Seimo posėdžių sekretoriatui

(5)) nepriimtų straipsnių galutines redakcijas arba straipsnius su jiems pateiktomis pataisomis. Prašau išdalinti Seimo bariams. Andrius Kubilius 9 straipsnis. Seimo nario teisės Seimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka: 1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime; 3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas; 4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą; 5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus; 6) rengti ir teikti svarstyti Seimui įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime; 7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus; 8) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros, prejudicialinių klausimų; 9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų, įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sprendimų ir jų projektų bei Vyriausybės rengiamų teisės aktų projektų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimtų nutarimų bei valstybės tarnybos pareigūnų teisės aktų kopijas; 10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai; 11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų; 12) kartu su kitais Seimo nariais:

1. a)teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo,
2. b)inicijuoti apkaltą,
3. c)pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras,
4. d)šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį,
5. e)kreiptis į Konstitucinį Teismą,
6. f)ir kitaip veikti pagal šio Statuto nuostatas. 15 straipsnis. Seimo nario atlyginimas 1. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto. 2. Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. 3. Seimo nariams pareigūnams ir Seimo opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį nustato įstatymas. 4. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu. 23 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas 1. Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: 1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn; 2) pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus - toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tuo atveju, jeigu yra šio statuto 229 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas. 2. Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tuomet komisija sudaroma šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo į komisijos posėdį pakviesti ir išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą. Jeigu kviečiamas Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios priežasties arba atsisako pateikti komisijai paaiškinimus, komisija turi teisę priimti sprendimą nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių Seimo narys ar kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį, yra laikomos priežastys, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso normose, reglamentuojančiose asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumą. 3. Jeigu Seimas nusprendžia pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus, jie vykdomi šio statuto VIII dalyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t.y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta. 5. Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę. 6. Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius “už” ir “prieš”. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. 27 straipsnis. Seimo valdyba 1. Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys - spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo. 2. Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, Seimo kanclerio ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas. 33 straipsnis. Seimo valdybos posėdžiai 1. Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. 2. Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Alt.: 2. Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Opozicijos lyderis Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti su patariamojo balso teise. 3. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kanceliarijos vadovas. 4. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo kancleriui, kuris, jais remdamasis, parengia posėdžio darbotvarkę. Pagrindinis tekstas 40 straipsnis. Seimo dauguma ir mažuma 1. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba koalicijos sutartį. 2. Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. Siūlymai : 10. Pasiūlyti tokią 40 straipsnio alternatyvą: “40 straipsnis. Seimo valdančiosios, opozicinės ir Vyriausybę remiančios (remiančios) frakcijos. 2. Seimo valdančiosiomis frakcijomis laikomos tos Seimo frakcijos, kurios formuoja Vyriausybę. Vyriausybę remiančiomis frakcijomis (toliau – remiančiomis) laikomos tos frakcijos, kurios neformuoja Vyriausybės, tačiau Seime remia Vyriausybės programą. Seimo opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos, kurios nesutinka su Vyriausybės programa ir kurios Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėsto jas nuo Seimo valdančiųjų frakcijų skiriančias nuostatas”. (A.Kubilius) 40 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių “bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba koalicijos sutartį “ įrašyti žodžius “nariai arba atstovai pagal partinę priklausomybę įeina į Vyriausybę ir kurios remia Vyriausybės programą” ir šią dalį išdėstyti taip: “1. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba koalicijos sutartį nariai arba atstovai pagal partinę priklausomybę veda į Vyriausybę ir kurios remia Vyriausybės programą”. (J.Bernatonis) “40 straipsnis. Seimo dauguma ir mažuma 1. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašę bendros veiklos deklaraciją arba koalicijos sutartį sutartį dėl koalicinės vyriausybės”. 2. Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. 3. Visų mažumos frakcijų susitarimu vienas iš mažumos frakcijų seniūnų gali būti išrinktas Seimo mažumos lyderiu ir apie tai oficialiai paskelbiama Seimui”. (R.Smetona) Pagrindinis tekstas 41 straipsnis. Opozicinės frakcijos 1. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. 2. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos. 3. Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos. 4. Vienos iš opozicinę koaliciją sudarančių frakcijų seniūnas gali būti išrinktas tos opozicinės koalicijos lyderiu ir apie tai viešai paskelbiama Seimui. Pasiūlymai: 12. 41 straipsnyje kitaip suformuluoti alternatyvą ir papildomai apsvarstyti dar dvi alternatyvas: “Alt. 1: 4. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip ½ opozicinėms frakcijoms (Alt.- Seimo mažumai) priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi šiame Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis. Jeigu nei viena opozicinė frakcija arba jų koalicija neturi daugiau kaip ½ opozicinėms frakcijoms (Alt. – Seimo mažumai) priklausančių Seimo narių, tokių frakcijų, jeigu kiekvienoje iš jų yra daugiau kaip 10 Seimo narių, seniūnai naudojasi visomis šiame Statute numatytomis opozicijos lyderio teisėmis, išskyrus šio Statuto 15 str. 3 dalyje numatytą opozicijos lyderio teisę į papildomą atlyginimą bei Statuto 27 str. 2 dalyje numatytą opozicijos lyderio teisę. Alt. 2: 5. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip ½ opozicinėms frakcijoms (alt.- Seimo mažumai) priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi šiame Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis. Alt. 3: 4. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnas arba didžiausios opozicinių frakcijų koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi šiame Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.” (A.Kubilius) 41 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: “4. Jeigu opozicinė frakcija ar jų koalicija turi daugiau kaip ½ Seimo mažumos narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Jeigu nei viena opozicinė frakcija arba jų koalicija neturi daugiau kaip ½ Seimo mažumos narių, tokių frakcijų seniūnai naudojasi visomis šiame statute numatytomis opozicijos lyderio teisėmis, išskyrus teisę gauti atlyginimo priedą”. (J.Razma) 41 straipsnio 4 dalyje (alternatyviojoje) skaičių “1/4” pakeisti “1/5” ir 4 dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip: “4. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/5 Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu”. 41 straipsnį papildyti tokia 5 dalimi: “Frakcijų siūlymai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Juos valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti raštu.” (Č.Juršėnas) Papildyti 41 straipsnį nauja trečiąja dalimi: “3. Opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas.” Ir buvusias trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti ketvirtąja ir penktąja dalimis. (J.Bernatonis) 41 straipsnio 4 dalį išbraukti ir jį išdėstyti taip: “41 straipsnis. Opozicinės frakcijos 1. 1. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. 2. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos. 3. Opozicinėmis frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos. 4. Vienos iš opozicinę koaliciją sudarančių frakcijų seniūnas gali būti išrinktas tos opozicinės koalicijos lyderiu ir apie tai viešai paskelbiama Seimui”. (R.Smetona) 43 straipsnis. Seimo komitetų sąrašas Seime sudaromi šie komitetai: 1) Biudžeto ir finansų; 2) Ekonomikos; 3) Europos reikalų; 4) Gamtos apsaugos; 5) Kaimo reikalų; 6) Nacionalinio saugumo; 7) Socialinių reikalų ir darbo; 8) Sveikatos reikalų; 9) Švietimo, mokslo ir kultūros; 10) Teisės ir teisėtvarkos; 11) Užsienio reikalų; 12) Valdymo reformų ir savivaldybių; 13) Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų. Komitetų siūlymai keisti komitetų pavadinimus 4) Aplinkos; 6) Nacionalinio saugumo ir gynybos (arba Gynybos ir nacionalinio saugumo); 12) Valstybės , valdymo ir savivaldybių; 13) Žmogaus teisių. 53 straipsnis. Seimo komitetų posėdžiai 1. Sesijos metu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai rengiami tik Seimui sutikus. Tarp eilinių Seimo sesijų komitetų darbe paprastai daroma 1 mėnesio pertrauka. 2. Eiliniai ir neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų siūlymu. Neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami ir ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu, taip pat Seimo ar Seimo valdybos pavedimu. Preliminari eilinių komiteto posėdžių darbotvarkė paprastai yra tvirtinama ankstesnio komiteto posėdžio metu. Neeilinio posėdžio metu yra svarstomi tik komiteto posėdžio iniciatorių pateikti klausimai. 3. Komitetai gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi bei kita informacija, kurios naudojimas bei platinimas ribojamas įstatymais. Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma 4. Komitetų posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas. Kol komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. 5. Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo nariai. 6. Komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip pat savivaldybių tarybų narius, ministerijų, kitų valstybės institucijų, partijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais. 7. Komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius. Po kiekvieno komiteto posėdžio yra parengiamas pranešimas Seimo spaudos tarnybai, kuriame išdėstoma diskusijų svarstytais klausimais esmė bei priimti nutarimai. 56 straipsnis. Seimo komitetų įgaliojimai, atliekant parlamentinę kontrolę 1. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip laikomasi įstatymų, Seimo nutarimų, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas bei pasiūlymus; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu nagrinėti Seimui atskaitingų valstybės institucijų metų ataskaitas. 2. Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario ar kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją, komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamai kitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys ar kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių (jeigu komitetas nepageidauja kitaip) privalo dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu nedalyvauja – komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą. 4. Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas ir kitokią reikiamą medžiagą. 5. Komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75-76 straipsniuose nustatytas Seimo kontrolės arba laikinųjų tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS SEIMO KOMITETŲ VEIKLOS KRYPTYS 58 straipsnis. Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir teikti apibendrintas visų komitetų išvadas; 2) atlikti bendrąją nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo kontrolę; 3) kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų; 4) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais; 5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų; 6) svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, dėl iš biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, dėl savivaldybių biudžetų sudarymo normatyvų, dėl biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat Seimui bei jo darbuotojams išlaikyti; 7) atlikti valstybės turto naudojimo Finansų ministerijos ir Lietuvos banko veiklos parlamentinę kontrolę, teikti su tuo susijusius pasiūlymus bei rekomendacijas; 8) svarstyti komitetui perduotus įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti finansinius apskaitos, atskaitomybės ir audito klausimus. 59 straipsnis. Ekonomikos komiteto veiklos kryptys Ekonomikos komiteto veiklos kryptys: 1) rengti ir nagrinėti įstatymų, Seimo nutarimų ir rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio plėtojimo ir ekonominės raidos reguliavimo, valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo ir privatizavimo; 2) teikti išvadas ir pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio raidos strategijos, makroekonominių rodiklių įvertinimo ir prognozių; 3) rengti ir nagrinėti įstatymų, Seimo nutarimų ir rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl ūkio subjektų veiklos teisinio reglamentavimo (įmonių steigimas, veikla, reorganizavimas, konkurencija, bankrotas); 4) svarstyti komitetui Seimo perduotus įstatymų, nutarimų ir rezoliucijų projektus, rengti ir teikti jiems išvadas; 5) svarstyti tarptautinius teisės aktus, susijusius su komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 6) svarstyti ir teikti išvadas Vyriausybės pateiktam valstybės biudžeto projektui komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 7) svarstyti ir teikti pasiūlymus bei išvadas Valstybės investicijų programai; 8) vykdyti ūkio šakų valdymo ir kontroliavimo institucijų (Susisiekimo ir Ūkio ministerijų, Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos, Privatizavimo komisijos, Valstybės turto fondo, Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros) parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo, dalyvauti rengiant su tuo susijusius įstatymų projektus; 9) nagrinėti Susisiekimo ir Ūkio ministerijoms, Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai, Privatizavimo komisijai, Valstybės turto fondui, Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai ir jų kuruojamoms programoms ir investiciniams projektams skirtų asignavimų panaudojimą; 10) koordinuoti suinteresuotų valstybės valdymo institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų, nutarimų ir rezoliucijų projektus komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 11) bendradarbiauti su ūkio subjektams (darbdaviams), dirbantiesiems ir vartotojų teisėms atstovaujančiomis konfederacijomis, asociacijomis bei kitomis institucijomis komiteto kompetencijai priskirtais klausimais. 60 straipsnis. Europos reikalų komiteto veiklos kryptys Europos reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) nagrinėti svarbiausius su Lietuvos Respublikos politika Europos Sąjungos atžvilgiu susijusius klausimus, priklausančius Seimo kompetencijai, ir pateikti dėl jų išvadas; 2) koordinuoti Seimo komitetų ir komisijų veiklą integracijos į Europos Sąjungą klausimais; 3) svarstyti pasirengimo narystei Europos Sąjungoje strategiją, Lietuvos Respublikos teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise programos įgyvendinimą, Vyriausybės nuostatas svarbiausiais pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje klausimais, kitus su integracija į Europos Sąjungą susijusius klausimus ir pateikti dėl jų išvadas; 4) atlikti valstybės institucijų parlamentinę kontrolę rengiantis ir pradėjus derybas dėl narystės Europos Sąjungoje; 5) padėti užtikrinti demokratinę Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą proceso plėtojimą. 61 straipsnis. Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptys Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptys: 1) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, miškų ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 3) aplinkosaugos požiūriu nagrinėti komitetui perduotus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 4) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos aplinkosaugos politikos formavimo; 5) atlikti visų institucijų veiklos aplinkosauginę parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl šių institucijų veiklos pagerinimo; 6) svarstyti tarptautinius teisės aktus, susijusius su aplinkosauga bei teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui. 62 straipsnis. Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptys Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir teikti išvadas dėl komitetui nagrinėti perduotų projektų; 2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos agrarinės ir kaimo politikos formavimo, žemės ūkio mokslo ir mokymo krypčių nustatymo, tam reikalingų teisės aktų parengimo; 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto straipsnių, susijusių su žemės ūkio, maisto pramonės bei kaimo žmonių socialinių problemų sprendimu; 4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų ekspertizę agrarinės ir kaimo politikos požiūriu ir teikti pasiūlymus bei išvadas; 5) atlikti žemės ūkio ir maisto pramonės institucijų parlamentinę kontrolę; 6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų su kaimo reikalais susijusių žinybų, įstaigų bei organizacijų veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus. 63 straipsnis. Nacionalinio saugumo komiteto veiklos kryptys Nacionalinio saugumo komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos (alt.: išbraukti) klausimais; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų bei kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais bei srityse, susijusiose su Nacionalinio saugumo įstatymo įgyvendinimu; 3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto visuomenės ir valstybės apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo; 4) atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento prie VRM (alt.: išbraukti) parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo. 64 straipsnis. Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės socialinės politikos formavimo, derinant pagal Europos Sąjungos socialinio vystymo ir gyvenimo lygio kriterijus; 2) svarstyti Vyriausybės pateiktą tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą ir teikti išvadas Seime svarstant kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektu; 3) atlikti bendrąją nuolatinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo kontrolę; 4) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus socialinės apsaugos ir darbo klausimais; 5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos gyventojų realioms pajamoms, socialiniam aprūpinimui ir gyvenimo lygiui; 6) rengti gyventojų užimtumą, darbo santykius, socialinę rūpybą bei apsirūpinimą butais reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų; 7) koordinuoti suinteresuotų Valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 8) atlikti socialinės apsaugos institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo. 65 straipsnis. Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptys Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti gyventojų sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatą ir sveikatinimo veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės sveikatos politikos formavimo; 4) atlikti sveikatos sistemos institucijų ir kitų su asmens ir visuomenės sveikatos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; 5) kontroliuoti sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kūrimo procesą. 66 straipsnis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptys Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptys: 1) rengti ir svarstyti švietimą, mokslą, kultūrą ir masinės informacijos teikimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus bei pasiūlymus; 2) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus projektus, įvertinant, ar jie atitinka valstybės politiką šiais klausimais; 3) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl švietimo, mokslo, kultūros ir informacijos teikimo; 4) rūpintis parama kultūrai tarnaujantiems asmenims, organizacijoms ir judėjimams. 5. atlikti Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų, švietimo, mokslo ir kultūros institucijų parlamentinę kontrolę. 67 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės teisinės politikos formavimo; 2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą; 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją; 4) svarstyti ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų derinimo su Europos Sąjungos teise; 5) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl teisėtumo įgyvendinimo, teisėtvarkos stiprinimo ir nusikalstamumo kontrolės, taip pat koordinuoti tokių projektų rengimą; 6) svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl valstybės institucijų sistemos reformų; 7) teikti teisines išvadas dėl kitų komitetų rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų; 8) svarstyti ir pateikti Seimui nuomonę dėl Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, prokurorų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūrų ir teisėjų, taip pat prokurorų atleidimo; 9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus, veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas bei pasiūlymus; 10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų veiklos; 11) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl valstybės kontrolės sistemos tobulinimo; 12) kontroliuoti, nesikišant į operatyvinę veiklą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbą; 13) pagal Konstitucinio Teismo nutarimus dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų prieštaravimo Konstitucijai rengti šių įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų pataisų projektus arba teikti pasiūlymus kitiems komitetams parengti tokius projektus. 68 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų užsienio politikos klausimų; 2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienio politika, projektus ir teikti išvadas; 3) vykdyti užsienio politiką vykdančių ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo; 4) rūpintis Seimo tarpparlamentinių ryšių skyriaus veiklą, atsižvelgiant į užsienio politikos prioritetus; svarstyti Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose bei forumuose, tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus; 5) vykdyti valstybės institucijų, vykdančių Lietuvos informacinį pristatymą užsienyje, kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus; 6) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų; 7) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas; 8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir diplomatinių atstovybių atidarymo užsienyje; 9) iš anksto svarstyti Užsienio reikalų ministro pasiūlymus, teikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse bei jų atšaukimo. 69 straipsnis. Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto veiklos kryptys Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto veiklos kryptys: 1) Seimo pavedimu arba savo iniciatyva rengti priimamų teisės aktų projektus valstybės viešojo valdymo ei viešojo administravimo, teritorinių struktūrų pertvarkymo, savivaldybių institucijų darbo organizavimo, finansavimo ir ekonominio savarankiškumo klausimais; 2) svarstyti įstatymų projektus, rengti dėl jų išvadas ir pasiūlymus valstybės viešojo valdymo, administravimo bei savivaldos reformos, valstybės teritorijos administracinio suskirstymo, valstybės tarnybos ir savivaldos teisinių santykių reguliavimo klausimais; 3) svarstyti Vyriausybės programos viešojo valdymo ir administravimo bei savivaldos reformos nuostatas; 4) svarstyti ir pateikti Seimui nuomonę pagal savo kompetenciją dėl valstybės institucijų vadovų ir kitų politinių pareigūnų, kuriuos skiria Seimas, kandidatūrų; 5) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto skyrius, kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl savivaldybių biudžetų vykdymo; 6) aprobuoti Seimui teikiamus Vyriausybės pasiūlymus dėl valstybės teritorijos administracinio suskirstymo ir atskirų savivaldybių ar apskričių teritorijų ribų nustatymo; 7) teikti Seimui išvadas dėl savivaldybių tarybų paleidimo ir Vyriausybės siūlymo ar Vyriausiosios rinkimų komisijos laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje pagrįstumo; 8) nagrinėti Seimo ar jo Valdybos pavedimu Komitetui perduotus jo kompetencijos klausimus; 9) bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybių asociacija, rengiant įstatymus ir kitus Seimo teisės aktus savivaldos plėtros klausimais; 10) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai komiteto kompetencijai priskirtais klausimais, teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei bei Lietuvos savivaldybių asociacijai”. 97 straipsnis. Vakarinių posėdžių darbotvarkė 1. Kiekvienos dienos vakarinio posėdžio paskutinės 20 minučių skiriamos Seimo nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių valstybės problemų. Tai transliuojama per nacionalinį radiją. 2. Norintieji kalbėti iki rytinio posėdžio įteikia Seimo posėdžių sekretoriatui raštišką prašymą. Seimo posėdžių sekretoriatas gautus prašymus perduoda posėdžio pirmininkui. 3. Dėl Seimo narių pareikštos nuomonės nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti Seimo nario siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai. Seimo komitetas ar komisija šią problemą privalo pradėti nagrinėti ne vėliau kaip po savaitės. 4. Antradienio vakarinio posėdžio 30 minučių skiriama Vyriausybės pusvalandžiui - atskirų Vyriausybės narių, Seimo pareigūnų, Seimo paskirtų valstybės institucijų vadovų, išskyrus Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kitų valstybės institucijų vadovų atsakymams į Seimo narių klausimus, o ketvirtadienio vakarinio posėdžio dalis paprastai skiriama Vyriausybės valandai. 5. Kas trečiojo ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro Seimo mažumos (alt.: opozicijos) frakcijos. Seimo valdyba likus savaitei iki tokio posėdžio, atsižvelgdama į proporcinio Seimo mažumos (alt.: opozicijos) frakcijų atstovavimo principą, iki eilinės Seimo sesijos pradžios paskiria frakciją arba jų koaliciją, atsakingas už tokių posėdžių darbotvarkes. Šiuo atveju tokių posėdžių darbotvarkės Seimo posėdyje nebetvirtinamos, tačiau turi būti pateikiamos kartu su savaitės darbotvarkės projektu. 6. Kiekvieno ketvirtadienio, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus ketvirtadienius, vakarinio posėdžio pabaigoje ne daugiau kaip 2 valandos skiriama Seimo narių įregistruotiems projektams svarstyti. Šie projektai į darbotvarkę yra įrašomi, jeigu juos įtraukti neprieštarauja daugiau kaip 1/3 Seimo narių, pagal jų registravimo eilę. Seimo narys gali prašyti Seimo, kad jo įregistruoto projekto svarstymas būtų atidėtas, tačiau tokiu atveju į darbotvarkę jis gali būti įtrauktas tik tada, kai jo svarstymui eilė ateis iš naujo. 108 straipsnis. Diskusijų nutraukimas ir apribojimas 1. Diskusija nutraukiama Seimui nutarus, išskyrus tuos atvejus, kai šio statuto numatyta kitokia diskusijos baigimo tvarka. 2. Pasiūlymas diskusiją nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Seimo narys. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo. 3. Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal šio straipsnio 4 dalį. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį. 4. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Alt.: Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis. 5. Jeigu Vyriausybės nariai, taip pat frakcijos ar komiteto vienas atstovas apie savo pageidavimą kalbėti praneša Posėdžių sekretoriatui iki diskusijos nutraukimo, jie išlaiko teisę kalbėti, net jeigu nutariama diskusiją nutraukti. 6. Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami. 7. Jeigu diskusijos nutraukimui prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą palaiko 1/4 (1/3) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau. 109 straipsnis. Pertrauka klausimo svarstyme ir jo atidėjimas 1. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, klausimo svarstyme daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Alt.: 1. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, klausimo svarstyme daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Alt.: 1. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, klausimo svarstyme daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Opozicijos lyderio reikalavimu daroma viena ne ilgesnė kaip 30 minučių pertrauka. 2. Svarstant klausimą daryti tokias pertraukas ar atidėti svarstymą galima iš viso tik 2 kartus. Tame pačiame posėdyje to paties klausimo svarstyme daroma tik viena neeilinė pertrauka. 3. Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai pažeistas šis statutas, komitetas, rengęs įstatymo ar kito teisės akto projektą, frakcija arba Etikos ir procedūrų komisija turi teisę reikalauti, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas, bet ne ilgiau kaip savaitei.