___1 klausimas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui J.Razmai Siunčiame atsakymus į Lietuvos Respublikos Seimo narių 1998 m. gruodžio 16 d. interpeliacijos tekste pateiktus klausimus ir priimtų sprendimų paaiškinimus. Pagarbiai, Ministras V.K.Babilius ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 1 klausimas Klausimas dėl ministro atsakomybės už jo vadovaujamos ministerijos darbo konkrečius rezultatus yra nelabai suprantamas, nes ministras už tai atsako atsako pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitus įstatymus bei ministerijos nuostatus. Pirmiausia, AB “Lietuvos energija” įsiskolinimai Ignalinos atominei elektrinei nedidėja, priešingai – mažėja ir imamasi visų pastangų šiems įsiskolinimams artimiausiu metu likviduoti. 1997 m. AB “Lietuvos energija” elektros energijos eksportavo 3,7 mlrd. kWh, o 1998 m. laukiamas eksportas sudarys 6,4 mlrd. kWh. Atsiskaitymų už patiektą elektros energiją į Baltarusiją 1998 m. pablogėjimą, nulėmė krizė Rusijos Federacijoje. Jei būtų nutrauktas tiekimas į Baltarusiją tektų didinti Lietuvos gyventojams elektros pardavimo kainas. Jei būtų priimtas interpeliacijos autorių teikiamas pasiūlymas leisti privatiems asmenims, savivaldybėms eksportuoti elektros energiją, jų galimybės atgauti lėšas būtų mažesnės, o skola tik didėtų. Elektros energijos 1998 m. į Baltarusiją yra patiekta už 440 mln. Lt. Ūkio ministerijos ypatingų pastangų dėka iš tos sumos jau atsiskaityta pinigais ir materialinėmis vertybėmis (branduolinis kuras, mazutas) už 164 mln. Lt. Tokiu būdu Baltarusija dar yra skolinga 276 mln. Lt. Metų eigoje išaiškėjo, kad Baltarusija nebuvo pasiruošusi išspręsti atsiskaitymo problemą. Todėl AB “Lietuvos energija” Ūkio ministerijos, Vyriausybės bei Prezidento pastangų dėka Baltarusijoje buvo išleista sekantys dokumentai: 1) Baltarusijos Prezidento dekretas, kad tiekiamai iš Lietuvos elektros energijai nebūtų taikomi muitų (5 %) ir PVM (20 %) mokesčiai. 2) Baltarusijos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl priemonių atsiskaitymui už patiektą elektros energiją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką”. 3) Lietuvos Respublika paruošė tarpvyriausybinio susitarimo dėl elektros energijos tiekimo ir tranzito projektą, kurį Baltarusijos Respublikos Vyriausybė pažadėjo suderinti iki 1999 m. vasario 1 d. Tokių dokumentų priėmimo iki šiol nėra buvę, tai suteikia rimtą pagrindą tikėtis, kad skola bus grąžinama. Manau, kad sprendimas nenutraukti elektros energijos tiekimo į Baltarusiją buvo teisingas. AB “Lietuvos energija” už 1998 m. laukia virš 200 mln. Lt pelno, o Lietuvos vartotojams nebus didinamas mokestis už elektros energiją. Nevykdant eksporto, Lietuvos vartotojui, mokestis už elektros energiją padidėtų 5 ct. Taip, Baltarusijos skola iškėlė IAE atsiskaitymo problemą, tačiau. AB “Lietuvos energija” įsipareigojo iki 1999 m. I-mo ketvirčio galo likviduoti įsiskolinimą. Žinoma, jei Baltarusija ateityje nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų, gali tekti nutraukti elektros energijos pardavimą, bet tai esminis politinis sprendimas, kurį turėtų pritarti ir Seimas. Ūkio ministerija yra AB “Lietuvos energija” 90 % akcijų laikytoja, todėl kaip pagrindinis akcininkas turi teisę priimti strateginius sprendimus įpareigojančius bendrovės administraciją. Vienas iš tokių sprendimų buvo griežtas pasipriešinimas gaunamiems iš įvairių komercinių kompanijų pasiūlymams išnuomoti elektros gamybos generatorius arba nupirkti elektros energiją ant transformatorių gnybtų. Be to, AB “Lietuvos energija” vadovai buvo įpareigoti organizuoti elektros energijos eksportą tiesiogiai į Valstybę - vartotoją, o atsiskaitymams už ją buvo siūloma pritraukti firmas tarpininkus. 1.
- Visiškai nepagrįstas teiginys, kad su koncorciumo “Power Bridge” nare kompanija “Duke” numatomi pasirašyti dokumentai nenumato jokios “Duke”atsakomybės dėl kažkokių nuostolių, kuriuos neva patirsianti Lietuva. Kaip žinoma, konkursą tiesti liniją per Lenkiją į Vakarų Europą laimėjo koncorciumas “Power Bridge”, kurio nariai buvo ir “Cal Energy”, ir kompanija “Duke”. Įstatymai nedraudžia investuotojų sudėties pasikeitimo, juo labiau, kad kompanija “Duke” yra kelis kartus galingesnė negu “Cal Energy”. Šiuo metu sėkmingai vyksta techninės derybos tarp AB “Lietuvos energija” ir kompanijos “Duke” specialistų. Liniją projektuoja, stato už savo lėšas koncorciumas “Power Bridge”. Lietuva yra įsipareigojusi patiekti elektros energiją už atitinkamą kainą. Koncorciumo atsakomybės garantija, tai įdėtas į projekto įgyvendinimą kapitalas. Lietuva šiuo atžvilgiu niekuo nerizikuoja, nes jokių nuostolių patirti negali. Lietuvai šis projektas turi strateginę reikšmę, nes leidžia konkrečiai įgyvendinti atsiskirimo nuo buvusios TSRS energetinės sistemos problemą. Tai taip pat sudaro galimybes Lietuvos energijos eksporto ir pardavimo kainos padidinimui. Svarbiausia užtikrinti apmokėjimą už parduotą elektros energiją bei efektyviai panaudoti turimus elektros energijos galingumus. 2 klausimas Akcijos buvo neparduotos, nes paaiškėjo jog įsigyti jas pageidauja abejotinos reputacijos ofšorinė kompanija. Vykdant IV-ąją akcinės bendrovės “Būtingės nafta” akcijų emisiją REH Holding Ltd. kompanija, registruota Virginijos salose ir turinti tik 50 tūkst. svarų sterlingų įstatinį kapitalą, kartu su Capital Group pareiškė norą išpirkti kontrolinį “Būtingės nafta” akcijų paketą. Patikrinus minėtą kompaniją, įsitikinta, kad ji disponuoja neaiškiais rytų kilmės finansiniais ištekliais. Todėl, išlaikant įmonėje valstybės kontrolę, buvo priimtas sprendimas valstybei papildomai įsigyti akcijų už 43,6 mln. litų. Vėliau, buvęs AB “Būtingės nafta” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas V.Gedvilas, pasinaudojęs tuo, kad valstybė laiku nepervedė lėšų už pasirašytas akcijas, apgavęs valdybos narius, pasiūlė priimti valdybos sprendimą - šias akcijas parduoti REH Holding Ltd., tuo pačiu sudarydamas galimybę šiai kompanijai ateityje įtakoti AB “Būtingės nafta” priimamus sprendimus. Aš, V.Babilius, jokio nurodymo AB “Būtingės nafta” valdybai nedaviau, valdybai buvo suteikta informacija apie REH Holding Ltd. ir ji pati priėmė nutarimą atšaukti savo ankstesnįjį sprendimą. Jeigu to nebūtų buvę padaryta, šiandien Būtingėje būtų tokia pat situacija, kaip ir prieš dvejus metus. 3 klausimas Nors ES valstybės neturi kokių nors energetinės strategijos dokumentų, tačiau Lietuvai buvo primygtinai siūloma pateikti Europos komisijai jai “patenkinamą” energetikos strategiją. EK iš esmės reikalauja ne strategijos, bet įsipareigojimo uždaryti anksčiau laiko (2001 m.) I-mą Ignalinos atominės bloką. Aišku, tokios strategijos su milijardiniais įsipareigojimais Ūkio ministerija neturi teisės pateikti, juolab, kad Lietuvos Respublikos Seimas neseniai priėmė kitokio turinio rezoliuciją. Strategija buvo parengta 1998 m. pradžioje, tačiau joje nėra ir negali būti konkrečių įsipareigojimų dėl kuro kanalų keitimo. Manau, kad sumažėjus politinei įtampai Europos Sąjungoje dėl naujų narių priėmimo, bus galima užbaigti derybas dėl IAE galimų eksploatavimo terminų. 4 klausimas Netiesa, kad interpeliacijoje nurodytos išlaidos jau yra nuostoliai, padaryti Lietuvai, nes interpeliacijos autoriai, nesulaukę bylinėjimosi pabaigos, be pagrindo įsivaizduoja, kad AB “Lietuvos energija” praloš bylą ir praras galimybę interpeliacijos autorių nurodomas teismo išlaidas prisiteisti iš kompanijos “Mobil”. Apkaltinimai dėl tokių netiesioginių išlaidų rodo, kad nėra iš viso kuo kaltinti. Kita vertus, aš negalėjau išleisti įsakymo uždraudžiančio kompanijai “Mobil” kreiptis į teismą . Jie bylinėjosi ir bylinėsis ne dėl to, kad aš išleidau įsakymą dėl įsiskolinimų pripažinimo, o dėl to, kad patyrė žalą. Pagal Lietuvos teisingumo ministro raštą Nr. S-211 1996 09 03 AB “Lietuvos energijs” 1996 06 14 pakeisdama sutarties su UAB “Dega” 2.7 punktą pažeidė Civilinio kodekso 20 skirsnį, tuo pačiu suteikdama galimybę UAB “Dega” išvengti atsiskaitymų su kompanija “Mobil”. Be to, UAB “Dega” savo laišku Nr. 8R-6 4997 01 08 patvirtina savo įsiskolinimą “Mobil” ir prašo manęs įpareigoti AB “Lietuvos energija” atsiskaityti su kompanija “Mobil” už ją pažadėdama grąžinti skolą “Lietuvos energijai. Šių minėtų dokumentų interpeliacijos autoriai “neįdėjo į bylą”, nes tuomet būtų pagrindas kaltinimus kelti dokumentų autoriams, o ne man. Pagal šiuos dokumentus aš supratau, kad galingą pasaulio masto kompaniją apgavo kai kurios Lietuvos įmonės. Ši kompanija skundėsi Seimo ir Vyriausybės vadovams todėl sprendimai buvo priimti kolegialiai Vyriausybės posėdyje. Manau, kad mane kaltinantys Seimo nariai be pagrindo nelaukia “Degos” bylos tolesnio nagrinėjimo ir jau daro nepagrįstas išvadas. Šitaip dėmesys nukreipiamas nuo tikrųjų kaltininkų, kurie turėtų padengti AB “Lietuvos energija” bei biudžeto nuostolius. Savo veiksmais jokios žalos nei įmonei, nei valstybei nepadariau, priešingai aš stengiausi išsaugoti pasitikėjimą Lietuvos valdžia, kad nuo mūsų nenusigręžtų užsienio investitoriai. 5 klausimas Teisėsaugos institucijos, atlikusios tyrimą, nenustatė, jog būčiau tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidęs įstatymus. Susipažindamas su pateiktomis mano žiniai “Dėl V.K.Babiliaus gautų paskolų iš AB “Vakarų bankas” panaudojimo dokumentinės revizijos išvadomis” aš užrašiau pastabą, kad susipažinau kaip tuo metu 1995 metais buvęs fizinių asmenų grupės vadovas, o ne kaip dabartinis ministras. Paskola 1996 m. kovo 12 d. buvo perduota teisiškai ir realiai AB “Skaitema”, skirtingai nei teigiama interpeliacijoje. Aš jokiu būdu nepripažinau, kad tai mano asmeninė skola, o tik informavau, kad mano žiniomis, paskolos turėtojai ketina paskolos likutį grąžinti anksčiau laiko. Mano asmeninio intereso dabartiniuose procesuose nėra. Įstatymas dėl interesų derinimo nenumatė deklaruoti buvusius praeityje, iki įstatymo priėmimo paskolas. 5.
- Reorganizuojant VVEMTG jokios asmeninės naudos nesiekiau ir negavau. Valstybės elektros matavimo technikos gamyklos reorganizavimas į šešias valstybines įmones buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.238 “Dėl privatizuojamų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo (skaidymo) į smulkesnius objektus. Gamyklos skaidymas į smulkesnius objektus buvo atliktas vadovaujantis technologiniu procesu - siekiant, kad visos savarankiškos įmonės galėtų gaminti tą pačią produkciją, kurią jos gamino iki skaidymo. Prieš pradedant reorganizaciją visi padaliniai, kurie atsiskyrė nuo pagrindinės (elektros skaitiklių) gamybos eksperimento tvarka jau nuo 1989 metų dirbo ūkinės rangos principu, t.y. vedė savo buhalterinę apskaitą, sudarinėjo balansus ir kt. Ekonominiu principu reorganizavimas buvo atliktas taip, kad nė viena atsiskyrusi nuo Vilniaus elektros matavimo technikos gamyklos įmonė pradėdama darbų savarankiškai neturėjo nė vieno lito skolos tiekėjams, biudžetui. Be to, šioms įmonėms VEMTG negražinamai atidavė dviejų mėnesių apyvartinių lėšų poreikį, visą tų įmonių produkciją gatavos produkcijos sandėliuose, o taip pat lėšas, kurios buvo gautos skaidymosi laikotarpiu kaip išankstinis apmokėjimas už jų atkrautą produkciją. VEMTG skolos ir skoliniai įsipareigojimai liko VVEMTG “Skaiteks”. Visa tai buvo užfiksuota sutartyse ir skiriamuose balansuose ir tapo jų normalaus darbo pagrindu. VEMTG reorganizavimas atliktas 1993 05 - 1993 08, o VVEMTG “Skaiteks” privatizavimas vyko beveik po dvejų metų - 1995 m. sausio - kovo mėnesiais. Taigi VEMTG skaidymas buvo atliktas ne tik teisiškai teisingai, bet ir vadovaujantis teisingumo principu - stipresnis pasiliko sau pagrindines problemas, sudarydamas naujai atsiradusioms bendrovėms palankias sąlygas dirbti. 5.
- V.Babilius 1995 metų pradžioje įsigijo 29,77 % VVEMTG “Skaiteks” akcijų, o ne 54,5 % kaip nurodyta klausimuose, jokių įstatymų nepažeidė. Prieš tapdamas ministru, dirbau versle, tačiau tai neturi būti pateikiamas kaip koks trūkumas. Pagal 1994 10 21 sudarytą fizinių asmenų grupės steigimo sutartį ši grupė numatė įsigyti VVEMTG “Skaiteks” kontrolinį akcijų paketą. Tam tikslui vienas iš fizinių asmenų - V.Babilius buvo įpareigotas likusių narių atsakomybės pagrindu paimti iš AB “Vakarų bankas” kreditą, kurio tikslinė paskirtis - VVEMTG akcijų pirkimas. Iš AB “Vakarų bankas” buvo paimta 3117376 litai, įsipareigojant grąžinti 2000 01 11 d. Grupė įsigijo 115759 akcijas, kas sudarė 55,35 % viso akcinio bendrovės kapitalo. V.Babilius įsigijo 63261 akciją, kas sudarė 29,77 % nuo akcinio bendrovės kapitalo. AB “Skaiteks” nominali akcijų pasirašymo vertė buvo 100 Lt. V.Babilius įsigijo: 1) 18084 akcijas po 100 Lt (paprastos vardinės) 2) 26377 akcijas po 300 Lt (privilegijuotos vardinės) 3) 18800 akcijų po 500 Lt (paprastos vardinės pirktos virš lengvatų, t.y.>50% bendros sumos). Viso V.Babilius už akcijas sumokėjo 119,853 Lt grynais ir 19 001 738 investiciniais čekiais iš AB “Vakarų bankas” kredito. Visos už akcijas sumokėtos sumos buvo deklaruotos. Privatizavimo teisėtumą tikrino Valstybės kontrolės pareigūnai 1995 metais ir Klaipėdos prokuratūros pavedimu Revizijų Departamentas prie Finansų ministerijos 1998 metais ir nusižengimų privatizavimo įstatymui ir kitiems teisės aktams nerado. Paimtas iš AB “Vakarų bankas” kreditas baigtas grąžinti prieš laiką, t.y. 1998 07 13 dieną. Privatizavimo procesas vyko atviru akcijų pasirašymo būdu ir visiems pageidaujantiems buvo suteiktos vienodos teisės įsigyti akcijas. 5.3, 5.4, 5.5., 5.6 Fizinių asmenų įgaliotas V.Babilius paėmė kreditą iš AB “Vakarų bankas” pagal dvi sutartis (1994 10 07 ir 1995 01 11) įkeitęs įsigytas už kredito lėšas VVEMTG “Skaiteks” akcijas, o ne AB “Skaiteks” turtą, kaip klaidingai teigiama interpeliacijoje. To nedraudė tuo metu galioję įstatymai. Kreditai grąžinti, niekam žala nepadaryta. Žymiai vėliau AB “Vakarų bankui” patekus į bankrotinę situaciją banko vadovybė pareikalavo iš V.Babiliaus, kaip fizinio asmens, kad skoliniai fizinių asmenų grupės įsipareigojimai, dalis turimų akcijų ne mažesnė kaip 10 mln. Lt būtų perduoti juridiniam asmeniui ir būtų paremti turtine garantija. Vykdant šį banko reikalavimą fizinių asmenų grupė nutarė registruoti aukščiau įkurtoje UAB “Skaitema” akcinio kapitalo padidinimą iki 11,5 mln. litų ir prašyti AB “Skaiteks” laiduoti 1.346.774 Lt balansinės vertės turtu, kas sudarė 6,44 % nuo įstatinio AB “Skaiteks” kapitalo. 1995 m. rugsėjo 17 d. AB “Skaiteks” valdyba savo protokolu patenkino šį prašymą. 1996 03 12 tai buvo apiforminta pas notarą. Tuo metu pasikeitęs akcinių bendrovių įstatymas reikalavo, kad Valdybos sprendimams dėl didesnės negu 5 % įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto įvertinimo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas. Deja, tvirtinant pas notarę, to nebuvo pareikalauta ir Revizijos departamentas tai nustatė Tačiau tai neesminis procedūrinis pažeidimas (beje, vėliau ištaisytas visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus atitinkamą sprendimą), nes fiziniai asmenys įsteigę UAB “Skaitema”, turėjo AB “Skaiteks” 55,35 % akcinį paketą. Šiuose veiksmuose gal ir galima įžvelgti procedūrinius netikslumus, kurie jokios žalos nei valstybei, nei AB “Skaiteks” nepadarė. Atsakymas į šią klausimų grupę būtų nepilnas, jei nebūtų paaiškinta, kredito grąžinimo schema. 1995 metais imant kreditą VVEMTG “Skaiteks” kontrolinio akcijų paketo įsigijimui fizinių asmenų grupė numatė, kad grąžinant kreditą iš AB “Skaiteks” veiklos rezultatų, anksčiau ar vėliau gali įvykti nesusipratimų su valdžios institucijomis. Pirma, tai kad AB “Skaiteks” po privatizavimo turėjo 40 % valstybės akcijų, antra - AB “Skaiteks” turėjo nemažas skolas valstybei. Todėl ir buvo nutarta kredito grąžinimui įsteigti visiškai atskirą UAB “Matela”. Šioje firmoje organizuoti visiškai naujo produkto gamybą (ne perkelti dalį AB “Skaiteks” produkto į atskirą “UAB”, kaip tuo metu daug kas praktikavo). Tam tikslui buvo sukonstruotas elektroninis tarifinis laikrodis, sukurta speciali gamybos technologija (tokios technologijos AB “Skaiteks” nebuvo ir nėra) ir visa gamyba organizuota UAB “Mateloje”. Šiuo metu dviejų tarifų elektroniniai laikrodžiai sėkmingai dirba mūsų šalyje, eksportuojami į užsienį. Pelnas gautas UAB “Mateloje” ir nukreipiamas kredito AB “Vakarų bankas” grąžinimui. 5.
- Rusijos pil. V.Novikovas turėjo AB “Vakarų banke” depozitą 360 000 Lt sumai. Bankrutavus bankui, pagal tuo metu veikiančius teisės aktus, pil. Novikovas užskaitos būdu savo pinigais padengė UAB “Skaitemos” įsipareigojimus bankui (palūkanas). Jokių nusižengimų Akcinių bendrovių įstatymui nepadaryta. . Mano sūnus V.Babilius įsteigęs UAB “Vitoma” niekad neužsiėmė kuro ir naftos bizniu. Didžioji dalis registruotų UAB savo įstatuose, paprastai įrašo labai platų veiklos diapazoną apimantį kuro ir naftos biznį 5.
- Niekuo nepagrįsti kaltinimai, jog AB “Lietuvos energija” palankiau atsiskaito su UAB “Elgama”. AB “Lietuvos energija” skolų nesumokėjimo procentai 1998 12 01 buvo mln. Lt buvo Ignalinos AE 22,3 SPAB “Vilniaus šiluminiai tinklai” 24,0 Elektros skaitiklių tiekėjai 36,5 t.sk. UAB EHM Elgama 50 Kaip matome mokėjimams UAB “EHM Elgama” prioritetas nesuteikiamas. Taip pat elektros skaitiklių pardavimo apimtis įmonėms, kuriose V.Babilius turėjo akcijas, jam tapus ministru nepadidėjo, bet sumažėjo. Jos buvo: 1997 - 43,48, kai V.Babilius buvo direktorius ir 1998 - 38.29 ir 1999 - 37,32 mln. Lt, kai tapo ministras pagal laimėtus konkursus, suminiai visose trijose įmonėse, kuriuose pilietis V.Babilius turėjo interesus. V.Babiliaus akcijos sudaro: 29,77 % bendro AB “Skaiteks” kapitalo, 9,2 % UAB “Feslos”, 14,3 % UAB “EHM Elgama” ir 9,9 % UAB “Matela”. Aš, kaip daugelis Lietuvos žmonių turiu akcijų įvairiose įmonėse, bet jos nesudaro kontrolinio paketo (nors tai ir nedraudžiama), o šių akcijų suteiktas teises į valdymą, kaip reikalaujama, esu pardavęs kitiems asmenims. 6 klausimas Aš, tiek ministras V.Babilius, tiek ir pilietis V.Babilius, vienodi prieš įstatymus, juos gerbiu ir vykdau. P.S. Pasirodžius spaudoje kai kurioms publikacijoms, Ministras Pirmininkas buvo pavedęs Teisingumo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės kontrolei, Prokuratūrai išsiaiškinti ar ministro V.Babiliaus veiksmuose nėra nusižengimų įstatymams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje 1998 10 28 (protokolas Nr.42) išklausius “Švarių rankų” komisijos iš įvairių teisėsaugos institucijų per 2 mėnesius surinktą informaciją apie kaltinimus Ūkio ministrui ir kai kuriems aukštiems valdžios pareigūnams padaryta išvada, kad V.Babiliaus veikloje jokių įstatymų pažeidimų faktų teisėsaugos institucijos nerado, Seimo narių grupė jokių konkrečių faktų nepateikė.