LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL ŽEMĖS ĮVERTINIMO TVARKOS 1999 m. vasario 24 d. Nr. 205 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4, 5, 6 ir 16 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Žemės įvertinimo metodiką (pridedama). 2. Nustatyti, kad: 2.1. šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma: 2.1.1. apskaičiuojant parduodamos valstybinės žemės vertę; 2.1.2. apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau vadinama – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (toliau vadinama – Žemės reformos įstatymas), vertę; 2.1.3. apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šios nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus); 2.1.4. apskaičiuojant žemės, miško sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietovėje, vertę (išskyrus šio nutarimo 4.2.4 punkte nurodytus atvejus); 2.1.5. apskaičiuojant privačių ir išsinuomotų iš valstybės žemės sklypų apmokestinamąją vertę žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą dydžiams nustatyti; 2.2. pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką žemės vertę apskaičiuoja: 2.2.1. žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys – kaimo vietovėje parduodamų valstybinės žemės sklypų, suformuotų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengiamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882) nustatyta tvarka. Šiems asmenims duomenis apie žemės naudmenų našumo balą pateikia valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas, o duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio vertę – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas. Kai nėra taksacinės miško charakteristikos, iki 20 hektarų miško sklypus taksuoja miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai, daugiau kaip 20 hektarų – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas; 2.2.2. apskričių viršininkų administracijos rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai (toliau vadinama – rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai) – kitų parduodamų valstybės žemės sklypų. Šių žemės sklypų kadastrinius duomenis rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriams teikia žemės reformos žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys. Duomenis apie teritorijos suplanavimą, parduodamų valstybinės žemės sklypų naudojimo pobūdį bei apskaičiuotus pagal šiuo nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 4 priedą bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (ir suvestinį pataisos koeficientą) rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriams teikia rajonų arba miestų merai (valdybos). Tais atvejais, kai įvertinami ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių reikia privatizuotiems ar privatizuojamiems pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą pastatams bei įrenginiams eksploatuoti, rajono arba miesto žemėtvarkos skyrius gautus iš rajono arba miesto mero (valdybos) duomenis, žemės sklypo vertės apskaičiavimo duomenis ir žemės sklypo planą pateikia valstybės įmonei Valstybės turto fondui (toliau vadinama – Turto fondas). Turto fondas gautą medžiagą ne vėliau kaip per 20 dienų išnagrinėja ir su savo išvadomis grąžina ją pateikusiam rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui. Jeigu įvertinamus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus įsigyti nuosavybėn pageidauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai, Turto fondui žemės sklypų vertės apskaičiavimo duomenys pateikiami kartu su tų nacionalinių ir užsienio subjektų prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus kopijomis ir kopijomis kitų dokumentų, nurodytų Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 110-3042). Jeigu Turto fondas savo išvadoje siūlo keisti apskaičiuotą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertę, apskrities viršininkas kartu su rajono arba miesto meru (valdyba) turi išnagrinėti šį pasiūlymą ir priimti galutinį sprendimą dėl žemės sklypo vertės; 2.3. tuo atveju, kai valstybei už sklypus jau sumokėta pagal taikytą iki šio nutarimo įsigaliojimo tvarką, bet pirkimo-pardavimo sutartys nebaigtos įforminti, apskaičiuotoji žemės vertė (kaina) neperskaičiuojama; 2.4. tuo atveju, kai valstybė parduoda žemę ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), prie apskaičiuotos žemės sklypo vertės pridedamas rajono arba miesto mero (valdybos) paskirtos komisijos apskaičiuotas priedas – žemės sklypo vertės padidėjimas dėl inžinerinių statinių (toliau vadinama – vertės priedas dėl inžinerinių statinių). Šiuos duomenis meras (valdyba) pateikia rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo turto registre registruojant parduotą ar išnuomotą žemės sklypą, jo vertė nurodoma be priedo dėl inžinerinių statinių; 2.5. skundus dėl žemės sklypų vertės nustatymo nagrinėja apskrities viršininkas. Apskrities viršininko sprendimai dėl žemės sklypų vertės nustatymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųsti teismui; 2.6. įstatymų numatytais atvejais parduodant žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) be aukciono, laikomasi šios žemės vertės nustatymo tvarkos: 2.6.1. namo (jo dalies) savininkui, įsigijusiam namą (jo dalį) iš asmens, turėjusio teisę atkurti nuosavybės teisę į namų valdos sklypą (jeigu yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai), ir padavusiam prašymą įsigyti neatlygintinai namų valdos sklypą iki 1994 m. vasario 3 d. bei sumokėjusiam už perkamą žemės sklypą pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, sudarant namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ši suma neperskaičiuojama; 2.6.2. vietos savivaldybių tarybų sprendimu nuo perkamo žemės sklypo vertės priedo dėl inžinerinių statinių mokėjimo gali būti atleidžiami I ir II grupių invalidai, šeimos, auginančios vaiką invalidą, pensininkai, kurių šeimose nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleivius bei studentus, ir pagal rajono arba miesto mero (valdybos) sudarytų komisijų pasiūlymus asmenys, kurių materialinė būklė ypač sunki, taip pat šis priedas 50 procentų sumažinamas asmenims, kurie savo lėšomis yra įrengę pagrindinius inžinerinius statinius. 3. Patvirtinti Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (pridedama). 4. Nustatyti, kad: 4.1. valstybės išperkamos žemės vertė, apskaičiuota pagal taikytą iki šio nutarimo įsigaliojimo tvarką, neperskaičiuojama ir taikoma skaičiuojant atlyginimo dydį piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius visais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais; 4.2. šiuo nutarimu patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma: 4.2.1. apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą); 4.2.2. apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje; 4.2.3. apskaičiuojant naudojamų karjerų žemės ir vandens užlietos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemė, miškas, vandens telkiniai kitoje vietoje; 4.2.4. apskaičiuojant turėto, bet neišlikusio miško, nerekultivuoto karjero, vandens užlietos žemės vertę, kai piliečiai nepageidauja šių žemės sklypų susigrąžinti natūra; 4.3. valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertė apskaičiuojama rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882) nustatyta tvarka dokumentus, kurių reikia sprendimams dėl piliečių nuosavybės teisių į turėtą nuosavybės teise žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priimti; 4.4. atlyginimo dydį už valstybės išperkamą žemę kaimo vietovėje apskaičiuoja žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, miestų teritorijose – rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai. 5. Pripažinti netekusiais galios: 5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284); 5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 471 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 47-880); 5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 81-1526); 5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 225 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 15-350); 5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 491 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 31-732); 5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1343 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos klausimais dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1945) 3 punktą; 5.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 19-500). Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Žemės ūkio ministras Edvardas Makelis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 žemės įvertinimo metodika 1. Parduodamos valstybinės žemės vertė apskaičiuojama taip: 1.1. apskaičiuojamas vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas: 1.1.1. žemės ūkio įmonių žemėnaudų, ūkininkų ūkių, kitų žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties žemės naudotojų naudojamų žemės sklypų kaimo vietovėje – pagal vidutinį žemės ūkio naudmenų našumo balą, kuris nustatomas pagal turimą dirvožemio tyrimo medžiagą, o tais atvejais, kai jos nėra, šis balas nustatomas iš naujo ištyrus dirvožemį arba patikslinus dirvožemių planus kartografuojant lauko sąlygomis; 1.1.2. kitų žemės sklypų – pagal orientacinį žemės ūkio naudmenų našumo balą; 1.2. orientacinis žemės ūkio naudmenų našumo balas nustatomas taip: 1.2.1. žemės sklypų, esančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje, – 40 balų; 1.2.2. žemės sklypų, esančių miestuose – savivaldybių centruose (išskyrus 1.2.1 punkte nurodytus miestus), – vidutinis rajono žemės ūkio naudmenų našumo balas; 1.2.3. žemės sklypų, esančių kituose miestuose, – gretimos (artimiausios) kadastrinės vietovės žemės ūkio naudmenų našumo balas; 1.2.4. žemės sklypų, įsiterpusių į miškų urėdijų žemėnaudas, – vidutinis rajono žemės ūkio naudmenų našumo balas, sumažintas 30 procentų; 1.2.5. sodininkų bendrijų žemės ir jų narių sodo sklypų – 28 balai; 1.3. nustatoma normatyvinė 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertė pagal jų našumą (šios metodikos 1 priedas); 1.4. nustatoma bazinė žemės sklypo vertė: dauginamas žemės naudmenų plotas iš nustatytos pagal šios metodikos 1 priedą normatyvinės vertės ir iš šių koeficientų: 1.4.1. žemės ūkio naudmenoms, pastatų ir kiemo užimtai žemei, keliams, žuvininkystės tvenkiniams – 1; 1.4.2. kitai žemei – 0,1; 1.5. apskaičiuojama žemės sklype esančio miško vertė šios metodikos 2 punkte nustatyta tvarka; 1.6. apskaičiuojama ežerų ir tvenkinių vertė šios metodikos 4 punkte nustatyta tvarka; 1.7. bazinė žemės sklypo vertė dauginama iš šių jos pataisos koeficientų: 1.7.1. koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (šios metodikos 2 priedas). Šis koeficientas nustatomas tik tiems žemės plotams, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, arba tiems plotams, kurie įeina į rajono arba miesto mero (valdybos) sprendimu patvirtintą gamybinių objektų taršos poveikio zoną; 1.7.2. koeficiento sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio ir rajono savivaldybės bei apskrities centro įvertinti (šios metodikos 3 priedas); 1.7.3. koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (šios metodikos 4 priedas) – tik tiems plotams, kurie yra miestų administracinėse ribose arba šiems miestams priskirtoje teritorijoje. Iš jų sodininkų bendrijų žemei ir jų narių sodų sklypams šis koeficientas lygus 6; 1.7.4. koeficiento teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (šios metodikos 5 priedas) – tik šios metodikos 5 priede nurodytiems žemės sklypams; 1.8. parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 6 priedas); 1.9. žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio) veiklai (prireikus pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį), vertė apskaičiuojama šios metodikos 3 punkte nustatyta tvarka. 2. Parduodamų valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų vertė apskaičiuojama taip: 2.1. iš miškotvarkos ir dirvožemių planų imami duomenys apie miško augaviečių tipus, medyną sudarančių medžių vidutinį skersmenį ir tūrį pagal medžių rūšis; 2.2. apskaičiuojama miško žemės vertė (šios metodikos 7 priedas) ir medynų tūrio vertė (šios metodikos 8 priedas); 2.3. apskaičiuota miško žemės vertė dauginama iš pataisos koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (šios metodikos 2 priedo 5 punktas); 2.4. parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildant nustatytą formą (šios metodikos 9 priedas). 3. Parduodamos valstybinės kitos paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama taip: 3.1. nustatomas vertinamo sklypo arba greta jo esančio žemės ūkio paskirties sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas šios metodikos 1.1 punkte nustatyta tvarka; 3.2. nustatoma normatyvinė 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertė pagal šios metodikos 1 priedą ir bazinė žemės sklypo vertė – bendras sklypo plotas dauginamas iš normatyvinės 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vertės; 3.3. bazinė žemės sklypo vertė dauginama iš šių pataisos koeficientų: 3.3.1. šios metodikos 5 priede nurodytos koeficiento teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti; 3.3.2. šios metodikos 4 priede nurodyto koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Šis koeficientas taikomas tik nustatant vertę žemės sklypų, esančių miestuose arba jiems nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose; 3.3.3. šios metodikos 2 priede nurodyto koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (aplinkos taršai įvertinti – K=0,7 taikomas nustatant sklypų, esančių gamybinių objektų taršos poveikio zonoje, patvirtintoje rajono arba miesto mero (valdybos) sprendimu, žemės vertę; žemės naudojimo nepatogumui dėl stačių šlaitų įvertinti – kai sklypas ar jo dalis yra 20o–30o nuolydžio šlaite, K=0,7, o statesniame kaip 30o šlaite K=0,5); 3.4. pridedamas vertės priedas dėl inžinerinių statinių, kuris apskaičiuojamas užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 10 priedas); 3.5. tais atvejais, kai žemės sklypus užima statiniai ir įrenginiai, naudojami Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852) nustatyta tvarka įsteigtai ir įregistruotai turizmo ar rekreacinei veiklai, taip pat kai naujiems žemės sklypams pagal teritorijų planavimo dokumentus ar rajono arba miesto mero (valdybos) teikimą apskrities viršininko sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – rekreacija, žemės vertė apskaičiuojama taip: statinių ir įrenginių užimto žemės sklypo vertė (nustatyta, kaip nurodyta šios metodikos 3.1–3.3 punktuose), dauginama iš pataisos koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (šios metodikos 11 priedas), jeigu šis koeficientas didesnis už 1; 3.6. žemės sklypų, kuriuos, be pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (žemės ūkiui, miškų ūkiui ir kt.), šios metodikos 3.5 punkte nurodyta tvarka papildomai nustatyta naudoti turizmo ar rekreacinei veiklai, vertė tikslinama – apskaičiuotoji statinių ir įrenginių užimto sklypo vertė dauginama iš 50 procentų sumažinto pataisos koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti. Šis sumažintas koeficientas taikomas, jeigu sumažintoji jo reikšmė didesnė už 1; 3.7. valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 12 priedas). 4. Parduodamų valstybinių ežerų ir tvenkinių vertė apskaičiuojama šios metodikos 13 ir 14 prieduose nustatyta tvarka. 5. Privačios namų valdos žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių (Mi) apskaičiuojamas pagal formulę: Mi = 8,67 × T × S × (1 – suma Kinž), kur: 8,67 – koeficientas, rodantis santykį tarp visų tipų inžinerinių statinių vertės, tenkančios 1 hektarui, ir miestų žemės sklypų, nurodytų šios metodikos 1.2.1 punkte, 1 hektaro žemės naudmenų vertės, nustatomos pagal šios metodikos 1 priedą; T – miestų žemės sklypų, nurodytų šios metodikos 1.2.1 punkte, žemės naudmenų vertė, nustatoma pagal šios metodikos 1 priedą (T=1500 Lt/ha); S – įvertinamo sklypo plotas, hektarais; suma Kinž – inžinerinių statinių koeficientų suma, kuria mažinamas žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių, nes nėra kai kurių inžinerinių statinių arba neprisijungta (neprisijungiama) prie jų, nustatoma pagal šios metodikos 15 priede pateiktus duomenis. Kitų pastatų žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių (Mi) apskaičiuojamas pagal formulę: Mi = Tinž × S × (1 – suma Kinž) × m, kur: Tinž – teritorijos vieno hektaro inžinerinių statinių vertė (Tinž=194000 litų); S–įvertinamo sklypo plotas, hektarais; suma Kinž – inžinerinių statinių koeficientų suma, kuria mažinamas šis žemės vertės priedas, jeigu nėra kai kurių inžinerinių statinių arba neprisijungta (neprisijungiama) prie jų, nustatoma pagal šios metodikos 15 priede pateiktus duomenis; m – koeficientas, kuriuo įvertinama parduodamos, nuomojamos žemės paskirtis: ūkinės-komercinės veiklos objektams statyti skirtų sklypų m=1, ne ūkinės-komercinės veiklos objektams statyti skirtų sklypų m=0,3. Žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių apskaičiuojamas užpildžius nustatytą formą (šios metodikos 10 priedas). 6. Valstybės parduodamos žemės ir miško žemės vertė, taip pat privačios namų valdos žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių nuo 1995 m. vasario 1 d. indeksuojami indeksu 1,6, o medynų tūrio vertė nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. – indeksu 5,3. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 1 priedas Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė pagal jų našumą Žemės ūkio naudmenų našumo balas Žemės vertė (Lt /
- ha)Žemės ūkio naudmenų našumo balas Žemės vertė (Lt /
- ha)iki 17 600 47,1–49 1800 17,1–19 675 49,1–51 1875 19,1–21 750 51,1–53 1950 21,1–23 825 53,1–55 2025 23,1–25 900 55,1–57 2100 25,1–27 975 57,1–59 2175 27,1–29 1050 59,1–61 2250 29,1–31 1125 61,1–63 2325 31,1–33 1200 63,1–65 2400 33,1–35 1275 65,1–67 2475 35,1–37 1350 67,1–69 2550 37,1–39 1425 69,1–71 2625 39,1–41 1500 71,1–73 2700 41,1–43 1575 73,1–75 2775 43,1–45 1650 75,1–77 2850 45,1–47 1725 77,1 ir daugiau 2925 ______________ Žemės įvertinimo metodikos 2 priedas Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti Eil. Nr. Zonos pavadinimas Koeficientas 1. Intensyviausio sukarstėjimo zonose: II grupės žemėje 0,9 III grupės žemėje 0,7 IV grupės žemėje 0,6 2. Automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje 0,7 3. Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose 0,5 4. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje 0,5 5. Gamybinių objektų taršos poveikio zonoje 0,7 ______________ Žemės įvertinimo metodikos 3 priedas Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio ir rajono savivaldybės bei apskrities centro įvertinti Nuotolis nuo artimiausio miesto ar miestelio centro (
- km)Koeficientas K1 Nuotolis nuo rajonų savivaldybių centrų teritorijos ribų (
- km)Koeficientas K2 Nuotolis nuo apskrities centro (
- km)Koeficientas K3 0-2 0,08 0–4 0,12 0–10 0,08 2,1–3 0,06 4,1–8 0,1 10,1–20 0,06 3,1–4 0,04 8,1–12 0,08 20,1–30 0,04 4,1–5 0,02 12,1–16 0,06 30,1–40 0,02 5,1–6 – 16,1–20 0,04 40,1–50 – 6,1–7 -0,02 20,1–24 0,02 50,1–60 -0,02 7,1–8 -0,04 24,1–28 – 60,1–80 -0,04 8,1–9 -0,06 28,1–32 -0,02 80,1–100 -0,06 9,1 ir daugiau -0,08 32,1–36 -0,02 100,1 ir daugiau -0,08 36,1–40 40,1–44 44,1–48 48,1 ir daugiau -0,06 -0,08 -0,1 -0,12 Pastabos: 1. Artimiausiu miestu ar miesteliu laikomos gyvenamosios vietovės, atitinkančios šios metodikos 5 priedo 4.1, 4.2 ir 10 punktuose nurodytas sąlygas. 2. Nuotolis nuo miesto, miestelio, rajono savivaldybės bei apskrities centro matuojamas artimiausiu bet kurios reikšmės keliu. Skaičiuojant nuotolį, taikomi šie koeficientai: juodos dangos keliams ir žvyrkeliams – 1; gruntkeliams – 1,5. 3. Bendras pataisos koeficientas (K) nustatomas pagal formulę: K = 1 + K1 + K2 + K3. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 4 priedas Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu 1. Teritorijos funkcinio patogumo koeficientas (Kf) – 0,05–3,68. 2. Teritorijos patrauklumo koeficientas (Kp) – 1–2,33. 3. Teritorijos prestižo koeficientas (Kr) – 1–2. 4. Teritorijos urbanistinės taršos koeficientas (Ke) – 1–1,25. 5. Koeficientas galimiems grėsmės veiksniams įvertinti (Kg) – 1–1,25. 6. Teritorijos nacionalinio vertingumo koeficientas (Kn): 6.1. kultūros paminklų teritorijoms – 10–25; 6.2. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoms – 5–15; 6.3. kultūros paminklų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoms – 1,2–5; 6.4. kitoms teritorijoms – 1. 7. Teritorijos patrauklumo ūkiniu-komerciniu požiūriu koeficientas (Kk): 7.1. miesto centras, turgavietės, stotys: 7.1.1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – 9; 7.1.2. Marijampolės, Alytaus, Palangos, Druskininkų, Birštono – 6; 7.1.3. kitų savivaldybių – 3; 7.1.4. kitų miestų – 1; 7.2. magistralinės gatvės, gyvenamųjų rajonų centrai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – 6; 7.3. teritorija prie magistralinių kelių – iki 2; 7.4. teritorija prie krašto kelių – iki 1; 7.5. mikrorajonų centrai: 7.5.1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus – 4; 7.5.2. kitų savivaldybių – 1; 7.6. kitos gatvės su bendrojo naudojimo transportu: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus – 2. 8. Suvestinis pataisos koeficientas sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (Keu) apskaičiuojamas pagal formulę: Keu=Kf+Kp+Kr+Ke+Kg+Kn+Kk – 4. 9. Pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu rajono arba miesto meras (valdyba) taiko pagal savivaldybės tarybos patvirtintas miestų ir miestams nustatytąja tvarka priskirtų teritorijų zonavimo kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu schemas. 10. Koeficientų dydžiai konkrečiam žemės sklypui nustatomi pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas rekomendacijas ir derinami su apskrities viršininko administracija. 11. Žemės sklypams, naudojamiems arba numatomiems panaudoti ūkinei-komercinei veiklai, gali būti taikomi maksimalūs teritorijų patrauklumo, prestižo, urbanistinės taršos ir teritorijos patrauklumo ūkiniu-komerciniu požiūriu koeficientų dydžiai atsižvelgiant į šių žemės sklypų paklausą. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 5 priedas Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti Sodininkų bendrijų ir jų narių sodo sklypų žemė kaimo vietovėje 1. Sklypai, esantys nuo miesto administracinės ribos iki 5 km nuotoliu – 4. 2. Sklypai, esantys nuo miesto administracinės ribos 5–10 km nuotoliu – 3. 3. Kiti sklypai – 2. Žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje 4. Privačių namų valdų žemės sklypai ir sklypai daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, taip pat sklypai, užimti ūkinių-komercinių pastatų, kurie įsigyti privačion nuosavybėn iš žemės ūkio įmonių ir naudojami žemės ūkio veiklai: 4.1. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra vidurinė mokykla, kultūros įstaiga, maldos namai, sveikatos apsaugos ir prekybos įstaigos ir kuriuose yra gyventojų: 1001 ir daugiau – 10; 501–1000 – 9; 301–500 – 8; iki 300 – 7; 4.2. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose įrengtos komunikacijos (gatvės, vandentiekio tinklai), yra pagrindinė mokykla, parduotuvė, sveikatos apsaugos įstaiga ir kuriuose gyventojų: 301 ir daugiau – 6; 101–300 – 5; iki 100 – 4; 4.3. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra parduotuvė, pradinė mokykla, autobusų (geležinkelio) stotelė ir kuriuose gyventojų: 101 ir daugiau – 3; 51–100 – 2,5; iki 50 – 2; 4.4. kituose kaimuose ir vienkiemiuose – 1,2. 5. Kiti žemės sklypai, naudojami arba skirti naudoti ne žemės ūkio veiklai: 5.1. žemės ūkio naudmenos, pastatų, kiemų, kelių, užimta žemė – 10; 5.2. miško žemė (skaičiuojant nuo miško žemės vertės) – 10; 5.3. krūmynai, pelkės ir kita žemė – 5; 5.4. vandenys (išskyrus ežerus ir tvenkinius) – 0,5; 5.5. ežerai ir tvenkiniai – 1. Žemės sklypai ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) miesto vietovėje 6. Vilniuje – 25. 7. Kaune, Palangoje – 20. 8. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – 17. 9. Kitų savivaldybių centruose, kuriuose gyventojų: 30001 ir daugiau – 16; iki 30000 – 15. 10. Miestuose, kuriuose gyventojų: 30000 ir daugiau – 15; 10001–30000 – 13; iki 10000 – 12. Žemės sklypams kaimo vietovėse (4–5 punktai) papildomai pridedamas koeficientas 11. Nuo Vilniaus miesto administracinės ribos 15 km nuotoliu – 2,5. 12. Nuo Kauno, Palangos miestų administracinių ribų 13 km nuotoliu – 2,5. 13. Nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestų administracinių ribų 10 km nuotoliu – 2. 14. Nuo miestų, turinčių daugiau kaip 30000 gyventojų, ir visų rajonų centrų administracinių ribų 7 km nuotoliu – 1,5. 15. Nuo miestų, turinčių 10001–30000 gyventojų, administracinių ribų 5 km nuotoliu – 1,2. 16. Nuo miestų, turinčių 3001–10000 gyventojų, administracinių ribų 3 km nuotoliu – 1,1. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 6 priedas Parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė 1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas_____________________ _______________________________________________________________________________ . (vardas ir pavardė) 2. Žemės sklypo adresas _____________________________________________________ . (apskritis, savivaldybė, kaimas, miestelis, miestas) ________________________________________________________________________________ 3. Žemės sklypo plotas (be miško, ežerų ir tvenkinių) _____ ha, iš jo žemės ūkio naudmenos, kelių, pastatų užimta žemė ________________ ha, kita žemė ir vandenys ____________ha. 4. Žemės ūkio naudmenų našumo balas__________________________________________ . 5. Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė________________________________ Lt. 6. Bazinė žemės sklypo vertė________________________________________________ Lt. 7. Pataisos koeficientai: 7.1. žemės sklypo nuotoliui nuo miesto, miestelio, rajono savivaldybės bei apskrities centro įvertinti _______________________________________________________________________________ ; 7.2. žemės sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu_______ ; 7.3. teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (tik sodininkų bendrijų ir jų narių sodo sklypų žemės)____________________________________________________________________ . 8. Bazinės žemės sklypo vertės mažinimas dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų bei aplinkos taršos___________________________________________________________________ . (apribojimų pobūdis, plotas – ha, suma – Lt) 9. Apskaičiuota žemės ūkio paskirties žemės vertė _______________________________ Lt. 10. Žemės sklype įsiterpusio miško (_____ha) vertė ___Lt, iš jo miško žemės vertė _____ Lt, medynų tūrio vertė ______ Lt. 11. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (____ha) vertė ________ Lt. 12. Viso žemės sklypo (_____ha) vertė _______ Lt. 13. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti______ . 14. Patikslinta viso žemės sklypo vertė ______ Lt. Žemės sklypo vertę apskaičiavusio darbuotojo pareigos (parašas) (vardas ir pavardė) _________ m. ___________ ___________ d. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 7 priedas Miško žemės vertė (litais už hektarą) Augaviečių tipai* Vertė Pa 63 Pna, Pb 125 Ua, Pc 188 Ša, Pnb, Nae 219 Ub, Pd 250 Na, La, Uc, Pnc 281 Ud 313 Šb, Pnd 344 Uf, Šc 375 Šd, Nb, Lb 406 Lc 438 Nc, Ld 469 Nd, Lf 500 Nf 531 Dirvožemio drėgnumo indeksai Dirvožemio derlingumo indeksai Š–ryškiai išreikšti (15–45o) šlaitų; N–normalaus atmosferinio drėkinimo; L–laikinai perteklinio drėkinimo; U–stipriai užmirkę glėjiniai bei durpiniai; Pn–pelkiniai (durpiniai) nusausinti; P–pelkiniai (durpiniai) nenusausinti. a–labai nederlingi; b–nederlingi; c–derlingi; d–labai derlingi; e–eroduoti (nuardyti); f–labai derlingi su uosiais. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 8 priedas Medynų tūrio vertė (litais už kub. metrą) Vidutinis medynų skersmuo (
- cm)Medžių rūšys pušys, maumedžiai eglės ąžuolai, uosiai beržai, juodalksniai drebulės baltalksniai 4 1,9 1,6 2,3 0,9 0,6 0,5 8 3,8 3,4 4,5 1,8 1,2 0,9 12 5,7 5,1 6,8 2,6 1,8 1,2 16 7,3 6,6 9 3,6 2,1 1,3 20 8,4 7,5 10,3 4,5 2,3 1,5 24 9,5 8,2 11,8 5,1 2,4 1,6 28 10,3 8,7 13,1 5,7 2,6 – 32 11 9,2 13,8 6 2,7 – 36 11,5 9,6 14,3 – 2,8 – 40 11,8 9,7 14,5 – – – 44 – – 14,6 – – – 48 – – 14,7 – – – Pastabos: 1. Iki 4 cm skersmens medynai nevertinami. 2. Kitų, nenurodytų šiame priede, rūšių medžiams taikomas beržų ir juodalksnių įkainis. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 9 priedas Parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė 1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas_____________________ _______________________________________________________________________________ . (vardas ir pavardė) 2. Žemės sklypo adresas ______________________________________________________ (apskritis, savivaldybė, kaimas, _______________________________________________________________________________ . miestelis, miestas, girininkija, miško kvartalas) 3. Miško žemės ir medynų tūrio vertė Rodikliai Miško sklypai ir jų charakteristikos Miško plotas, iš viso Ne miško sklypai Bendras pelkės, vandenys ir kita žemė (K=0,1) kelių, pastatų, užimta žemė (K=1) plotas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Plotas, ha Miško žemės vertė, Lt 1 ha miško (medynų tūrio) vertė, Lt x x x x x x x x x Medynų tūrio vertė (viso ploto), Lt x x Apskaičiuotoji miško žemės ir medynų tūrio vertė, Lt Bendra 1 ha vertė, Lt x x x x x x x 4. Miško žemės vertės mažinimas dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų bei aplinkos taršos_______________________________________________________________________________ . (apribojimų pobūdis, plotas – ha, suma – Lt) 5. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (_____ha) vertė _________ Lt. 6. Viso žemės sklypo (______ha) vertė _______ Lt, iš jos žemės vertė ________ Lt. 7. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti_______ . 8. Patikslinta viso žemės sklypo vertė _____ Lt, iš jos žemės vertė ______ Lt. Žemės sklypo vertę apskaičiavusio darbuotojo pareigos (parašas) (vardas ir pavardė) ____________ m. _________________ _____________ d. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 10 priedas Parduodamos valstybinės ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės vertės priedas dėl inžinerinių statinių 1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas __________________________________ _______________________________________________________________________________ . (vardas ir pavardė) 2. Žemės sklypo adresas ______________________________________________________ (apskritis, savivaldybė, kaimas, miestelis, miestas) _______________________________________________________________________________ . 3. Žemės sklypo plotas ________ha, iš jų _______ ha yra įrengtų inžinerinių statinių zonoje (S= __________ ha). 4. Bazinės žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių privačios namų valdos žemės sklypui, kai teritorijoje yra visų tipų inžineriniai statiniai (8,67 x 1500 x S), –_______________ Lt. 5. Bazinės žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių kitų pastatų žemės sklypui, kai teritorijoje yra visų tipų inžineriniai statiniai (194000 x S x m), –__________________ Lt. 6. Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinantys koeficientai (Kinž): Kvartalinių inžinerinių statinių pavadinimas Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje neįrengti Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje įrengti Vandentiekis Kanalizacija Centrinio šilumos tiekimo tinklai Dujotiekis Ryšių tinklai Elektros tinklai 7. Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinančių koeficientų suma Kinž. Apskaičiuotas žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių ________ Lt. Žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių apskaičiavusio darbuotojo pareigos (parašas) (vardas ir pavardė) _________ m. __________ ________ d. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 11 priedas Bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti 1. Koeficientas žemės sklypo išsidėstymui įvertinti (Ki): 1.1. pajūrio zona (nuo Latvijos sienos iki Melnragės): 0,1 km nuotoliu nuo jūros – 100; 0,11–0,5 km – 10; 0,51–1 km – 6; 1,01–1,5 km – 4; 1,51–2 km – 3,5; 2,01–2,5 km – 3; 2,51–3 km – 2,5; 3,01–3,5 km – 2; 3,51–4 km – 1,5; 1.2. Kuršių nerija: 1.2.1. teritorijos prie jūros–pagal šio priedo 1.1 punktą; 1.2.2. teritorijos prie marių: 0,1 km nuotoliu nuo marių – 50; 0,11–0,5 km – 8; 0,51–1 km – 4; 1,01–1,5 km – 3; 1,51–2 km – 2,5; 2,01–2,5 km – 2; daugiau kaip 2,51 km – 1,5 1.3. pamario zona: 0,1 km nuotoliu nuo marių – 30; 0,11–0,5 km – 6; 0,51–1 km – 5; 1,01–1,5 km – 3; 1,51–2 km – 1,5; 1.4. zona prie ežerų, didesnių kaip 20,1 ha: 0,1 km nuotoliu nuo ežero – 10; 0,11–0,5 km – 5; 0,51–1 km – 3; 1,01–1,5 km – 1,5; 1.5. zona prie ežerų, kurių plotas 5,1–20 ha: 0,1 km nuotoliu nuo ežero – 5; 0,11–0,5 km – 3; 0,51–1 km – 1,5; 1.6. zona prie ežerų iki 5 ha ploto, Nemuno, Neries, Nevėžio (žemiau Babtų), Šventosios (žemiau Antalieptės marių) ir Minijos (žemiau Gargždų) upių: 0,1 km nuotoliu nuo ežero ar upės – 3; 0,1–0,5 km – 1,5; 1.7. zona prie kitų didesnių upių (kurių baseino plotas viršija 500 kv.
- km)ir magistralinių kelių: 0,1 km nuotoliu nuo upės arba kelio – 2; 0,1–0,25 km – 1,5; 1.8. zona prie krašto kelių 0,1 km nuotoliu nuo kelio – 1,5. 2. Koeficientas, rodantis žemės tinkamumą miškui auginti (Ka). Augaviečių tipai (indeksų reikšmė pateikta šios metodikos 7 priede) ir koeficientai: Nc, Nd, Nf – 1,5; Lc, Ld, Lf – 1,37; Nb, Ud, Uf, Pd, Pnd, Šc, Šd – 1,0; Lb, Uc – 0,87; Na, Pc, Pnb Šb – 0,75; Ub, La – 0,63; Nae, Pb, Pna – 0,5; Ša, Ua – 0,37; Pa – 0,13. 3. Koeficientas, rodantis, kurių rūšių medžių auga daugiausia žemės sklype (Km): pušų, maumedžių, drebulių – 1; ąžuolų – 1,3; juodalksnių – 1,2; liepų, klevų, uosių – 1,1; beržų – 0,9; eglių – 0,7; medžių nėra – 0,5. 4. Koeficientas, rodantis žemės sklypo arba šalia jo esančių želdinių vertingumą (Kž): 4.1. kai žemės sklypai yra valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose, draustiniuose, rezervatuose, miško parkuose ir saugomo gamtinio landšafto zonose, – 1,2–2 (nustatoma priklausomai nuo objekto reikšmingumo pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas rekomendacijas); 4.2. kai žemės sklypuose arba šalia jų yra apsauginių želdinių, – 1,2. 5. Koeficientai, rodantys oro grynumą (Ko): 5.1. kai oro tarša mažesnė kaip 0,5 normos, – 1; 5.2. kai oro tarša nuo 0,5 normos iki normos, – 0,9; 5.3. kai oro tarša viršija normą, – 0,8. 6. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (Kre) apskaičiuojamas pagal formulę: Kre = Ki × Ka × Km × Kž × Ko × Kt, kur: koeficientas, rodantis žemės vertės (tarifo) pokyčius (Kt), apskaičiuojamas pagal formulę: , kur: Tf – žemės vertė (Lt/ha), taikoma žemės ūkio naudmenoms pagal jų našumą, nurodytą šios metodikos 1 priede; miško sklypams taikoma bendra miško žemės ir medynų tūrio vertė, nurodyta šios metodikos 7 ir 8 prieduose. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 12 priedas Valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės sklypo vertė 1. Esamasis (būsimasis) žemės sklypo savininkas arba naudotojas _____________________ _______________________________________________________________________________ . (vardas ir pavardė) 2. Žemės sklypo adresas ______________________________________________________ (apskritis, savivaldybė, kaimas, miestelis, miestas) _______________________________________________________________________________ . 3. Žemės sklypo plotas (be miškų, ežerų ir tvenkinių) ___++ha, iš jo žemės ūkio naudmenos, kelių, pastatų ir kiemų užimta žemė _______________________ ha, krūmynai, pelkės ir buvusios žemės ūkio naudmenos, pavirtusios nenaudojama žeme, ___________ ha, kita žemė ir vandenys ______ha. 4. Žemės sklypo nuotolis nuo artimiausio miesto, miestelio ___________ – __________km. (pavadinimas) 5. Žemės ūkio naudmenų našumo balas_____________________ . 6. Normatyvinė 1 ha žemės ūkio naudmenų vertė ___________ Lt. 7. Bazinė žemės sklypo vertė ___________________________ Lt. 8. Pataisos koeficientai teritorijos socialiniam–gamybiniam potencialui įvertinti: plotas ____________ ha – koeficientas_____________________ , plotas ____________ ha – koeficientas_____________________ , plotas ____________ ha – koeficientas_____________________ . Papildomas koeficientas priemiestiniams žemės sklypams_______ . 9. Pataisos koeficientas žemės sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu _______________________________________________________________________________ . 10. Pataisos koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti _______________________________________________________________________________ ; (objekto pavadinimas) taršos poveikio zonoje (______ha) _________. 11. Apskaičiuota žemės sklypo vertė _____ Lt. 12. Žemės sklype įsiterpusio miško (___ha) žemės vertė ____Lt ir medynų tūrio vertė___ Lt. 13. Žemės sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (_____ha) vertė ____ Lt. 14. Žemės sklypo (_____ha) vertė ______ Lt. 15. Pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti______ . 16. Patikslinta žemės sklypo vertė _____ Lt. Žemės sklypo vertę apskaičiavusio darbuotojo pareigos (parašas) (vardas ir pavardė) _____________ m. ___________ ________ d. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 13 priedas Valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn vandens telkinio vertė 1. Esamasis (būsimasis) vandens telkinio savininkas arba naudotojas ___________________ _______________________________________________________________________________ . (vardas ir pavardė) 2. Vandens telkinio vieta______________________________________________________ (apskritis, savivaldybė, kaimas, miestelis, miestas) _______________________________________________________________________________ . 3. Vandens telkinio: 3.1. pavadinimas____________________________________________________________ ; 3.2. plotas F = _________ ha; 3.3. nuotolis nuo artimiausio miesto (miestelio) ______________________ – ________ km. (pavadinimas) 4. Kitos vandens telkinio charakteristikos (žuvų produktyvumas, paplūdimiai, pakrančių miškingumas, nuotolis nuo artimiausio miesto, miestelio, taršos šaltiniai, hidrotechnikos statiniai, saugomos teritorijos) ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ 5. Normatyvinis bazinis vandens telkinio vertės tarifas Nt = 650 Lt/ha. 6. Normatyvinio bazinio vandens telkinio vertės tarifo pataisos koeficientai: 6.1. Kž – žuvų produktyvumo____________________________________ ; 6.2. Krp – rekreacinio potencialo paplūdimiams įvertinti_______________ ; 6.3. Kra – rekreacinio potencialo augalijai įvertinti____________________ ; 6.4. Km – nuotolio nuo miestų, miestelių____________________________ ; 6.5. Kf – vandens telkinio ploto___________________________________ ; 6.6. Kt – potencialių taršos šaltinių________________________________ ; 6.7. Kg – riboto naudojimo galimybių______________________________ ; 6.8. Kh – hidrotechnikos statinių__________________________________ . 7. Normatyvinis vandens telkinio vertės tarifas: N tp = N t ×(Kž + Krp + Kra + Km + Kf + Kt + Kg + K
- h)– Ks +1. 8. Vandens telkinio vertė F x N tp = ___________________________________________ Lt. Vandens telkinio vertę apskaičiavusio darbuotojo pareigos (parašas) (vardas ir pavardė) _____ m. ___________ _______ d. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 14 priedas Vandens telkinio vertės apskaičiavimas 1. Vandens telkinio vertė (Nn) nustatoma pagal formulę: Nn = F×N tp, kur: F – vandens telkinio plotas, ha; Ntp – vandens telkinio normatyvinis 1 ha ploto tarifas, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: N tp = Nt · SKp, kur: Nt – normatyvinis bazinis vandens telkinio 1 ha tarifas – 650 Lt/ha; SKp – vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo bendrasis pataisos koeficientas, kuriuo įvertinami pagrindiniai vandens telkinio vertingumą lemiantys rodikliai. S Kp = (Kž + Krp + Kra + Km + Kf + Kt + Kg + K
- h)– Ks +1, kur: Kž +...... Kh – normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientų suma; Ks – sudedamų pataisos koeficientų skaičius; 1.1. normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientai (Kp) apskaičiuojami taip: 1.1.1. apskaičiuojamas Kž – žuvų produktyvumo koeficientas. Ežerų ir tvenkinių Kž apskaičiuojamas pagal formulę: , kur: Pv – ežero arba tvenkinio vidutinis daugiametis žuvų produktyvumas, kg/ha; Pbaz – Lietuvos ežerų ir tvenkinių vidutinis žuvų produktyvumas. Kai trūksta statistikos duomenų apie vertinamo vandens telkinio žuvų produktyvumą, Pv apskaičiuojamas pagal formulę: Pv = Pbaz. Duomenis apie ežerų ir tvenkinių žuvų produktyvumo rodiklius teikia Aplinkos ministerija. Upių žuvų produktyvumo koeficientas Kž nustatomas pagal šio priedo 1 lentelės duomenis. 1 lentelė Upės baseino plotas, kv. km Koeficiento Kž dydis mažiau kaip 100 0,5 nuo 100 iki 500 0,7 daugiau kaip 500 1 Piliečio pageidavimu upių žuvų produktyvumas gali būti nustatomas ta pačia tvarka kaip ežerų ir tvenkinių žuvų produktyvumas. 1.1.2. rekreacinio potencialo koeficientas paplūdimiams įvertinti (Krp). Jeigu prie vandens telkinio yra natūralių arba dirbtinių paplūdimių, Krp= 1,2; kitu atveju Krp = 1; 1.1.3. rekreacinio potencialo koeficientas augalijai įvertinti (Kra). Jeigu daugiau kaip 50 procentų vandens telkinio arba jo ruožo kranto linijos (perimetro) apaugę miškais, Kra = 1,2; kitais atvejais Kra = 1. Duomenis, kurių reikia Krp ir Kra apskaičiuoti, teikia atitinkamų rajonų arba miestų žemėtvarkos skyriai; 1.1.4. koeficientas nuotoliui nuo artimiausio miesto, miestelio įvertinti (Km). Jis nustatomas pagal šio priedo 2 lentelės duomenis. 2 lentelė Nuotolis nuo artimiausio miesto, miestelio, km Koeficiento Km dydis miestams miesteliams mažiau kaip 2 1,3 1,2 nuo 2 iki 5 1,2 1,1 daugiau kaip 5 iki 10 1,1 1 daugiau kaip 10 1 1 Nuotolis matuojamas 1:10000 mastelio planuose nuo miesto, miestelio ribos artimiausiu bet kurios reikšmės keliu iki vandens telkinio artimiausio taško; 1.1.5. ežero arba tvenkinio ploto koeficientas (Kf). Jis nustatomas pagal šio priedo 3 lentelės duomenis. 3 lentelė Ežero, tvenkinio plotas, hektarais Koeficiento Kf dydis mažiau kaip 5 1 nuo 5 iki 20 1,2 daugiau kaip 20 1,4 1.1.6. potencialių taršos šaltinių koeficientas (Kt). Jeigu į vandens telkinį leidžiamos gamybinės arba buitinės nuotekos arba jeigu daugiau kaip 50 procentų vandens telkinio krantų ilgio ribojasi su žemdirbystės laukais, taip pat jeigu dalis vandens telkinio yra pramoninio tipo gamybos objekto apsaugos zonoje, K t = 0,94; 1.1.7. riboto naudojimo galimybių koeficientas (Kg). Jeigu grąžinamas vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, Kg = 0,98; 1.1.8. tvenkinių ir užtvenktų ežerų hidrotechnikos statinių koeficientas (Kh). Naudingą vandens tūrį telkiniuose reguliuojančių statinių (užtvankų su uždoriais) Kh = 0,98, o vandens telkinį patvenkiančių, bet nesudarančių naudingo vandens tūrio įrenginių (slenksčių, užtvankų be uždorių) Kh = 0,99. Informaciją apie hidrotechnikos statinius teikia Aplinkos ministerija; 1.2. apskaičiavus vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo pataisos koeficientus, nustatomas vandens telkinio normatyvinio bazinio tarifo (Nt) bendrasis pataisos koeficientas (S Kp). Koeficientai Kt, Kg, Kh (nurodyti šio priedo 1.1.6–1.1.8 punktuose) netaikomi apskaičiuojant negrąžinamų vandens telkinių bendrąjį pataisos koeficientą S Kp; 1.3. patikslinus Nt, vandens telkinio vertė Nn (Lt) apskaičiuojama pagal šio priedo 1 punkto formulę. 2. Žemės ūkio paskirties žemėje esantys žuvininkystės tvenkiniai vertinami kaip žemės ūkio naudmenos. Pastaba. Žuvininkystės tvenkinys – tai dirbtinis vandens telkinys, kuris pripildomas iš kitų vandens telkinių arba sukauptų kritulių ir naudojamas intensyviai žuvininkystei. ______________ Žemės įvertinimo metodikos 15 priedas Koeficientai (Kinž), mažinantys žemės vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu nėra kai kurių inžinerinių statinių arba neprisijungta (neprisijungiama) prie jų Kvartalinių inžinerinių statinių pavadinimas Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje neįrengti Kvartaliniai inžineriniai statiniai teritorijoje įrengti Vandentiekis 0,1230 0,1046 Kanalizacija 0,1538 0,1231 Centrinio šilumos tiekimo tinklai 0,3232 0,2423 Dujotiekis 0,0693 0,0588 Ryšių tinklai 0,0769 0,0654 Elektros tinklai 0,0769 0,0769 Pastabos: 1. Bendras žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių mažinantis koeficientas apskaičiuojamas sudėjus atskirus koeficientus. 2. Teritorija – pastatams statyti suprojektuotas kvartalas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika 1. Ši metodika taikoma apskaičiuojant žemės, miško ir vandens telkinių, priskirtų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą valstybės išperkamiems žemei, miškui, vandens telkiniams, vertę (išskyrus atvejus, kai atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinį perduodami nuosavybėn lygiaverčiai žemės, miško sklypai, vandens telkiniai kitoje vietoje). 2. Valstybės perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn žemės sklypo ir piliečių turėtos žemės lygiavertiškumas apskaičiuojamas taip: 2.1. piliečių turėtos žemės vertė – pagal šią metodiką; 2.2. perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn žemės sklypo vertė – pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. 3. Pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami IV rūšiai. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė litais (šios metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje. 4. Valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: 4.1. žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 1700 Lt/ha; II rūšies – 1450 Lt/ha; III rūšies – 1050 Lt/ha; IV rūšies – 650 Lt/ha; 4.2. miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6000 Lt/ha; 4.3. kaimo vietovėje kitai paskirčiai naudota žemė – 3000 Lt/ha. 5. Valstybės išperkamo miško sklypo vertė pinigais apskaičiuojama taip: 5.1. kai yra žinomos buvusio miško sklypo ribos ir miškas išlikęs, pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką apskaičiuojama bendra miško žemės ir medynų tūrio vertė, kurią padauginus iš koeficiento 0,7 gaunama valstybės išperkamo miško sklypo vertė; 5.2. kai buvusio miško sklypo ribos nežinomos arba miškas neišlikęs, turėto miško plotas dauginamas iš 950 Lt/ha (kai turėtas miškas yra miškų urėdijų ar nacionalinių ir regioninių parkų ribose) arba iš 650 Lt/ha (kai turėtas miškas yra kitose vietose). 6. Atsižvelgiant į turėto žemės sklypo buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi šie pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti: 6.1. kai žemės sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų teritorijų ribose: 6.1.1. Vilniuje ir Kaune – 8; 6.1.2. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje – 6; 6.1.3. kituose miestuose, kuriuose yra daugiau kaip 30 tūkstančių gyventojų, ir rajonų centruose – 5; 6.1.4. kituose miestuose, kuriuose yra nuo 10 tūkstančių iki 30 tūkstančių gyventojų, – 4; 6.1.5. kituose miestuose, kuriuose yra iki 10 tūkstančių gyventojų, – 3; 6.1.6. miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra daugiau kaip 200 gyventojų, – 2; 6.1.7. kitose kaimo vietovėse – 1; 6.2. kai žemės ar miško sklypas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose už miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų, arba teritorijose, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo priskirtos miestams nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d., taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,8. Kai žemės ar miško sklypas yra įstatymo priskirtas miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,3; 6.3. kai žemės sklypas yra valstybės išperkamos žemės, naudojamos gyventojų asmeniniam ūkiui, teritorijoje, esančioje prie miestų, miestelių ir kaimų, turinčių daugiau kaip 200 gyventojų, taikomas koeficientas 1,2. 7. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė apskaičiuojama pagal šios metodikos 2 priedą. Kai nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą atkuriama keliems piliečiams, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama visam žemės sklypui. Atsiskaitant su piliečiais už išperkamą žemę, kiekvienam piliečiui priklausanti suma apskaičiuojama pagal jam priklausančią viso žemės sklypo ploto dalį procentais. 8. Valstybės išperkamos žemės ir miško vertė išreiškiama litais. 9. Šios metodikos 5–7 punktuose nurodyta tvarka apskaičiuota valstybės išperkamos žemės ir miško vertė, išreikšta litais, indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamos žemės vertė. 10. Vandens telkinių vertė ir lygiavertiškumas nustatomas pagal šiuo nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 13 priedą. ______________ Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 1 priedas Buvusių Lietuvos apskričių žemės suskirstymas rūšimis ir vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė Apskritis Žemės rūšys (procentais) Vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė (Lt/
- ha)I II III IV ir neįvertinta Alytaus 1 12 33 54 890 Biržų 6 26 40 28 1080 Kauno 6 26 39 29 1080 Kėdainių 4 33 39 24 1110 Kretingos 1 22 40 37 1000 Marijampolės 13 38 37 12 1240 Mažeikių – 16 51 33 980 Panevėžio 4 28 35 33 1060 Raseinių 3 25 43 29 1050 Rokiškio – 13 19 38 950 Seinų – 3 31 66 800 Šakių 8 43 34 15 1220 Šiaulių 14 27 35 24 1150 Tauragės – 18 46 36 980 Telšių 1 11 45 43 930 Trakų – 16 47 37 960 Ukmergės 3 24 42 31 1040 Utenos – 4 38 58 840 Vilkaviškio 26 34 30 10 1320 Zarasų – – 28 72 760 Vilniaus kraštas – – 33 67 780 Vidutiniškai Lietuvoje 4 19 39 38 1000 Pastaba. Buvusiame Klaipėdos krašte taikoma vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė: Klaipėdos rajone esančios žemės – vidutinė Kretingos apskrities žemės vertė, Šilutės rajone esančios žemės – vidutinė Tauragės apskrities žemės vertė. ______________ Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 2 priedas Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė 1. Žemės savininkas_________________________________________________________ . (vardas ir pavardė) 2. Turėto žemės sklypo adresas ________________________________________________ (buvusi iki 1940 metų apskritis, valsčius, kaimas, miestas, ________________________________________________________________________________ dabartinė apskritis, savivaldybė, miestas, miestelis) _______________________________________________________________________________ . 3. Turėto žemės sklypo bendras plotas ___________ ha, iš jo ____ ha žemės, _____ha miško. 4. Asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teisę į žemę ar mišką: 4.1._______________________________________________________________________ ; (vardas ir pavardė; žemės sklypo ar jo dalies plotas) 4.2._______________________________________________________________________ ; (tas pats) 4.3._______________________________________________________________________ . (tas pats) 5. Žemės sklypo vertė: Rodikliai Žemės ūkio paskirties (ūkininko) žemė pagal rūšis Miškas Kitos paskirties žemė ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) I II III IV iš viso miesto vietovėje kaimo vietovėje 1. Turėtos žemės, miško sklypo plotas, ha 2. Žemės vertė, Lt/ha 1700 1450 1050 650 x 6000 3000 3. Buvusi apskrities vidutinė žemės vertė x x x x 4. Žemės sklypo vertė, Lt 5. Pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui apskaičiuojamas pagal šios metodikos 6 punktą x x x x 6. Išperkamo žemės sklypo vertė, Lt: iš viso x x x x tenka 1 ha x x x x 7. Žemės sklypas arba jo dalis, į kuriuos norima atkurti nuosavybės teisę: ________________________ (įrašoma piliečio vardas ir pavardė) plotas, ha x x x x vertė, Lt; x x x x ________________________ (įrašoma piliečio vardas ir pavardė) plotas, ha x x x x vertė, Lt; x x x x ________________________ (įrašoma piliečio vardas ir pavardė) plotas, ha x x x x vertė, Lt. x x x x Pastaba. Miško žemės vertė ___________________________ Lt/ha; medynų tūrio vertė ___________________________ Lt/ha; bendra miško sklypo vertė _____________________ Lt/ha; valstybės išperkamo miško sklypo vertė __________ Lt/ha. Žemės sklypo vertę apskaičiavusio darbuotojo pareigos (parašas) (vardas ir pavardė) __________ m. ___________ ______ d. ______________ * Nurodomi dirvožemio drėgnumo ir derlingumo indeksai.