apie teismų administracinės veiklos kontrolės rezultatus; 9.
54. tikrina, kaip laikomasi bylų paskirstymo tvarkos; 9.
55. tikrina, kaip vyksta bylų registravimas bei priėmimas teismuose; 9.
56. apibendrina teismų administracinės veiklos kontrolės rezultatus, teikia rekomendacijas dėl šios kontrolės bei teismų administracinės veiklos gerinimo, organizuoja teismų administracinės veiklos kontrolės rezultatų aptarimus; 9.
57. tikrina, kaip teismų pirmininkai vykdo jiems pavestas administracines funkcijas.
58. Teismo pirmininkai privalo užtikrinti: 10.
59. teismo pastato statybos ir rekonstrukcijos atveju teismo patalpų pertvarkymą, kad teisėjų darbo patalpos būtų atskirtos nuo bylų nagrinėjimo salių ir teismo raštinės; 10.
60. kad į teisėjų kabinetus negalėtų patekti civilinio ir baudžiamojo proceso dalyviai ir kiti pašaliniai asmenys; 10.
61. kad visi teisme gaunami dokumentai, išskyrus procesinių įstatymų nustatytais atvejais, būtų priimami ir registruojami teismo raštinėje. Teismuose, kuriuose yra daugiau kaip 10 teisėjų, gali būti atskiros paskirtų nagrinėti bylų ir išnagrinėtų bylų raštinėje; 10.
62. kad teisėjams nagrinėti perduotos bylos iki jų nagrinėjimo teismo ar teisiamuosiuose posėdžiuose būtų laikomos ir saugomos teismo raštinėje; 10.
63. kad teismo raštinėje būtų sudarytos sąlygos civilinio ir baudžiamojo proceso dalyviams susipažinti su bylomis; 10.
64. kad būtų sudarytos sąlygos Civilinio proceso kodekso 101 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 3 dalyje nurodytoms nuostatoms įgyvendinti.
65. Visų teismų pirmininkai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 30 d. parengia ir nusiunčia Teismų departamentui metinį atitinkamo teismo (teismų) administracinės veiklos kontrolės planą.
66. Jeigu konkrečias teismų administracinės veiklos kontrolės priemones teismų pirmininkai paveda atlikti teisėjui (teisėjams), iki šių priemonių atlikimo pabaigos atitinkamai mažinamas to teisėjo darbo krūvis, tai yra gali būti nukrypta nuo tame teisme patvirtintos bylų paskirstymo tvarkos.
67. Kai bylos nagrinėjimas apylinkės teisme trunka ilgiau kaip tris mėnesius, o apygardos teisme – ilgiau kaip 6 mėnesius, atitinkamo teismo pirmininkas ar jo pavedimu skyriaus pirmininkas imasi priemonių priežastims išaiškinti ir reikiamais atvejais duoda patvarkymus trūkumams šalinti arba teikia Teismų departamento direktoriui medžiagą su siūlymu kreiptis į teisingumo ministrą dėl drausminės bylos teisėjui iškėlimo. Kai bylos nagrinėjimas apylinkės teisme trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, o apygardos teisme ilgiau kaip 1 metus, atitinkamo teismo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 dienas, pasibaigus atitinkamam kalendoriniam mėnesiui, informuoja Teismų departamentą, kuris sprendžia klausimą dėl patikrinimo darymo, o esant bylos vilkinimui – teikia teisingumo ministrui pasiūlymą dėl drausminės bylos iškėlimo.
68. Teismų (teisėjų) administracinės veiklos kontrolės subjektai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, turi teisę susipažinti su konkrečioje byloje esančiais dokumentais, teikti teisėjui (teisėjams) pasiūlymus dėl administracinio darbo trūkumų šalinimo.
69. Jeigu teisėjas (teisėjai), kurių administracinė veikla yra kontroliuojama, mano, jog teismų (teisėjų) administracinės veiklos kontrolės subjektai kišasi į teisingumo vykdymą, ir dėl to, remdamiesi Teismų įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kreipiasi į Teisėjų tarybą, šio skundo padavimas patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo veiksmų nesustabdo. Tais atvejais, kai teisėjui (teisėjams) yra iškeliama drausminė byla, ji nėra nagrinėjama, kol Teisėjų taryba neišspręs pateikto kreipimosi.
70. Teismų (teisėjų) administracinės veiklos kontrolės subjektai, kontroliuodami teismo antstolių ir kitų teismo darbuotojų, išskyrus teisėjų, darbą šių nuostatų nustatyta tvarka ir apimtimi, turi teisę gauti bei tikrinti visus būtinus dokumentus bei atlikti kitus tikrinimo ar kompleksinio patikrinimo rezultatams pasiekti reikalingus veiksmus.
71. Atlikus teismų administracinės veiklos patikrinimą ar kompleksinį patikrinimą, ne vėliau kaip per 10 dienų jį atlikę asmenys surašo patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo aktą, kuriame nurodoma: 17.
72. patikrinimą ar kompleksinį patikrinimą atlikę asmenys; 17.
73. patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo pagrindas; 17.
74. patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo terminai; 17.
75. patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo dalykas; 17.
76. patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo metu konstatuoti teismo (teisėjo) administracinės veiklos trūkumai; 17.
77. nurodymai, pasiūlymai, rekomendacijos bei priemonės nustatytiems pažeidimams ar trūkumams pašalinti; 17.
78. patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo akto surašymo data bei jį surašiusio asmens parašas.
79. Su patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo aktu supažindinamas atitinkamo teismo pirmininkas ir kiti asmenys, kurių administracinė veikla patikrinta, bei organizuojamas patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo rezultatų aptarimas.
80. Asmenys, nesutinkantys su patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo akte pateiktomis išvadomis, per 10 dienų nuo supažindinimo su juo dienos gali raštu pareikšti prieštaravimus ir pateikti juos Teismų departamentui arba teisingumo ministrui, jeigu patikrinimą atliko Teismų departamentas.
81. Patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo akto originalas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo surašymo yra pasiunčiamas Teismų departamentui.
82. Teismo, kuriame atlikus patikrinimą ar kompleksinį patikrinimą buvo konstatuoti teismų (teisėjų) administracinės veiklos trūkumai, pirmininkas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo patikrinimo ar kompleksinio patikrinimo akto surašymo informuoja Teismų departamentą apie priemones, kurių buvo imtasi nustatytiems trūkumams šalinti. ______________ PATVIRTINTA teisingumo ministro 1998 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 190 KONKURSO APYGARDOS, APELIACINIO TEISMO TEISĖJO KANDIDATŪRAI IŠRINKTI ORGANIZAVIMO TVARKA
83. Pretendentai į apygardos, Apeliacinio teismo teisėjus yra atrenkami viešo konkurso būdu. Konkursą skelbia teisingumo ministras, esant laisvai teisėjo vietai.
84. Konkursas skelbiamas respublikinėje spaudoje.
85. Konkurse apygardos teismo teisėjo vietai užimti gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą, prokurorai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro ar tardytojo darbo stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų advokato darbo stažą.
86. Konkurse Apeliacinio teismo teisėjo vietai užimti gali dalyvauti asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apygardos teismo teisėjo darbo stažą. Iki 2000-ųjų metų Apeliacinio teismo teisėjais gali būti skiriami apygardų teismų teisėjai ir neturintys 5 metų apygardos teisėjo darbo stažo.
87. Asmuo, norintis dalyvauti konkurse, privalo pateikti Teisingumo ministerijai šiuos dokumentus: prašymą dalyvauti paskelbtame konkurse, gyvenimo aprašymą, teisininko diplomo šviesokopiją, darbo knygelės ir socialinio draudimo pažymėjimo šviesokopijas, dvi 3x4 dydžio nuotraukas.
88. Apylinkės ar apygardos teismo teisėjas, pageidaujantis dalyvauti atitinkamame konkurse apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjo vietai užimti, Teisingumo ministerijai pateikia tik prašymą dalyvauti paskelbtame konkurse.
89. Prašyme pretendentas turi nurodyti teismą, kuriame jis norėtų būti paskirtas teisėju laimėjęs konkursą. Prokuroras, tardytojas ar advokatas prašyme dalyvauti konkurse taip pat turi nurodyti ir preliminarią datą, kada jis galėtų pradėti praktiką.
90. Prokurorai, tardytojai ir advokatai, pretenduojantys į apygardos teismą, prieš laikydami teisėjo egzaminą, privalo atlikti 5 mėnesių praktiką teismuose: 1 mėnesio praktiką apylinkės teisme ir 4 mėnesių praktiką apygardos teisme. Praktikos atlikti nereikia tiems pretendentams, kurie praeityje yra dirbę teisėjais.
91. Pretendento (prokuroro, tardytojo ar advokato) praktikai vadovauja teisingumo ministro paskirtas to teismo, kuriame atliekama praktika, teisėjas-praktikos vadovas. Praktikos vadovas privalo supažindinti pretendentą su teismo darbo ypatumais, rūpintis, kad pretendentas įgytų teisėjo darbui reikalingus įgūdžius, pateikti teisingumo ministrui išvadą apie atliktos praktikos rezultatus. Pretendentas praktikos teisme atlikimo metu privalo stebėti teismo posėdžius, parengti procesinių dokumentų projektus, analizuoti teismų praktiką.
92. Pretendentui (prokurorui, tardytojui ar advokatui), atlikusiam praktiką ir praktikos vadovui pateikus teigiamą išvadą apie praktikos rezultatus, suteikiama teisė laikyti teisėjo egzaminus. Šie asmenys teisėjo egzaminą laiko pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisingumo ministro patvirtintą teisėjų egzaminų programą.
93. Pretendentui (prokurorui, tardytojui, advokatui), išlaikius teisėjo egzaminus, teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina konkurso rezultatus.
94. Jei į apygardos teismo teisėjus pretenduoja prokurorai, tardytojai ar advokatai, konkurso metu atrenkant pretendentus yra atsižvelgiama į: egzaminų komisijos žinių įvertinimo balą, darbo stažą prokuroro, tardytojo ar advokato pareigose, praktikos vadovo išvadą apie 5 mėnesių atliktos praktikos rezultatus; į praeityje turėtą teisėjo darbo stažą.
95. Atrenkant pretendentus (apylinkės, apygardos teismo teisėjus) į apygardos ar Apeliacinį teismą, konkurso metu yra atsižvelgiama į: 5 metų darbo rezultatus apylinkės ar apygardos teisme; apygardos teismo pirmininko, kurio teritorijoje pretendentas dirbo apylinkės teismo teisėju, išvadą apie jo dalykines ir asmenines savybes (kai pretenduoja į apygardos teismą) ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko siūlymą (kai pretenduoja į Apeliacinį teismą).
96. Tuo atveju, kai du ar daugiau asmenų(prokurorų, tardytojų ar advokatų), pretenduojančių į tą pačią vietą apygardos teisme, egzaminą išlaiko vienodais pažymiais, turi vienodą darbo stažą ir teigiamą praktikos vadovo išvadą apie atliktą praktiką, bet vienas pretendentas yra anksčiau dirbęs teisėju ir jo darbo rezultatai dirbant teisėju buvo geri, pirmenybė teikiama šiam pretendentui.
97. Tuo atveju, kai du ar daugiau asmenų, pretenduojančių į tą pačią vietą apygardos teisme, egzaminą išlaiko vienodais pažymiais ir turi vienodos trukmės prokuroro, tardytojo ar advokato darbo stažą bei teigiamą praktikos vadovo išvadą apie atliktą praktiką ir praeityje nėra dirbę teisėjais, laikoma, jog konkursą laimėjo visi pretendentai. Šiuo atveju visų tokių asmenų kandidatūros pasiūlomos Teisėjų tarybai, kuri atrenka vieną ir pataria Respublikos Prezidentui jį skirti apygardos teismo teisėju.
98. Jei į tą pačią vietą apygardos teisme pretenduoja keli pretendentai (prokurorai, tardytojai, advokatai) ir apylinkės teismo teisėjas, atrenkant pretendentus, pirmenybė yra teikiama teisėjams.
99. Jei į tą pačią vietą apygardos ar Apeliaciniame teisme pretenduoja keli apylinkės ar apygardos teismo teisėjai, pirmenybė yra teikiama pretendentui, kurio darbo rezultatai teisme buvo geriausi.
100. Asmuo, sėkmingai išlaikęs teisėjo egzaminą, bet nelaimėjęs konkurso, gali dalyvauti vėliau skelbiamuose konkursuose, nelaikydamas teisėjo egzamino, jei toks konkursas yra paskelbtas praėjus ne vėliau kaip 1 metams po egzamino laikymo.
101. Pretendentas turi teisę naujo konkurso metu perlaikyti egzaminą geresniam įvertinimui gauti.
102. Teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų bendrąjį teisinio pedagoginio ir (ar) mokslinio darbo stažą, buvę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjai, atleisti iš pareigų savo noru, išrinkti į kitas pareigas arba jų sutikimu perkelti į kitą darbą, apygardų ir Apeliacinio teismo teisėjais skiriami iš karto, t. y. jiems nelaikant teisėjų egzaminų ir nedalyvaujant konkurse. ______________ PATVIRTINTA teisingumo ministro 1998 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 190 BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS LIETUVOS APELIACINIAME, APYGARDŲ IR APYLINKIŲ TEISMUOSE TAISYKLĖS I. Bylų paskirstymas pirmosios instancijos teismuose
103. Konkretų šių taisyklių 3 punkte nurodytų bylų paskirstymo būdą parenka atitinkamo teismo ar teismo skyriaus pirmininkas, tvirtindamas metinę bylų paskirstymo tvarką, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 20 d. Apie patvirtintą bylų paskirstymo tvarką atitinkamo teismo ar skyriaus pirmininkas informuoja Teismų departamentą prie Teisingumo ministerijos ne vėliau kaip iki gruodžio 30 d.
104. Bylų paskirstymą pagal patvirtintą tvarką realizuoja atitinkamo teismo ar skyriaus pirmininkas.
105. Galimi šie bylų paskirstymo tarp teisėjų pirmosios instancijos teismuose būdai: 3.
106. abėcėlinis – pagal atsakovo pavardės ar pavadinimo pirmąsias raides ar pagal teisiamojo pavardės pirmąsias raides; 3.
107. skaitmeninis – pagal bylos numerio paskutiniuosius skaičius; 3.
108. mišrus – teisėjų specializaciją derinant su bylų paskirstymo būdais, nurodytais šių taisyklių 3.1 ir 3.2 punktuose.
109. Pasirinkus skaitmeninį bylų paskirstymo būdą, teismo pirmininkas taip pat patvirtina bylų numeravimo teismo raštinėje tvarką, užtikrindamas, kad teisme gautos bylos būtų numeruojamos iš eilės.
110. Nuo patvirtinto bylų paskirstymo plano gali būti nukrypta tik išimtiniais atvejais, kai: 5.
111. Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka byla perduodama iš vieno teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui; 5.
112. byla perduodama iš vieno teismo kitam dėl to, kad, pareiškus nušalinimą teisėjui, jo pakeisti kitu negalima; 5.
113. jeigu įgyvendinant bylų paskirstymo tvarką teisėjams tenka aiškiai nevienodas darbo krūvis; 5.
114. dėl kitų svarbių priežasčių, nesant galimybių konkrečiu atveju laikytis patvirtinto bylų paskirstymo plano. Šiame punkte nurodytais atvejais bylos priskyrimo teisėjui klausimą išsprendžia teismo ar skyriaus pirmininkas vienasmeniškai motyvuotu rašytiniu patvarkymu. II. Bylų paskirstymas apeliacinės instancijos teismuose
115. Bylų paskirstymas apeliacinės instancijos teismuose vykdomas atitinkamo teismo skyriaus pirmininko pagal patvirtintą metinę bylų paskirstymo tvarką. Bylų paskirstymo tvarka yra tvirtinama šių nuostatų 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka ir terminais.
116. Pasirenkant konkretų bylų paskirstymo būdą, yra vadovaujamasi šių taisyklių 3 punkto nuostatomis.
117. Nukrypstant nuo bylų paskirstymo plano, vadovaujamasi šių taisyklių 5 punktu, išskyrus 5.2 punktą. ______________