LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROJE 1999 M. 1999 m. sausio

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROJE 1999 M. 1999 m. sausio 18 d. Nr. 16 Vilnius Atsižvelgdamas į Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos (IBSFC) 24-osios sesijos ir Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos rekomendacijas bei vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540):

1. Nustatau, kad: 1.
2. Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse 1999 m. leidžiama sugauti 1300 vnt. šlakių; 1.
3. didesniame negu 20 m gylyje leidžiama žvejoti visų dydžių strimėles ir bretlingius; 1.
4. Baltijos jūroje draudžiama žvejoti: 1.3.
5. menkes – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 20 d.; 1.3.
6. upines ir jūrines plekšnes – nuo vasario 15 d. iki gegužės 15 d.; 1.3.
7. lašišas ir šlakius: toliau kaip 4 jūrmylės nuo kranto: – dreifiniais, statomaisiais ir plukdomaisiais tinklais – nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.; – dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.; mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto pietinio ir šiaurinio molų galų ir mažesniu kaip 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių, tuo tikslu uždraudžiant žvejybą dreifiniais statomaisiais ir plukdomaisiais tinklais, kurių akių dydis 50 mm ir didesnis, bei traukiamaisiais tinklais – nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d.; 1.
8. draudžiama žvejoti uotus, kurie mažesni kaip 35 cm (matuojant nuo burnos pradžios iki uodegos peleko galo); 1.
9. Baltijos jūros priekrantėje specializuotai žvejybai naudojamų tinklaičių akių dydis turi būti ne mažesnis kaip: 1.5.
10. uotams – 110 mm; 1.5.
11. plekšnėms – 90 mm; 1.5.
12. sykams, žiobriams, ešeriams, kuojoms – 50 mm. Kitų rūšių žuvų specializuotai žvejybai naudoti tinklaičius, kurių akių dydis nustatytas Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklėse; 1.
13. priekrantėje (iki 20 m gylio) draudžiama: 1.6.
14. naudoti 25-49 mm akių dydžio tinklaičius bei rėminius ir trisienius bet kokio akių dydžio tinklaičius; 1.6.
15. statyti tinklus šachmatine tvarka. Vienoje eilėje leisti statyti ne daugiau kaip 300 m sujungtų tinklų, išlaikant ne mažesnį kaip 300 m atstumą eilėse ir 200 m atstumą tarp eilių; 1.6.
16. žvejoti didesniais kaip 12 m bendro ilgio laivais; 1.
17. nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 20 d.(menkių žvejybos draudimo laikotarpiu) leidžiama Baltijos jūros priekrantėje ne didesniame kaip 15 m gylyje žvejoti starkius, bet ne mažesnio kaip 60 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais; 1.
18. nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 20 d.(menkių žvejybos draudimo laikotarpiu) menkių priegauda neleidžiama. Atsitiktinai į žvejybos įrankius pakliuvusias menkes būtina gyvas išleisti atgal į vandens telkinį, o žuvusių kiekį – įrašyti į žvejybos žurnalą Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka ir pakeisti žvejybos vietą; 1.
19. Baltijos jūros rajone, kurio vakarinė riba eina 20o50‘ rytų ilgumos dienovidžiu, šiaurinė riba – 56o00‘ šiaurės platumos lygiagrete, pietinė riba – 55o40‘ šiaurės platumos lygiagrete, rytinė riba – kranto linija, nuo birželio 1 d. iki spalio 1 d. draudžiama žvejoti tralais, kurių maišo akių dydis yra mažesnis negu 120 mm; 1.
20. naudojant menkių traluose IBSFC žvejybos taisyklėse nustatytos konstrukcijos (2 modelis) išėjimo langus, jų konstrukcija turi atitikti IBSFC 24-osios sesijos rekomendacijos Nr. 8 reikalavimus (pridedama); 1.
21. naudoti tralus mažesniame negu 20 m gylyje leisti tiktai mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais, taip pat Lietuvos jūrų muziejaus laikomų gyvūnų maitinimo tikslais žvejojantiems laivams, jeigu jų techninės charakteristikos neleidžia naudoti tralų didesniame gylyje; 1.
22. 1999 metais pagal susitarimą su Europos Bendrija leidžiama Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje žvejoti 10-čiai Europos Sąjungos laivų, kurių ilgis didesnis kaip 40 m, tačiau neviršija 43 m; 1.
23. užsienio laivų kapitonai pranešimus apie įplaukimą į Lietuvos ekonominę zoną arba išplaukimą iš jos privalo perduoti ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki ekonominės zonos ribos kirtimo.
24. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“. APLINKOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS Patvirtinta aplinkos ministro 1999 01 18 įsakymu Nr. 16 priedas IBSFC Žvejybos taisyklių IV priedas (pagal IBSFC 24-osios sesijos rekomendaciją Nr. 8) Išėjimo langai (2 modelis) 105 mm kvadratinių akių lango 105 mm tralo maiše detalizavimas Langų identifikacija Langai yra stačiakampės tinklo dalys tralo maiše. Jame turi būti du langai. Langų dydis Kiekvienas langas turi būti mažiausiai 45 cm pločio išilgai viso jo ilgio. Kiekvienas langas turi būti mažiausiai 3,5 m ilgio matuojant išilgai jo kraštus (1 paveikslas). Langų ilgis turi būti ne mažesnis nei 80% tralo maišo ilgio. Langų tinklas Tinklo langų akių anga turi būti ne mažesnė kaip 105 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visi keturi lango tinklo kraštai turi eiti palei juostas. Tinklas įtvirtinamas taip, kad juostos eitų lygiagrečiai ir statmenai tralo maišo ilgiui. Lango plotį turi sudaryti 8 atviros kvadratinės akys. Langų padėtis Topenantais, einančiais kairiojo ir dešiniojo šonų link, tralo maišas padalijamas į viršutinį ir apatinį panelius (1 paveikslas). Du langai turi būti žemesniajame panelyje, iš karto greta ir žemiau topenantų (1 paveikslas). Langai turi baigtis 40–50 cm atstumu nuo tralo maišo raiščio (1 paveikslas). Priekinis lango galas pritaisomas prie normalaus tralo maišo tinklo 8 akių pločiu. Vienas kraštas turi būti pritaisomas prie topenanto arba iš karto greta jo, o kitas kraštas – prie normalaus tralo maišo žemesniojo panelio tinklo, įprastinių mazgų tiese. Akių angos visame tralo maiše Visos tralo maišo dalys turi atitikti minimalų 105 mm akių dydį. ______________