Čia renkamas tekstas

Čia renkamas tekstas Atsakymai į Lietuvos Respublikos Seimo narių 1999 metų kovo 18 dieną pateiktoje interpeliacijoje iškeltus klausimus ir priimtų sprendimų paaiškinimai Prieš atsakydamas į 30 Seimo narių interpeliacijoje pateiktus klausimus norėčiau trumpai apibūdinti, kas Lietuvoje nuveikta per pastaruosius dvejus metus tobulinant šalies finansų sistemą. Valstybės finansų sistemos efektyvaus funkcionavimo pagrindas – šalies makroekonominis stabilumas. Per pastaruosius dvejus metus Lietuva šioje srityje pasiekė gerų rezultatų, kuriuos teigiamai vertina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas bei kitos autoritetą turinčios tarptautinės organizacijos. Stabilus 4--6 procentų per metus ekonomikos augimas, beveik iki Vakarų šalių lygio sumažėjusi infliacija (1,9 proc. 1999 m. vasarį), sumažinta santykinė valstybės skola (1996 m. – 23,17 proc.BVP, 1998 m. – 22,34 proc. BVP) ir nedarbo lygis (1996 m. – 7,1 proc., 1998 m. – 6,4 proc.), sparčiai didėjančios tiesioginės užsienio investicijos (per dvejus metus išaugo apie 3 kartus), į Vakarus perorientuojama užsienio prekybos struktūra (1999 metų sausį prekyba su ES valstybėmis sudarė 52,4 proc. viso eksporto ir 47 proc. viso importo) liudija, kad Lietuva per šį laikotarpį tapo makroekonomiškai stabilia valstybe, pajėgia atsispirti net tokiam sukrėtimui kaip Rusijos ir kai kurių kitų kaimyninių valstybių ekonomikos krizė. Gyventojų realios pajamos per 2 metus išaugo beveik 40 procentų. Galima teigti, kad Lietuvoje įsivyravo ilgalaikės socialinio augimo tendencijos. Šalies makroekonominių ir socialinių rodiklių augimą daugiausia sąlygojo Vyriausybės įgyvendinama konservatyvi fiskalinė politika, įgalinusi per dvejus metus sumažinti fiskalinį deficitą nuo 4,6 proc. BVP 1996 metais iki 2,0 proc. BVP 1998 metais bei pirmą kartą nuo 1993 metų patvirtinti finansiškai subalansuotą 1999 metų biudžetą. Per dvejus metus šalies biudžeto pajamos padidėjo daugiau kaip 1,5 karto – palyginamosiomis sąlygomis, 1998 metais į nacionalinį biudžetą pajamų buvo surinkta 3828,2 mln. litų, arba 57 proc., daugiau negu 1996 metais. Akcizų pajamos per šį laikotarpį padidėjo 76,2 proc., fizinių asmenų pajamų mokesčio – 65,8 proc., pridėtinės vertės mokesčio – 58,5 procento. Šios lėšos buvo panaudotos ankstesniais metais susikaupusioms biudžeto skoloms padengti ir naujoms socialinėms ekonominėms programoms. Nemaža lėšų reikėjo ir Lietuvos akciniam inovaciniam bankui, išvogtam ir bankrutavusiam dar 1994 –1995 metais, likviduoti. Likvidavus išvogtą Lietuvos valstybinį komercinį banką buvo minimizuota sisteminės rizikos tikimybė šalies bankininkystėje, priėmus mokesčių įstatymų pataisas, sudarytos prielaidos kurtis instituciniams investuotojams ir plėtotis kapitalo rinkai. Šalyje vyksta giluminės biudžeto ir mokesčių sistemos reformos, kuriomis siekiama sukurti kuo skaidresnę ir mokesčių mokėtojams geriau suprantamą valstybės finansų sistemą, skatinti ilgalaikę ūkio plėtrą, investicijas ir kaupimą. Ekonomikos ir darbo vietų augimą skatina tai, kad investuojamas pelnas ir skolintos lėšos neapmokestinamos. Finansų ministerija pagal savo kompetenciją nuosekliai įgyvendina Vyriausybės programą – per dvejus metus įvykdyta 11 iš 19 ministerijos veiklos sričiai priklausančių programos nuostatų. Man pareikštą interpeliaciją pirmiausia vertinu kaip galimybę pratęsti diskusiją su opozicija apie Vyriausybės vykdomą finansų politiką, todėl toliau pasistengsiu išsamiai atsakyti į interpeliacijoje pateiktus klausimus. 1 punktas. Dėl 1998 m. valstybės biudžeto vykdymo Finansų ministerija rengia nacionalinį metų biudžetą vadovaudamasi Ūkio ministerijos parengtomis šalies makroekonomikos rodiklių prognozėmis. Praėjusiais metais, prasidėjus Rusijoje ekonomikos ir finansų krizei, Ūkio ministerija patikslino prognozes ir, sumažėjus realaus bendrojo vidaus produkto augimo prognozei nuo 6,8 proc. iki 5,0 proc., patikslintas nacionalinio biudžeto 1998 metų pajamų planas, kuris su valstybės biudžeto lėšų likučiu sudarė 9325,7 mln. litų, buvo įvykdytas 100,6 proc. Faktiškai į biudžetą įplaukė 9377,8 mln. litų, arba gauta 52,1 mln. litų viršplaninių pajamų. Įvairios tarptautinės institucijos skirtingai įvertina Rusijos krizės poveikį Lietuvai bei kitoms šalims ir nuolat tikslina prognozes. Neretai užsienio ekspertų prognozuojamas BVP skiriasi net keletu procentų, yra minimi optimistiniai ir pesimistiniai variantai. Ypač sudėtinga tiksliai prognozuoti poveikio struktūrą. Tai viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios 1998 metų savivaldybių biudžetų pajamos buvo didesnės negu numatyta patikslintame biudžeto projekte, o valstybės biudžeto pajamos buvo 4,1 proc. mažesnės. Atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, galima būtų teigti, kad praėjusių metų ūkio raidos perspektyva buvo įvertinta pakankamai tiksliai. Neretai net ir tuomet, kai ekonomika vystosi stabiliai, skirtumas tarp prognozių ir tikrovės būna didesnis. Valstybės biudžeto pajamoms didelės įtakos turi pridėtinės vertės mokestis (PVM), sudarantis didžiausią valstybės biudžeto pajamų užduoties dalį – 57 procentus Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto įstatyme nustatytų gauti pajamų. Šio mokesčio surinkimas, be abejo, turėjo įtakos valstybės biudžeto plano įvykdymui, tačiau, palyginti su 1997 metais, pridėtinės vertės mokesčio 1998 m. surinkta 264,4 mln. Lt, arba 7,9 proc., daugiau. Todėl nebūtų teisinga teigti, kad Finansų ministerija nesusidoroja su mokesčių rinkimo užduotimi, kurią vykdyti yra pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai bei šalies muitinei. Juo labiau, kad per dvejus metus nacionalinio biudžeto įplaukos padidėjo daugiau kaip 50 proc. – tai analogo Europoje neturintis finansinių pajamų augimo rodiklis. Lietuvai orientuojantis į Europos Sąjungos valstybes, o ne į Rytus, praėjusiais metais buvo padidinti akcizai. Tačiau priešingai, negu teigia opozicija, šio mokesčio metų planas buvo įvykdytas 100,5 procento. Nuo balandžio, kai buvo padidinti akcizai, per 9 praėjusių metų mėnesius akcizų valstybės biudžetas gavo 14 proc. daugiau negu per atitinkamą 1997 metų laikotarpį. 2 punktas. Dėl 1999 m. valstybės biudžeto vykdymo Valstybės pajamų dinamiką veikia sezoniškumas ir daug kitų vidinių bei išorinių veiksnių, todėl nėra tikslu vertinti mėnesio pajamų vykdymą lyginant jų dydį su viena dvyliktąją metų pajamų plano. Siekiant įvertinti pirmųjų metų mėnesių pajamų rodiklius reikėtų juos lyginti su ankstesnių metų to paties laikotarpio rodikliais bei kitų šalių biudžeto vykdymo rodikliais per tą patį laiką. Be to, ne Lietuvos finansų ministerija atsakinga dėl Rusijos ekonominės krizės, kurios sunkiausią laikotarpį – šią žiemą – jau įveikėme. Per 1999 metų 2 mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 792,9 mln. litų pajamų (su valstybės institucijų ir kontroliuojančiųjų organizacijų specialiųjų lėšų įmokomis), t.y. 11 proc. prognozuojamų metų pajamų. 1993 metais per du mėnesius buvo gauta 9,2 proc. metų pajamų, 1995 metais – 11,1 procento. Todėl negalima teigti, kad šių metų biudžeto pajamų tendencijos iš esmės skiriasi. Su panašiomis pajamų surinkimo problemomis susiduria ir kaimyninės šalys. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos biudžeto įplaukų ir prognozių santykis atrodo netgi patraukliau. Pavyzdžiui, Estijos šių metų valstybės biudžeto sausio ir vasario pajamos mažesnės ir sudaro 10,2 proc. metams planuotų pajamų. Latvijos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, netiesioginių mokesčių vasario mėnesį buvo surinkta tik 77 proc. nuo prognozuotos sumos, iš jų PVM surinkta tik 86 procentai prognozuojamų pajamų. Estijos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, per du mėnesius Estijos valstybės biudžetas surinko 9,2 proc. planuojamų metinių PVM pajamų ir 7,4 proc. planuojamų metinių akcizų. Mūsų valstybės biudžetas atitinkamai – 11,2 ir 9,5 procento. Nagrinėjant biudžeto pajamas, svarbu stebėti tendencijas. Tendencijos leidžia tikėtis, kad Lietuvos biudžeto įplaukos didės. Pavyzdžiui, akcizų vasarį buvo surinkta 19,2 proc. daugiau negu sausį. Preliminariais duomenimis, kovo mėnesį valstybės biudžeto pajamos, palyginti su vasario mėnesiu, padidėjo daugiau kaip 50 procentų. Jeigu tokios tendencijos vyraus toliau, galima tikėtis, kad per pirmuosius mėnesius susidaręs prognozuotų ir faktiškai gautų pajamų skirtumas mažės. Jeigu užsitęsusi Rusijos krizė padarytų naujų finansinių nuostolių, tuomet siūlytume Seimui dar sumažinti išlaidas pagal iš anksto parengtus galimus scenarijus, tačiau nemažinant asignavimų svarbiausioms šalies socialinėms ir ekonominėms programoms. Vyriausybė nekeičia savo nuostatos įvykdyti biudžetą be deficito. Nėra teisinga tiesiogiai lyginti 1999 metų ir 1998 metų biudžetų pajamas. Praėjusiais metais įvyko struktūrinių pokyčių, turinčių didelės įtakos mokesčių įplaukų dydžiui. Neįvertinus pakeistos juridinių asmenų pelno mokesčio, PVM, akcizų mokėjimo tvarkos, tiesioginis įplaukų lyginimas būtų nekorektiškas. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad, skirtingai negu teigia kai kurie Seimo nariai, 1997 metų galutinį biudžeto projektą, kurį patvirtino Seimas, taip pat pateikė ne septintoji, o ši -- aštuntoji Vyriausybė. 1997 metais tolygiai augo šalies ekonomika: faktiniais duomenimis 1997 metais BVP padidėjo 6,1 procento. Valstybės biudžeto deficitas buvo planuotas 697,9 mln.litų, tačiau buvo daug mažesnis -- 440,2 mln. litų. Valstybės biudžetas 1997 metais gavo 110,6 mln. litų viršplaninių pajamų. Palyginti su 1996 metais, 1997 metų biudžeto augimas sudarė 33,3 proc. (1531,7 mln. litų). 3 punktas. Dėl akcizų didinimo neigiamo poveikio šalies ūkiui ir gyventojų gyvenimo lygio smukimui Vyriausybė, vykdydama akcizų politiką, siekia sumažinti kai kurių produktų vartojimą ir padidinti socialinių programų finansavimą, palaipsniui sulyginti Lietuvos ir kaimyninių valstybių akcizų tarifus. Akcizų tarifų padidinimas nepadidino bendros mokesčių naštos – pelno ir kitų mokesčių lengvatos, skatinančios darbo vietų kūrimą, yra keletą kartų didesnės negu akcizų padidinimas. Kovo mėnesį visuomenei pateiktas svarstyti mokesčių įstatymų projektai, kuriuose siūloma visiškai panaikinti juridinių asmenų pelno mokestį ir nuo 33 proc. iki 29 proc. palaipsniui sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį. Jeigu Seimas pritars šiems pasiūlymams, bendra mokesčių našta per metus sumažės daugiau negu 600 mln. litų. Siekiant suderinti Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių įstatymus, palaipsniui didinami akcizai, tačiau priimant kitus paminėtus sprendimus, siekiama paskatinti verslo plėtrą ir investicijas. Plėtojantis verslui ir didėjant jo efektyvumui atsiras daugiau darbo vietų, įmonės daugiau lėšų galės skirti darbo užmokesčio fondams sudaryti. Akcizai iš esmės veikia vartojimą, o ne gamybą – tai iš esmės vartojimo prekėms tenkantys mokesčiai. Nagrinėjant akcizų įtaką verslui bei produkcijos realizacijai taip pat teisingiausia būtų vadovautis skaičiais. Skaičiai paneigia teiginį, kad padidinus akcizų tarifus įplaukos mažėja. Akcizai buvo padidinti 1998 metų balandį. 1998 metais iš akcizų gauta 175,14 mln. litų, arba 15 proc., daugiau pajamų negu 1997 metais. Metų užduotis buvo įvykdyta 100,5 procento. Palyginus 1998 metų 9 mėnesių įplaukas ( nuo 1998 metų balandžio., kai buvo padidinti akcizų tarifai, iki gruodžio 31 d.) su tuo pačiu 1997 m. laikotarpiu, akcizų įplaukos 1998 m. padidėjo 14 procentų. Negalima kartu teigti, kad padidinus akcizų tarifus mažėja mokesčių įplaukos (kitaip tariant mažėja mokesčių našta) ir kaltinti, kad blogėja gyventojų gyvenimo lygis (kitaip tariant padidėja mokesčių našta). Akcizo tarifų didinimas yra naudingas Lietuvai dėl šių priežasčių: 1.Tokiu būdu yra padidinamos biudžeto galimybės finansuoti svarbias socialines programas, taip pat gerinamas fiskalinis subalansuotumas. Fiskalinis subalansuotumas daro stabilesnę Lietuvos finansų sistemą, o tai yra strategiškai svarbu plėtojant verslą. 2.Akcizų tarifų didinimas ne būtiniausioms prekėms visų pirma mažina galutinį vartojimą ir tokiu būdu gerina einamosios sąskaitos balansą, teigiamai veikia Lietuvos banko rezervų dydį. 3.Dėl akcizo tarifų padidėjimo negalėjo sumažėti bendras gyvenimo lygis, nes realus darbo užmokestis 1998 metais, palyginti su 1997 metais, padidėjo (išankstiniais vertinimais) daugiau kaip 14.7 procento. Taip atsitiko todėl, kad vartotojų išlaidos akcizinėms prekėms sudaro labai nedidelę dalį visų vartojimo išlaidų. Akcizų tarifų padidinimas 1998 metais ir 1999 metais negali padaryti didelės įtakos infliacijai, nes infliacija šalyje nuo 1998 metų vasario iki 1999 metų vasario yra 1,9 proc., t.y. mažiausia tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. 4.Buvo numatyta neutralizuoti neigiamas akcizų tarifų padidinimo pasekmes ir kompensuoti žemdirbiams ir žvejams dyzelinio kuro pabrangimą. 5.Akcizų tarifų padidinimas atitinka mokesčių sistemos harmonizavimo procesą pagal Europos Sąjungos mokesčių sistemą. 4 punktas. Dėl privatizavimo fondo lėšų naudojimo Privatizavimo fondo lėšos yra naudojamos griežtai laikantis įstatymų. Sudarant šio fondo lėšų naudojimo sąmatą yra vadovaujamasi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo, Gyventojų santaupų atkūrimo bei Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais. Skolinamos tik laikinai laisvos Privatizavimo fondo lėšos, tai taip pat daroma įstatymuose nustatyta tvarka. Valstybė dėl to jokios žalos nepatirs -- Interpeliacijos 4 punkto argumentai neatitinka tikrovės. Iškelta abejonė dėl Privatizavimo fondo lėšų grąžintino panaudojimo valstybės biudžete numatytoms priemonėms finansuoti neturi pagrindo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį visiems iš Valstybės skolos įstatymo reguliuojamų santykių kylantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės pajamų šaltiniai, įskaitant naujus valstybės turtinius įsipareigojimus. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, valdant valstybės skolą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Todėl Finansų ministerija, grąžintinai panaudodama Privatizavimo fondo lėšas vertybiniams popieriams išpirkti, nepažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio. Iždui suteikta paskola kovo mėnesį jau sugrąžinta į Privatizavimo fondą. Tuo metu, kai minėta paskola buvo suteikta, vidaus rinkoje vyravo didelės paskolų palūkanos ir Vyriausybė, nusprendusi išleisti brangius vertybinius popierius, būtų priėmusi neefektyvų sprendimą, o turimos laikinai laisvos lėšos būtų neefektyviai kaupiamos. Išleidus Vyriausybės vertybinius popierius būtų reikėję sumokėti apie 2,3 mln. litų palūkanų. Be to, paskolinus AB “Mažeikių nafta” laikinai laisvas Privatizavimo fondo lėšas, nuostolių nebus patirta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 metų rugsėjo 10 dienos nutarime Nr. 1094 “Dėl paskolos akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” nustatytos 9 procentų metinės palūkanos. Pagal 1998 metų rugsėjo 10 dienos paskolos sutartį, kurią sudarė Finansų ministerija ir AB “Mažeikių nafta”, už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį ir už laiku nesumokėtas palūkanas bus skaičiuojami 0,1 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Pagal minėtą sutartį ministerija turi teisę ne ginčo tvarka išieškoti mokėtiną sumą su palūkanomis ir delspinigiais iš bendrovės sąskaitų. AB “Mažeikių nafta” grąžino 3,1 mln. JAV dolerių paskolos, taip pat į Privatizavimo fondą laiku kas ketvirtį moka palūkanas. Per 2 ketvirčius bendrovė į šį fondą pervedė 2,785 mln. JAV dolerių palūkanų. Bendrovė savo įsipareigojimams už suteiktą paskolą garantuoti taip pat yra įkeitusi Finansų ministerijai ilgalaikį nekilnojamąjį turtą. Bankrutuojančiai akcinei bendrovei “Mastis” sanuoti iš Privatizavimo fondo buvo numatyta skirti 6,5 mln. litų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 metų rugpjūčio 25 dienos nutarimu Nr. 1031 patvirtintą Bankrutuojančios akcinės bendrovės “Mastis” veiklos atgaivinimo programą. Vykdant šią programą, į Ūkio ministerijos, kuri kontroliuoja, kaip įgyvendinamas sanavimo projektas ir naudojamos skirtos Privatizavimo fondo lėšos, specialiąją sąskaitą pervesta 6,5 mln. litų; iš jų investicijoms skirta 2 mln. litų, darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti - 3 mln. litų ir 0,3 mln. litų - bendrovės pertvarkymo ir atgaivinimo projektui (verslo planui) parengti, ekspertų darbui apmokėti, 1,2 mln. litų – juridinių ir fizinių asmenų kreditoriniams reikalavimams apmokėti. Vykdant šią programą siekiama atkurti AB “Mastis” mokumą, patenkinti darbuotojų ir kreditorių finansinius reikalavimus, parinkti investuotoją, atnaujinti gamybą, sukurti bendrovėje apie 700 nuolatinių darbo vietų. Siekdama tų pačių tikslų, Vyriausybė 1999 metų sausio 12 dienos nutarimu Nr.32 patvirtino Bankrutuojančios akcinės bendrovės “Tauragės daržovės” sanavimo programą, kuriai įgyvendinti numatyta iš Privatizavimo fondo skirti 2,5 mln. litų (lėšos dar nepervestos, nes nėra patvirtinto sanavimo projekto). Skirta suma bus įskaitoma į sanavimo lėšas. Baigus sanavimą, valstybei nuosavybės teise priklausantis bendrovės turtas (akcijos) bus perduotos Valstybės turto fondui. 5 punktas. Dėl valstybinių bankų privatizavimo Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB) privatizavimas LVKB buvo išgrobstytas ir faktiškai bankrutavęs jau 1995 metais ir jau tuomet turėjo būti likviduotas. Pradėjus dirbti aštuntajai Vyriausybei šalies finansų sistemos būklė neleido likviduoti šio banko, todėl buvo nuspręsta pamėginti jį privatizuoti, nors faktiškai bankas realių aktyvų neturėjo, tačiau turėjo 223 mln. litų audituotų nuostolių. Potencialių strateginių investuotojų susidomėjimas privatizuojamu banku buvo skatinamas įvairiais būdais: dar prieš paskelbiant konkursą buvo tiesiogiai kreiptasi į Lietuvos, kitų šalių ir tarptautinius bankus ir finansines institucijas. Vėliau, prasidėjus konkursui, apie privatizavimą buvo skelbiama svarbiausiuose užsienio bei kaimyninių šalių finansiniuose leidiniuose, tačiau paraiškų negauta. Lietuvos valstybinio komercinio banko privatizavimo konkursą Finansų ministerija organizavo ir atliko, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymu bei 1997 metų birželio 2 dienos finansų ministro įsakymu Nr.86 patvirtinta Dalyvavimo akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko privatizavimo konkurse tvarka, sąlygomis bei rezultatų vertinimo kriterijais, suderintais ne tik su Lietuvos banku, bet ir su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu. LVKB nebuvo parduotas, nes, kaip ir reikėjo tikėtis, neatsirado investuotojų, norinčių įsigyti 1994 –1995 metais išgrobstytą, šimtus milijonų litų nuostolių turintį banką. 1997 metais akivaizdžiai pradėjus gerėti šalies finansų būklei buvo nuspręsta likviduoti LKVB, o įsipareigojimus bei veiksnų turtą perduoti Lietuvos taupomajam bankui, neveiksnų turtą -– akcinei bendrovei Turto bankui. Likvidavimo procedūra ir galimi padariniai buvo kruopščiai apgalvoti, todėl banko likvidavimas neturėjo neigiamos įtakos šalies bankų sistemai. Priešingai, likvidavus banką, šalies bankų sistemoje įvyko esminis kokybinis pokytis – buvo minimizuotas sisteminės rizikos pavojus. Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo konkursą Finansų ministerija organizavo ir vykdė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr.477 “Dėl Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo konkurso organizavimo”. Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimui Finansų ministerija pradėjo rengtis jau 1997 metų rudenį paskelbdama konkursą finansiniam patarėjui parinkti. Finansiniu patarėju, kurio veikla buvo finansuojama iš PHARE programos lėšų, pasirinkus “Deloitte & Touche” kompaniją, dirbusią konsorciume su “Vilfima” ir “Nomura”, buvo garantuojama, kad finansinio patarėjo teikiamos paslaugos bus kvalifikuotos, sprendimai -- nepriklausomi ir bus galima pasinaudoti užsienio šalių patirtimi. Teisiniu patarėju konkurso būdu vėliau buvo pasirinkta teisės firma “Glimstedt”. Be to, toliau rengiantis privatizuoti banką, 1997 metų gruodžio 3 dieną Ministro Pirmininko potvarkiu Nr.539 buvo sudaryta akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo eigos stebėtojų grupė. Pagal 1998 metų sausio 22 dienos Finansų ministro įsakymu Nr.21 patvirtintą Akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo eigos stebėtojų grupės darbo reglamentą, stebėtojų grupė, į kurios sudėtį įėjo ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, be kitų funkcijų, turėjo užtikrinti, kad privatizavimo proceso informacija būtų prieinama valstybės institucijoms, patarti Finansų ministerijai bei privatizavimo patarėjams, kaip organizuoti privatizavimą. Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimą Finansų ministerija organizavo ir vykdė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 metų birželio 15 dienos nutarimu Nr.715 patvirtinta Akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko valstybei priklausančios akcijų dalies pirkimo-pardavimo konkurso tvarka, sąlygomis bei konkurso rezultatų vertinimo kriterijais taip pat finansų ministro 1998 metų birželio 18 dienos įsakymu Nr.120 patvirtintomis Akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko valstybei priklausančios akcijų dalies pirkimo-pardavimo konkurso taisyklėmis. Konkurso sąlygos buvo suderintos ne tik su Lietuvos banku, bet ir su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 metų liepos 15 dienos posėdžio protokolu (Nr.29, Klausimas Nr.21) buvo sudaryta Konkurso rezultatų vertinimo komisija, į kurios sudėtį įėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos banko, Valstybės įmonės Turto fondo, Finansų ministerijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Privatizavimo konkursas vyko dviem etapais. Paraiškas dalyvauti pirmajame konkurso etape pateikė 4 dalyviai. Visi jie buvo pakviesti dalyvauti antrajame konkurso etape, tačiau paraišką antrajam konkurso etapui pateikė tik vienas dalyvis – UAB “PAREX BANK”. Vertinimo komisija, išnagrinėjusi UAB “PAREX BANK” paraišką, pasiūlė finansų ministrui skelbti konkursą neįvykusiu, kadangi paraiška buvo pripažinta negaliojančia, nes ji buvo pateikta nesilaikant konkurso taisyklių. Be to, paraiškoje už 51 proc. Lietuvos žemės ūkio bankų akcijų buvo pasiūlyta tik 500 tūkst. JAV dolerių, nors reali banko vertė yra daug didesnė. Kadangi teisė tvirtinti galutinius rezultatus buvo suteikta Vyriausybei, Vyriausybės 1998 metų spalio 8 dienos nutarimu Nr.1200 konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu. Pasyvus dalyvavimas antrajame privatizavimo etape iš esmės buvo susijęs su susiklosčiusia ekonomine situacija Rusijoje. Finansų ministerija kartu su Lietuvos žemės ūkio banko valdyba toliau tobulina banko veiklą, vykdo aktyvią banko politiką ir rengiasi vėliau parduoti valstybei priklausančias šio banko akcijas. Siekiant didinti potencialių investuotojų susidomėjimą banku, buvo priimtas sprendimas dėl 1993-1995 metais susidariusio nuostolio padengimo. Per 1998 metus bankas gavo daugiau kaip 13 mln. litų pelno, kurio didžioji dalis buvo panaudota likusiam nuostoliui padengti, kita dalis – banko kapitalo bazei didinti. Siekdama sėkmingai privatizuoti Lietuvos žemės ūkio banką, Finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko bei Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris šių metų kovo mėnesį svarstomas Seime. Jau šiuo metu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku svarstomos Žemės ūkio bankui suteiktos subordinuotos paskolos konvertavimo į banko akcinį kapitalą taip pat Lietuvos vystymo banko akcijų keitimo į Žemės ūkio banko akcijas galimybės. Tokiu būdu jau šiame etape įvyktų dalinis banko privatizavimas. Likusi valstybei priklausančių akcijų dalis, sudaranti ne mažiau kaip kontrolinį banko akcijų paketą, būtų parduodama pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Lietuvos taupomojo banko privatizavimas 1998 metų gegužės mėnesį Vyriausybė pritarė kai kurioms nuostatoms, susijusioms su valstybės turimų akcinės bendrovės Lietuvos taupomojo banko akcijų pardavimu (1998 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas Nr.21, klausimas Nr.36). Be kitų nuostatų, taip pat buvo nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos bus parduotos per 12 mėnesių po akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo. Tačiau 1999 metų kovą Finansų ministerija pasiūlė nenustatyti valstybei nuosavybės teise priklausančių Lietuvos taupomojo banko akcijų pardavimo termino, t.y. valstybės kontroliuojamų bankų valstybei priklausančios akcijų dalies pardavimą organizuoti ir atlikti nesuteikiant nė vienam iš bankų pirmumo teisės laiko atžvilgiu. Pasiūlymas pateiktas įvertinus, kad abiem valstybės kontroliuojamiems bankams, siekiantiems toliau stiprinti turimas pozicijas rinkoje ir sėkmingai konkuruoti su kitais komerciniais bankais, reikalingos papildomos investicijos ir kreditiniai ištekliai. 6 punktas. Dėl tariamai neapgalvotų sprendimų rengimo ir jų tikslinimo praktikos Smulkiųjų verslininkų protesto akcijas sukėlęs reikalavimas turėti prekybos vietoje prekių įsigijimo dokumentus buvo priimtas siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas visiems ūkio subjektams, užkirsti kelią kontrabandinių prekių tiekimui, išsaugoti dešimtis tūkstančių darbo vietų, taip pat apsaugoti vartotojų interesus. Tačiau šio sprendimo negalima traktuoti kaip veiklos apribojimo, kadangi legaliai įsigijus prekes visada išrašomi dokumentai. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad minėto reikalavimo, t.y. turėti prekių įsigijimo dokumentus, anksčiau nebuvo, priėmė sprendimą, kad inventorizuotų prekių likučiais galima prekiauti ir be prekių įsigijimo dokumentų. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal galiojančias nuostatas fiziniams asmenims, įsigijusiems verslo patentus, suteikiančius teisę prekiauti savo pagaminta produkcija, nėra nustatytas reikalavimas turėti prekių įsigijimo dokumentus, t.y. jie privalo turėti tik krovinio važtaraštį. Veiklos forma, įsigijus atitinkamos veiklos rūšies patentą, fiziniams asmenims yra labai palanki, kadangi nereikia registruoti įmonės (atitinkamai nereikia mokėti žyminio mokesčio), patentą galima įsigyti norimam laikui, apskaita tvarkoma pagal labai paprastas taisykles. Atsižvelgiant į smulkiųjų verslininkų pageidavimus, įvesta nauja patento rūšis, suteikianti teisę prekes perparduoti ne tik gyventojams, bet ir fiziniams asmenims, įsigijusiems prekybinės veiklos patentus. Taip pat nustatyta, kad fiziniam asmeniui išduotame patente nurodyta veikla vienoje prekybos vietoje kartu su patentą įsigijusiu asmeniu arba šio asmens nesant – be jo gali verstis ir patente įrašytas vienas jo šeimos narys (sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų). Juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų bei fizinių asmenų įsigyti patentai be papildomo patento mokesčio sumokėjimo galioja tol, kol įplaukos (be pridėtinės vertės mokesčio), skaičiuojamos nuo kalendorinių metų pradžios, pasieks 100 tūkst. litų (pagal anksčiau galiojusią tvarką buvo 50 tūkst. litų). Beje, Lietuvoje taikomos lengvatos turgaus prekiautojams yra daug didesnės negu Vidurio Europos valstybėse. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos įpareigota parengti ministerijų, departamentų, valstybinių inspekcijų, tarnybų ir kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų informacijos apie jų veiklos sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su patentus įsigijusių asmenų veikla, teikimo tvarką ir per teritorines valstybines mokesčių inspekcijas užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama visiems patentus įsigijusiems asmenims. Taip pat prekybinės veiklos patentus įsigijusiems fiziniams asmenims rekomenduota turėti laisvos formos žurnalus, kuriuose būtų registruojami valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekami patikrinimai. Tarp valdžios ir smulkių jų verslininkų vyksta nuolatinis dialogas. Kai realybė pateiks naujų aktualijų, nustatyta tvarka ir toliau bus tobulinama. Tai normali veiklos reglamentavimo praktika, kurią taikant siekiama rasti optimalius ir visoms visuomenės grupėms priimtinus sprendimus. 7 punktas. Dėl “juodųjų” ir “baltųjų” sąrašų Tuo metu, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai vadovavo Nijolė Pitrėnienė, Finansų ministerija nebuvo niekam pavedusi sudaryti “baltųjų” ar “juodųjų” mokesčių mokėtojų sąrašų. Tačiau šių metų pradžioje Vyriausybės sudaryta Kovos su kontrabanda komisija nusprendė pavesti teisėsaugos bei mokesčius administruojančioms institucijoms parengti sąrašą įmonių, sistemingai pažeidžiančių įstatymus. Į šį sąrašą patekusios įmonės bus atidžiau kontroliuojamos. Sąrašas bus nuolat koreguojamas ir pagal įstatymus pradėjusios veikti įmonės iš jo bus išbrauktos. 8 punktas. Dėl einamosios sąskaitos deficito augimo Prognozės, kad einamosios sąskaitos deficitas (ESD) 1998 metais viršys 13 proc., ir gali siekti net 15 proc., nepasitvirtino. Lietuvos banko duomenimis, 1998 metais ESD sudarė 12,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Einamosios sąskaitos deficito didėjimą lėmė įvairūs veiksniai. Apibendrintai galima teigti, kad pagrindinis einamosios sąskaitos deficito veiksnys – spartus užsienio kapitalo investicijų augimas ir dėl to susidarantis užsienio prekybos deficitas. Palyginti su 1997 metais, tiesioginės užsienio investicijos 1998 metais padidėjo net 2,6 karto. ESD įtakos turėjo dėl Rusijos krizės ir finansinio nemokumo bei taikomų importo muitų padidinimo sumažėjęs prekių eksportas į šią šalį. Dėl krizės Rusijoje sumažėjus bendrai importo paklausai, sutrikus atsiskaitymams, sumažėjo bendras prekių ir paslaugų eksportas į NVS šalis. Teigiama yra tai, kad ESD finansuojamas daugiausia iš tiesioginių investicijų. Kita vertus, einamųjų sąskaitų deficitai yra labai dideli visose Baltijos valstybėse bei kitose Vidurio Europos šalyse. Aktyviai vykstant struktūrinėms reformoms, privatizavimui, į Lietuvą ateina užsienio kapitalas – jis būtinas siekiant didesnio efektyvumo, tačiau kartu skatina prekių, ypač investicinių, importą. Bet galima tikėtis, kad ateityje šios investicijos atsipirks. Įmonės, kuriose naujų įrengimų ir technologijų dėka pagaminta produkcija atitiks pasaulinius kainos ir kokybės reikalavimus, galės sėkmingai eksportuoti savo gaminius. Tokiu būdu Lietuva per 2-3 metus galėtų sumažinti einamosios sąskaitos deficitą. Jeigu kapitalo srautas į Lietuvą sumažėtų, einamosios sąskaitos deficitas taip pat sumažėtų. Tačiau tai pristabdytų ekonomikos augimą. Dėl Rusijos krizės šalies eksportas sumažėjo, tačiau šiandien jau galima teigti, kad įvyko teigiamų struktūrinių eksporto pokyčių. Sumažėjus eksportui į Rytus, pradėjo didėti eksportas į Vakarų valstybes. Praėjusiais metais pirmą kartą daugiausia prekių ir importuota, ir eksportuota į Europos Sąjungos šalis – 37.4 proc. viso eksporto ir 47.3 proc. viso importo. Importas iš ES valstybių per metus padidėjo 9.6 proc., eksportas – net 10.5 procento. Šių metų sausį net 52.4 proc. produkcijos buvo eksportuota į Europos Sąjungos šalis (pernai sausio mėn. – tik 36 proc.), o prekybos deficitas buvo 25.7 proc. mažesnis negu pernai sausį ir 62.7 proc. mažesnis negu gruodį. Priemonių, mažinančių einamosios sąskaitos deficitą, įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba, siekdamos spręsti mokėjimų balanso problemą, 1998 metų liepos 28 dieną priėmė nutarimą, kuriuo buvo patvirtintos priemonės einamosios sąskaitos deficitui mažinti. Daugelis priemonių jau įgyvendinta. Svarbiausias sprendimas – patvirtinti (pirmą kartą po 5 metų pertraukos) biudžetą be deficito. 1998 metų spalio 6 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, valstybinių fondų ir kitų valstybės lėšų naudojimo už prekes, paslaugas ir darbus mokėti”. 1998 metų gruodžio 3 dieną Seime priimtas 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kurio 15 straipsnyje nustatyti sumažinti skolinimosi ir paskolų grąžinimo mastai - skolintų lėšų pajamos – iki 3,554 milijardo litų, skolintų lėšų išlaidos – 2,882 milijardo litų valstybės vardu gautoms skolintoms lėšoms grąžinti ir Lietuvos Respublikos įstatymų pripažintai valstybės vidaus skolai dengti. To paties įstatymo 1 straipsnyje patvirtinamas valstybės biudžeto finansinis balansas – nustatyta, kad valstybės biudžeto pajamos lygios išlaidoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 metų gruodžio 24 dienos nutarimu patvirtino “Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos nuostatas”. Šiame dokumente išdėstytos svarbiausios Lietuvos valstybės vidutinės trukmės skolinimosi vidaus rinkoje ir užsienyje politikos, įtvirtinančios skolinimosi mažinimą, nuostatos, kuriomis vadovaujamasi rengiant investicijų programas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektus iki 2001 metų. Skolinimosi politikos nuostatos atitinka einamosios sąskaitos deficito mažinimo politiką: mažinti valstybės skolinimąsi iš užsienio ir užtikrinti, kad visos skolintos lėšos būtų naudojamos efektyviai, skatinti vidaus taupymą ir Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą, derinti skolinimosi politiką su Lietuvos banku ir jo vykdoma pinigų politika, kartu siekti išlaikyti pakankamas užsienio valiutos atsargas, kurių reikia lito patikimumui užtikrinti. Finansų ministerija, įgyvendindama priemones, gerinančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių prekybos sąlygas ir skatinančias vidaus taupymą, planuoja išleisti mažmeniniu būdu platinamus Vyriausybės vertybinius popierius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštus. 1999 metais sausio 27 dieną Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Finansų ministerijos pasiūlymui iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 metų gruodžio 3 dienos nutarimu Nr. 1329 patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarką; be to Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, numatančiam mažmeniniu būdu platinamų VVP apyvartos tvarkymo paslaugas pirkti iš Lietuvos komercinių bankų ir finansų maklerių įmonių kainų apklausos būdu. Priėmus šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, yra sukurta taupymo lakštų įdiegimo teisinė bazė. Finansų ministerija pasiūlė kitų ministerijų atstovams akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip1/2 balsų teikiančių akcijų, pareikalauti atliekant šių bendrovių auditą taip pat atlikti ir įsiskolinimo nerezidentams auditą. Taip pat parengtas Valiutos įstatymo pakeitimo projektas ir Administracinių-teisinių pažeidimų kodekso pakeitimo projektas, numatantis atsakomybę už sutarčių su tarptautinėmis kredito įstaigomis ir organizacijomis dėl užsienio paskolų gavimo arba užsienio paskolų suteikimo į užsienį įregistravimo tvarkos pažeidimus. Finansų ministerijos siūlymu Nacionalinė vertybinių popierių birža nuo vasario 1 dienos panaikino komisinį mokestį už biržoje sudaromus antrinės VVP apyvartos sandorius. Tai turėtų teigiamai veikti antrinės rinkos likvidumą ir kartu didinti VVP patrauklumą investuotojams pirminėje rinkoje. Dauguma šių priemonių turi ilgalaikį fundamentalų poveikį ir pusės metų nepakanka norimiems rezultatams pasiekti. Laikotarpis iš tiesų buvo ir dar tebėra sunkus. Visos Vidurio ir Rytų Europos šalys jaučia krizės poveikį, 1998 metų rodikliai blogesni negu iš pradžių buvo tikėtasi, ir geresnių rezultatų galima būtų laukti antrąjį šių metų pusmetį. Tačiau tokia padėtis, kokia susiklosčiusi dabar, – tai ne finansinė krizė. Bankų sistema veikia normaliai, litas padengtas užsienio valiuta, ūkis auga, nors tempas ir sulėtėjo. 9 punktas. Dėl tariamo informacijos slėpimo Informacija apie Privatizavimo fondo lėšų naudojimą visiems jos prašiusiems Seimo nariams (Egidijui Bičkauskui, Vytautui Čepui, Česlovui Juršėnui, Feliksui Palubinskui) buvo pateikta raštu. LDDP frakcijos seniūnui p. Č. Juršėnui informacija buvo pateikta keletą kartų su kopijomis dokumentų, kuriais buvo skirtos Privatizavimo fondo lėšos įvairioms programoms vykdyti. Taip pat buvo pateikti duomenys apie Privatizavimo fondo lėšas, skirtas konsultacinių kompanijų bei ekspertų išlaidoms, susijusioms su objektų parengimu privatizuoti, apmokėti, išskyrus tuos duomenis, kai lėšos buvo skirtos stambių infrastruktūros įmonių privatizavimo konsultantams pagal Valstybinės privatizavimo agentūros bei Valstybės turto fondo ir tarptautinių konsultantų sudarytas sutartis, kuriose šalys įsipareigojusios viešai neskelbti sutarties turinio. Dėl šios informacijos buvo siūloma kreiptis į Valstybės turto fondą. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 225 straipsnį, Finansų ministerijos sudarytas detalias valstybės biudžeto įvykdymo metines apyskaitas Vyriausybė kasmet teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti. Be to, Finansų ministerija kiekvieną ketvirtį teikia biudžeto įvykdymo duomenis Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti. Įvairūs duomenys apie biudžeto vykdymą teikiami ir pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymus. Nuo šių metų sausio duomenys apie valstybės finansų būklę pateikiami pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) standartus, vienodai suprantamus visose pasaulio valstybėse TVF narėse ir skelbiami kiekvieną mėnesį. Visa finansinė informacija pateikiama Finansų ministerijos “Interneto” puslapyje (http://www.finmin.lt). Lietuvos Respublikos finansų ministras Algirdas Šemeta