VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL VALDOVŲ RŪMŲ ATSTATYMO 1999 m. sausio 22 d. Nr. 57 Vilnius Va

VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL VALDOVŲ RŪMŲ ATSTATYMO 1999 m. sausio 22 d. Nr. 57 Vilnius Valstybinė paminklosaugos komisija 1998 12 11 posėdyje svarstė Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų problemas. Jau Atgimimo laikotarpiu buvo inicijuota Valdovų rūmų – Lietuvos istorinio, valstybingumo ir dvasinio kultūrinio centro – atkūrimo idėja. Valstybė nuosekliai ir nenutrūkstamai finansavo rūmų liekanų bei artimiausios jų aplinkos mokslinius tyrinėjimus. Iki šiol archeologiškai bei architektūriškai ištyrinėta ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visos rūmų teritorijos. Lygiagrečiai pagal galimybes kaupta, tyrinėta ir apibendrinta istorinė, ikonografinė medžiaga, surinkti, apibendrinti ir išanalizuoti gausūs inžinerijos, geologinių bei hidrogeologinių tyrinėjimų duomenys. Sukaupti vertingi kompleksinių mokslinių tyrinėjimų duomenys leidžia naujai įvertinti iki šiol turėtą medžiagą apie buvusių rūmų architektūrą, taip pat iš esmės pagrįsti jos atkūrimo galimybes bei tikslingumą. Tačiau su giliu nerimu ir susirūpinimu Komisija konstatuoja, kad šiuo metu visas Valdovų rūmų tyrimų, projektavimo, priežiūros bei tvarkymo procesas atsidūrė aklavietėje ir yra beviltiškai sustabdytas nutraukus finansavimą, visiškai nenumatant skirti lėšų 1999-iems metams. Nelieka galimybės net stabdyti autentiškų liekanų irimo procesus, o susidariusi Valdovų rūmuose padėtis yra beprecedentinė, nes atkastos ir bebaigiamos tyrinėti senųjų laikų gynybinių įtvirtinimų ir Lietuvos Valdovų rūmų liekanos, būdamos valstybės ilgaamžiškumo, jos didingos istorijos neįkainojamos liudininkės, faktiškai paliekamos likimo valiai. Komisijos nuomone, valstybės neginčijamas tikslas, o visų jos gyventojų šventa pilietinė ir patriotinė pareiga – jas apsaugoti ir išsaugoti, deramai pagerbti, maksimaliai eksponuoti. Atkasti ilgai po drėgna žeme buvę mūrai, nors dabar ir pridengti laikinais gaubtais, veikiami temperatūros svyravimų ir kapiliarinės drėgmės, kylančios iš paaukštėjusio gruntinio vandens, nyksta ir trupa. Šiandieninė Valdovų rūmų liekanų būklė vertintina kaip avarinė. Atkastuosius mūrus jau dabar neatidėliojant reikia sutelktomis pastangomis gelbėti. Viena pagrindinių numatytų atstatyti Valdovų rūmų funkcijų būtų – palankaus mikroklimato sudarymas autentiškiems mūrams išsaugoti ir maksimaliai juos eksponuoti. Konstatuojama, kad visas Valdovų rūmų paminklotvarkos darbų procesas iki šiol nėra juridiniu ir organizaciniu požiūriais reikiamai reglamentuotas, organizuotas bei užtikrintas. Iki šiol nėra įteisintos ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribos ir nuostatai. Apsisprendus atkurti Valdovų rūmus 1994 m. LR Vyriausybės sprendimais siekiant „ užtikrinti, kad būtų atstatytos Vilniaus pilys“, įsteigta VĮ „Vilniaus pilių direkcija“, paskelbtas konkursas Valdovų rūmų atkūrimo idėjų ieškojimams, skiriamos lėšos, tačiau tikslaus Vyriausybės politinio sprendimo – atkurti Valdovų rūmus, eksponuoti istorinius reliktus – iki šiol nėra. Dėl to nederinami paruošti Valdovų rūmų atkūrimo projektavimą reglamentuojantys dokumentai. 1998 m. rudenį, matant užsitęsusį juridinių problemų sprendimą, parengta atidengtų mūrų avarinės būklės pradinių likvidavimo priemonių programa. Apsispręsta dėl gruntinių vandenų optimalaus pažeminimo, kitų specifinių inžinerinių sprendimų būdų ir krypčių. Esant tokiai būklei, Valstybinė paminklosaugos komisija, vadovaudamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., nusprendžia, jog: 1. Valstybė, dešimtį metų nepertraukiamai finansavusi Žemutinės pilies archeologinius tyrinėjimus ir Valdovų rūmų rūsių visišką atkasimą, taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybė turi prisiimti atsakomybę dėl Valdovų rūmų atidengtų vertybių apsaugos. Tinkamiausias jų apsaugos būdas – atkastus senuosius pamatus apdengti reikiamą mikroklimatą užtikrinančiu apšildomu statiniu. Įvertinus turimą istorinę, ikonografinę ir pastarojo meto natūros tyrimų medžiagą, tokią funkciją geriausiai atliktų atkurti Valdovų rūmai. 2. Neatidėliojant turėtų būti priimtas Seimo ir Vyriausybės aiškus politinis strateginis sprendimas dėl Valdovų rūmų liekanų išsaugojimo principų, įgalinantis tikslingai, kryptingai, racionaliai ir netrukdomai dirbti, natūraliai išspręsti aktualias atkūrimo problemas. 3. Būtina tęsti Valdovų rūmų liekanų ir jų artimiausios aplinkos kompleksinius mokslinius tyrinėjimus (archeologinius, istorinius, architektūrinius, meninius, inžinerinius, fotogrametrinius ir kt.). Šiems tikslams būtina užtikrinti reikiamo lygio ir pastovų finansavimą. 4. Valdovų rūmų tyrinėjimų, projektavimo rezultatams ir rūmų atstatymo perspektyvoms bei kryptims aptarti būtina 1999 m. pirmajame pusmetyje surengti mokslinę praktinę konferenciją. PIRMININKĖ G. DRĖMAITĖ ______________