Vyriausybės teikiamo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (P-1264-2) ir Ekonomikos komiteto pirmininko siūlomų alternatyvų komentaras VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PROJEKTUI SIŪLOMŲ PATAISŲ PAGRINDIMAS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PROJEKTUI SIŪLOMŲ PATAISŲ PAGRINDINIS TIKSLAS – PAŠALINTI TEISINES SĄLYGAS PAREIGŪNAMS NEEFEKTYVIAI NAUDOTI BEI PIKTNAUDŽIAUTI VALSTYBĖS LĖŠOMIS, UŽTIKRINANT TAUPŲ VALSTYBĖS LĖŠŲ NAUDOJIMĄ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PATAISŲ PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI: I. PIRKIMŲ UŽ VALSTYBĖS LĖŠAS, KURIEMS BŪTŲ PRIVALOMAS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO TAIKYMAS, IŠPLĖTIMAS. II. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONTRAKTO KAINOS MINIMIZAVIMAS. III. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONTRAKTO SĄLYGŲ PAKEITIMO IR JO KAINOS DIDINIMO KONTRAKTO VYKDYMO METU RIBOJIMAS. IV. INFORMACIJOS APIE VIEŠUOSIUS PIRKIMUS VIEŠUMO UŽTIKRINIMAS. V. EFEKTYVIOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS VIEŠIESIEMS PIRKIMAMS UŽTIKRINIMAS. VI. PAREIGŪNŲ, ATLIEKANČIŲ VIEŠUOSIUS PIRKIMUS, ASMENINĖS ATSAKOMYBĖS PADIDINIMAS. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO PATAISŲ SUTRUMPINTAS KOMENTARAS PAGRINDINĖS SĄLYGOS KORUPCIJAI IR PIKTNAUDŽIAVI-MAMS TRUMPAS PROBLEMOS KOMENTARAS SIŪLOMOS NUOSTATOS VYRIAUSYBĖS NUOSTATOS PASTABOS 1 2 3 4 5 1. TEISINĖS SĄLYGOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO TAIKYMUI IŠVENGTI 1. Prekėms, paslaugoms ir darbams apmokėti skiriama daugiau kaip pusė nacionalinio biudžeto, valstybės fondų bei žymi, valstybės ir su Vyriausybės garantija gautų paskolų dalis. 1998 metais nacionalinio biudžeto lėšos sudarė apie 9,2 mlrd. Lt., valstybiniai fondai apie 8 mlrd. Lt., valstybės skolintos iš užsienio lėšos investicijoms finansuoti - 1,7 mlrd. Lt. Tokiu būdu 1998 metais pirkimams buvo skirta apie 10 mlrd. Lt. Pirkimai, kuriems 1998 metais buvo taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas sudarė apie 2,2 mlrd. Lt., arba tik apie 22 procentus pirkimams skirtų valstybės lėšų. Apie 78 procentus pirkimams skirtų valstybės lėšų perkančiosios organizacijos, o tiksliau, valdininkai, naudojo vadovaudamiesi liberaliais teisės aktais, nereikalaujančiais viešumo bei konkurencijos užtikrinimo. Didelėmis valstybės lėšomis disponuoja ir pirkimus atlieka valstybei priklausančios įmonės: AB “Lietuvos energija”, SPAB“Lietuvos geležinkeliai”, AB “Lietuvos avialinijos” ir t.t. Absoliuti jų dauguma lėšas naudoja nepakankamai efektyviai ir dirba nuostolingai. Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo zonos išplėtimas nuo 22 iki 50 procentų pirkimams skiriamų valstybės lėšų, padidinant jų panaudojimo efektyvumą 10 procentų, įgalintų sutaupyti ne mažiau kaip 250 mln. Lt. 1. Siūlymai valstybės lėšų dalies, kurių panaudojimui būtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, padidinimui. 1.1 Siūloma sugriežtinti reikalavimus pirkimams, kuriuos vykdo valstybės kontroliuojamos įmonės ir nustatyti minimalią viešojo pirkimo, kuriam netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, ribą prekėms ir paslaugoms vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse - 300 tūkst. litų, o darbams 500 – tūkst. Litų. (1 str. 1 dalis). Siūloma tokia pataisa: “ Valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir komunikacijų ir gatvių remonto bei priežiūros srityse bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą šiose srityse, vykdomus prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė už nurodytąją šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. Litų, už šių įmonių lėšas..” (1 str. 1 dalis). 1.2. Siūloma pašalinti įstatymo spragą, sudarančią sąlygas skaidyti prekių ir paslaugų pirkimą į atskiras dalis taip, kad kiekvieno jų dydis vertinėje išraiškoje būtų mažesnis už įstatyme nustatytą minimalią ribą ir tokiu būdu pirkimą vykdyti išvengiant šio įstatymo taikymo. Todėl siūloma patikslinti viešojo pirkimo apibrėžimą, fiksuojant minėtų pirkimų trukmę ir teikiamos tokios pataisos: “Šis įstatymas reglamentuoja: 1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų, įmonių …, įstaigų ar organizacijų vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip …” (1 str. 1 dalis). “Pirkimo vertė apskaičiuojama ir prekių, darbų bei paslaugų identifikacija (individualizacija, atskyrimas nuo tapačių) atliekama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.” (14 15 str. 3 dalis). “Perkančioji organizacija … turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims skelbiami viešieji pirkimai šio įstatymo nustatyta tvarka.” (14 15 str. 1 dalis). 1.3. Siūloma palaikyti Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyvą ir papildyti įmonių, kurioms taikomas šis įstatymas, sąrašą gatvių remonto bei priežiūros įmonėmis. Todėl siūloma pataisa: “valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto, ir telekomunikacijų ir gatvių remonto bei priežiūros srityse bei įmonių, turinčių ….” (1 str. 1 dalis). 1.1.Vyriausybė siūlo nustatyti žymiai didesnę minimalią viešojo pirkimo, kuriam netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, ribą prekėms ir paslaugoms vandentvarkos, energetikos ir transporto srityse - 1,8 mln. litų, telekomunikacijų srityje - 2,7 mln. litų, o darbams - 22 mln. litų ribą. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant tuo, kad “tai verstų perkančiąsias organizacijas kur kas daugiau pirkimams skirtų valstybės lėšų panaudoti pirkimo procedūroms vykdyti.” 1.2. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų. Motyvai nenurodomi. 1.3. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos. Motyvai nenurodomi. 1. Siūlomų 1.1,1.2,1.3 nuostatų priėmimas leistų ženkliai padidinti valstybės lėšų, kurių panaudojimui būtų taikomas šis įstatymas, dalį. 2.TEISINĖS SĄLYGOS KONKURENCIJAI DĖL VIEŠOJO PIRKIMO UŽSAKYMO SUMAŽINTI BEI ELIMINUOTI II.Tik sąžiningos konkurencijos tarp prekių, paslaugų tiekėjų ar darbų rangovų dėl viešojo pirkimo užtikrinimas garantuoja minimalią viešojo pirkimo kainą, o tuo pačiu ir racionalų valstybės lėšų panaudojimą. Konkurencijos ribojimas arba jos eliminavimas atveria neribotas galimybes korupcijai ir piktnaudžiavimams valstybės lėšomis. Vyriausybės pateikto įstatymo projekto spragos bei netikslumai sudaro palankias sąlygas perkančiajai organizacijai (valdininkams), NEPAŽEIDŽIANT VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO, išeliminuoti “nepageidaujamus” tiekėjus (rangovus), galinčius pasiūlyti perkančiajai organizacijai geresnes kontrakto sąlygas, ir mažesnę jo kainą, o pirkimo kontraktą pasirašyti su iš anksto numatytu tiekėju (rangovu). 2. Siūlymai sąžiningai konkurencijai dėl viešųjų pirkimų užtikrinti. 2.1.Esminis įmonės įsipareigojimų įvykdymo patikimumo rodiklis – jos finansinė būklė. Bloga įmonės finansinė būklė tiesiogiai siejasi su didele jos įsipareigojimų įvykdymo rizika. Todėl siūloma į tiekėjui (rangovui) privalomų konkursui pateikti duomenų sąrašą įtraukti duomenis ir apie jo finansinę būklę. Siūloma pataisa: “Komisija perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų (rangovų) pateikti šią informaciją: … 11) apie tiekėjo (rangovo) finansinę būklę;” (6 7 str. 2 dalis). 2.2. Konkurencijai užtikrinti siūloma panaikinti nuostatas, suteikiančias teisę perkančiajai organizacijai nagrinėjant konkurso pasiūlymus atmesti juos motyvuojant tuo, kad tiekėjo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai yra pernelyg maža arba didesnė už iš anksto paskaičiuotą. Siūlomos tokios pataisos: 2.2.1.“Komisija tiekėjo (rangovo) pateiktą konkurso pasiūlymą turi atmesti, jeigu: 4) visų tiekėjų (rangovų) buvo pasiūlytos per didelės, didesnės už iš anksto paskaičiuotą pirkimo vertę, perkančiajai organizacijai Komisijai nepriimtinos, kainos; 5) buvo pasiūlytos labai žemos kainos ir tiekėjas (rangovas) neįrodė jų pagrįstumo, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje” (25 26 str. 2 dalis). 2.2.2.“Jei konkursas buvo vykdomas nereikalaujant iš tiekėjų (rangovų) sutarties įvykdymo užtikrinimo ir tiekėjas (rangovas) pasiūlė labai žemą kainą, Komisija turi teisę iš tokio tiekėjo (rangovo) pareikalauti per 7 dienas pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo banko ar draudimo bendrovės garantu. Jei reikalaujamas sutarties įvykdymo užtikrinimas nustatyta tvarka ir terminu nepateikiamas, Komisija turi tokius pačius reikalavimus pateikti kiekvienam sekančiam žemiausią kainą pasiūliusiam tiekėjui (rangovui), kurio pasiūlymas Komisijos patvirtintame pasiūlymų eiliškume yra įrašytas pirmuoju po tiekėjo (rangovo), atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį”. (25 26 str. 5 dalis). 2.3. Konkurencijai užtikrinti, kai viešajam pirkimui vykdyti taikomas būdas “Ribotas konkursas”, siūloma padidinti privalomą minimalų konkurso dalyvių skaičių iki 10. Siūloma pataisa: “Komisija pagal išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus atrenka tinkamus tiekėjus (rangovus), bet ne mažiau kaip 5 10. Tais atvejais, kai pirmajame etape yra gauta mažiau kaip 10 tiekėjų (rangovų) paraiškų dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, į antrą etapą kviečiami visi paraiškas pateikę tiekėjai (rangovai).” (26 27 str. 2 3 dalis). 2.4. Konkurencijai užtikrinti, kai viešajam pirkimui vykdyti taikomas būdas “Konkurencinės derybos”, siūlomos tokios pataisos: 2.4.1. “Deryboms su atrinktais tiekėjais (rangovais) pasibaigus, Komisija šio įstatymo nustatyta tvarka vykdo viešojo pirkimo atvirąjį ar ribotą konkursą pagal konkurencinių derybų metu suderintas sąlygas.” (27 28 str. 2 dalis). 2.4.2. Komisija, atsižvelgusi į derybų rezultatus, šio įstatymo nustatyta tvarka skelbia atvirą arba ribotą konkursą “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, ir kviečia visus atrinktus tiekėjus (rangovus) pateikti galutinius pasiūlymus..” (30 31 str. 1 dalis). 2.4.3. Siūloma eliminuoti nuostatą, leidžiančią valdininkams tendencingai taikant konkurencinių derybų metodą, iš karto pereiti prie derybų iš vienintelio šaltinio būdo taikymo, kurį reglamentuoja 31 straipsnis. Siūloma pataisa: “Tuo atveju, kai gauti tik 2 mažiau kaip 3 pirminiai pasiūlymai, Komisija kviečia derėtis šiuos pasiūlymus pateikusius tiekėjus (rangovus) , o tuo atveju, kai gaunamas tik vienas pirminis pasiūlymas – derybos ir pirkimas gali būti vykdomi šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.” (28 29 str. 3 dalis). 2.5. Konkurencijai užtikrinti, kai viešajam pirkimui vykdyti taikomas būdas “Pirkimas iš vienintelio šaltinio”, siūloma, kad tokį pirkimo būdą galima taikyti tik gavus Vyriausybės sutikimą. Siūloma tokia pataisa: ”Pirkimas iš vienintelio šaltinio galimas jeigu gavus Vyriausybės leidimą ir tik šiais atvejais: 1) prekes, darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas …” (31 32 str. 2 dalis). 2.6. Viešumui apie pirkimus iš vienintelio šaltinio užtikrinti siūloma: “Informacinius pranešimus apie numatomus pirkimus iš vienintelio šaltinio, Vyriausybės leidimą vykdyti pirkimą iš vienintelio šaltinio, informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis, šių sutarčių įvykdymo rezultatus “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” skelbia perkančioji organizacija.” (31 32 str. 5 dalis). 2.7. Konkurencijai užtikrinti, kai viešajam pirkimui vykdyti taikomas būdas “Kainų apklausa”, siūloma eliminuoti nuostatą, suteikiančią teisę valdininkams vertinti pasiūlytų kainų pagrįstumą. Siūloma tokia pataisa: “ Komisija nustato tiekėjų (rangovų) pateiktų kainų pagrįstumą ir tiekėją (rangovą), pasiūliusį mažiausią kainą ir jį pripažįsta laimėjusiu šio įstatymo antrojo skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka ir paruošia pirkimo sutarties projektą. Su juo perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartį..“ (32 33 str. 6 dalis). 2.1. Vyriausybė tiekėjo (rangovo) patikimumo įvertinimui siūlo apsiriboti įmonės techninėmis charakteristikomis, jos darbuotojų kvalifikacija ir nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant tuo, kad tai “nepagrįstai išskaidytų perkančiosios organizacijos funkcijas ir sumažintų jos atsakomybę.” 2.2. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų, motyvuojant , kad tai:
- a)“ribotų Lietuvos ūkio subjektų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose”;
- b)“ribotų konkurenciją”; c)“nepagrįstai išskaidytų perkančiosios organizacijos funkcijas ir sumažintų jos atsakomybę.” 2.3. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant, kad tai: “nepagrįstai išskaidytų perkančiosios organizacijos funkcijas ir sumažintų jos atsakomybę.” 2.4. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų, motyvuojant, kad tai: “padidintų įstatymo projekto nesuderinamumą su Europos Sąjungos teise” 2.5. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų, motyvuojant, kad tai: “nepagrįstai išskaidytų perkančiosios organizacijos funkcijas ir sumažintų jos atsakomybę.” 2.6. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų, motyvuojant, kad tai: “nepagrįstai išskaidytų perkančiosios organizacijos funkcijas ir sumažintų jos atsakomybę.” 2.7. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant , kad tai: “nepagrįstai išskaidytų perkančiosios organizacijos funkcijas ir sumažintų jos atsakomybę.” 2.1. Vyriausybės teikiamos įstatymo nuostatos atveria kelią piktnaudžiavimams, kai, motyvuojant nepakankama tiekėjo (rangovo) kvalifikacija, kurią objektyviai įvertinti pakankamai sudėtinga, iš konkurso gali būti išeliminuoti finansiniu požiūriu stiprūs tiekėjai (rangovai), pajėgūs ne tik tinkamai įvykdyti konkurso sąlygas, bet ir garantuoti sutarties įvykdymą taip, kad užsakovas net ir esant sutarties vykdymo sutrikimams nepatirtų jokių finansinių nuostolių. Tinkamam įsipareigojimų vykdymui duomenys apie tiekėjo finansinę būklę pirk4jui yra svarbesni, nei duomenys apie tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją. Vyriausybei buvo siūloma įteisinti nuostatą, kad tiekėjas (rangovas) vietoje privalomos informacijos apie jo kvalifikaciją, gali pateikti pirkėjo nustatytą sutarties įvykdymo garantą ir tokiu būdu užsitikrinti galimybę dalyvauti konkurso baigiamojoje stadijoje, kai siūlomos kontrakto kainos. Nuomonė, kad banko ar draudimo bendrovės garanto įteisinimas suteiktų privilegijų ekonominiu požiūriu stipriems tiekėjams (rangovams) ir sukurtų papildomas sąlygas silpnesnių firmų žlugimui yra nepagrįsta todėl, kad finansiškai stiprioms firmoms paprastai yra lengviau įvykdyti konkurso sąlygas ir, svarbiausia, jos visada gali skirti daugiau lėšų tam, kad valdininkai priimtų jiems palankius sprendimus, negu finansiškai silpnos firmos. Siūlomo sutarties įvykdymo garanto įteisinimas iš tiesų būtų naudingas visoms firmoms tik ta prasme, kad tokiu atveju joms būtų garantuotos teisinės sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo konkurse ir, pasiūlius mažiausią kainą, tapti konkurso nugalėtoju be papildomų išlaidų valdininkams papirkti, o valdininkai be įstatymo pažeidimo jau nebegalėtų išeliminuoti iš konkurso jiems asmeniškai “nepatinkančių” tiekėjų (rangovų), pasirengusių siūlyti perkančiai organizacijai palankiausias kontrakto sąlygas. Ekonominiu požiūriu duomenys apie tiekėjo kvalifikacines charakteristikas, kuriomis Vyriausybė siūlo apsiriboti, sutarties įvykdymo garanto funkcijos neatlieka, nes įvykus kontrakto vykdymo sutrikimams žinios apie gerą tiekėjo (rangovo) kvalifikaciją perkančiajai organizacijai patirtų nuostolių nekompensuoja. Tik banko ar draudimo bendrovės garantas, kurį buvo siūloma Vyriausybei įteisinti, iš tiesų minimizuoja ar net iš viso eliminuoja bet kokią perkančiosios organizacijos riziką. Šiai nuostatai, deja, Vyriausybė nepritaria. 2.2.1. Siūlomomis įstatymo projekto pataisomis siekiama:
- a)padidinti konkursų skaidrumą ir užtikrinti viešumą, panaikinant galimybę tiekėjui piktnaudžiauti informacija, apie “iš anksto paskaičiuotą pirkimo vertę”;
- b)esant tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui, tiekėjo pasiūlytos pernelyg žemos pirkimo kainos pagrįstumas yra aktualus ir gali sukelti problemų tik tiekėjui, o ne pirkėjui. Todėl tikslinga panaikinti nuostatas, reikalaujančias, kad tiekėjai įrodytų jų siūlomų labai žemų kainų pagrįstumą. c)Pagal Vyriausybės siūlomą redakciją perkančiai organizacijai (valdininkams) atsiveria geros galimybės piktnaudžiauti: atmesti visus žemesnę kainą pasiūliusius tiekėjus (rangovus) iki tol, kol savo eilės sulauks didelę kainą pasiūlęs tiekėjas su kuriuo iš anksto buvo susitarta dėl jo pripažinimo konkurso laimėtoju. 2.2.2.Piktnaudžiavimams konkursų eigoje riboti siūloma reglamentuoti konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką tokiais atvejais, kai konkurso laimėtojai negali pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo. 2.3. Vyriausybės siūlomos nuostatos riboja sąžiningą konkurenciją. 2.4. Pagal Vyriausybės teikiamą įstatymo redakciją perkančioji organizacija, taikydama konkurencinį derybų būdą, pirmiausiai atsirenka bent du tiekėjus (rangovus) ir tarp jų organizuoja konkursą. Pagal siūlomą redakciją, perkančioji organizacija parinkusi ne mažiau kaip 2 tiekėjus, praveda su jais konkurencines derybas ir pagal šių derybų suderintas sąlygas šio įstatymo nustatyta tvarka skelbia viešą konkursą, kuriame gali dalyvauti visi tiekėjai (rangovai). Tam, kad perkančioji organizacija galėtų taikyti Europos Sąjungoje taikomą konkurencinių derybų būdą, kai pravedus konkurencines derybas iš karto skelbiamas nugalėtojas ir pasirašomas pirkimo kontraktas, ji privalo gauti Vyriausybės leidimą. Europos Sąjungos principinė nuostata – drausti liberalesnių, o ne griežtesnių įstatymų taikymą ir teisinės normos, kuriomis ribojama korupcija visada yra remiamos. Todėl Vyriausybės motyvas atmesti siūlomą pataisą, kaip prieštaraujančią Europos Sąjungos teisei, yra nepagrįstas. Siūloma konkurencinių derybų modifikacija turi šiuos privalumus: 1) Pašalinama galimybė piktnaudžiauti perkančiajai organizacijai, skelbiant nerealiai užaukštintus reikalavimus, ir tokiu būdu iš karto atsiriboti nuo “nepageidaujamų” tiekėjų. Po to, atsirinkus du tiekėjus, kai vienas iš jų “pageidaujamas” , o kitas - jam talkinantis, pravedamos derybos, kurių metu pakeičiamos pirkimo sąlygos taip, kad užsakymą gavęs tiekėjas turi neabejotiną naudą, o perkančioji organizacija – nuostolių, o tiekėjai, galintys pasiūlyti perkančiai organizacijai palankesnes sąlygas, pirkimo konkurse jau nebeturi teisės dalyvauti; 2) Viešo konkurso skelbimas pagal iš anksto su bent vienu pirkėju su derintas sąlygas garantuoja bent vieną pasiūlymą ir tuo pačiu pirkimo sandorį. Tuo atveju, kai pirkimo sąlygos žymiai keičiamos gali atsirasti kitų pirkėjų, galinčių pasiūlyti mažesnę pirkimo sandorio kainą. Akivaizdu, kad perkančiajai organizacijai naudinga sudaryti sandorį su mažesnę kainą pasiūliusiu tiekėju (rangovu). 3) Perkančioji organizacija, pravedusi konkurencines derybas, turi galimybę viešo konkurso neskelbti, o pripažinti nugalėtoju vieną iš konkurencinėse derybose dalyvavusių tiekėjų. Tačiau tai jau būtų pirkimas iš vienintelio šaltinio, kurio taikymui privaloma gauti Vyriausybės leidimą. 2.4.3. Vyriausybės siūloma nuostata sudaro itin palankias teisines sąlygas perkančiajai organizacijai (valdininkams), skelbiant konkurencines derybas su sąmoningai suformuluotomis bet kuriam tiekėjui iš esmės nepriimtinomis pradinėmis sąlygomis, kviesti deryboms iš anksto numatytą tiekėją, tiesioginių derybų su juo metu iš esmės pakeisti pirkimo sąlygas ir, papildomai nesikreipiant į Vyriausybę leidimo, iš karto taikyti pirkimo būdą “Pirkimas iš vienintelio šaltinio”. Taikant tokias įstatymu įteisintas procedūras perkančioji organizacija (valdininkai) turi galimybę, nepažeidžiant įstatymo, eliminuoti bet kokią konkurenciją viešajam pirkimui gauti. 2.5. Esminis skirtumas tarp Vyriausybės pateiktos ir siūlomos įstatymo projekto redakcijos yra tas, kad pirmuoju atveju sprendimą dėl pirkimo iš vienintelio šaltinio būdo taikymo, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, savarankiškai priima pati perkančioji organizacija, o siūlomoje redakcijoje - pirkimo iš vienintelio šaltinio būdo taikymui - perkančioji organizacija privalo gauti Vyriausybės leidimą. Tokios įstatymo nuostatos siūlymas argumentuojamas tuo, kad vykdant viešąjį pirkimą, kuriame dalyvauja tik vienas perkančiosios organizacijos pasirinktas tiekėjas (rangovas) yra labai palankios sąlygos piktnaudžiavimams, t. y. tokiais atvejais perkančioji organizacija už prekes, paslaugas ar darbus gali sumokėti daugiau, negu esant tiekėjų konkurencijai. Todėl toks pirkimo būdo taikymas galimas tik išimtinais atvejais ir leidimą jam turi duoti institucija, tiesiogiai atsakinga už efektyvų valstybės lėšų panaudojimą, t.y. Vyriausybė. Be to, Vyriausybė orientuojama tokius leidimus duoti tik gerai įvertinusi visas aplinkybes, nes siūloma įstatymo pataisa reikalauja, kad visa informacija apie pirkimus iš vienintelio šaltinio turi būti viešai skelbiama, o suinteresuoti tiekėjai (rangovai), pasirengę siūlyti pirkėjui geresnes sąlygas, negu iš anksto pasirinktas vienintelis tiekėjas, turi galimybę kreiptis į Nepriklausomą ginčų nagrinėjimo komisiją. 2.7. Kainos pagrįstumo įvertinimo procedūra nereglamentuota, todėl Vyriausybės teikiama įstatymo redakcija sudaro galimybę perkančios organizacijos pareigūnams eliminuoti iš konkurso tiekėjus, pasiūliusius žemesnę kainą ir pasirinkti iš anksto “numatytą” tiekėją. 3.TEISINĖS SĄLYGOS PIRKIMO SUTARČIAI KOREGUOTI JOS VYKDYMO METU 3. Viešųjų pirkimų praktika rodo, kad nereti atvejai, kai viešojo pirkimo sutartis koreguojama, pakeičiant pradines jos sąlygas. Dažniausiai arba padidinama kontrakto kaina, arba sumažinami tiekėjo (rangovo) įsipareigojimai. Tokiais atvejais galimi išankstiniai pareigūnų ir tiekėjų (rangovų) susitarimai, sudarantys sąlygas konkurse dalyvaujančiam tiekėjui drąsiai teikti itin palankius perkančiai organizacijai siūlymus ir tokiu būdu “sąžiningai” laimėti konkursą, žinant, kad po tam tikro laiko kontrakto sąlygos bei jo kaina bus pakeistos ir tiekėjui (rangovui) nuostolingas kontraktas taps pelningu. Tokio pobūdžio galimiems pareigūnų piktnaudžiavimams riboti labai svarbu tinkamai sugriežtinti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias viešojo pirkimo kontrakto nutraukimo bei jo koregavimo sąlygas bei tvarką. 3. Siūlymai pirkimo sutarties sąlygų ir pirkimo kainos koregavimui jos vykdymo metu riboti. 3.1. Siūloma griežčiau riboti sutarčių koregavimo galimybes ir nustatyti, kad papildomai sudarytų sutarčių kaina būtų sumažinta iki 5 procentų pradinės sutarties kainos.. Siūloma tokia pataisa: “dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto vykdyti darbų ar paslaugų pirkimo. Tokia sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip trijų metų terminui ir tik su tuo tiekėju (rangovu), su kuriuo buvo sudaryta pradinė sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų sutarčių kaina neturi viršyti 50 5 procentų, o esant Vyriausybės nustatytiems nenugalimos jėgos (force majeure) atvejams 50 procentų pradinės sutarties kainos;” (31 32 str. 2 dalis). 3.2. Svarbu,kad sudarant pirkimo sutartį nebūtų keičiami jos įvykdymo užtikrinimo reikalavimai, kurie buvo numatyti konkurso sąlygose. Todėl siūloma pataisa: “Sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama tiekėjo (rangovo) pasiūlymo, kuris pripažįstamas laimėjusiu, kaina, ir pasiūlymo turinys, sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai.” (33 34 str. 5 dalis). 3.3. Siūloma atsisakyti absoliutaus draudimo keisti pirkimo kainą, nes pagal 31 straipsnį tai daryti leidžiama. Tačiau siūloma nustatyti griežtesnes sąlygas tokiai procedūrai vykdyti. Siūloma tokia pataisa: “Draudžiama Didinti pirkimo kainą per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką ir keisti sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus kainos indeksavimą dėl infliacijos antraisiais ir paskesniaisiais metais, kai pirkimo sutartis sudaryta dėl viso objekto statybos, kurios trukmė ilgesnė negu 1 metai galima tik turint: 1) Vyriausybės leidimą; 2) Viešosios pirkimo tarnybos leidimą esant Vyriausybės nustatytoms nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms.” (33 34 str. 7 dalis). 3.1. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant , kad tai: “sudarytų prielaidas didinti biurokratizmą”. 3.2. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant , kad tai: “sudarytų prielaidas didinti biurokratizmą”. 3.3. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant , kad tai: “sudarytų prielaidas didinti biurokratizmą”. 3.1. Vyriausybės siūlomoje redakcijoje perkančiai organizacijai sutarties vykdymo eigoje neribojant terminų suteikiama teisė koreguoti sutartyje numatytas darbų ar paslaugų apimtis iki 50 procentų pradinio jų dydžio. Tai atveria didžiules galimybes iš esmės keičiant sutarties sąlygas bei kontrakto kainą, piktnaudžiauti valstybės lėšomis. 3.2. Vyriausybė nesutinka įteisinti nuostatos, draudžiančios keisti sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus. Nors tai ypač svarbu, siekiant užtikrinti, kad perkančioji organizacija nepatirtų nuostolių tokiais atvejais, kai dėl tiekėjo (rangovo) kaltės sutrinka pirkimo sutarties vykdymas. 3.3. Vyriausybės siūloma nuostata absoliučiai uždrausti pirkimo sutarties sąlygų keitimą prieštarauja kitai Vyriausybės pasiūlytai nuostatai, leidžiančiai keisti sutarties sąlygas (žr. 3.1.). Kita vertus, įteisinus Vyriausybės siūlomą nuostatą galima teisinė kolizija, kai , pavyzdžiui, dėl stichinės nelaimės anksčiau sudarytas kontraktas tampa nebeįvykdomu, tačiau įstatymas draudžia jį koreguoti. Teisinėms kolizijoms eliminuoti bei galimiems piktnaudžiavimams, keičiant kontrakto kainą bei sąlygas jo vykdymo eigoje riboti, siūloma, kad tokioms procedūroms vykdyti perkančiajai organizacijai būtina gauti Vyriausybės leidimą, o esant force majore atvejams - Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą. 4.TEISINĖS SĄLYGOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮVYKDYMO RIZIKAI DIDINTI 4. Valstybės lėšomis gali būti piktnaudžiaujama sudarant itin rizikingus kontraktus be tinkamų finansinių jo įvykdymo garantijų. Tikslinga, kad tokias garantijas, o tuo pačiu ir reikalavimus kontraktų rizikai reglamentuotų įstatymas. 4. Siūlymai viešojo pirkimo įvykdymo rizikai minimizuoti. 4.1. Siūloma įstatymu reglamentuoti konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Siūloma tokia pataisa: “Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Komisija iš visų konkurso dalyvių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, privalo pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas, Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta sąlygomis ir tvarka, būtų užtikrinamas visiems tiekėjams (rangovams) vienodu piniginiu užstatu: ne mažesniu kaip 1% ir ne didesniu kaip 5% numatomo pirkimo kainos.” (22 23 str. 1 dalis). 4.2. Kontrakto įvykdymo riziką gali sumažinti bei iš viso eliminuoti banko ar draudimo bendrovės suteiktas garantas. Todėl siūloma pataisa: “Komisija iš visų konkurso dalyvių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, privalo pareikalauti, kad konkurso pirkimo sutarties įvykdymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka būtų užtikrinamas banko ar draudimo bendrovės garantu.” (22 23 str. 2 dalis). 4.3. Viešųjų pirkimų įstatymo lankstumui užtikrinti siūloma įteisinti, kad viešasis pirkimas gali būti vykdomas ir be sutarties įvykdymo užtikrinimo garanto, tačiau tam reikia gauti Vyriausybės sutikimą. Siūloma nesuteikti valdininkams teisės atmesti tiekėjo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą argumentuojant tuo, kad tiekėjas kažkada praeityje, valdininko nuomone, yra netinkamai vykdęs įsipareigojimus kitiems ūkio subjektams. Siūloma tokia pataisa: “Prieš pateikdamas konkurso pasiūlymą, tiekėjas (rangovas) gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomo ūkio subjekto užtikrinimą. Tokiu atveju, perkančioji organizacija privalo duoti atsakymą tiekėjui (rangovui) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šis patvirtinimas neatima teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė, ar netinkamai vykdė įsipareigojimus perkančiajai organizacijai ar kitiems ūkio subjektams. Komisija gali vykdyti konkursą nereikalaujant iš visų tiekėjų (rangovų) konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tik gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą, o konkursą vykdyti be sutarties įvykdymo užtikrinimo leidžiama tik turint Vyriausybės leidimą.” (22 23 str. 3 dalis). 4.1. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų, motyvuojant , kad tai: “sudarytų prielaidas didinti biurokratizmą”. 4.2. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų, motyvuojant , kad tai: “sudarytų prielaidas didinti biurokratizmą”. 4.3. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų, motyvuojant , kad tai: “sudarytų prielaidas didinti biurokratizmą”. 4.1. Vyriausybė pasisako už tai, kad viešųjų pirkimų garantijos, o tuo pačiu ir jo rizika tiesiogiai įstatymu nebūtų reglamentuojama ir šios problemos sprendimą perduoti perkančiosios organizacijos valdininkų nuožiūrai ir nepritaria siūlymui įstatymu nustatyti vieningą visiems tiekėjams (rangovams) pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo tvarką. 4.2. Vyriausybė nepritaria siūlymui sumažinti viešųjų pirkimų riziką įteisinant privalomą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo banko ar draudimo bendrovės garantu reikalavimą. 4.3. Vyriausybė siūlymas suteikti teisę valdininkams atmesti tiekėjo (rangovo) pasiūlymo galiojimo užtikrinimą motyvuojant, kad “…ūkio subjektas … netinkamai vykdė įsipareigojimus …kitiems ūkio subjektams”, suteikia teisines galimybes valdininkams savo nuožiūra eliminuoti iš konkurso bet kurį jo dalyvį. Toks siūlymas atitinka valdininkų ir neatitinka valstybės interesų. Vyriausybė nepritaria nuostatai, kad tiekėjų (rangovų) įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo gali būti nereikalaujama tik tokiais atvejais, kai yra gautas atitinkamas Viešųjų pirkimų tarnybos ar Vyriausybės leidimas. 5.TEISINĖS SĄLYGOS INFORMACIJAI APIE VIEŠUOSIUS PIRKIMUS RIBOTI 5. Šiuo metu perkančioji organizacija privalo viešai skelbti kvietimą dalyvauti konkurse: “Lietuvos Respublikos specialiame leidinyje arba dienraštyje.”Privalomo reikalavimo skelbti informaciją apie konkurso laimėtoją, sudaryto kontrakto sąlygas, o taip pat informacijos apie faktinį kontrakto įvykdymą nebuvo. Informacijos apie sudarytus pirkimo kontraktus bei faktinį jų įvykdymą viešumo ribojimas sukuria palankias sąlygas galimiems piktnaudžiavimams nuslėpti. Todėl būtina įstatymu įtvirtinti informacijos apie viešuosius pirkimus privalomą viešą skelbimą nustatytuose spaudos leidiniuose bei kompiuteriniuose tinkluose. 5. Siūlymai informacijos apie viešuosius pirkimus ribojimams eliminuoti. 5.1. Informacijos apie vie6uosius pirkimus vie6umui užtikrinti siūloma įteisinti privalomą viešą sutarties įvykdymo diskontuotos kainos skelbimą. Siūloma įtesinti šią nuostatą: “Informaciniai skelbimai 1. Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų, ir informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis ir galutinius sudarytų sutarčių įvykdymo rezultatus) reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 2. Perkančioji organizacija: … 2) per 5 dienas nuo pirkimo sutarties sudarymo skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” apie sudarytą pirkimo sutartį, sutartyje nurodytą kainą ir diskontuotą kainą; 3) per 15 dienų nuo pirkimo sutarties įvykdymo skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” apie galutinius sutarties įvykdymo rezultatus ir galutinę faktinę kainą bei faktinę diskontuotą kainą.” (11 12 str. 1 ir 2 dalys). 5.2. Ypač svarbu užtikrinti viešumą apie pirkimus iš vienintelio šaltinio ir sudaryti teisines sąlygas visiems tiekėjams ginti savo teisę dalyvauti konkurse dėl viešojo pirkimo. Siūloma tokia pataisa: “ Komisija, nustačiusi, kad tiekėjo (rangovo) pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos sąlygas, o kaina yra pagrista ir priimtina, priima sprendimą pasiūlyti perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį su šiuo tiekėju (rangovu). Laikotarpis tarp viešo informacinio pranešimo “Valstybės žinių” specialiajame priede “Informaciniai pranešimai” apie Vyriausybės leidimą vykdyti pirkimą iš vienintelio šaltinio ir pirkimo sutarties iš vienintelio šaltinio sudarymo su tiekėju (rangovu) negali būti trumpesnis kaip 10 dienų, jei Vyriausybė nenutaria kitaip. Informacinius pranešimus apie numatomus pirkimus iš vienintelio šaltinio, Vyriausybės leidimą vykdyti pirkimą iš vienintelio šaltinio, informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis, šių sutarčių įvykdymo rezultatus “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” skelbia perkančioji organizacija.” (31 32 str. 6 4 ir 5 dalys). 5.1. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant , kad tai: “nepagrįstai išskaidytų perkančiosios organizacijos funkcijas ir sumažintų jos atsakomybę.” 5.2. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomų nuostatų, motyvuojant , kad tai: “sudarytų prielaidas didinti biurokratizmą”. 5.1. Vyriausybė pasisako prieš tai, kad skelbiant galutinius pirkimo sutarties įvykdymo rezultatus būtų skelbiama ir faktinė, ir diskontuota pirkimo kaina. Tuo pačiu Vyriausybė pasisako prieš ypač svarbios informacijos viešą skelbimą, nes konkurso nugalėtojas nustatomas būtent pagal tiekėjo (rangovo) pasiūlytą pirkimo mažiausią diskontuotą kainą, kuri po to tampa esminiu sutarties vykdymo kriterijumi. 5.2. Pirkimai iš vienintelio šaltinio, kai nėra jokios konkurencijos kontraktui sudaryti, yra ypač patogūs piktnaudžiavimams. Todėl tokie pirkimai turi būti ypač skaidrūs. Vyriausybė nepritaria siūlomoms įstatymo nuostatoms, reikalaujančioms užtikrinti viešumą apie tokius pirkimus bei sudaryti sąlygas kitiems tiekėjams (rangovams) savalaikiai apskųsti tokio pirkimo būdo taikymo pagrįstumą. 6.SĄLYGOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMS TINKAMAI VYKDYTI ŠIUO ĮSTATYMU NUMATYTAS FUNKCIJAS 6. Per 1998 metus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą įvyko 5321 pirkimai. Viešųjų pirkimų priežiūros tarnybos gavo 720 informacijų įvertinimui , išnagrinėjo 118 skundų ir 19 kartų įpareigojo perkančias organizacijas panaikinti priimtus sprendimus. Pagal šiuos duomenis viešųjų pirkimų sistema šiuo metu veikia beveik nepriekaištingai. Tik 0,35 proc. visų pirkimų buvo užfiksuota esminių pažeidimų. Tokią palankią statistiką sąlygojo trys esminės priežastys:
- a)Viešųjų pirkimų įstatymo spragos sudariusios sąlygas piktnaudžiauti nepažeidžiant įstatymų;
- b)Viešųjų pirkimų įstatymo spragos, sudariusios galimybę valdininkams, nepažeidžiant įstatymo išeliminuoti iš konkurso nepageidaujamus tiekėjus. Todėl skundą pateikęs tiekėjas rimtai rizikavo ateityje negauti jokio valstybinio užsakymo; c)Viešųjų pirkimų priežiūrą atliekantiems ir tiesiogiai Vyriausybei pavaldiems pareigūnams, buvo rizikinga ieškoti ir viešinti faktus apie valdžios institucijose atsakingas pareigas užimančių pareigūnų piktnaudžiavimus. Tiekėjai (rangovai) buvo priversti susitaikyti su valdininkų nustatytomis viešųjų pirkimų taisyklėmis, kurios dažniausiai buvo labai naudingos ir kontraktą laimėjusiam tiekėjui (rangovui). Susiklosčiusi tvarka buvo nenaudinga tik valstybei, tiksliau, mokesčių mokėtojų daugumai. Padėčiai pakeisti būtina ne tik eliminuoti piktnaudžiavimams palankias įstatymo spragas, bet ir sudaryti sąlygas efektyviai viešųjų pirkimų priežiūros institucijų veiklai. 6. Siūlymai tinkamai viešųjų pirkimų priežiūros institucijų veiklai užtikrinti. 6.1. Tinkamai viešųjų pirkimų priežiūrai vykdyti reikia siūloma paaukštinti viešųjų pirkimų tarnybos statusą. Siūloma tokia pataisa: “Viešųjų pirkimų tarnyba … 3. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria ir atleidžia Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.” (2 5 str. 3 dalis). 6.2. Tinkamai viešųjų pirkimų priežiūrai vykdyti reikia siūloma paaukštinti Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos statusą. Siūloma tokia pataisa: “Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija … Nepriklausomos komisijos pirmininką Ministro Pirmininko teikimu 5 metų laikotarpiui tvirtina Seimas. … Viešųjų pirkimų tarnyba iš pasiūlytų kandidatų sudaro ir tvirtina ir teikia Seimui 5 metų laikotarpiui tvirtinti Nepriklausomos komisijos narių sąrašą, kuriame ne mažiau kaip pusė narių turi sudaryti asociacijų, visuomeninių organizacijų pasiūlyti kandidatai. Patvirtintą Nepriklausomos komisijos narių sąrašą Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”.” (39 40 str. 3 4 dalys). 6.1. Vyriausybė kategoriškai nesutinka priimti siūlomos nuostatos. Motyvai nenurodyti. 6.2. Vyriausybė kategoriškai nesutinka priimti siūlomos nuostatos. Motyvai nenurodyti. 6.1. Viešųjų pirkimų tarnybos pagrindinė funkcija - užtikrinti , kad būtų laikomasi šio įstatymo nuostatų, kai viešuosius pirkimus vykdo valdžios bei savivaldos institucijos, valstybės kontroliuojamos įmonės. Tuo atveju, kai viešųjų pirkimų tarnybos vadovas bus skiriamas Vyriausybės arba netgi jos įgaliotos institucijos, jis bus tiesiogiai ar netiesiogiai jos įtakojamas ir todėl negalės tinkamai vykdyti savo pareigų. Institucijos, kontroliuojančios valstybės lėšų panaudojimą, statusas turi būti toks, kad ji be papildomų suvaržymų galėtų vykdyti savo funkcijas. Todėl siūloma, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą skirtų ir atleistų Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Vyriausybė tokiai nuostatai kategoriškai nepritaria ir siūlo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą skirtų ir atleistų Vyriausybės įgaliota institucija. 6.2. Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos veiklos objektas - tiekėjų (rangovų) skundai dėl Vyriausybės ir jos kontroliuojamų institucijų pažeidimų vykdant šį įstatymą. Vyriausybei, kaip institucijai , visada suinteresuotai išvengti skandalingų, jos prestižą menkinančių faktų viešumo, neturi būti suteikta galimybė turėti kokią nors tiesioginę ar netiesioginę įtaką ginčą nagrinėjančiai komisijai ar atskiriems jos nariams. Todėl siūloma įteisinti nuostatą, kad ginčų komisijos narių sąrašą ir jos vadovą 5 metų laikotarpiui tvirtintų Seimas. Vyriausybė pasisako už tai, kad ginčų komisiją ir jos pirmininką tvirtintų Viešųjų pirkimų tarnyba. VII. TEISINĖS SĄLYGOS PAREIGŪNŲ ATSAKOMYBEI UŽ NEEFEKTYVIAI PANAUDOTAS VALSTYBĖS LĖŠAS IR PIKTNAUDŽIAVI-MUS JOMIS IŠVENGTI 7. Palankias sąlygas pareigūnų piktnaudžiavimams taip pat sudaro nepakankamai tikslus viešuosius pirkimus atliekančių bei kontroliuojančių institucijų funkcijų, teisių ir atsakomybės teisinis reglamentavimas. Piktnaudžiavimams riboti labai svarbu pasiekti, kad už pažeidimus būtų tiesiogiai atsakinga ne institucija, bet atitinkamus sprendimus priėmę jos pareigūnai. 7. Siūlymai pirkimų procedūrų skaidrumui bei pareigūnų asmeninei atsakomybei padidinti. 7.1. Viešųjų pirkimų skaidrumui užtikrinti reikia aiškiai ir tiksliai reglamentuoti perkančiosios organizacijos ir pirkimo komisijos funkcijas bei identifikuoti sprendimus priėmusius valdininkus. Siūloma tokia pataisa: ‘Viešojo pirkimo komisija 1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir juos vykdyti turi privalo sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus nustatytoms užduotims bei šio straipsnio 5 dalyje nustatytoms funkcijoms vykdyti. Komisija yra atskaitinga perkančiajai organizacijai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos įvykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Už Komisijos veikas atsako perkančioji organizacija. 2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų, kurie gali būti ir samdomi, ir veikia perkančiosios organizacijos vardu jai suteiktų įgaliojimų ribose. Komisija veikia nuo sprendimo apie jos sudarymą ir pirkimo organizavimą priėmimo iki pirkimo sutarties projekto pateikimo pasirašyti perkančiajai organizacijai arba sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą priėmimo sudarymo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. … 6.Komisija yra atsakinga už viešojo pirkimo organizavimą, pirkimo sutarties projekto paruošimą ir pateikimą pasirašyti perkančiajai organizacijai. 7. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką asmeniškai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.” (5 6 str. 1, 2, 6, 7 dalys). 7.1. Vyriausybė nesutinka priimti siūlomos nuostatos, motyvuojant , kad tai: “nepagrįstai išskaidytų perkančiosios organizacijos funkcijas ir sumažintų jos atsakomybę.” 7.1. Vyriausybė siūlo tokią pirkimų organizavimo schemą, pagal kurią perkančioji organizacija iki pirkimo sutarties pasirašymo kai kurias pirkimo procedūras paveda vykdyti pirkimo komisijai, o kai kurias atlieka pati perkančioji organizacija. Tokiu atveju pirkimo procedūros tampa nepakankamai skaidrios, juolab, kad, pavyzdžiui, tiekėjams, perskaičius įstatymą, lieka neaišku, kokie organizacijos pareigūnai atstovaus “perkančiajai organizacijai”, kas ir kokius įgaliojimus jiems suteiks, t.y. išlieka neaiškumai kiekvienu konkrečiu atveju ar komisijos, ar kurio nors perkančiosios organizacijos pareigūno sprendimais reikia vadovautis. Pirkimo procedūrų skaidrumui užtikrinti siūloma, kad Pirkimo komisija būtų atsakinga už visas pirkimo procedūras iki kontrakto pasirašymo ir vykdytų visus raštiškus perkančiosios organizacijos pavedimus už kurių turinį jinai neatsako. (Už kontrakto vykdymą atsakomybė tektų perkančiajai organizacijai, t.y. jos vadovui.) Daugelis valstybinių institucijų neturi specialistų sudėtingiems viešiesiems pirkimams organizuoti ir vykdyti. Todėl siūloma įstatymo nuostata dėl samdomų Komisijos narių ar visos komisijos įteisinimo. Tokios nuostatos įteisinimas reikalauja ypač aiškaus Komisijos funkcijų, teisių, pareigų, atsakomybės apibrėžimo. Komisijos narių asmeninei atsakomybei priimant sprendimus padidinti siūloma taikyti tik atvirą vardinį balsavimą. Viešojo pirkimo procedūros turi būti aiškios ir suprantamos. Todėl siūloma tiksliai apibrėžti visų viešojo pirkimo procedūroje dalyvaujančių subjektų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę. Todėl siūloma tiksliai įvardinti Viešojo pirkimo komisijos funkcijas. Paruošė ir teikia Seimo narys A.Šimėnas Vilnius, 1999 03 13