Sprendimas Nr

Sprendimas Nr Sprendimas Nr. 1/98 Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos 1993 metų rugsėjo 13 dieną, A Protokolo pakeitimo Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutartį, pasirašytą 1993 metų rugsėjo 13 dieną ir Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties A protokolo pakeitimus, pasirašytus 1997 metų vasario 6 dieną Jungtinio Komiteto Sprendimu Nr. 1/97; atsižvelgdamas į Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties (toliau tekste- Sutartis) 24 straipsnį; atsižvelgdamas, kad “prekių kilmės” apibrėžimas turi būti pakeistas, užtikrinant išplėstos kumuliacijos tinkamą veikimą, leidžiantį panaudoti medžiagų, turinčių Estijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Europos Bendrijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną) kilmę; kadangi norint palengvinti prekybą ir supaprastinti administracines procedūras, pageidautina iš dalies pakeisti 4, 12 ir 15 straipsnių formuluotes; kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos kai kurios pataisos sąraše, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus, kuriuos turi atitikti neturinčios kilmės medžiagos kilmės statusui įgyti; nusprendė: 1 straipsnis A Protokolas dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas taip: 1. 1 straipsnio (

1. i)punktas pakeičiamas taip: (
2. i)“pridėtoji vertė” reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 4 straipsnyje, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Šalyje”. 2. 3 straipsnis yra panaikinamas. 3. 4 straipsnis pakeičiamas taip: “4 straipsnis Kilmės kumuliacija 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Šalyje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)[1] ar Turkija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie Sutarčių tarp Šalies ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Šalyje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Jeigu Šalyje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Šalyje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Šalyje prekės vertės. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Šalyje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole. 4. 12 straipsnis pakeičiamas taip: “Teritoriškumo principas 1. Šalyse visada laikomasi II Skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 4 straipsnio bei šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas. 2. Išskyrus 4 straipsnyje numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Šalies kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Šalies į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad: (
3. a)grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir (
4. b)jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu. 3. Iš Šalies eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Šalies teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II Skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu: (
5. a)minėtos medžiagos yra pilnai gautos Šalyje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir (
6. b)jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad: (
7. i)reimportuotos prekės buvo gautos, apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir (
8. ii)bendra pridėtoji vertė, gauta ne Šalies teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, II Skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Šalių ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už Šalies ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio. 5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, “bendra pridėtoji vertė” reiškia visas ne Šalies teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę. 6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų, arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės. 7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50- 63 Harmonizuotos Sistemos skirsniuose. 8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, ir kuris atliekamas ne Šalių teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.” 5. 15 straipsnis papildomas tokiu punktu: 6. Neprieštaraujant 1 punktui, Šalys gali vykdyti susitarimus dėl muito mokesčių grąžinimo arba atleidimo nuo muito mokesčių ar rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, taikomus kilmę turinčių prekių gamyboje naudojamoms medžiagoms, laikantis šių reikalavimų: (
9. a)prekėms, klasifikuojamoms Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25 - 49 ir 64 - 97 skirsniuose, taikomas 5 procentų muito mokestis arba mažesnis mokestis, galiojantis Šalyje; (
10. b)prekėms, klasifikuojamoms Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 50 - 63 skirsniuose, taikomas 10 procentų muito mokestis arba mažesnis mokestis, galiojantis Šalyje. Šios dalies nuostatos taikomos iki 2000 metų gruodžio 31 dienos ir bendru susitarimu gali būti peržiūrėtos.” 6. 26 straipsnyje nuoroda “C2/CP3” pakeičiama nuoroda “CN22/CN23”. 7. I priedo 5.2 pastaboje tarp “dirbtiniai siūlai (filamentai)” ir “sintetiniai polipropileno pluoštai” įterpiama “laidūs srovei siūlai”. 8. I priede išbraukiamas 5.2 pastabos paskutinis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių .... įvykdyta svorio dalies sąlyga). 9. II Priede, tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama: “ 2207 Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos, klasifikuojamos kitose pozicijose negu 2202 arba 2208 “ 10. II priede 57 skirsnio pozicija pakeičiama taip: “ Skirsnis 57 Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: - Iš kamšytinio veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. Tačiau: - polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, - polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose, - grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje, kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip 9 deciteksai, gali būti panaudotos jei jų vertė neviršija 40% prekės ex-works kainos. - džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas - Iš kito veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui, arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. - Kiti Gamyba iš1 : - kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), - sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, - natūralių pluoštų, arba - dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui. Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. “ 11. II priedo HS 7006 pozicija keičiama: “ 7006 Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba 7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar neaptaisytas kitomis medžiagomis: - stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka SEMII standartus2 Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo 7006 pozicijoje - kiti Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje “ 12. II priedo HS 7601 pozicija keičiama: “ 7601 Neapdorotas aliuminis Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje negu prekė; ir - visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos arba Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo “ 2 straipsnis Šis Sprendimas įsigalioja pirmąją antrojo mėnesio dieną po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša Depozitarui, kad jų vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos. Estijos Respublika ir Latvijos Respublika šį Sprendimą laikinai taiko nuo 1999 metų sausio 1 dienos. Šio Sprendimo Depozitaras yra Estijos Respublika, veikianti kaip Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos 1993 metų rugsėjo 13 dieną, Depozitaras. TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Sprendimą. SUDARYTA Vilniuje, šių tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntųjų metų gruodžio mėn. 22 d. vienu egzemplioriumi anglų, estų, latvių ir lietuvių kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu. Estijos Respublikos vardu Latvijos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos vardu ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos Jungtinio Komiteto Sprendimas Nr. 1/1999 B Protokolo pakeitimai JUNGTINIS KOMITETAS, atsižvelgdamas į Sutarties tarp ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos (toliau tekste- Sutartis), pasirašytos 1995 metų gruodžio 7 dieną, B Protokolą dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų, pakeistą ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos Jungtinio Komiteto Sprendimu Nr. 1/1997, atsižvelgdamas į Savitarpio supratimo memorandumo prie Sutarties tarp ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos, kuriame Susitariančios Šalys išreiškia pasiruošimą pakeisti B Protokolą tuo atveju, jeigu atsakingos institucijos priima sprendimą pakeisti Europinės kumuliacijos įgyvendinimą, 1 dalį, atsižvelgdamas į Sutartis, pasirašytas Europos Bendrijos ir Turkijos, ir ypač, Sutartį, steigiančią Europos Bendrijos ir Turkijos muitų sąjungą ir Laisvosios prekybos pramonės gaminiais sutartį, pasirašytą šių dviejų Šalių, pažymėdamas, kad siekiant, kad Sutartis tarp ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos būtų efektyvesnė, yra tikslinga išplėsti kumuliatyvinės sistemos taikymą Turkijai, pažymėdamas, kad dėl Turkijos įtraukimo į pan- Europinę kumuliatyvinę sistemą, kai kurie B Protokolo straipsniai, ypač nuostatos dėl kumuliacijos, turi būti pakeisti, pažymėdamas, kad siekiant skatinti prekybą, teritoriškumo principo netaikymas turi tapti pan- Europinės kumuliatyvinės sistemos dalimi, pažymėdamas, kad dėl išvardintų priežasčių ir norint supaprastinti administracines procedūras, pageidautina pakeisti B Protokolo 1, 3, 4 ir 12 straipsnius, atsižvelgdamas į B Protokolo 15 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį, numatantį iki 1998 metų pabaigos galimybę Centrinės ir Rytų Europos valstybėms taikyti dalinį muito mokesčių grąžinimą arba atleidimą nuo jo, nepaisant principo, draudžiančio grąžinti muito mokestį arba nuo jo atleisti, atsižvelgdamas į Europos Bendrijos ir ELPA valstybių Sutarčių Šalių gautą kreipimąsi nukelti B Protokolo 15 straipsnio 6 dalies galiojimo terminą iki 2000 metų pabaigos, ir, pažymėdamas Europos Bendrijos ir ELPA valstybių pasiruošimą šiam kreipimuisi pritarti, kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos pataisos B Protokolo I Priedo Įvadinių pastabų sąraše ir B Protokolo II Priede, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus, atsižvelgdamas į Sutarties 32 straipsnį, numatantį, kad Jungtinis Komitetas gali pakeisti B Protokolą, NUSPRENDĖ: 1. B Protokolo 1 straipsnio (
11. i)punktas pakeičiamas taip: “(
12. i)“pridėtoji vertė” reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 4 straipsnyje, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes ELPA valstybėje arba Lietuvoje;” 2. B Protokolo 3 straipsnis pakeičiamas taip: “Kumuliacija ELPA valstybėje “1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis ELPA valstybėje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Lietuva, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)[2], Vengrija, Lenkija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Estija, Latvija, Turkija arba Europos Bendrija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp ELPA valstybių ir Europos Bendrijos arba kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad ELPA valstybėje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Jeigu ELPA valstybėje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi ELPA valstybėje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių Europos Bendrijos arba bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš Europos Bendrijos arba tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos ELPA valstybėje prekės vertės. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra Europos Bendrija arba viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos ELPA valstybėje, eksportavus į Europos Bendriją arba vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.” 3. B Protokolo 4 straipsnis pakeičiamas taip: “Kumuliacija Lietuvoje “1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Estija, Latvija, Turkija arba Europos Bendrija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos arba kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių Europos Bendrijos arba bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš Europos Bendrijos arba tos šalies kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lietuvoje prekės vertės. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra Europos Bendrija arba viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į Europos Bendriją arba vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.” 4. B Protokolo 12 straipsnis pakeičiamas taip: 1. ELPA valstybėje arba Lietuvoje visada laikomasi II Skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 2 straipsnio 1 dalies (
13. c)punkte, ir 3 ir 4 straipsnių, ir šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas. 2. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas, tais atvejais, kai ELPA valstybės arba Lietuvos kilmę turinčios prekės, eksportuotos į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jeigu muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad: (
14. a)grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir (
15. b)jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu. 3. Iš ELPA valstybės arba Lietuvos eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Šalies teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II Skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu: (
16. a)minėtos medžiagos yra pilnai gautos ELPA valstybėje arba Lietuvoje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir (
17. b)jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad: (
18. i)reimportuotos prekės buvo gautos, apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir (
19. ii)bendra pridėtoji vertė, gauta ne ELPA valstybės arba Lietuvos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, II Skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už ELPA valstybės arba Lietuvos ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už ELPA valstybės arba Lietuvos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio. “5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, “bendra pridėtoji vertė” reiškia visas ne ELPA valstybės arba Lietuvos teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę. 6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų, arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės. 7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50- 63 Harmonizuotos Sistemos skirsniuose. 8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, ir kuris atliekamas ne ELPA valstybės arba Lietuvos teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.” 5. B Protokolo 13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: “1. Preferencijos pagal šią Sutartį taikomos tik šio Protokolo reikalavimus atitinkančioms prekėms, kurios yra tiesiogiai transportuojamos tarp Šalių arba per teritorijas kitų valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose. Tačiau, jeigu būtina, vieną atskirą siuntą sudarančios prekės gali būti transportuojamos per kitas teritorijas, perkraunamos arba sandėliuojamos jose su sąlyga, kad prekės yra tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių prižiūrimos ir kad jų atžvilgiu neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar jų būklės išsaugojimo operacijas. Kilmės statusą turinčios prekės gali būti transportuojamos vamzdynais per kitas nei Šalių teritorijas.” 6. B Protokolo 14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: “1. Kilmės statusą turinčioms prekėms, nusiųstoms į parodą į valstybę, kitą, nei nurodytos 3 ir 4 straipsniuose, ir po parodos parduotoms importuoti į ELPA valstybę arba Lietuvą, taikomos šioje Sutartyje numatytos lengvatos, jeigu muitinės pareigūnams įrodoma, kad:” 7. B Protokolo 15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: “1. Pagal šio Protokolo sąlygas ELPA valstybėje arba Lietuvoje neturi būti taikomas muito grąžinimas ar atleidimas nuo bet kokios rūšies muito mokesčių už neturinčias kilmės medžiagas, kurios yra panaudotos gaminant Šalyje, Europos Bendrijoje arba vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių kilusias prekes, jeigu joms pagal V Skyriaus nuostatas yra išduodamas kilmės įrodymas.” 8. B Protokolo 15 straipsnio 6 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip: “Šios dalies nuostatos taikomos iki 2000 m. gruodžio 31 d. ir bendru sutarimu gali būti peržiūrėtos.” 9. B Protokolo 17 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: “4. Šalies muitinėje judėjimo sertifikatas EUR.1 išduodamas, jeigu prekės yra kilusios iš ELPA valstybės, arba Lietuvos, arba iš 3 ir 4 straipsniuose minimos valstybės ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus.” 10. B Protokolo 21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: “2. Deklaracija sąskaitoje gali būti įrašoma, jeigu sąskaitoje išvardintos prekės laikomos kilusiomis ELPA valstybėje, arba Lietuvoje, arba vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, ir atitinka šio Protokolo reikalavimus.” 11. B Protokolo 26 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: “1. Prekės, kurias privatus asmuo siunčia mažais paketais privačiam asmeniui arba kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį, vadinamos turinčiomis kilmės statusą ir nereikalaujama pateikti formalių kilmės įrodymų su sąlyga, kad šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir yra deklaruotos kaip atitinkančios šio Protokolo reikalavimus ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Tuo atveju, kai prekės siunčiamos paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta muitinės deklaracijoje CN22/CN23 arba popieriaus lape, pridedame prie šio dokumento.” 12. B Protokolo 27 straipsnio 1 pastraipa pakeičiama taip: “17 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai naudojami įrodyti, kad prekės, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje, yra laikomos kilusiomis ELPA valstybėje, Lietuvoje, arba vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus, gali būti šie:” 13. B Protokolo 27 straipsnio (
20. d)dalis pakeičiama taip: “(
21. d)judėjimo sertifikatai EUR.1 arba deklaracijose sąskaitose, įrodantys panaudotų medžiagų kilmę, išduoti ar surašyti ELPA valstybėje arba Lietuvoje, pagal šio Protokolo nuostatas, arba vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, arba Europos Bendrijoje, laikantis identiškų šiame Protokole nurodytoms kilmės taisyklių.” 14. B Protokolo 30 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: “2. Kai sumos viršija atitinkamas importuojančioje Šalyje nustatytas sumas, pastaroji akceptuoja jas, jei prekės yra įvertintos eksportuojančios Šalies valiuta. Kai prekės yra įvertintos kitos Šalies, arba kitos valstybės, paminėtos 3 ir 4 straipsniuose, arba vienos iš Europos Bendrijos narių valiuta, importuojanti Šalis pripažįsta tos valstybės nurodytas sumas.” 15. B Protokolo 32 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: “5. Muitinės pareigūnai, reikalaujantys patikrinimo, apie patikrinimo rezultatus turi būti informuojami kaip galima greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar dokumentai yra autentiški ir, ar juose nurodytos prekės yra kilusios iš ELPA valstybės, Lietuvos, arba vienos iš šalių, arba Europos Bendrijos, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, ir, ar atitinka šio Protokolo reikalavimus.” 16. B Protokolo I priedo 5 pastabos 5.2 dalyje “Įvadinės pastabos II Priedo sąrašui” tarp “dirbtiniai siūlai (filamentai)” ir “sintetiniai polipropileno pluoštai” įterpiama: “laidūs srovei siūlai”. 17. B Protokolo I priede 5 pastabos 5.2 dalyje paskutinis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių .... įvykdyta svorio dalies sąlyga) išbraukiamas. 18. B Protokolo II Priede, HS 2207, HS 57 skirsnis, HS7006 ir 7601 pakeičiami taip: “ 2207 Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos, klasifikuojamos kitose pozicijose negu 2202 arba 2208 Skirsnis 57 Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: - Iš kamšytinio veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. Tačiau: - polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, - polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose, - grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje, kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip 9 deciteksai, gali būti panaudotos jei jų vertė neviršija 40% prekės ex-works kainos. - džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas - Iš kito veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui, arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. - Kiti Gamyba iš1 : - kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), - sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, - natūralių pluoštų, arba - dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui. Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. 7006 Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba 7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar neaptaisytas kitomis medžiagomis: - stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka SEMII standartus2 Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo 7006 pozicijoje - kiti Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje 7601 Neapdorotas aliuminis Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje negu prekė; ir - visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos arba Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo “ 19. Šis Sprendimas įsigalioja 1999 m. balandžio 1 d. po to, kai Lietuva diplomatiniais kanalais praneša kitoms Susitariančiosioms Šalims, kad vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos. Jeigu iki nurodytos datos toks pranešimas negautas, Sprendimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną po pranešimo gavimo. 20. Europos laisvosios prekybos asociacijos Generalinis Sekretorius šio Sprendimo tekstą perduoda Depozitarui. TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Sprendimą. SUDARYTA Ženevoje, šių tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintųjų metų vasario 11 d. anglų ir lietuvių kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu. Islandijos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos vardu Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu Norvegijos Karalystės vardu Šveicarijos Konfederacijos vardu Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto sprendimas Nr. 2/1999 III Priedo B ir C lentelių panaikinimas Jungtinis komitetas, Atsižvelgdamas, kad visi muitų mokesčiai, taikomi III Priedo B lentelėje išvardintoms prekėms, panaikinti pagal sutartą tvarkaraštį, Atsižvelgdamas, kad Lietuva nuo 1998 m. sausio 1 d. panaikino visus muito mokesčius tekstilės prekėms, kilusioms Europos Bendrijoje ir išvardintoms Lietuvos ir ES Asociacijos sutarties 1 Protokole, Pabrėžiant lygiagretiškumo principą taikomą muitų nuolaidų lygiui Lietuvos ir ELPA Sutarties ir Europos Sutarties tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos kaip nurodyta Savitarpio supratimo memorandume, Atsižvelgiant, kad Sutarties 32 straipsnis įgaliojo Jungtinį komitetą keisti Sutarties priedus, Nusprendė: 1. III Priedo B lentelė panaikinama. 2. III Priedo C lentelė panaikinama. 3. Šis Sprendimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną po to, kai Lietuva notifikuos kitoms Šalims, kad konstitucinei reikalavimai šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdyti. 4. Europos laisvos prekybos asociacija šio Sprendimo tekstą perduoda Depozitarui. TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Sprendimą. SUDARYTA Ženevoje, šių tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintųjų metų ........................ mėn. ....... d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir anglų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu. Lietuvos Respublikos vardu Islandijos Respublikos vardu Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu Norvegijos Karalystės vardu Šveicarijos konfederacijos vardu LIETUVOS IR LENKIJOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/99 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARTIES 3 PROTOKOLO DĖL PREKIŲ KILMĖS KONCEPCIJOS APIBRĖŽIMO IR ADMINISTRACINIO BENDRDARBIAVIMO METODŲ PAKEITIMO Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos laisvosios prekybos sutartį, pasirašytą 1996 metų birželio 27 dieną Varšuvoje, ir Papildomą 1 Protokolą prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties, pasirašytą 1998 metų gegužės 8 dieną Vilniuje, ir ypač 3 Protokolo 36 straipsnį, atsižvelgdamas, kad “prekių kilmės” apibrėžimas turi būti pakeistas, užtikrinant išplėstos kumuliacijos tinkamą veikimą, leidžiantį panaudoti medžiagų, turinčių Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Europos Bendrijos, Vengrijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Turkijos Respublikos, Bulgarijos Respublikos, Rumunijos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Europos ekonominės erdvės (toliau tekste- EEE): Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos kilmę, kadangi būtų tikslinga iki 2000 metų gruodžio 31 dienos palikti galiojančią 3 Protokolo 15 straipsnyje numatytą vienodo dydžio mokesčių sistemą, ryšium su draudimu muito mokestį grąžinti arba nuo jo atleisti, pažymėdamas, kad atsižvelgiant į Europos Bendrijos ir Turkijos sutartis dėl prekybos pramonės gaminiais, yra tikslinga išplėsti kumuliatyvinės sistemos taikymą Turkijai, kadangi norint palengvinti prekybą ir supaprastinti administracines procedūras, pageidautina iš dalies pakeisti 3 Protokolo 3, 4 ir 12 straipsnių formuluotes, kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos kai kurios pataisos sąraše, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus, kuriuos turi atitikti neturinčios kilmės medžiagos kilmės statusui įgyti, nusprendė: 1 straipsnis 3 Protokolas dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas taip: 1. 1 straipsnio (
22. i)punktas pakeičiamas taip: (
23. i)“pridėtoji vertė” reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Lietuvoje arba Lenkijoje”. 2. 3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip: “3 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)[3] ar Turkija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Europos Bendrijos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lietuvoje prekės vertės. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole. 4 straipsnis Kumuliacija Lenkijoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lenkijoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1 ar Turkija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Europos Bendrijos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Jeigu Lenkijoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Lenkijoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lenkijoje prekės vertės. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Lenkijoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.” 3. 12 straipsnis pakeičiamas taip: “Teritoriškumo principas 1. Lietuvoje arba Lenkijoje visada laikomasi II Skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 4 straipsnio bei šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas. 2. Išskyrus 4 straipsnyje numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Lietuvos arba Lenkijos kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Lietuvos arba Lenkijos į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad: (
24. a)grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir (
25. b)jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu. 3. Iš Lietuvos arba Lenkijos eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Lietuvos arba Lenkijos teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II Skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu: (
26. a)minėtos medžiagos yra pilnai gautos Lietuvoje arba Lenkijoje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir (
27. b)jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad: (
28. i)reimportuotos prekės buvo gautos, apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir (
29. ii)bendra pridėtoji vertė, gauta ne Lietuvos arba Lenkijos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, II Skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Lietuvos arba Lenkijos ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už Lietuvos arba Lenkijos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio. 5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, “bendra pridėtoji vertė” reiškia visas ne Lietuvos arba Lenkijos teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę. 6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų, arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės. 7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50- 63 Harmonizuotos Sistemos skirsniuose. 8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, ir kuris atliekamas ne Lietuvos arba Lenkijos teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.” 4. 13, 14, 15, 17, 21, 27, 30 ir 32 straipsniuose nuoroda į 4 straipsnį pakeičiama nuoroda į 3 ir 4 straipsnius. 5. 15 straipsnio 6 dalyje data “1998 metų gruodžio 31 d.” pakeičiama “2000 metų gruodžio 31 d.” 6. 26 straipsnyje nuoroda “CN23” pakeičiama nuoroda “CN22/CN23”. 7. I Priedo 5.2 pastaboje: (
30. a)tarp “dirbtiniai siūlai (filamentai)” ir “sintetiniai polipropileno pluoštai” įterpiama “laidūs srovei siūlai”; (
31. b)išbraukiamas penktasis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių .... įvykdyta svorio dalies sąlyga). 8. II Priedas pakeičiamas: (
32. a)tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama: “ 2207 Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos, klasifikuojamos kitose pozicijose negu 2202 arba 2208 “; (
33. b)57 skirsnio pozicija pakeičiama taip: “ Skirsnis 57 Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: - Iš kamšytinio veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. Tačiau: - polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, - polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose, - grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje, kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip 9 deciteksai, gali būti panaudotos jei jų vertė neviršija 40% prekės ex-works kainos. - džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas - Iš kito veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui, arba cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. - Kiti Gamyba iš1 : - kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), - sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, - natūralių pluoštų, arba - dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui. Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. “; (
34. c)II Priedo HS 7006 pozicija keičiama: “ 7006 Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba 7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar neaptaisytas kitomis medžiagomis: - stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka SEMII standartus2 Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo 7006 pozicijoje - kiti Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje “; (
35. d)II Priedo HS 7601 pozicija keičiama: “ 7601 Neapdorotas aliuminis Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje negu prekė; ir - visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos arba Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo “. 2 straipsnis Šis Sprendimas įsigalioja praėjus 15 dienų po paskutinio pranešimo, kad įvykdytos vidaus teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui, gavimo dienos. Šalys susitaria laikinai taikyti šį Sprendimą nuo 1999 metų balandžio 1 d. TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Sprendimą. SUDARYTA Vilniuje, šią 1999 m. sausio 21 d. dviem egzemplioriais lietuvių, lenkų ir anglų, kalbomis, abiem tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu. Lietuvos Respublikos vardu Lenkijos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio Komiteto Sprendimas Nr. 1/1998 Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutartį, pasirašytą 1996 metų spalio 14 dieną Prahoje, ir šios Sutarties 4 Protokolą dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų; atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 34, 35 ir 37 straipsnių nuostatas; atsižvelgdamas, kad šio 4 Protokolo “prekių kilmės” apibrėžimas turi būti pakeistas, užtikrinant išplėstos kumuliacijos tinkamą veikimą, leidžiantį panaudoti medžiagų, turinčių Europos Bendrijos, Lenkijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Bulgarijos Respublikos, Rumunijos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną) kilmę; kadangi būtų tikslinga iki 2000 metų gruodžio 31 dienos palikti galiojančią 4 Protokolo 15 straipsnyje numatytą vienodo dydžio mokesčių sistemą, ryšium su draudimu muito mokestį grąžinti arba nuo jo atleisti; kadangi būtų tikslinga į kumuliacijos sistemą įtraukti minėtus gaminius, turinčius Turkijos Respublikos kilmę; kadangi norint palengvinti prekybą ir supaprastinti administracines procedūras, pageidautina iš dalies pakeisti 3, 4 ir 12 straipsnių formuluotes; kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos kai kurios pataisos sąraše, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus, kuriuos turi atitikti neturinčios kilmės medžiagos kilmės statusui įgyti; Jungtinis Komitetas, sudarytas iš Šalių atstovų, nusprendė: 1 straipsnis 4 Protokolas dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas taip: 1. 1 straipsnio (
36. i)punktas pakeičiamas taip: (
37. i)“pridėtoji vertė” reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 4 straipsnyje, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Šalyje”. 2. 3 straipsnis yra panaikinamas. 3. 4 straipsnis pakeičiamas taip: “4 straipsnis Kilmės kumuliacija 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Šalyje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarijos Respublika, Lenkijos Respublika, Vengrijos Respublika, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Rumunija, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika, Estijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)[4] ar Turkijos Respublika, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie Sutarčių tarp Šalies ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Šalyje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Jeigu Šalyje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Šalyje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Šalyje prekės vertės. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Šalyje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole. 4. 12 straipsnis pakeičiamas taip: “Teritoriškumo principas 1. Šalyse visada laikomasi II Skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 4 straipsnio bei šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas. 2. Išskyrus 4 straipsnyje numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Šalies kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Šalies į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad: (
38. a)grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir (
39. b)jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu. 3. Iš Šalies eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Šalies teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II Skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu: (
40. a)minėtos medžiagos yra pilnai gautos Šalyje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir (
41. b)jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad: (
42. i)reimportuotos prekės buvo gautos, apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir (
43. ii)bendra pridėtoji vertė, gauta ne Šalies teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, II Skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Šalių ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už Šalies ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio. 5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, “bendra pridėtoji vertė” reiškia visas ne Šalies teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę. 6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų, arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės. 7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50- 63 Harmonizuotos Sistemos skirsniuose. 8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, ir kuris atliekamas ne Šalių teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.” 5. 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta data “1998 metų gruodžio 31” keičiama “2000 metų gruodžio 31”. 6. 26 straipsnyje nuoroda “C2/CP3” pakeičiama nuoroda “CN22/CN23”. 7. I priedo 5.2 pastaboje tarp “dirbtiniai siūlai (filamentai)” ir “sintetiniai polipropileno pluoštai” įterpiama “laidūs srovei siūlai”. 8. I priede išbraukiamas 5.2 pastabos paskutinis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių .... įvykdyta svorio dalies sąlyga). 9. II Priede, tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama: “ 2207 Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos, klasifikuojamos kitose pozicijose negu 2202 arba 2208 “ 10. II priede 57 skirsnio pozicija pakeičiama taip: “ Skirsnis 57 Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: - Iš kamšytinio veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. Tačiau: - polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, - polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose, - grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje, kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip 9 deciteksai, gali būti panaudotos jei jų vertė neviršija 40% prekės ex-works kainos. - džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas - Iš kito veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui, arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. - Kiti Gamyba iš1 : - kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), - sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, - natūralių pluoštų, arba - dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui. Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. “ 11. II priedo HS 7006 pozicija keičiama: “ 7006 Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba 7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar neaptaisytas kitomis medžiagomis: - stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka SEMII standartus2 Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo 7006 pozicijoje - kiti Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje “ 12. II priedo HS 7601 pozicija keičiama: “ 7601 Neapdorotas aliuminis Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje negu prekė; ir - visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos arba Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo “ 2 straipsnis 1. Šis Sprendimas įsigalioja 1999 metų sausio 1 dieną po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai, kad jų vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos. 2. Jeigu šis Sprendimas neįsigalioja pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, Sprendimas įsigalioja pirmąją antrojo mėnesio dieną po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai, kad jų vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos. SUDARYTA Vilniuje, šių tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntųjų metų gruodžio mėn. 28 d. dviem egzemplioriais lietuvių, čekų ir anglų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu. Lietuvos Respublikos vardu Čekijos Respublikos vardu 1 PAPILDOMAS PROTOKOLAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS IR SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARTIES 3 Protokolo dėl prekių kilmės taisyklių pakeitimai Lietuvos Respublika ir Slovėnijos Respublika (toliau vadinamos Šalimis), atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos laisvosios prekybos sutartį, pasirašytą 1996 metų spalio 4 dieną ir šios Sutarties 3 Protokolą dėl prekių kilmės taisyklių, prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų, atsižvelgdamos, kad 3 Protokole esantis “prekių kilmės” apibrėžimas turi būti pakeistas, užtikrinant išplėstos kumuliacijos tinkamą veikimą, leidžiantį panaudoti medžiagų, turinčių Europos Bendrijos, Lenkijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Bulgarijos Respublikos, Rumunijos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną) kilmę, kadangi būtų tikslinga iki 2000 metų gruodžio 31 dienos palikti galiojančią 3 Protokolo 15 straipsnyje numatytą vienodo dydžio mokesčių sistemą, ryšium su draudimu muito mokestį grąžinti arba nuo jo atleisti, pripažindamos, kad tikslinga išplėsti kumuliatyvinės sistemos taikymą prekėms, turinčioms Turkijos Respublikos kilmę, kadangi norint palengvinti prekybą ir supaprastinti administracines procedūras, pageidautina iš dalies pakeisti 3 Protokolo 3, 4 ir 12 straipsnių formuluotes, kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos kai kurios pataisos sąraše, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus, kuriuos turi atitikti neturinčios kilmės medžiagos kilmės statusui įgyti, nusprendė: 1 straipsnis 3 Protokolas dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas taip: 1. 1 straipsnio (
44. i)punktas pakeičiamas taip: (
45. i)“pridėtoji vertė” reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Slovėnijoje arba Lietuvoje”. 2. 3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip: “3 straipsnis Kumuliacija Slovėnijoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Slovėnijoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarijos Respublika, Lenkijos Respublika, Vengrijos Respublika, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Rumunija, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika, Estijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1 ar Turkijos Respublika, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Slovėnijos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Slovėnijoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Jeigu Slovėnijoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Slovėnijoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Slovėnijoje prekės vertės. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Slovėnijoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole. 4 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarijos Respublika, Lenkijos Respublika, Vengrijos Respublika, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Rumunija, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika, Estijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)2 ar Turkijos Respublika, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie Sutarčių tarp Lietuvos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lietuvoje prekės vertės. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.” 3. 12 straipsnis pakeičiamas taip: “Teritoriškumo principas 1. Slovėnijoje arba Lietuvoje visada laikomasi II Skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 3 ir 4 straipsnių bei šio straipsnio 3 dalies nuostatas. 2. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Slovėnijos arba Lietuvos kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Slovėnijos arba Lietuvos į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams neįrodoma, kad: (
46. a)grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir (
47. b)jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu. 3. Iš Slovėnijos arba Lietuvos eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Slovėnijos arba Lietuvos teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II Skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu: (
48. a)minėtos medžiagos yra pilnai gautos Slovėnijoje arba Lietuvoje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir (
49. b)jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad: (
50. i)reimportuotos prekės buvo gautos, apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir (
51. ii)bendra pridėtoji vertė, gauta ne Slovėnijos arba Lietuvos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, II Skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Slovėnijos arba Lietuvos ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už Slovėnijos arba Lietuvos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio. 5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, “bendra pridėtoji vertė” reiškia visas ne Slovėnijos arba Lietuvos teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę. 6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų, arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės. 7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50 - 63 Harmonizuotos Sistemos skirsniuose. 8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, ir kuris atliekamas ne Slovėnijos arba Lietuvos teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.” 4. 13, 14, 15, 17, 21, 27, 30 ir 32 straipsniuose nuoroda į 4 straipsnį pakeičiama nuoroda į 3 ir 4 straipsnius. 5. 15 straipsnio 6 dalyje data “1998 metų gruodžio 31 d.” pakeičiama “2000 metų gruodžio 31 d.” 6. 26 straipsnyje nuoroda “C2/CP3” pakeičiama nuoroda “CN22/CN23”. 7. I priedo 5.2 pastaboje: (
52. a)tarp “dirbtiniai siūlai (filamentai)” ir “sintetiniai polipropileno pluoštai” įterpiama “laidūs srovei siūlai”; (
53. b)išbraukiamas penktasis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių .... įvykdyta svorio dalies sąlyga). 8. II Priedas pakeičiamas: (
54. a)tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama: “ 2207 Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos, klasifikuojamos kitose pozicijose negu 2202 arba 2208 “ (
55. b)57 skirsnio pozicija pakeičiama taip: “ Skirsnis 57 Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: - Iš kamšytinio veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. Tačiau: - polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, - polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose, - grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje, kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip 9 deciteksai, gali būti panaudotos jei jų vertė neviršija 40% prekės ex-works kainos. - džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas - Iš kito veltinio Gamyba iš1: natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui, arba - cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. - Kiti Gamyba iš1 : - kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), - sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, - natūralių pluoštų, arba - dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui. Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. “; (
56. c)II Priedo HS 7006 pozicija keičiama: “ 7006 Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba 7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar neaptaisytas kitomis medžiagomis: - stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka SEMII standartus2 Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo 7006 pozicijoje - kiti Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje “; (
57. d)II priedo HS 7601 pozicija keičiama: “ 7601 Neapdorotas aliuminis Gamyba, kurioje: - visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje negu prekė; ir - visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos arba Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo “. 9. IV Priede deklaracijos sąskaitoje tekstas slovėnų kalba pakeičiamas taip: “Izvoznik blaga, zajetega s tem dokumentom (pooblastilo carinskih organov št. …