_______IŠRAŠAS IŠ PROTOKOLO IŠRAŠAS IŠ PROTOKOLO 1998 12 16 Vilnius KOMITETO POSĖDIS SVARSTYTA: Europos Komisijos ataskaitos dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei Europos Sąjungoje teiginiai apie švietimą, profesinį rengimą ir audiovizualinį sektorių. NUSPRĘSTA:
- Pažymėti, kad Europos Komisijos ataskaitos teiginys, kad “Nuo 1997 m. vidurio nepadaryta pažangos profesinės kvalifikacijos ir diplomų abipusio pripažinimo srityje” nėra pakankamai pagrįstas, nes per aptariamą laikotarpį buvo priimti du svarbūs teisiniai aktai kvalifikacijų pripažinimo klausimu: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl užsienyje įgyto išsimokslinimo pripažinimo” (1998 08 12 Nr.1024). 2) Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse Konvencijos ratifikavimo” (1998 m. spalio 15 d. Nr.VIII-891).
- Europos Komisijos ataskaitos išvada, kad “… nėra jokios pažangos audiovizualiniame sektoriuje”, taip pat intelektinės nuosavybės, autorių teisių apsaugos būklės vertinimai atitinka, iš esmės, tikrąją padėtį. Lietuvos radijo ir televizijos rinka yra bemaž nereglamentuojama. Nesutvarkyti nuosavybės santykiai audiovizualiniame sektoriuje sudaro prielaidas sparčiam užsienio kapitalo skverbimuisi į Lietuvos audiovizualinę rinką. Nėra aiškios, tiksliai reglamentuojamos radijo dažnių koordinavimo ir skyrimo tvarkos. Valstybinė radijo dažnių tarnyba savo veikloje ne visada vadovaujasi galiojančiais įstatymais. Radijo ir televizijos komisija stokoja savo veiklai reikalingos informacijos apie sukoordinuotus dažnius. Esama tam tikro neatitikimo tarp Visuomenės informavimo įstatymo ir Telekomunikacijų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių radijo ir televizijos stočių licencijavimą. Nacionalinio radijo ir televizijos veikloje ryškėja komercinės tendencijos, tolydžio vis labiau užgožiančios NRTV patikėtą kultūrinę, šviečiamąją misiją. Šios ir kai kurios kitos aktualios Lietuvos audiovizualinio sektoriaus plėtros problemos atsispindi Radijo ir televizijos komisijos 1998 metų veiklos ataskaitoje (pridedama).
- Tobulindama abipusio diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemą, Švietimo ir mokslo ministerija (ypač prie jos veikiantis Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), vykdantis Lietuvos Europinio akademinio pripažinimo ir mobilumo informacijos centro (Lietuvos ENIC (NARIC) funkcijas), kartu su kitų ministerijų atstovais 1999 m. turėtų atlikti tokius darbus: 1) Parengti Lisabonos Konvencijos (t.y. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos) nuostatų įgyvendinimo tvarką. 2) Parengti užsienyje įgyto išsimokslinimo pripažinimo apecialinės komisijos nuostatus. 3) Įgyvendinti valstybės reguliuojamų profesijų nuostatus (projektas “Profesinės kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimų valstybės reguliuojamai profesinei veiklai nuostatai” parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos mokymo tarnybos yra derinami institucijose ir numatomi teikti LR Vyriausybei). 4) Išversti ir publikuoti ES direktyvas diplomų pripažinimo ir profesinio pripažinimo klausimais (kartu su Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Ūkio, Teisingumo ministerijomis, Veterinarijos tarnyba, kitomis institucijomis). 5) LR Vyriausybė turėtų paskirti koordinatorių, atsakingą už ES direktyvų 89/48/EEC ir 92/51/EEC (direktyvos išverstos ir publikuotos) įgyvendinimą, kuris būtų kvalifikuotas ir pakankamai aprūpintas reikalingais resursais. 6) Pagal HERIL PHARE programą publikuoti vadovą apie diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimą ES.
- Plėtojant Lietuvos Respublikos audiovizualinį sektorių, gerinant intelektinės nuosavybės, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, 1999 metais rekomenduotina atlikti tokius darbus: 1) Parengti strateginį audiovizualinio sektoriaus plėtros planą; 2) Parengti ir pateikti Seimui svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama: a) suderinti Įstatymo nuostatas su Europos Tarybos 1989 m. priimta konvencija “Televizija be sienų” bei Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva (1997 06 30), konkretizuojančia ir detalizuojančia kai kurias konvencijos “Televizija be sienų” nuostatas; b) aiškiau reglamentuoti erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių, radijo ir televizijos laidų platinimo tvarką. 3) Ratifikuoti ET konvenciją “Televizija be sienų”; Šios Konvencijos įgyvendinimo tikslu būtina parengti priemones, numatančias: a) ES direktyvos “Televizija be sienų” reikalavimų įvertinimą bei taikymą; b) reklamos reglamentavimą; c) nepilnamečių apsaugą nuo žalingos įtakos, smurto ir pornografijos; d) Europos kūrinių propagavimą; e) RTK administracijos padalinio plėtimą, kuriant Informacijos analizės tyrimų ir programavimo užsienyje ryšių ir visuomenės informavimo skyrius; f) licencijų skyrimo kriterijų tobulinimą; g) duomenų banko ir registro rengimą; 4) Ratifikuoti ET konvenciją “Europos konvencija dėl bendros kino filmų gamybos”; 5) Autorių teisių ir gretutinių teisių gerinimo tikslu Lietuva 1999 m. turėtų prisijungti prie šių tarptautinės teisės dokumentų: a) Fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo konvencija (priimta 1971 m. Ženevoje); b) Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (priimta 1996 m. Ženevoje); c) Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos sutartis dėl atlikimų ir fonogramų (priimta 1996 m. Ženevoje). PRIEDAS: Radijo ir televizijos komisijos 1998 m. ataskaita Lietuvos Respublikos Seimui. Komiteto pirmininkas Žibartas Jackūnas