SEIMO KONTROLIERIAUS STASIO STAŽIO

SEIMO KONTROLIERIAUS STASIO STAŽIO SEIMO KONTROLIERIAUS STASIO STAŽIO 1995-1998 METŲ METINIŲ ATASKAITŲ SUVESTINĖ Pagal Seimo kontrolierių įstatymą, man buvo pavesta tirti valstybės įstaigų pareigūnų veiklą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, prokurorų ir prokuratūros tardytojų (išskyrus procesinius veiksmus), Kultūros ministerijos, buvusios Ryšių ir informatikos ministerijos, buvusios Statybos ir urbanistikos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos, Valstybės kontrolės, buvusio Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento, Kūno kultūros ir sporto departamento, Kultūros vertybių apsaugos departamento, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento, Lietuvos archyvų departamento,Valstybinės atominės energetikos inspekcijos, Valstybinio patentų biuro, taip pat joms pavaldžių įstaigų ir organizacijų, jų reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių įmonių bei Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos apskričių viršininkų ir jų administracijos institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Per 1995-1998 metus buvo gauti 1933 piliečių skundai (1995 - 306, 1996 - 379, 1997 - 408, 1998 - 840) dėl minėtų valstybės institucijų pareigūnų veiklos, išnagrinėti - 1745 skundai. Pagal tyrimo rezultatus, dėl skundų, kurie buvo pripažinti pagrįstais, buvo priimti tokie sprendimai: atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą ar biurokratizmą - 80; aptikus nusikaltimo požymių, medžiagą perduoti tardymo institucijoms - 4; pareiškėjams paaiškinta - 321; siūlyta valstybinei institucijai pareikšti ieškinį teisme - 5; siūlyta pakeisti, papildyti ar panaikinti norminį aktą - 22; siūlyta pareigūnams atlikti konkrečius veiksmus - 83; siūlyta pareigūnams skirti drausmines nuobaudas - 11; siūlyta priimti sprendimą - 8; pranešta aukštesnei institucijai apie pareigūnų pažeidimus - 3. Dalis piliečių skundų, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsniu, buvo perduoti nagrinėti kitoms valstybės institucijoms, nes jie nepriskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Tuo buvo grindžiamas atsisakymas juos nagrinėti. Ne maža dalis piliečių skunduose ir pareiškimuose nurodytų problemų nesusiję su pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejais. Dauguma jų nėra kreipęsi į valstybės institucijas, kurios turėtų spręsti keliamus klausimus. Tarp jų buvo nemažai prašymų suteikti konsultacijas. Darbas su šios rūšies skundais ir pareiškimais atėmė daug laiko, nors tai ir nesusiję su Seimo kontrolieriaus tiesiogine veikla, tačiau ši praktika buvo naudinga, kadangi atkreipė Seimo kontrolieriaus dėmesį į problemas, opias ne tik asmeniškai pareiškėjui. Į tokias problemas visada buvo atsižvelgta rengiant pažymas ir informacijas, teikiamas Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms. Efektyvi piliečių keliamų problemų sprendimo forma buvo jų priėmimas asmeniniais klausimais apskrityse, miestuose ir rajonuose. Tokių priėmimų metu, dalyvaujant pareigūnams, kurių veiksmai buvo skundžiami arba nuo kurių priklausė piliečių klausimų nagrinėjimas, buvo išspręsta daug skundų ir pareiškimų vietose, nesikreipiant piliečiams raštu tiesiogiai į Seimo kontrolierių, kadangi taip organizuojant darbą buvo vadovautasi svarbiausia nuostata - kaip išvengti pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, išsiaiškinti jų atsiradimo priežastis ir vadovaujantis įstatymais jas šalinti. Buvo siūlyta Seimui ar Vyriausybei keisti arba papildyti išaiškėjusias įstatymų ar kitų teisės aktų spragas, trūkumus ir prieštaravimus, jeigu tai trukdo priimti sprendimus, realizuojant piliečių teises, nepaisant formalių skundo ir pareiškimo padavimo reikalavimų. Piliečių skundus bei pareiškimus pagal juose keltas problemas galima sugrupuoti taip: apskričių viršininkų administracijų veikla, ministerijų bei Vyriausybės kanceliarijos veikla, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tarp jų kompensacijos už žemę bei žemėtvarkos klausimai, socialinė apsauga, pajūrio pakrančių apsauga, paminklosauga ir paminklotvarka, teisėsaugos ir prokuratūros pareigūnų veikla, bendrovių ir bendrijų veikla. Dirbant su piliečių skundais išryškėjo jų skaičiaus didėjimo priežastys. Pagrindinės būtų šios: valdininkų ar pareigūnų abejingumas piliečių interesams, įstatymų ar kitų teisės aktų kaita, netinkamas jų taikymas, įvairių valstybės institucijų pareigūnų kompetencijos ir kultūros stoka. Tenka konstatuoti, kad dėl valstybės tarnybų kaitos, dėl pačių pareigūnų ir darbuotojų kaitos, dažnai nėra kam taikyti drausminės atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Kai nėra galimybių traukti pareigūnų drausminėn atsakomybėn arba klausimas gali( būti išspręstas tik teismine tvarka, skundas buvo pripažįstamas pagrįstu ir pareiškėjui tai išaiškinama. Be to, buvo siūlyta atlikti konkrečius veiksmus, kad pareiškėjo reikalavimai būtų įvykdyti. Iš ištirtų piliečių skundų išskirčiau problemas, kurių sprendimui buvo reikalinga siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti atitinkamus sprendimus: dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo; dėl statybų Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje ir Kuršių Nerijoje; dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114 straipsnio pakeitimo (sugriežtinta atsakomybė už pastatų (statinių) ar įrenginių statybos taisyklių pažeidimus); dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo; dėl Valstybės kontrolės pareigūnų skatinimo tvarkos; dėl specialaus fondo sudarymo, tikslu užtikrinti įstatymų nustatytas darbo užmokesčio ir išeitinių piniginių kompensacijų garantijas, atleidžiamiems darbdavio iniciatyva įmonių darbuotojams; dėl patuštintų gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarkos; dėl teisėtvarkos, teisėsaugos bei kitų kontrolės institucijų skatinimo tvarkos; dėl Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos apsaugos; dėl vaikų turtinių teisių apsaugos bei įvaikinimo problemų; dėl stacionarinės psichiatrinės ekspertizės skyrimo tvarkos; dėl mažųjų, sportinių ir pramoginių laivų išplaukimo į jūrą tvarkos supaprastinimo; dėl visuomeninių organizacijų registravimo tvarkos; dėl anglų kalbos abitūros egzaminų tvarkos; dėl geležinkelio darbuotojų darbo gerinimo. Smulkesnė piliečių skundų ir pareiškimų tyrimo analizė yra išdėstyta 1995, 1996 ir 1997 metų Seimo kontrolierių ataskaitose, kurios buvo pateiktos ir apsvarstytos Lietuvos Respublikos Seime. 1998 m. gruodžio 21 d. S.Stažys