← Lietuva

NAPP

NAPP TURINYS 1. Integracinis procesas ir Stojimo Partnerystė........................................................................... 1 2. Nacionalinės Acquis priėmimo programos ypatumai............................................................ 1 3. Programos struktūra............................................................................................................. 1 4. Programos vykdymas........................................................................................................... 1 5. Programos finansavimas 1999 metams................................................................................ 1 6. Problemos............................................................................................................................. 1 7. Šiandieniniai veiksmai ir pasiūlymai administravimo gerinimui........................................... 1 Rengiant šią ataskaitą buvo remiamasi Užsienio reikalų ministerijos Pasiruošimo deryboms dėl narystės ES delegacijos, Europos Integracijos departamento, Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais raštais, Seimo komitetų išvadomis, LR Seimo priimtomis rezoliucijomis. Taip pat Europos Komisijos, PHARE ekspertų pateiktais dokumentais bei informacija. 1. Integracinis procesas ir Stojimo Partnerystė Integracija į ES buvo pripažinta Lietuvos svarbiausiu politiniu tikslu pasirašant Europos (Asociacijos) sutartį 1995 m. birželio 12 d. Sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti Europos Sąjungos šalimi bei apėmė platų bendradarbiavimą tarp ES ir Lietuvos ne tik prekybos, bet ir politinėje, finansinėje, ekonominėje, socialinėje srityse. 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti Europos Sąjungos nare. Sutartis įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. 1995 m. gruodžio mėn. Europoje Sąjungos Madrido viršūnių Taryba nusprendė, kad pasibaigus 1996-97 m. Europos Sąjungos Tarpvyriausybinei konferencijai, Europos Komisija pateiks nuomonę apie kandidatuojančių valstybių pasirengimą narystei. 1997 m. liepos 16 d. Europos Komisija pateikė „Darbotvarkė 2000”, kurioje numatė keletą priemonių pagerinti šalių – kandidačių pasirengimą narystei. Viena svarbiausių -Europos Komisija pasiūlė sustiprintą pasirengimo narystei strategiją, pagal kurią sukuriama kiekvienai šaliai pritaikyta Stojimo Partnerystė. Kartu su „Darbotvarke 2000” Europos Komisija pateikė ir nuomonę apie kiekvienos šalies paraišką narystei Europos Sąjungoje. Komisijos nuomonėje apie Lietuvos paraišką narystei Europos Sąjungoje išdėstytos Komisijos rekomendacijos Lietuvai, kuriose teigiama, kad derybos su Lietuva dėl stojimo į ES turėtų prasidėti , kai tik Lietuva padarys pakankamą pažangą vykdydama narystės sąlygas, nustatytas Europos viršūnių tarybos Kopenhagoje 1993 m. 1997 m. gruodžio mėn. 12-13 d. ES Liuksemburgo viršūnių Taryba nusprendė, kad formalus stojimo procesas prasidės su visomis kandidatėmis kartu 1998 m. kovo 30d. ir nurodė, kad iki to laiko turi būti parengtos individualios Stojimo Partnerystės programos su visomis kandidatėmis. Kiekvienai šaliai kandidatei buvo pasiūlyta priimti Nacionalinę Acquis priėmimo programą (NAPP), nustatančią kaip bus vykdoma Stojimo partnerystės programa, bei prioritetų įgyvendinimo grafiką bei nurodančią reikalingas finansines lėšas ir darbo jėgos išteklius. Europos Komisija akcentavo, kad Stojimo partnerystės programos ir Nacionalinės Acquis priėmimo programos bus nuolatos peržiūrimos, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą ir nustatyti naujus prioritetus. 1997 spalio mėn. 2 d. iš Europos Komisijos buvo gautas “Lietuva: Stojimo Partnerystė“ preliminarus projektas. Juo remiantis buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas 1997 m. spalio mėn. 31 d. Nr. 1202 „Dėl pasirengimo Stojimo partnerystės programai” (Žin., 1997 m. 100-2525), kuriuo patvirtintas Pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą planas. Pagal šį dokumentą Pasiruošimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacija buvo įpareigota parengti Nacionalinės Acquis priėmimo programos projektą iki 1998 vasario 15 d., o ministerijos ir žinybos įpareigotos pateikti delegacijai pasiūlymus stojimo prioritetams ir Nacionalinės Acquis priėmimo programos konkrečius veiksmų planus. Pradinei informacijai pateikti buvo skirtas mėnuo iki 1997 m. gruodžio 1 d., o patikslintai – iki 1998 m. sausio 1 dienos. Stojimo Partnerystės esmė - šalys turi nurodyti prioritetines sritis, o Komisija jas įvertinus sprendžia dėl finansinės paramos (nors Stojimo Partnerystė yra abipusis dokumentas, realiai prioritetus padiktavo Komisija, tai yra Stojimo Partnerystę sudarė Komisija, konsultuodamasi su Lietuva, o taip pat remdamasi Tarybos nustatytais principais, prioritetais, tarpiniais uždaviniais ir sąlygomis). Lietuvos galimybės keisti SP pateiktus Stojimo prioritetus, buvo labai ribotos, o likusio SP dokumento dalies keisti iš viso nebuvo galima – jis pateiktas vienodai visoms šalims-kandidatėms, nes tai yra Europos Komisijos dokumentas. Kiekvienai šaliai – kandidatei Komisija paruošė šią programą, remdamasi 1997 m. liepos 16 d. paskelbta Nuomone apie kandidačių paraiškas narystei, daugiausiai dėmesio kreipdama į Nuomonėje nurodytų trūkumų įveikimą. Stojimo Partnerystėje išskiriami artimiausias (1998 metai) ir vidutinis (iki Lietuvos tapimo Europos Sąjungos nare) laikotarpis. Artimiausiame laikotarpyje: Ekonominės reformos, Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo, Vidaus rinkos, Teisingumo ir vidaus reikalų, Aplinkos apsaugos bei Energetikos prioritetų grupės. Vidutinis laikotarpis tai - Ekonominės reformos, Ekonominės politikos, Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo, Vidaus rinkos, Teisingumo ir vidaus reikalų, Žemės ūkio, Energetikos, Transporto, Darbo rinkos ir socialinių reikalų, Aplinkosaugos ir Regioninės politikos prioritetai. Stojimo Partnerystės programas Komisija priėmė 1998 m. kovo 25 d., o Taryba patvirtino kovo 30 d. Visus pasirengimo deryboms ir narystei darbus Lietuva turi atlikti Stojimo Partnerystės rėmuose, todėl šis dokumentas traktuojamas kaip svarbiausia darbų programa. 2. Nacionalinės Acquis priėmimo programos ypatumai NAPP pirmasis variantas buvo parengtas remiantis preliminaria Stojimo Partnerystės versija. Vėliau atsižvelgiant į pasikeitusius Stojimo Partnerystės prioritetus – Nacionalinė Acquis priėmimo programa taip pat buvo keičiama. Kaip rašoma NAPP preliminaraus projekto 1998.01.26 aiškinamajame laiške NAPP pagrindą sudaro: ministerijų, žinybų pasiūlymai, veiksmų planai NAPP, taip pat LR Vyriausybės 1997.10.31 Nutarime Nr. 1202 „Dėl pasirengimo Stojimo Partnerytės programai” nurodytas “Pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą 1998 m. planas”, LR Vyriausybės 1997.05.27 Nutarime Nr. 519 “Dėl LR Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių” ir Europos reikalų ministerijos paruošta medžiaga”Įsijungimo į Europos Sąjungos bendrąją rinką strategijos įgyvendinimo priemonių planas”. Pirmasis preliminarus NAPP projektas buvo parengtas 1998 m. sausio pradžioje ir sausio 13 d. išsiuntinėtas į LR ministerijas ir žinybas prašant pateikti jam pasiūlymus ir papildymus. Tačiau jau pirminiam NAPP variantui buvo gauta pastabų iš VATESI, Ūkio ministerijos, kad NAPP nurodyti prioritetai, ne visiškai atitinka Lietuvos interesus (1998 04 14 Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio protokolas Nr. 6) . Kadangi NAPP buvo parengta vadovaujantis “Stojimo Partnerystėje” nurodytais prioritetais, paremtais Komisijos Nuomone, programoje nurodytų prioritetų ir formuluočių negalima keisti, nors jos gal būt ir ne visada visiškai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus. Rengiant “Stojimo Partnerystės” programą į Lietuvos pasiūlymus buvo atsižvelgta labai nežymiai. VEIK’o posėdyje 1998 04 14 buvo pastebėta, kad 47 NAPP nurodytų priemonių įgyvendinimo terminai neatitinka: 1) Vyriausybės veiklos programos priemonių, 2) kitų Vyriausybės nutarimuose numatytų priemonių, 3) Nacionalinės Teisės harmonizavimo darbų programoje (NTHDP) numatytų priemonių įgyvendinimo terminų. Nacionalinė Acquis priėmimo programa svarstyta LR Vyriausybės 1998 kovo 18 d. posėdyje, Vyriausybinės integracijos komisijos posėdžiuose(VEIK) 1998 m. vasario 27 d. ir 1998 m. balandžio 14 d., kuriuose programos projektui pritarta ir nuspręsta ją tvirtinti ir vykdyti. LR Seimo Europos reikalų komitetas savo posėdžiuose (1998 02 02, 1998 02 09) svarstė NAP programą, bei ruošiantis diskusijai Seimo plenariniame posėdyje kreipėsi į kitus nuolatinius Seimo komitetus su prašymu išnagrinėti jų kompetencijai priklausančias sritis. 1998 kovo 17 d. įvyko diskusija Seime, kurios metu buvo priimta Seimo rezoliucija „Dėl Nacionalinės Acquis programos įgyvendinimo “. Rezoliucijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Seimas vertina šį dokumentą kaip Lietuvos Respublikos prioritetinę vidaus reformų programą, kurią būtina įgyvendinti siekiant sparčios ir efektyvios Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą. (žr. Priedas Nr. 1) 1998 m. kovo mėn. Lietuva Europos Komisijai pateikė Nacionalinę Acquis priėmimo programą, o 1998 m. birželio 25 d. buvo perduota Nacionalinės Acquis priėmimo programos patikslinta versija. 1998 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1305 patvirtino patobulintą Nacionalinę Acquis priėmimo programą. 1998 m. Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą, dalyje apie Stojimo partnerystės ir Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimą rašoma: „Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės Acquis priėmimo programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrajame 1999 m. pusmetyje, Stojimo partnerystės programos per?iūrėjimo metu.” Įvykus reorganizacijai, Europos Komitetui prie LRV kartu su kitų integracinių programų koordinavimu buvo pavesta koordinuoti Nacionalinę Acquis priėmimo programą ir vykdyti jos įgyvendinimo kontrolę bei įgyvendinimą. Šiuo metu teisės harmonizavimo darbai vyksta pagal dvi programas: Nacionalinę Teisės harmonizavimo darbų programą ir Nacionalinę Acquis priėmimo programą. Nacionalinė Teisės harmonizavimo darbų programa patvirtinta 1996 rugsėjo mėn. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1049 metais ir peržiūrėta 1997 metais. Ši programa buvo pagrindinė priemonė teisės harmonizavimui vykdyti iki sukuriant NAPP. Nors šios programos skiriasi savo sudarymo principais (NTHDP sudaryta pagal parengtą „Baltąją knygą” t.y. Europos Komisijos paruošta veikiančių antrinės teisės aktų visuma Asocijuotoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms integracijai į ES vidaus rinką, o NAPP daugiausia pagal Europos Komisijos „ Nuomonėje” apie Lietuvą pareikštus trūkumus ir apima ne tik teisės aktų priėmimą, bet ir institucijų kūrimą bei teisės aktų įgyvendinimą) daug priemonių dubliuoja viena kitą, sukuria papildomus planavimo ir administravimo kaštus bei sukelia neaiškumus vykdančioms ministerijoms ir žinyboms. 3. Programos struktūra 1998 m. patvirtintoje NAPP numatyti dvejopi stojimo prioritetai: artimiausieji (A), kurie turi būti įgyvendinti 1998 metais ir vidutinio laikotarpio (B), iki Lietuva taps ES nare. Prioritetai sudaryti atsižvelgiant į Komisijos nuomonėje apie paraišką narystei ES nurodytus trūkumus ir neapima visų sričių, susijusių su integracija į ES, apima tik tas, kur Komisijos nuomone, reikia spartesnės pažangos. Patvirtinus programą 1998 m. NAPP išskirta 53 prioritetų sistema. (žr. lentelė 1) „A “Artimiausiojo laikotarpio (1998 m.) „B” Vidutinio laikotarpio (iki Lietuva taps ES nare) Prioritetai 23 30 Priemonės/ veiksmai 278 291 Lentelė 1. Nacionalinės Acquis programos priėmimo paskirstymas į trumpalaikius ir ilgalaikius prioritetus. Tarp kitų priemonių patvirtinta NAP programa buvo įsipareigota, kad 1998 metais bus: Šios priemonės nėra lygiavertės, nes B grupės priemones ketinama vykdyti net iki 2020 metų, o A grupės priemonės yra gana išsamios, konkrečios, kadangi turi būti įgyvendintos per vienerius metus. Bendros programos sąnaudos – daugiau kaip 9 mlrd. Litų, A grupės priemonėms – daugiau kaip 1 mlrd. Litų (12 proc.) šios sumos. Didžiausias lėšų lyginamasis svoris tenka institucijų plėtimui (apie 86 proc. NAPP kaštų) , įstatymdavystei (12 proc.), naujų struktūrų kūrimui (1,9 proc.) ir kvalifikacijos kėlimo priemonėms (1,5 proc.). Svarbiausios išlaidos A grupėje – ūkio reformai vykdyti (trečdalis visų A grupės priemonėms numatomų lėšų), panašus lėšų dydis reikalingas institucinei –administracinei sąrangai tobulinti bei plėtoti, taip pat energetikos, visų pirma atominės, problemoms spęsti (27,5 proc. A grupės priemonėms numatomų lėšų). Pagal pateiktus duomenis B grupėje didžiausią dalį sudaro transporto sektorius, kuriam plėtoti reikėtų 2681 mln. Lt. ( beveik 33 proc. visų B grupės priemonėms numatomų lėšų), aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti reikės 2577 mln. litų (31,6 proc.), branduolinės energetikos priemonėms – daugiau kaip 1754 mln. litų (21,5 proc.) Jau pirmame programos variante kai kurių sektorių priemonių yra aiškiai per mažas lyginamasis svoris. B grupėje tai Regioninė politika ir integralumas (0,08 proc.) , Ūkio politika ( 0,1 proc.). Tą galėjo sąlygoti nepakankamas atitinkamų institucijų dėmesys reikiamam priemonių numatymui, o gal – plėtros strategijos atskirose srityse neturėjimas (1998 11 10 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1305 patvirtintos Nacionalinės Acquis priėmimo programos aiškinamasis raštas). Šią prielaidą patvirtina 1998 m. Komisijos Ataskaita apie Lietuvos pažangą, kurioje, kaip vienos iš probleminių sričių minima tai, kad „Lietuva nėra parengusi vidutinės trukmės ūkio strategijos” bei „Lietuvoje dar nesukurta veiksminga institucinė sistema įgyvendinti regioninei politikai”. Reikia atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija vertindama NAPP, žiūri į tai kaip jame atspindėti Stojimo Partnerystės prioritetai ir kaip plačiai yra atspindima kiekvienos srities acquis esmė. Deja, nė vienas iš NAPP sektorių nėra parengtas iki galo. Kai kuriuose sektoriuose (ekonominė reformos , kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkosaugos ir teisėtvarkos bei vidaus reikalų) Stojimo Partnerystės prioritetai atspindėti išsamiai tačiau kai kurių vidutinės trukmės prioritetų į NAPP visiškai nebuvo įtraukta (gebėjimų įgyvendinti bendrąją žuvininkystės politiką bei audiovizualinępolitiką). Kaip pastebi Europos Komitetas „didžiausia dabartinės programos problema yra tai, kad joje atsiradusios priemonės tik maža dalimi buvo priskirtos ES teisei. Daugelis jų yra susietos su sektoriaus reforma, bet ne su ES teisės įgyvendinimu” (raštas 1998 12 10 Nr. 02-3344/1511). 2. Programos vykdymas Vyriausybinės Europos Integracijos Komisijos posėdžio metu 1998 m. balandžio 14 d. buvo konstatuota, kad pagal turimus duomenis tam momentui įgyvendintos 53 NAPP priemonės, t.y. 16 proc. visų šiems metams numatytų priemonių. Taip pat pažymėta, kad per kiekvieną ketvirtį reikėtų įgyvendinti apie 80 programos priemonių. 1998 m. birželio mėn. 11 d. pateiktame URM Pasiruošimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacijos rašte apie NAPP vykdymo rezultatus buvo konstatuota, kad: 1998 m. birželio 1 d. iš 25 institucijų gauta informacija apie 218 priemonių ( 38 proc. visų NAPP priemonių) vykdymą, tame tarpe 136 A grupės priemones (48 proc. visų A grupės priemonių) ir 82 (28 proc.) B grupės priemonių. Kaip įvykdytos pažymėtos 41 priemonė. Iš viso birželio 1 d. įvykdyta 70 priemonių – tačiau beveik pusė šių priemonių buvo įvykdytos 1997 metais. Pagal NAPP terminus turėjo būti įvykdytos 72. Rašte taip pat konstatuojama, kad:

  1. a)iki liepos 1 d. turės būti įvykdytos papildomai 54 NAPP priemonės.
  2. b)1998 m. papildomai turės būti įvykdyta beveik 190 priemonių. 1998 m. birželio 11 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio buvo pabrėžiama, kad Europos Komisijos nuomone nevisiškai gerai vykdomos NAPP’o priemonės privatizavimo, energetikos ir bankroto srityse. 1998 m. I pusmečio NAPP vykdymas. EK prie LRV, kaip institucija koordinuojanti Nacionalinę Acquis priėmimo programą ir vykdanti jos įgyvendinimo kontrolę bei įgyvendinimą 1998 09 24 rašte Nr. 02-1076 pateikė tokius duomenis (žr. lentelė 2). vykdymas/ priemonės įvykdytos pasiekta esminė pažanga vykdoma iš 247 A 75 (30%) (iš kurių 1997 m. - 36) 60 (24%) 112 (46%) Iš 263 B 16 (iš kurių 1997 m. –7) 2 Lentelė. NAPP vykdymas 1998 m. spalio 1 d. duomenimis *pasiekta esminė pažanga – priemonės didžioji dalis užduoties jau įvykdyta. **vykdoma- kai priemonė tik pradėta vykdyti. (Esama padėtis) Nacionalinės Acquis priėmimo programos priemonių vykdymas iki 1998 11 25: Pagal 1998 12 10 Europos Komiteto prie LRV pateiktus duomenis iki 1998 11 25 įvykdyta 100 artimiausio laikotarpio, 1998 metais – 58 priemonės. vykdymas/ priemonės įvykdytos pasiekta esminė pažanga vykdoma iš 266 A 100 (37,5%) (iš kurių iki 1998 m. - 42) 51 (19,1%) 115 (43, 2%) Iš 263 B 20 (iš kurių iki 1998 m. –7) 3 Lentelė. NAPP vykdymas 1998 11 25 duomenimis. (žr. priedas Nr. 2) Darant prielaidą, kad priemonių skaičius iki metų pabaigos daug nepasikeis, galima teigti, kad per metus įgyvendinamos 68 (1998 metais įvykdytos 58 A ir 10 B grupės priemonės) priemonės . Artimiausio laikotarpio, 1998 m. numatytų įgyvendinti programos prioritetų vykdymo analizė (esama padėtis) Pateikiamoje analizėje yra remiamasi Europos Komiteto prie LRV 1998 12 10 pateiktais duomenimis apie Nacionalinės Acquis programos vykdymą. Pateikiami duomenys kiek iš Artimiausio laikotarpio prioritetų turėjo būti įvykdyti, kiek yra įvykdyta iki 1998 gruodžio mėn. 25 d. Artimiausio laikotarpio Nacionalinės acquis programos prioritetų įgyvendinimas: Institucinių ir administracinių gebėjimų srityje: 1) Viešojo administravimo reformos spartinimas – 1998 m. artimiausių prioritetų grupėje numatyta įvykdyti 30 priemonių pirminiame NAPP variante, bei 28 dabartiniame, iš kurių 1998 m. gruodžio mėn. įvykdytos tik 5 priemonės. Įvykdytos priemonės* : priimtas LR Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymas, parengta ministerijų, departamentų ir kitų centrinių institucijų teritorinio valdymo funkcijų ir išteklių perdavimo apskritims ir savivaldybėms programa, įsteigtas bendrojo naudojimo duomenų perdavimo tinklo „Vilnius Datapak” valdymo centras, įreng2tas Valstybinių institucijų kompiuterių tinklas visuose apskričių miestuose, priimti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje bei LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymai. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : priimti LR administracinių teismų įstatymą ir įgyvendinti šį įstatymą. 1998 11 25 duomenimis ši priemonė nėra galutinai įvykdyta, 1998 06 24 nutarimu Nr. 784 LRV pateikė LR Seimui įstatymų paketą bei Civilinio proceso kodekso papildymų ir pakeitimų projektą, tačiau įstatymai dar nepriimti. Taip pat buvo numatyta vykdyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programą (priemonė tik pradėta vykdyti), parengti viešojo valdymo įstatymo projektą, sukurti integralią valstybės kadastrų, klasifikatorių ir registrų sistemą(pasiekta pažanga), parenti naujų savivaldybių kūrimo programą, administracinės-teritorinės reformos II-ojo etapo parengimas (pasiekta pažanga), parengti Savivaldybės biudžeto vykdymo kontrolės įstatymo projektą (projektas neparengtas), įsteigti viešojo valdymo institutą (pasiekta pažanga – bet priemonė neįgyvendinta) ir kt. Europos Komisijos 1998 m. ataskaitoje apie Lietuvos pažangą siekiant narystės ES administracinių gebėjimų stiprinimo, ypač viešojo administravimo reformos vykdymas minima kaip viena iš problematiškiausių sričių. 2) Sienų kontrolės stiprinimas – A prioritetų grupėje numatyta įgyvendinti 5 priemones nėra visiškai įvykdytos nei vienos priemonės. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Visiškai įvykdytos nėra nei vienos priemonės, nors rengiama nauja Lietuvos sienos apsaugos ir pasienio policijos veiklos įstatyminės bazė, atitinkanti ES reikalavimus, stiprinama pasienio punktų techninė bazė, demarkuojama rytinė sienos su Baltarusija dalis – šios priemonės buvo įsipareigotos pabaigti įgyvendinti 1998 m. 3) Muitų institucijos stiprinimas – artimiausių prioritetų grupėje numatytos 9 priemonės, iš kurių įvykdytos 3 ir dar 3 vykdyme pasiekta esminė pažanga. Įvykdytos priemonės* : Priimtas muitų tarifų įstatymas, parengta muitinės modernizavimo programa - strateginis planas 1998-2000 metams, pasirašyta trišalė Baltijos šalių sutartis dėl bendrosios tranzito procedūros, LR atžvilgiu įsigaliojo laikinoji įvežimo konvencija. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Parengti tarnybos LR muitinėje statuto pataisų projektą (pasiekta pažanga), suderinti muitinės kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus ir kitų muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus su ES teisės aktais (vykdoma), prisijungti prie tarptautinės Nairobio konvencijos (neprisijungta). 4) Branduolinę energetiką reguliuojančios institucijos stiprinimas – numatytos 7 priemonės, įvykdyta 3, pasiekta pažanga taip pat 3. Įvykdytos priemonės* :Pasirašytos kelios PHARE programos sutartys su Vakarų reguliavimo konsorciumo nariais. Ignalinos AE pateikė ataskaitą apie 57 įvykdytus SIP-2 programos reikalavimus. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Licenzijavimo paramos projekto vykdymas licenzijuojant IAE (vykdoma). 5) Valstybės tarnautojų mokymo strategijos parengimas – numatytos 3 priemonės , nėra įvykdyta nė vienos. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* turėjo būti priimtas Valstybės tarnybos įstatymas (projektas parengtas, bet nepriimtas), parengti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo programos ir kt. 6) Teisėjų mokymo strategijos parengimas – numatytos 4 priemonės, iš kurių įvykdyta viena. Įvykdytos priemonės* : įsteigtas Teisėjų mokymo centras. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Įsipareigota užbaigti vykstančią teismų reformą, ypač susijusią su teisėjų mokymo organizavimu, tačiau tai nebuvo padaryta,. 7) Veterinarijos ir augalų sanitarijos administracijų, ypač pasienio punktų mokymo strategijos parengimas – numatytos 5 priemonės , kurios visos įvykdytos. Įvykdytos priemonės* : Nuolat vykdomos veterinarijos tarnybos specialistų kvalifikacijos kėlimas, organizuojamos stažuotės. 8) Aplinkos apsaugos institucijų stiprinimas – numatyta 14 priemonių , iš kurių įvykdytos 4. Įvykdytos priemonės* : baigėsi PHARE (DISAE) projektas, apie 40 ministerijos specialistų dalyvavo Švedijos aplinkos apsaugos agentūros organizuotuose kursuose; TAIEX, dvišalių donorų pagalba vykdomi mokymai ir konsultacijos. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Atlikti aplinkos apsaugos valdymo sistemos auditą ir parengti pasiūlymus valdymo efektyvumui padidinti (parengtas pirminis įvertinimas), Aplinkos ministerijos specialistų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos parengimas (programa nepriimta). Ūkio reformos srityje: 1) Vidutinės trukmės ūkio politikos formavimas ir jų įgyvendinimas Europos Sutarties kontekste – numatytos 5 priemonės, įvykdyta viena, 4 vykdyme numatyta esminė pažanga. Įvykdytos priemonės* : Parengta ūkio socialinės ir ekonominės plėtros vidutinės trukmės prognozavimo metodika. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Kasmet turėjo būti rengiama vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozės (parengtas tik pirminis variantas). Turėjo būti priimtas Investicijų įstatymas, numatantis investavimo sąlygas, atitinkančias ES reikalavimus (projektas pateiktas LR Vyriausybei). Turėjo būti parengta Lietuvos vidutinės trukmės ūkio plėtros strategija (neparengta) - Europos Komisija 1998 m. ataskaitoje apie Lietuvos pažangą tai dažnai minimas trūkumas. 2) Stambių įmonių privatizavimo pagreitinimas – įsipareigota per 1998 m. privatizuoti 14 stambių įmonių, privatizuotos šešios. Įvykdytos priemonės* Iki š.m. gruodžio mėn. pabaigos buvo privatizuotos šešios stambios įmonės: (AB “Lietuvos telekomas”, AB „Klaipėdos smeltė”, AB Viešbutis „Lietuva”, AB „Baltijos” laivų statykla, AB „Baltijos laivų statykla”, AB “Vakarų laivų remontas”) Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Turėjo būti privatizuota AB „Mažeikių nafta”, AB „Geonafta”, AB „Radijos ir TV centras”, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” , AB „Lietuvos jūrų laivininkystė”, AB „Kauno aviacijos gamykla”, AB „Lietuvos avialinijos” ir „Aviakompanija Lietuva” ir kt. 3) Bankinio sektoriaus pertvarkymas – numatytos 2 priemonės, įvykdyta viena. Įvykdytos priemonės* Restruktūrizuotas Lietuvos valstybinis komercinis bankas, Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Dar neprivatizuotas Lietuvos žemės ūkio bankas. 4) Energetikos sektoriaus pertvarkymas – numatytos 7 priemonės, bet įvykdytos tik 2. Įvykdytos priemonės* Parengtos energetikos sektoriaus akcinių bendrovių tolesnio restruktūrizavimo ir privatizavimo principinės schemos, priimtas Šilumos ūkio decentralizavimo įstatymas. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Parengti ir pradėti įgyvendinti energetikos sistemos efektyvumo didinimo programą, Akcinių bendrovių „Lietuvos energija” ir „Lietuvos dujos” restruktūrizavimas (užbaigtas pirmasis etapas), Energetikos produkcijos eksporto strategijos parengimas (pateiktas LR Vyriausybės posėdžiui svarstyti), Priemonių, įgalinančių mažinti energetikos išteklių tiekėjų įtaką, paruošimas (vykdoma pirminė stadija). 5) Žemės ūkio maisto sektoriaus pertvarkymas – numatytos 11 priemonių, įvykdyta tik viena. Įvykdytos priemonės* Tobulinant žemės ūkio superkamų produktų kokybės vertinimo ir atsiskaitymo sistemą, įdiegta „Žalio pieno kokybės vertinimo sistema” Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Buvo numatyta padidinti Lietuvos perdirbamosios pramonės pieno sektoriaus tarptautinį konkurencingumą, taip pat Lietuvos žemės ūkio perdirbamosios pramonės tarptautinį konkurencingą (priemonės tik pradėtos vykdyti) ir kt. 6) Finansinės disciplinos įmonėse užtikrinimas – numatytos 3 priemonės, įvykdytos taip pat trys. Įvykdytos priemonės* Įvesti specialieji apskaitos dokumentų blankai bei krovinių gabenimo važtaraščiai, priimtas LRV nutarimas „Dėl 1998 m. pavyzdžio banderolių tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams ženklinti įvedimo”. Vidaus rinkos srityje: 1) Pasienio veterinarinės ir fitosanitarinės kontrolės tobulinimas – numatyta 21 priemonė, įvykdytos 8, pasiekta pažanga 3 priemonių vykdyme. Įvykdytos priemonės* Fitosanitarijos tyrimų laboratorijos aprūpinimas, priimti poįstatyminiai aktai žemės ūkio gyvulių gerovės apsaugai, atlikus ES teisinių aktų analizę, buvo priimti Valstybinės veterinarijos tarnybos nutarimai dėl gyvūnų apsaugos jų skerdimo metu, žuvies produktų kontrolės ir kai kurių ligų kontrolės priemonių. Priimti veterinariniai reikalavimai pieno ūkiui ir pieno gamybai, reikalavimai žvėrienos gamybai. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta sustiprinti pasienio fitosanitarijos punktų bazę, išplėsti pasienio valstybinių veterinarijos postų funkcijas, organizuoti ir kontroliuoti veterinarinių reikalavimų, atitinkančių ES teisės normas įgyvendinimą ir kontrolę , sustiprinti veterinarijos įstaigų materialinę bazę, aprūpinant ES standartus atitinkančia įranga (šios priemonės tik pradedamos vykdyti) ir t.t. Nors yra paruoštas maisto įstatymas pagal ES reikalavimus, tačiau jo priėmimo terminas priklauso nuo Produktų saugos įstatymo priėmimo. Europos Komisija 1998 m. Ataskaitoje nurodė, kad veterinarijos srityje„trūksta darbuotojų, patalpų laboratorinės įrangos”. 2) Intelektinės ir pramoninės nuosavybės struktūrų modernizavimas – numatyta 31 priemonė, įvykdyta 12. Įvykdytos priemonės* Priimtas LR puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas. Sudaryta nuolatinė delegacija atstovauti Lietuvos Respublikai Pasaulinėje intelektualinės nuosavybės organizacijoje. Ratifikuota Nicos sutartis dėl tarptautinių prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo, Madrido sutartis dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo, Budapešto sutartis dėl mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros, Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Patentinės kooperacijos sutartis. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Įsteigti prie Kultūros ministerijos autorių teisių ir gretutinių teisių departamentą (nutarta sustiprinti ir iš[plėsti ministerijoje esantį padalinį, tai numatoma padaryti autorių ir gretutinių teisių įstatymo projektu, kuris perduotas LR Seimui bet dar nepriimtas), Baigti rengti Intelektualinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įst. projektą (pasiekta pažanga, bet nebaigta), LR Prekių ir paslaugų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (rengiamas), LR firmų vardų įstatymas (derinamas). LR Seime įregistruoti, bet nepriimti: Autorių ir gretutinių teisių įstatymo, Tarptautinės Romos Konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektai. 3) Valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų bei konkurencijos įstatyminės bazės derinimas ir struktūrų modernizavimas – numatytos 8 priemonės, įvykdytos 4. Įvykdytos priemonės* Priimtas LRV nutarimas „Dėl valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos pripažinimo”. Taip pat priimtos valstybės pagalbos taisyklės. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Įstatymų ir kitų teisės aktų papildymų ir pakeitimų projektai komercinių monopolių bei specialiųjų ir išimtinių teisų srityje (pradėta vykdyti). Numatyta užbaigti rengti LR Konkurencijos įstatymo projektą - Konkurencijos įstatymas parengtas ir perduotas LR Seimui, tačiau dar nepriimtas. 1998 m. taip pat buvo numatyta priėmus naują LR Konkurencijos įstatymą reorganizuoti Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių tarnybą, įkurti Antidempingo politikos skyrių ir kt. Numatyta priimti Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymą (projektas yra pateiktas LR Seimui, bet dar nepriimtas). Europos Komisijos 1998 m. Ataskaitoje sakoma, kad – viešųjų pirkimų srityje nėra pasiekta jokios pažangos derinantis prie ES teisės, o valstybės pagalbos srityje maža pažanga, būtina užtikrinti skaidrumą šioje srityje. 4) Finansinių paslaugų sektoriaus sferos vystymas – numatytos 30 priemonių, įvykdytos 19. Įvykdytos priemonės* Priimti LR investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai. Parengtas naujas Lietuvos banko įstatymo projektas, Lietuvos finansų sektoriaus diagnostinė apžvalga ir suformuoti strateginiai pasiūlymai. Parengta Investicinių bendrovių nuosavų (grynųjų) aktyvų vertinimo metodika. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta priimti Išperkamosios nuomos lizingo įstatymą (nepriimtas), priimti Transporto priemonių savininkų civilinės privalomojo draudimo įstatymą (perduotas LR Seimui) . Europos Komisija pastebi, kad „finansinio sektoriaus priežiūra vis dar silpna, tačiau valdžios institucijos deda pastangas ją sustiprinti”. 5) Standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrų modernizavimas – numatytos 27 priemonės, įvykdytos 8. Įvykdytos priemonės* Standartizacijos departamentas reorganizuotas į tris savarankiškas institucijas, priimtas Telekomunikacijų įstatymas. Priimtas LR atitikties įvertinimo sistemos įstatymas Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta parengti LR Standartizacijos įstatymo projektą (įstatymas derinamas), įsteigti kokybės sistemų sertifikavimo įstaigą (rengiamas LR Vyriausybės nutarimo projektas), vykdyti techninių reglamentų, įstatymų rengimą, derinimą ir atitikties ES standartams priemonių įgyvendinimą (priemonė pradėta vykdyti), priimti Produktų saugos įstatymą (įstatymas derinamas), priimti Statybos įstatymo pataisas (įstatymas derinamas) ir kt. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje: 1) Imtis konkrečių veiksmų kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu – numatyta 10 priemonių, įgyvendintos 8. Įvykdytos priemonės* Priimtas baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, LR pinigų plovimo prevencijos įstatymas, sudaryta „Švarių rankų” programai įgyvendinti, parengti pasiūlymai dėl neatidėliotinų priemonių stambių finansinių bylų tyrimui ir iššvaistyto turto išieškojimui užtikrinti. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Parengti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą (programa pradėta rengti). Paruošti naują ilgalaikę kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija programos projektą (programa parengta, bet nepriimta) . Europos Komisija esmines problemas išskyrė teisminėje sistemoje bei kovoje prieš korupciją. 2) Sąlygų pabėgėlių priėmimo punktuose gerinimas – numatytos 4 priemonės, įvykdytos 3. Įvykdytos priemonės* Priimta LR Baudžiamojo kodekso pataisa, numatanti bausmę už tarpininkavimą, pervedant nelegalius emigrantus. Patvirtinti Užsieniečių registravimo centro nuostatai, gerinant sąlygas Užsieniečių registravimo centre prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti remonto-statybos darbai. Tačiau Europos Komisijos Ataskaitoje yra išreiškiamas susirūpinimas „labai vargana padėtimi Pabradės užsieniečių registravimo centre”. Aplinkos apsaugos srityje: 1) LR aplinkos apsaugos teisės aktų derinimas su bendraisiais ES reikalavimais. Derinimo proceso planavimas ir administravimas. ES reikalavimų įgyvendinimo programų ruošimas ir jų įgyvendinimas. Numatyta 16 priemonių, įvykdytos 4, pasiekta pažanga 5 vykdyme.. Įvykdytos priemonės* Tęsiant ES teisės aktų perkėlimą, parengta ir patvirtinta Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su ES reikalavimais strategijos ir veiksmų programa, priimtas LR atliekų tvarkymo įstatymas, parengta monitoringo programa. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su ES reikalavimais finansavimo koncepcijos paruošimas (rengiamas projektas), Specialistų apmokymo ES aplinkos apsaugos reikalavimų ir teisės derinimo srityje programos paruošimas ir įgyvendinimas (programa ruošiama), Atmosferos apsaugos įstatymo projekto paruošimas (parengtas pirminis variantas) ir kt. Europos Komisija pastebi, kad padaryta gera pažanga teisės aktų perkėlimo srityje. Energetikos srityje: 1) Ypač išsamios, ilgalaikės energetikos strategijos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo plano parengimas, laikantis Branduolinės saugos sąskaitos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Numatytos 3 priemonės, neįvykdyta nė vienos. Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Patikslinti Nacionalinės energetikos strategijos programą (baigiamoji stadija), Vykdyti VĮ Ignalinos atominė elektrinė saugumo gerinimo programą SIP –2 (tarpinė vykdymo stadija). Sudaryti Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo preliminaraus plano paruošimo ir kaštų įvertinimo metodologiją ir metodiką bei metmenis (tarpinė vykdymo stadija). 2. Programos finansavimas 1999 metams Komiteto ataskaitoje apie 1999 metų biudžetą buvo konstatuota, kad 1999-jų metų valstybės biudžeto projekte didžiausios problemos yra susiję su NAPP prioritetinių darbų finansavimu. Nagrinėjant šią problemą, tapo akivaizdu, kad:
  3. a)1999-jų metų valstybės biudžete tiesiogiai nėra išskiriamas NAPP’o priemonių finansavimas, o tai apsunkina pastangas, siekiant išsiaiškinti, kokia apimtimi kitų metų biudžete yra numatomas NAPP’o priemonių finansavimas. Bandant nustatyti šį finansavimą, buvo gauta suvestinė duomenų lentelė (žr. Priedą Nr. 3);
  4. b)prieš ruošiant 1999-jų metų biudžetą, NAPP’e numatyti vidutinio laikotarpio prioritetai nebuvo perskirstyti ir nebuvo išskirti 1999-jų metų prioritetai, todėl nagrinėjant NAPP’ą kartais sunku pasakyti kokie konkretūs darbai turės būti finansuojami ir įgyvendinami 1999-tais metais.
  5. c)kai kurios ministerijos ir valstybės institucijos neturėjo aiškaus supratimo apie NAPP’o priemonių administravimą, jos tikėjosi NAPP’o priemonių finansavimo iš atskiro fondo, kitų ministerijų arba valstybės institucijų prašymai iš biudžeto finansuoti NAPP’o prioritetinius darbus yra tokios apimties, kad tai akivaizdžiai rodo, jog šios institucijos 1999-tiems metams yra suplanavę nerealią NAPP’o darbų apimtį: pvz., kitiems metams NAPP’o įgyvendinimui Žemės ūkio ministerija prašo 985 512 tūkst. litų, tačiau ministerija teigia, kad NAPP’o darbams įvykdyti kitų metų biudžete nėra skiriama nei vieno lito. Aiškinantis su Žemės ūkio ministerija paaiškėjo, kad didžioji šios sumos dalis (959 mln. litų) turėtų būti skirta dviejų prioritetų finansavimui: žemės grąžinimo (žemės reformos) ir kompensacijų už negrąžintą žemę išmokėjimui. Šių darbų finansavimas yra numatytas kitų metų biudžete.
  6. d)visos šios priežastys lemia tai, kad kitų metų suplanuoti NAPP’o prioritetiniai darbai iš biudžeto ir kitų šaltinių pagal gautus duomenis yra finansuojami mažiau nei 30% (poreikis: 2 465 489 tūkst. litų, iš biudžeto numatyta skirti 139 556 tūkst. litų, iš kitų šaltinių numatyta gauti 646 240 tūkst. litų, t.y. iš viso numatyta gauti 785 796 tūkst. litų). Atmetus neteisingai suformuluotus Žemės ūkio ministerijos poreikius NAPP’o darbų finansavimui, galime laikyti, kad 1999-aisiais metais NAPP’o prioritetiniai darbai bus finansuojami apie 50% tų poreikių, kurie yra užprogramuoti 1998-jų metų pradžioje patvirtintoje NAPP. 3. Problemos Seimo Europos reikalų komitetas konstatuoja: 1) NAPP’o įgyvendinimas aiškiai atsilieka nuo pradinių planų (1998 m. spalio 16 d. EK prie LRV informacija). Europos reikalų komitetas svarstė ir remdamasis komiteto gauta informacija konstatavo, kad tam laikui buvo įvykdyta tik apie 30% artimiausio laikotarpio prioritetų.1998 Nėra įgyvendinti svarbiausi Stojimo Partnerystėje minimi prioritetai. Pagal tai Europos Komisija įvertino Lietuvos pasirengimą narystei ES. Blogas pradinis planavimas lemia tai, kad kuo toliau tuo labiau Lietuva atsilieka nuo įsipareigotų padaryti veiksmų. 2) Vyriausybė 1998 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą dėl NAPP’o pakeitimų, kuriuo daugelio artimiausio laikotarpio NAPP’o priemonių įgyvendinimas buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Tai rodo, kad pradinis planas buvo ne visai realus arba, kad atskirų teisės aktų priėmimas užtrunka ilgiau nei buvo planuota. 3) Svarstant 1999-jų metų biudžetą paaiškėjo, kad kitų metų biudžeto planavimas ir NAPP’o įgyvendinimo planavimas neturi tarp savęs tampraus ryšio. Komitetas konstatavo, kad pagal ministerijų pateiktus duomenis, kitais metais NAPP’o priemonių finansavimas sieks tik apie 50% realių poreikių.Taigi tikėtina, kad šiuo metu egzistuojantys NAPP’o įgyvendinimo planai kitiems metams taip pat yra nerealūs ir nebus įgyvendinti. Komitetas siūlo atsižvelgti į žemiau pateikiamas nuomones: 1) 1998 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisijos komentaruose dėl Nacionalinei Acquis priėmimo programos (1998 kovo mėn. versijos) yra pabrėžiama:
  7. a)Ne visi Stojimo Partnerystėje išdėstyti prioritetai yra atspindėti NAPP’e,
  8. b)NAPP’o prioritetai neapima viso Acquis turinio,
  9. c)NAPP’o prioritetų pagrindimo stoka,
  10. d)Kiekvieno NAPP’o prioriteto įgyvendinimui reikalingų institucinių ir finansinių resursų įvertinimo stoka,
  11. e)NAPP’o prioritetus atitinkančių teisės aktų įgyvendinimo planų stoka,
  12. f)Nėra aiškiai įvardintos žinybos, kurios yra atsakingos už atskirų NAPP’o prioritetų įgyvendinimą. 2) PHARE ekspertas p. Steen Brunon-Nielsen savo pastabose apie Europos integracijos procesą Lietuvoje nurodo, kad teisės harmonizavimo srityje pagrindinės problemos yra šios:
  13. a)Neaišku, kodėl egzistuoja dvigubas analogiškų darbų planavimas: Nacionalinė Acqui Priėmimo Programa ir Nacionalinė Teisės Harmonizavimo Programa.
  14. b)Nė viena programa neskiria pakankamai dėmesio identifikuojant ir planuojant teisės aktų įgyvendinimo institucines reikmes, teisės aktų įgyvendinimo problemas ir kokių finansinių resursų reikia teisės aktų įgyvendinimui.
  15. c)Ministerijose trūksta intelektualinių resursų identifikuojant, analizuojant ir įvertinant priimamo Acquis pasekmes. Stoka pradinio planavimo neleidžia sutaupyti laiko ir resursų.
  16. d)Atsakingos žinybos nesugeba analizuoti ES Acquis teisės aktų. Žinybos turėtų remtis bendra ES teisės aktų analizės metodika, kurios pavyzdžiu galėtų būti to paties PHARE eksperto parengtos “Guidelines for the implementation of EU Law”.
  17. e)Nejaučiama, kad konkrečios integracijos prioritetai yra tinkamai įvertinami aukščiausiuose valdžios lygiuose. Teisės aktai, susiję su Acquis, neįgyja prioritetinio statuso nei Vyriausybės, nei Seimo darbotvarkėje.
  18. f)Teisės Harmonizavimo Komisijos neturi aiškiai apibrėžtų užduočių ir formalių funkcijų. Nėra aišku, kokie santykiai egzistuoja tarp atitinkamų ministerijų ir Teisės Harmonizavimo Komisijų. Nėra aišku, ar Teisės Harmonizavimo Komisijų užduotys atitinka NAPP’o užduotis.
  19. g)Europos reikalų komitetas turi gauti kasdieninę informaciją iš Teisės Harmonizavimo Komisijų ir ministerijų, kad galėtų inicijuoti iškylančių problemų sprendimą. Europos reikalų komitetas turi prižiūrėti, kad ministerijos skirtų reikalingą dėmesį Acquis įgyvendinimui. Komitetas turėtų turėti galimybę daryti privalomus ministerijoms sprendimus, jeigu ministerijos tarpusavyje nesutaria.
  20. h)Teisės aktų aiškinamieji raštai turėtų pateikti daugiau informacijos susijusios su Europos Sąjungos teise.
  21. i)Atkreipiamas dėmesys į galinčias iškilti problemas dėl URM ir EK prie LRV veiksmų koordinavimo. Pasidalinimas funkcijomis yra gana aiškus, tačiau kai kurios sritys už kurias yra atsakinga URM turi tiesiogiai įtakoti teisės harmonizavimo procesą, kurį koordinuoja EK prie LRV. Tai - kai kurie už Europos Sutarties reikalavimai. Be to, teisės aktų peržiūros (“screening”) procese, derybinių pozicijų rengime išryškėja tam tikri reikalavimai į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant teisės harmonizavimą. Teisės aktų peržiūros rezultatai daugeliu atveju sukurs būtinybę daryti pakeitimus NAPP. 3) 1998 m. Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą, dalyje apie Stojimo partnerystės ir Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimą pabrėžiama:
  22. a)Informacijos pateikimo būdas neleidžia giliau ir išsamiau nušviesti padėties, ypač norint įvertinti administracines reformas, kurių reikia priimant Acquis.
  23. b)Duomenys apie Acquis sektorius pateikiami nevienodai ir dažnai yra nepilni.
  24. c)Kai kuriuose sektoriuose (ekonominės reformos, kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkos apsaugos, teisingumo ir vidaus reikalų) Stojimo partnerystės programos prioritetai yra tinkamai nušviesti, kitais atvejais Stojimo partnerystės programos prioritetai buvo atspindėti ribotai.
  25. d)Trūksta tinkamos informacijos, susijusios su terminų nustatymu ir ne visada galima įvertinti kiek grafikai atitinka tikrovę. Nėra aiškiai apibrėžtos institucijos ir infrastruktūra, kurių reikia norint įgyvendinti Nacionalinę Acquis priėmimo programą. Biudžeto klausimais įvertinimą reikia tikslinti.
  26. e)Minėtieji komentarai ir nemaža konkretesnių pastebėjimų buvo perduoti Lietuvos valdžios organams, kurie atitinkamai pakoregavo Nacionalinę Acquis priėmimo programą. Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės Acquis priėmimo programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrajame 1999 m. pusmetyje, Stojimo partnerystės programos per?iūrėjimo metu.” 4) Bendros pastabos, sukauptos diskusijų Europos reikalų komitete metu:
  27. a)Didelė problema yra lėtas Europos Sąjungos teisės aktų vertinimas, kuriais ministerijos galėtų naudotis.
  28. b)Ministerijose trūksta specialistų, galinčių dirbti su Europos Sąjungos teise.
  29. c)Teisės aktų derinimo procedūros Vyriausybėje užtrunka labai ilgai.
  30. d)Įgyvendinant NAPP’ą nebuvo įgyvendinti kai kurie labai svarbūs Stojimo Partnerystėje paminėti prioritetai: vidutinio laikotarpio ūkio vystymo strategija, energetikos vystymo strategija ir pan. 2. Šiandieniniai veiksmai ir pasiūlymai administravimo gerinimui Europos Komitetas prie LRV, atsiliepdamas į Europos Komisijos pastabas dėl Lietuvos Nacionalinės Acquis priėmimo programos trūkumų, pasiūlė ir Vyriausybės Europos Integracijos Komisija 1998 m. spalio 13 d. patvirtino šias priemones NAPP’o administravimui pagerinti:
  31. a)skirti vedančias ministerijas (žinybas), atsakingas už konkretaus Nacionalinės Acquis priėmimo programos prioriteto įgyvendinimą;
  32. b)pasiūlyta vedančioms ministerijoms ir žinyboms pateikti NAPP’o prioritetų įgyvendinimo aprašymus pagal nustatytą formą. Taip pat ministerijos ir žinybos įpareigotos sekti joms priskirtų NAPP prioritetų vykdymą ir periodiškai (kas ketvirtį) teikti ataskaitas apie jų įgyvendinimą Europos komitetui prie LRV. 1998 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1305 patvirtino patobulintą Nacionalinę Acquis priėmimo programą. Šiuo metu Europos Komitetas prie LRV toliau tobulina Nacionalinę Acquis priėmimo programą atsižvelgiant į pareikštas Europos Komisijos pastabas ir tobulinant pačią programos struktūrą. Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą yra nurodyta visa eilė konkrečių trūkumų, kuriuos Lietuva turėtų artimiausiu metu pašalinti. Šių trūkumų pašalinimas turėtų tapti Seimui ir Vyriausybei bei kitoms institucijoms svarbiausiu artimiausio pusmečio prioritetu. LR Vyriausybė 1998 lapkričio 11 d. posėdžio protokolo sprendimu įpareigojo „ministerijas ir kitas Vyriausybės įstaigas pagal kompetenciją iki 1998 m. lapkričio 17 d. pateikti EK prie LRV Europos Komisijos reguliaraus pranešimo apie Lietuvos pažangą analizę bei atitinkamą prioritetinių veiksmų ir priemonių 1998–1999 metų planą, suderintą su NAPP ir Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programa. VEIK’o posėdyje atsižvelgiant į šį sprendimą buvo nutarta įpareigoti LR ministerijas ir žinybas iki 1999 m. liepos 1 d. įvykdyti Prioritetinių veiksmų ir priemonių plane numatytas priemones, rengiant kiekvieną mėnesį ataskaitas EK prie LRV apie šių priemonių vykdymą. Išanalizavus Europos Komiteto prie LRV pateiktą Suvestinį prioritetinių priemonių planą 1999 m. I-III ketvirčiams spartinant pasirengimą narystei ES galima teigti, kad: 1) Planas buvo sudaromas remiantis Europos Komisijos 1998 m. Ataskaitoje apie Lietuvą pažymėtais trūkumais. Ministerijos ir žinybos nurodė, kurių nurodytų trūkumų pašalinimui jau buvo numatytos priemonės NAPP ar THDP. Europos Komitetas savo ruožtu ministerijų medžiagą, jei joje buvo paminėta kai kurių Komisijos trūkumų, papildė naujomis priemonėmis arba kai kurias ministerijų siūlytas priemones pašalino, jei jos nebuvo įvardintos Komisijos kaip trūkumai. Sudarant planą, buvo daroma prielaida, kad Komisijos pateikta analizė yra objektyvi tačiau ar iš tikrųjų Lietuvos prioritetus Europos Komisija gali nurodyti geriau ? 2) Pagal šį planą institucijoms skirtų priemonių kitiems metams skaičius yra labai skirtingas. Vienos ministerijos turi įvykdyti kelias priemones (Finansų ministerija), kitos – keliasdešimt (Sveikatos ministerija). 3) Daugeliui priemonių įgyvendinti reikalingas dažniausiai kelių ministerijų darbas, tačiau priemonių plane tai neatsispindi. Vienam prioritetui įgyvendinti iš kelių reikalingų institucijų yra pažymima tik viena. 4) Pagal Vyriausybės nutarimo projektą išsamesnio ir tikslesnio plano varianto galima tikėtis ministerijoms ir žinyboms patikslinus teikimus duomenis, tačiau visiškai neaiškus lieka Nacionalinės Acquis programos vaidmuo 1999 metais ? Kuri programa bus pagrindinė? 5) Galima abejoti, ar reikalingas tokios didelės apimties Suvestinių prioritetinių priemonių planas. Atrodo, kad ministerijos ir žinybos pateikė visą darbų sąrašą, neišskirdamos politinių prioritetų, ką tikrai privaloma įvykdyti. Tokius prioritetus turėtų išskirti Europos Komitetas prie LRV. Europos reikalų komiteto siūlymai, kaip reikia pagerinti NAPP’o administravimą ir įgyvendinimą: 1. Komitetas siūlo atsisakyti dvigubo Teisės Harmonizavimo darbų planavimo ir siūlo atsisakyti Nacionalinės Teisės Harmonizavimo Programos. Tam reikia papildyti NAPP’ą tais teisės aktų projektais, kurie yra įtraukti į Nacionalinės Teisės Harmonizavimo Programą, bet kol kas nėra įtraukti į NAP programą. Šis sprendimas leistų išvengti dvigubo planavimo ir dvigubo administravimo tų pačių darbų. Nacionalinė Acquis priėmimo programa turi būti vienintelis ir svarbiausias integracinių darbų sąrašas. 2. Komitetas yra įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos integracija į Europos Sąjungą yra prioritetinis valstybės uždavinys, todėl visi svarbiausi valstybės teisės aktai turi būti suderinti su integracijos tikslais ir darbais. Todėl Europos reikalų komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ruošiant 2000-jų metų valstybės biudžetą, išlaidų struktūrą suderinti su NAPP’o prioritetinių darbų struktūra, kad nagrinėjant valstybės biudžeto projektą, būtų aišku, kokie NAPP’o prioritetiniai darbai tikrai bus įgyvendinami. 3. Reikia nedelsiant Vyriausybės nutarimu nustatyti tvarką, kaip kiekvienais metais yra peržiūrimas NAPP’as (kaip yra išskiriami artimiausio laikotarpio prioritetai), kaip yra administruojamas NAPP’as, kokie yra Europos Komiteto prie Vyriausybės įgaliojimai administruojant NAPP’ą, kokia tvarka ruošiant kiekvienų metų biudžeto projektą, jame yra atsižvelgiama į NAPP’o prioritetus. 4. Reikia žymiai tiksliau nustatyti Tarpžinybinių Teisės Harmonizavimo grupių darbo planus, juos susiejant su NAPP’o prioritetais. Reikia tikslinti šių grupių atskaitingumą ministerijoms ir Europos Komitetui prie Vyriausybės. Reikia suteikti Europos Komitetui įgaliojimus esant reikalui koordinuoti šių grupių veiklą ir priimti sprendimus, kuriuos grupės privalo įvykdyti. 5. Europos Komitetas prie Vyriausybės turi vykdyti pastovų NAPP’o tikslaus planavimo ir vykdymo monitoringą (kaip įgyvendinami tikslūs planai), pradedant nuo direktyvų turinio analizės, reikalingų teisės aktų identifikavimo. Toks monitoringas turi apimti Teisės Harmonizavimo komisijų darbo visose stadijose stebėjimą paruoštų teisės aktų projektų derinimo Vyriausybėje stebėjimą ir svarstymo Seime stebėjimą. Tokį monitoringą vykdyti gali padėti Seimo kompiuterinių sistemų skyriaus sukurta monitoringo sistema. 6. Reikia rasti galimybių, išnaudojant teisės peržiūros (“screeningo”) metu įgytą patirtį, o taip pat užsienio ekspertų paramą, peržiūrėti visą Acquis ir stengtis kiek galima išsamiau ir giliau visą Acquis įtraukti į NAPP’ą. Reikia nedelsiant atlikti kiek galima išsamesnę šių teisės aktų pradinę analizę, identifikuojantį kokio lygmens teisės aktais šios Acquis normos galės būti perkeltos į Lietuvos teisinę sistemą. 7. Reikia ieškoti galimybių supaprastinti pagal NAPP’ą paruoštų teisės aktų derinimo procedūrą. Akivaizdu, kad didžiulės laiko sąnaudos sunaudojamos šių teisės aktų derinimui Vyriausybėje. Vertėtų pagalvoti apie specialią Acquis teisės aktų derinimo vienoje institucijoje (pvz., Teisingumo ministerijoje) sistemą. Bet kuriuo atveju šie teisės aktai turi įgyti specialų žymėjimą ir nagrinėjant Vyriausybėje ir Seime privalo gauti prioritetinį statusą. Svarstant Seime tokie teisės aktai turi būti svartomi be eilės. 8. Kiekvienas parengtas NAPP’o teisės aktas privalo turėti jį lydintį dokumentą, kuriame turi būti nurodytas tikslus teisės akto įgyvendinimo kalendorinis, finansinis ir institucinis planas. Taip pat turėtų būti pateikiama pagal nustatytą metodiką parengta teisės akto įgyvendinimo pasekmių analizė. Šie du dokumentai turėtų ilgainiui pakeisti teisės akto aiškinamąjį raštą. Teisės aktas be tokio aiškinamojo rašto negali būti nagrinėjamas. 9. Europos Komitetas prie Vyriausybės kiekvieną pusmetį turėtų pateikti Seimui išsamią NAPP’o administravimo analizę, kur būtų nurodyta kokios didžiausios problemos įgyvendinant NAPP’ą iškyla ir kaip jas siūloma išspręsti. 10. Europos Komitetas prie Vyriausybės turi atlikti išsamią NAPP’o įgyvendinimo vadinamųjų “techninių” problemų analizę: ar Vertimų centras susidoroja su darbų apimtimi, ar ministerijų Europos integracijos departamentai turi pakankamai kvalifikuotų žmonių iškylančioms užduotims spręsti, ar žinybos tinkamai pasiruošę “teisės peržiūrai” ir ar tinkamai išnaudoja “teisės peržiūrą tikslesniam NAPP’o prioritetų nustatymui. Reikia peržiūrėti NAPP ir išrinkti pagal nustatytus prioritetus veiksmus, kuriuos realiai bus galima įvykdyti 1999 metais, kuriems užteks finansavimo. Peržiūrėti siūlome “atmetimo principu” , o ne perskirstymo iš vienų ketvirčių į kitus, tuo pačiu numatant visus reikalingus jų vykdymui materialinius, finansinius ir žmogiškuosius resursus. * * * Seimo Europos reikalų komitetas taip pat atliko savarankišką Europos Komisijos Ataskaitos apie Lietuvos pažangą analizę ir išrinko visas Ataskaitoje minimas pastabas apie Lietuvos problemas. Šios pastabos buvo išdalintos Seimo komitetams, prašant, kad jie su atitinkančiomis Valstybės institucijomis išanalizuotų šias pastabas ir šių žinybų planus per artimiausią pusmetį atsižvelgti į šias pastabas. Seimo komitetai yra prašomi ir vėliau labai priekabiai sekti šių planų įgyvendinimą. Atskiromis temomis komitetai bus prašomi padaryti specialius parlamentinius tyrimus ir pateikti išvadas Seimui. Rengėjai: Andrius Kubilius, Europos reikalų komiteto pirmininkas Šarūnė Kleinaitė Europos reikalų komiteto konsultantė Rūta Bunevičiūtė Europos reikalų komiteto patarėja * pateikiami tik priemonių pavyzdžiai, bet ne visas priemonių sąrašas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.