LIETUVOS RESPUBLIKOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO Į S T A T Y M A S 1998 m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-935 Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, jiems taikomas paramos formas. 2 straipsnis. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra šie: 1) fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu; 2) mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai); 3) smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9; 4) vidutinė įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip
- 3 straipsnis. Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas
- Parama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas.
- Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas ir vykdymas finansuojamas iš Vyriausybės ir (arba) savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų lėšų.
- Lėšos smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti numatomos Valstybės biudžete, savivaldybių biudžetuose bei Vyriausybės sprendimu skiriamos iš Privatizavimo fondo lėšų.
- Verslininkai ir jų organizacijos rengia verslo plėtros projektus ir įgyvendina juos dalyvaudami Vyriausybės, apskričių ar (ir) savivaldybių vykdomose smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programose. 4 straipsnis. Valstybės paramos įgyvendinimas Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai gali naudotis šiomis paramos formomis: 1) mokestinėmis paskolomis ir mokesčių lengvatomis įstatymų nustatyta tvarka; 2) smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų finansine parama; 3) Vyriausybės ir savivaldybių finansine parama pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas; 4) konsultacinėmis ir mokymo paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas; 5) verslo inkubatorių, technologinių parkų paslaugomis; 6) pagal Valstybės skolos įstatymo 7 ir 7-1 straipsnius Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų ir (arba) draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama; 7) kvalifikacijos kėlimo paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas; 8) valstybės užsakymo preferencija; 9) parama naujoms darbo vietoms kurti; 10) mikrokreditavimo sistema pradedantiems verslą; 11) taikoma pagreitinta amortizacija. 5 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
- Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai netaikomi (jei kituose įstatymuose nenumatyta kitaip) šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams: 1) valstybės ir savivaldybių įmonėms; 2) įmonėms, kuriose valstybei, savivaldybėms priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisę suteikiančių akcijų; 3) įmonėms, kurių daugiau kaip 1/2 balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitoms įmonėms, neatitinkančioms šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimų; 4) įmonėms, besiverčiančioms neskatintinomis veiklomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
- Vyriausybė arba jos įgaliota institucija: 1) iki 1999 m. balandžio 1 d. nustato šio įstatymo 4 straipsnyje numatytų paramos formų teikimo tvarką; 2) iki 1999 m. sausio 15 d. parengia ir patvirtina neskatintinų veiklų sąrašą; 3) kiekvienais metais atnaujina ir papildo Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemones; 4) nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statuso įgijimo ir jo netekimo tvarką.
- Vyriausybė kartą per metus atsiskaito Seimui už Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos finansavimą ir jos įgyvendinimą.
- Įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS ______________